HENRY : Portrait of a serial killer

Sis tamsus ir purvinas filmas pasakoja netradicine istorija apie serijini zhudika. Netradicine todel, kad pagrindinis veikejas ir yra zhudikas, o ne koks detektyvas, ar amzinai beganti auka, jis parodomas kaip paprastas zmogus irgi galintis myleti (nu bent jau kazkiek), turintis kazkokiu vertybiu, kremtantis hamburgerius ir siurbiantis alu, o ne tik kaip kazkokia mistine butibe kur iki filmo galo rodomos tik juodos pirstines :) Viskas pavaizduota labai realistiskai, - purvini butai, apduje akys, beprasmis zhudimas. Tiesa sakant daznokai prisimenu zinias ir ivykius Lietuvoje ;) Pvz: Tarpusavio barniai pasibaigantys peilio duriais ( o kaip daznai ta tenka isgirst per tv!). Na cia visa tai parodoma tokiam buitiniam lygmeny... Be didelio iprasminimo, ir visgi ziureti kaip zudomas zmogus - baisu. Ta beprasmybe prideda dar daugiau niurumo. Henris zudo seipsau. Zudo nes jam norisi. Kartais kas pasako negraziai jam, kartais seip pasmaugia kanors, kad blogai jauciasi ir reikia numalsinti itampa.. Jis neturi vieno budo zudyti, ka pasmaugia, ka papjauna... Kaip pats sako, - tik tam kad nepagautu policija. Norom nenorom imi pamegti si heroju, nes kone vakarieniauji ir zaidi kortom su juo ir jo draugais,- Ji apgyvendinusiu draugu is kalejimo su slyksciais usiukais ir kreivais dantim, kuriam irgi nesvetima kanors seipsau nuzhudyti ir jo meilute seserim, kuri po truputi isimyli Henri, nes jaucia, kad juos kazkas sieja ir vos pirmakart kalbedamiesi dalinasi savo iskrypeliskai isdarkytos vaikystes prisiminimais, prie vieno paprasto virtuves stalo. Cia viskas kvepia buitimi ir slykscia miesto tamsiaja puse. Aplinkinis vyksmas irgi ne kosminis - Televizoriaus pirkimas, alaus gerimas, prostitutes, kavines... Galu gale lieka sioks toks shokas, niuri nuotaika ir kartus realybes skonis burnoj. Taip buna. Toks gyvenimas.