GOD BLESS AMERICA

Naujutėlaitė juodoji komedija, apie kurią kol kas teko girdėti vien gerus atsiliepimus. Iš visų pusių pasipylus pagiroms, automatiškai išsikėliau gan aukštus lūkesčius ir deja turiu pasakyti, kad ne visi jie buvo pateisinti. Pati idėja yra labai šauni: gyvename apsupti tuštybės, aplink vieni debilai, melagiai ir garbėtroškos. Jiems nieko nėra švento, jų vertybės supuvę ir į tave jiems nusispjaut. Tokių atmatų apsuptyje veikėjas nutaria apsižioti pistoletą, bet vėliau supranta - jei jau nėra ką prarasti, kodėl turėčiau mirti tik aš? Kodėl prieš tai neiššaudžius visų šitų puspročių kaliausių?

Bent jau aš dažnai pagalvoju kaip smagu būtų telike besistapančiam idiotui šauti į veidą. Filmo veikėjas tiesiog išdrįsta įgyvendinti tai, apie ką dažnas mūsų tik pasvajoja. Taip gimsta naujas serijinis žudikas, kurio aukos - pop kultūros godzilos, kitų negerbiantys ir įžulūs, blogi žmonės ir šiaip pridurkai. Taigi užmanymas tikrai šaunus ir nors žiūrėdami suprantam, kad iš esmės tai tik smurtas dėl smurto, visgi labai smagu kai visi tie šikniai gauna net gi daugiau, nei nusipelnė.

Prie mūsų herojaus netikėtai prisijungia didžiausia šio filmo problema - jauna "intelektuali" paauglė, kurią taip pat užknisa aplink karaliaujanti tuštybė ir debilizmas. Šie du maištininkai leidžiasi į kelią kartu ir žudo iš eilės visus, kurie jiems nepatinka. Ši paauglė - įkirus ir erzinantis personažas, kai kuriais atvejais ji ne ką geresnė, kad ir už tas pačias jų aukas. Diedas sulimpa su ja gana greit, be didesnės situacijos analizės ir gal ji kažkiek ir pagyvina veiksmą, bet mano galva jos buvimas čia - sunkiai pateisinamas. Nei ji turi didelio pagrindo būti taip užsipisus, kaip pagrindinis veikėjas Frenkas, nei jos reakcija į veiksmą yra pakankamai adekvati. Kaip jau sakiau, didense dalimi jos buvimas tiesiog erzina ir ne kartą tikėjausi, kad ji tėra iš proto einančio Frenko iliuzija. Deja, Frenkas savam prote, jam tiesiog viskas įgryso iki gyvo kaulo, na, o ši mergiotė mano, kad visi kam nepatinka Alice Cooperis - turi mirti ir jai smagu leisti laiką žudant žmones.

Kas dar nepatiko tai, kad šie personažai kažkaip ne iki galo išvystomi. Aš pajutau ką jie norėjo padaryti, bet aš iki galo neįsigyvenau į jų kančią ar ryžtą. Rodos kūrėjai buvo labai netoli to tobulo filmo, bet taip achujėli nuo tos savo idėjos, kad apsižioplino ir neįstengė jos iki galo išvystiti. Ta filosofinė žinutė yra ir ji tikrai nebloga, bet labai gaila ji ne iki galo atkapstoma ir daugiau rodosi, kad veikėjai taip sau šitaip smaginasi, nei iš tiesų akina supuvusią visuomenę jos pačios atvaizdu. Klimaksas gaivalingas, bet visą laik išlieka tam tikra tuštuma, tarsi būtų bijota per daug moralizuoti ir vietoj to leistasi į pramoginį patiekimą, būtent tokį, kokį pats filmas ir kritikuoja. Galiausiai finalinė Frenko kalba nėra tokia dramatiška, kaip pradinė, todėl vargu ar didžioji dalis žiūrovu ir apskritai jį išgirdo. God Bless America bando parodyti vakarietiškų vertybių išsigimimą, pats jų tokių pagedusių turėdamas.

Rezultate filmas vistiek puikus, tačiau per daug vėjavaikiškas, kaip tokią drasią misiją užsibrėžęs. Aš apturėjau puikų laiką, bet nuoširdžiai manau, kad kūrėjai nesukontroliavo savo idėjos masyvumo. Lieka skambėti užgautas gražus akordas, bet neilgam, jo vertė trumpalaikė/momentinė, o dėl to labai gaila, nes su tokiu užmoju atidžiau pastudijavus ir kruopščiau paanalizavus veikėjus ir jų dramą, galima buvo sukurti tikrą kultą. Šitas filmas man kažkodėl siejasi su tokiu kokteiliu: Happiness + Shoot Em Up + Kick Ass. Mano nuomone labiau reikėjo lenkti į Happinesišką egzistencinę nesveikatą, nei į pramogines, neva stilingas ir kietas Shoot em up ar Kick ass skerdynes. Gal per aukštai išsikėliau kertelę, gal kurėjai tai filosofijai ir nekėlė pirmenybės, nežinau.

Man tai geras sumanymas su netobulu įgyvendinimu. Nepaisant to, vistiek puikus, šmaikštus ir gerų momentų užkabinantis filmukas, kuriam tikrai verta sugaišt laiko.
8/10