Tik dabar pažiūrėjau išprotėjusią '77-ų japonų cult klasiką - "Namas". Jau teko matyti daugybę ištraukų, artworkų ir net video reviewsų šito filmo, tad per daug nenustebino niekuo, nes žinojau ko tikėtis, o daugiau tik leido įsitikinti, kad iš tiesų jis toks ypatingas ir unikalus, kaip apie jį šnekama. Vienetinis ir nepamirštamas vizualiai, tikrai kreizi, girtai triumfuojančio montažinės meistro video menas.
Filmas, kuris turi savo veidą, nepaisant net kaip tai veikia žiūrovą. Kažkam gal nesamonė pasirodys, kažkas pamils tuos mirgančius pasiutimus su katinais ir klykaujančiom mergiotės, bet nieks nepaneigs, kad reginys įsimintinas. Istorija net neturi didelės reikšmės čia, šitas filmas svarbesnis savo maišyta technika ir nešamu emociniu patyrimu, nei istorijos pasakojimu. Jei norit kažko senesnio ir meniškai egzotiško, o Hausu dar nematėt - tai vertingas, vykęs eksperimentas, po kurio garantuotai jausitės kaip apsirukę.
7/10
No comments:
Post a Comment