OBLIVION

Užkeiktas tas suaugusiojo gyvenimas, vėl tie laikai, kai vieną savaitgalį pažiūriu filmą ir tik kitam priartėjus randu laiko jį bent trumpai aprašyt. Naujas ir brangus, neseniai kinuose praūžęs galingokas fantastinis filmas su Tomu Krūzu - Oblivion. Šiaip toks saldaininis aišku, holivudiškas, nors ir su užsuktu siužetu, bei masinančiais vaizdiniais. Nepatinka man labai kai kažkas yra akivaizdžiai jėga, bet žmonės nuvertina tai su tokiais argumentais kaip, "tai yra šūdas, nes tai amerikietiška" arba "šiaip būtų geras, bet čia popsas"...

Manau čia toks panašus atvejis. Kai dalykas yra geras, jis yra geras ir visiškai nesvarbu kokias išankstines savybes jam pripaišysi. Aišku neįmanoma išvengti to subjektyvumo, bet kartais persistengiame mes su tuo ir aš pats ne šventasis čia tikrai. Nervina šiek tiek ir holivudinės klišės tos ir Tomo Krūzo snukelis (pagal paskutines tendencijas, keistoka, kad pasirinktas jis, o ne Christianas Beilas), bet šiaip tai yra geras, įtraukiantis ir smagus sci-fi šmotas, rimtu veidu.

Ateitis, postapokalipsė, žemė sunaikinta karo. Nesvetinga vieta, saugoma "dronų", tokių mirtį nešančių burbulų. Tomas Krūzas su bobele čia prižiūri tuos robotus, nusileidžia į dikynę su savo sintetiniu, kompiuteriniu, steriliai baltu laivu ir įranga ir aišku aptinka visokių siurprizų. Smagu kai siužetas po biški išsivinioja ir supranti poto, kad čia viskas ne taip, kaip galvojai, bet šiaip tuos posūkius galima ir įspėti, tad proto per daug nesuknisa. Nepatiko, kad tie "mirties burbulai" yra gana žiopli ir lengvai nugalimi, palyginus, bet patiko, kad skaitmeniniai garseliai visokie šiuo atveju labiau primena ATARI šnypštimus ir pyptelėjimus, nei dabar jau vemt verčiančius "transformerių" bezdėjimo garsus.

Gerai su alum, smagu ir be alaus. Nieko groundbreaking, bet tikrai neblogas naujas sci-fi, tiem , kas nebijo šiek tiek holivudo paskanauti.

7/10