Visai nesenas, gražus 2008-ųjų amerikoniškas "mindfuckas". Ganėtinai subtilus, neišsišokantis, turintis savitą stilių, kuris man šiek tiek gal ir per saldus pasirodė, toks tirštas ir džiazovas, bet nors ir ne mano skonio - gerai, kad jis jį turi. Gražiai sumanyta ir padaryta, nykus, nespalvotas ir romantiškas filosofinis paklaidžiojimas per būties ir laiko apmastymus, žmonių pasirinkimus ir tarpusavio santykius. Bent jau man, kažkada sužinota, ne-linijinio laiko teorija, buvo išties pasaulį sudrebinęs įvykis, po tų filosofijos paskaitų visą gyvenimą kitaip matyt pradėjau, todėl smagu žiūrėt kaip ir filmo herojai, gurkšnodami burboną apie tai diskutuoja, tik biški juokinga, kad didžiausios filosofės čia - papuotos blondinės, o vienas pagrindinių naudojamų simbolių - iki skausmo nusibodęs Dali paveikslas. Na bet tebunie - sakykime: ką, negalima? Juolab, kad tas irgi priduoda savotiškumo filmui ir tam jo saldžiam skoniui. Gražus kinematografiškai, saldokas estetiškai, nuobodus plepalų neišsiilgusiems bandymas filosofuoti ekrane. Gal ir neblogai. Gražu pažiūrėt, bet norisi sakyt, kad aš daryčiau kitaip. 7/10 su minusu.
No comments:
Post a Comment