I SAW THE DEVIL

Vaje, pagaliau baigėsi. Dvi su puse valandos šio kruvino Korejietiško trilerio tikrai buvo per daug ir pakenkė seanso kokybei. Iš esmės neblogai, tačiau viską buvo galima papasakoti per pusantros valandos, tuomet daug lengviau būtų kažkam rekomenduoti šį 2010-ųjų filmą. Įtampos ir intrigos buvo daug, tačiau vėliau pabodo ir ėmė erzinti. Veikiausiai tokia ir buvo kūrėjų intencija, - pagrindinis, "teigiamas" personažas ėmė gerokai nervinti ir stebinti savo kvailumu. Tiesą sakant visas filmas tai nesustojantis erzinimas. Prasideda niūriai: maniakas pagauna panelę ir ją šaltakraujiškai nužudo. Šios vaikinas su tėvu imasi kerštauti, tačiau pasirenka gana keistą metodą, kaip veikėjai jį vadina, - medžioklę. Žudiką vaikinas sugauna, ne kartą ir ne du, tačiau kas kart gerai atlupęs, paleidžia. Toks metodas neva didelė bausmė, bet ilgaainiui suprasime, kad įgyvendinti ją gaunasi taip kvailai, kaip ir skamba. Žudikas ne pėščias (tiesą sakant visai kietas personažas, kurį galima pamėgti) ir imasi kirsti atgal iš peties, Aš mačiau velnią tai pustrečios valandos, gaudynių, kovos ir smurto, tačiau deja ne geraja veiksmo filmo prasme. Viskas ko ši istorija pamoko tai, kad smurtas gimdo smurtą, galo tam nėra, o ir tunelio gale švieselės nežiba. Kokybiškas reikalas, vertas Azijos kino mėgėjų dėmesio ir man, po teisybei, visai patiko, tačiau norėjo jis nervinti ir sunervino tikrai atitinkamai. Iki vidurio atrodė nuostabu, bet į pabaigą vis labiau darėsi šikna. Trileris neblogas, bet visą išžiūrėti uždavinys ne vaikiškas. Studijuojate smurto esmę, galit mėginti. Šiaip jau nelabai rekomenduočiau. 7/10 su dideliu minusu už trukmę.

TONY

Nors ši niūri Anglų siaubo drama yra išleista 2009-aisiais, atrodo filmas išties senoviškai, tarsi žiūrėtum old-skūlą. Jaučiu specialiai taip padaryta bendra išvaizda ir veikia tas tinkamai. Veiksmas vyksta Londone, nemažai pažįstamų vietų pastebėjau, tame tarpe ir suoliuką prie kanalo, ant kurio vasara gerdavau alų hehe. Taigi įdomu matyti, kad pažįstamam mieste gyvena ir žudikas maniakas. Tylus, akiniuotas, ūsiukus užsiželdinęs, kompleksuotas vidutinio amžiaus nevykėlis. Kaip ir matote plakate parašyta: Tai visad būna tyleniai! Na, žudiko personažas įtikinantis, daug bjauresnis ir artimesnis realybei, nei būtų koks augalotas kultūristas. Filmas gana lėtas ir toks buitiškai šlykštus, kad norom nenorom turiu prisiminti filmą, beje ir panašaus plauko pavadinimu - Henry.
Tony toks pat buitiškai slegiantis. Jo tyliam butuke vonioj pūna kūno dalys. Tonis traukia padugnes ir iškrypėlius, kurie ir tampa jo grobiu, nors gyvenime jis praktiškai niekas. Jis visad sutrikęs, pasimetęs, tačiau iškilus neaiškumui bėdą sprendžia greit, plaktuku ar elektros laidu... Šitą filmą nelabai išeina ir suspoilinti, tai tėra Londono serijinio žudiko gyvenimo epizodas. Bet, kad pajusti tą buitiškai dvokiančią nuotaiką, reikia pasižiūrėti pačiam. Ar daug tokių Tonių tarp mūsų? 8/10

HATCHET 2

Kirvukas II deja nieko gero, teko nusivilti. Velniažin kodėl kūrėjai sugalvojo pradėt istoriją nuo ten pat ir pasirinko mažiau humoristinę prieigą. Gan idiotišką istoriją bandyta dramatizuoti ir viską paaiškinti, todėl gavosi tikrai ne kas. Juokų labai pasigedau, o kai kurie įmesti tik dar labiau liudijo prastą skonį. Viskas dėl ko verta žiūrėt šitą tęsinį tai nebent goras, bet ir to deja laukti reikia visą valandą. Išžiūrimas daiktas, bet nelabai vykęs tęsinys iš tikro. Biški nuogybių ir kraujo deda pliusą, bet pagrindinė aktorė baisiai nervina. Toli, toli iki pirmtako, sakykit ką norit. 4/10

HATCHET

Kolega siaubo mėgėjas sako "sužiūrėjau antrą Hatchet dalį, labai nebloga, gal net geriau už pirmą". Aš tykiai sau pagalvojau, kas gi tas Hatchet? Ir nusprendžiau abi pračekinti, kolkas pažiūrėjau pirmąją, 2006-ų metų, na ir ką gi galiu pasakyti, - afigėnai smagus amerikanskas slasheris su daug komedijos ir šaunaus gore! Tikrai nelabai yra apie ką čia aušinti burną, pažvengiau, nuostabiai praleidau laiką. Valanda dvidešimt minučių prabėgo, kaip tiesiog dvidešimt minučių, o tai jau kokybiškos pramogos ženklas. Tikrai neapeliuojantis į didelį protą, užtat nuoširdžią duoklę atiduodantis visokiems old-skūliniams Penktadieniams 13 filmėkas. O kaip dar malonu išvysti veidus tokių kultinių aktorių, kaip pvz Bitininko ar Kriugerio! Geras humoras, geros žudynės ir geras laikas. Antrą kart žiūrėt gal ir nebebūtų taip smagu, užtat godžiai čiupsiu tęsinį, jau trinu rankelėm, kaip musė ant kirvuko kruvino. Kimškit alų. 8/10

TWENTYNINE PALMS

Galvojau net biški, ar tinka šį filmą man čia aprašynėti, niūroka drama, imdb sako, kad perpus su horror, na tai bent už keistumą priskaitom tuomet. 2003-ių metų filmas, Prancūzų režisieriaus, apie porelę, keliaujančią kažkur Amerikoje. Nelabai gal arti prisileidau šitą filmą, jis man pasirodė ganėtinai nuobodus, beprasmiškai ištęstas, nors šiaip lėtumo tai aš nesibaidau. Įdomiai taip ant pachmielo suveikė, baisiai zanūdnas, tačiau gal tuo kažkiek užhipnotizuojantis, techniškai padarytas gražiai. Kas akį traukia, tai daug natūralaus sekso, bei nelabai pagražintos nuogybės. Filmas kupinas lėtų ir ilgų epizodų, kurie vargu ar turi kažkokį tikslą / prasmę ir staiga, kaip iš giedro dangaus šokiruojantis finalas. Ką man norėjo pasakyti šitas filmas - nesupratau, taip pat dažnai jaučiau, kad gaišinamas mano laikas, tačiau už savotišką stilių ir nuotaiką rimtas pliusas. Poros laiko leidimas drauge, taip pat gana realistiškas ir gal net per daug gyvenimiškai žiovulį keliantis. Siužetas kažkuo priminė, nors nuotaika ir visiškai kitokį, labai labai seniai žiūrėtą Doom Generation. Nemanau, kad kažkam galėsiu rekomenduoti šitą seansą, veikiausiai užmigsite, bet kad blogai - irgi negaliu pasakyt. Norėčiau rast daugiau gerų žodžių, deja nesugalvoju, taigi tiek. 6/10

TROLLJEGEREN

Maloni šviežiena iš Norvegijos, praeitų metų, pseudo-dokumentikos stiliumi patiektas fantastinis filmas "Trolių medžiotojas". Studentų būrelis atvyksta į miestuką sukti dokumentinio filmo apie brakonierių medžiojamas meškas. Pasirodo, kad istorija daug idomesnė, nei rodos iš pradžių ir iš tiesų jie turi reikalą su pačiais tikriausiais troliais. Paslaptingasis šioje srityje dirbantis seniokas pagaliau baigia laužytis ir tampa jų gidu į pažintį su trolių pasauliu ir jų kontrole, bei priežiūra. Troliai tėra keisti žinduoliai, tačiau valdžia slepia jų egzistavimą. Norvegai iškelia savo folklorinę būtybę, kaip realiai egzistuojantį gyvūną ir čia susuka įtemptą ir kietą fantastinę juostą, be jokio, dažnai šiuos personažus supančio, humoro. Pavyksta puikiai, nors ir buvo nuobodokų vietų, žiūrėti kaip jie ten bastosi po miškus ieškodami pėdsakų ir įkalčių. Visgi labai idomus ir originalus filmas apie pabaisas, tikrai vėrtas visų monter movies fanų dėmesio. Norvegai šiurpina savo tautiniais troliais, Japonai savo folkloriniais kerštingais vaiduokliais, na o mes toliau beviltiškai laukiame kol Lietuviai padarys siaubo filmą apie Kaukus ir Aitvarus. 8/10

VISITOR Q

Japonų gebėjimu įkūnyti ekrane didžiausią nesveikatą manau jau nieks neabejoja, o kažkaip ir režisieriaus Takashi Miike talentui nesu abejingas. Jau ne vienas jo filmas žiūrėtas ir keletas jų aprašyti [Sukiyaki western django, Masters of horror: Imprint, The Three... extremes: Box, One missed call, Ichi the killer, Audition] nors tai tik maža dalis šio be galo produktyvaus gamintojo kūrybos. Visitor Q - dar vienas išsišokantis absurdas, pašiurpinsiantis bet kokią davatką ir susipyksiantis su bet kokiu sveiku protu. Daug nuogybės, prievartos, smurto, išskyrų. Viskas perdėm idiotiška ir supainiota vietomis. Keistokas svečias trinkteli akmeniu tėvui per galvą ir apsigyvena su šaunių personažų šeimynėle: sūnus muša mamą, mama duoda pieno, tėvas barškina lavoną ir panašiai. Tikras Japoniškas smagumynas. Kas keisčiausia, kad sugebėta padaryti taip, kad po viso šito absurdo festo dar kažkas ir galvoje lieka. Karščiuojantis sapnas įkūnytas. 8/10

POSSESSION (1981)

Su Lenku režisieriumi Andrzej Zulawski pasirodo jau esu mažumėlę pažįstamas, nes teko matyti jo '71-ųjų filmą Third part of the night/Trzecia Czesc Nocy. Menu tas filmas pats iš savęs buvo OK, tačiau man rodėsi neįdomus ir vertė bodėtis. Dabar, gana paslaptingais būdais, atradęs trisdešimties metų senumo Possession, manau būsiu priverstas pasidomėti režisieriaus kūryba kiek giliau, nes tai ką pamačiau šįvakar, įvardintina kaip pats tikriausias kino šedevras. Gana juokinga tai, kad imdb įvedus paiešką žodžiui Possession, randama mažiausiai 17 filmų. Nieko nuostabaus, kad ieškodamas užrekomenduoto seanso, buvau apsigavęs ir netyčia atsisiunčiau 2009-ų metų filmą, tokiu pat pavadinimu. Tik įsijungęs pamačiau, kad vaidina Sarah Michelle Gellar ir iškart supratau, kad kažkas ne taip. Sustabdžiau, patikrinau, ogi tas filmas ne tik neturi nieko bendro su tuo, kurio iš tiesų norėjau, bet dar gi yra ir Pietų Korėjos filmo Addicted perstatymas (kada visa tai baigsis? Ar kada nors baigsis apskritai??). Tačiau tai nesvarbu.

Magiškąjį Possession pagaliau suradau (o gal jis mane surado?) ir turiu būtinai šiandien pasakyti, kad jis yra nepakartojamas. Nepaisant to, kad dabar filmui jau trisdešimt metų, jis ir šiandien atrodo labai moderniai ir ne ką menkiau lanksto sveiko proto ribas, nei daugybė vėliau sukurtų siurrealistinių filmų. Jis trenkia kraupia šviežiena, rodosi tokia suvaldyta, įkalinta, tačiau tuo pat metu skendinčia absoliučioje beprotybėje ir draskančioje isterijoje, kad ima rodytis jog tai tik ilgas ir labai blogas, slegiantis sapnas, iš kurio negali pabusti. Aktorių nedaug, tačiau jų veidai įsirėš atmintin labai ilgam, ypač pagrindinio moteriškosios lyties personažo, desperatiškos, visad isteriškos, baugiai seksualios ir tyrą siaubą varančios, fatališkos moters. Jos akys, bei blyškaus veido išraiškos žavi, baugina ir užburia, sudaromas itin skaudulingos, tačiau tuo pat metu ir be galo galingos moters paveikslas. Tam kas čia vyksta vieno paaiškinimo būti negali, filmas labai metaforiškas, daugiasluoksnis ir dosniai pripildytas filosofijos. Tereikia įspėti, kad klaidžiosite ne pačiais šviesiausiais, lengviausiais ar maloniausiais labirintais. Momentais gali užklupti absurdiškas juokas, šleikštulys, siaubas arba paprasčiausias pasimetimas, tačiau pabaigoje lieka vienas, labai ryškus, nors ir abstrakcionistinis kino paveikslas. Isteriškas panikos košmaras atskiedžiamas drąsiu, tačiau labai protingu lengvabūdiškumu, todėl kartais gali susidaryti įspūdis jog žiūri spektaklį teatre, o ne bandymą atvaizduoti tikrovišką žmonių elgesį ekrane. Čia teatriniai žaidimai ir toji teatro magija tobulai susilieja su kino technologija, suteikdami išties unikalią patirtį, kurios dabar nesugalvoju su kuo ir palyginti. Galvoje kirba keletas pavadinimų, bet gal aš juos geriau iš ten išmesiu, nes nė vienas nebūtų iki galo teisingas/taisyklingas. Išvada tokia, kad Possession - tikrai unikalus reginys, daugiau galbūt supančiojantis emociškai ir psichologiškai, nei įtraukiantis ryškiai užčiuopiamu siužetu. Ir beje tai visai nereiškia, kad filmas tėra padrikas haliucinacijų rinkinys, istorija čia yra ir mums labai idomu kur ji veda, tačiau ji nėra vienasluoksnė, todėl ir vienas atpasakojimas jai netinkamas. Mane Possession sukaustė savo keistumu, sužavėjo savo laikui drąsiu kraštutiniškumu ir įvarė nerimą savo vienetine nuotaika. Labai stiprus darbas, tinkamas, kaip pavyzdinis Europos kinas. Daug jis paliko manyje, tačiau nenoriu pradėti vardinti ar pasakoti, nes kažkaip jaučiu, kad tai asmeniška ir be to jaučiu pareigą palikti galimybę jums viską patirti patiems. Nelengvas, tačiau atsilyginantis, metaforiškas ir daugialytis, piktas, pasąmoningas žaidimas su žmogiškųjų santykių šešėliais. 10/10

SLEEP DEALER

Mielas ir ganėtinai šiltus jausmus sukėlęs 2008-ųjų meksikietiškas mokslinės fantastikos filmas. Efektais žinoma holivudo didiesiems neprilygsta, tačiau ne tame čia ir esmė. Sleep dealer nėra kažkoks pramoginis veiksmo filmas, tai daugiau jausmus ir mintis virpinantis sci-fi. Gana ramus, melancholiškas, kilniadvasiškas ir pakankamai unikalus, kad paliktų šaunaus įspūdį, nepaisant kažkokių "pigiau" atrodančių vietelių ir panašių dalykėlių. Nežinau ar teisinga taip daryti, bet negaliu susilaikyti ir turiu palyginti su Monsters. Kažkuo jie man panašus, gal dėl to, kad iš esmės tai tėra toks pat kuklus, tačiau nuoširdus sci-fi, turtingesnis savo dūšia, nei pinigais.

Įdomu ir tai, kad neprisimenu jog būčiau matęs nors kokį Meksikiečių sci-fi filmą apskritai, o šitas gi dar toks fainas papuolė. Pasakojimas tai apie vaikiną, kuris palieka namus ir emigruoja uždirbti skurstančiai šeimai pinigų. Didesniame mieste gali įsistatyti tokius elektrodus, kuriais pasijungi į pasaulinį ekonominį tinklą. Gana stiprios metaforos, nors žmogaus, kaip organinio kūno susijungimas su mašina, švelniai tariant, žanre matytas dešimtis kartų. Bet kokiu atveju čia pritinka gražiai, nuotolinio darbo vizija savotiškai graži ir tuo pat metu labai liūdna. Ilgesingas filmas, švelnus ir truputi liūdnas, bet jei reiktų rasti vieną žodį - tiesiog sakyčiau gražus.

8/10

PARANORMAL ACTIVITY 2

Natūralu, kad susilaukėme visai neprasto siaubo filmo tęsinio. Nėra ką labai naujo pridurti, iš esmės viskas gerai, nauja šeima, panaši istorija. Namuose apsigyvena negerosios dvasios ir neduoda ramybės. Ne taip gerai, kaip pirmoj daly, bet šiaip jau nelabai jaukus filmas. Kažkiek norėjosi viską pagreitinti, bet gi neliktu jokios įtampos. Vidutiniškai, bet neblogai, tikrai neturiu ką daugiau pridurti. 7/10

BLACK SWAN

Įveikiau snobą savyje ir prisiverčiau pažiūrėt gana didelį šurmulį sukėlusį naują filmą Juodoji gulbė, kuriame aptikau ir nemažai siaubo priemaišų. Pastaruoju metu dažnokai nuvildavo smarkiai visų liaupsinti ir gausiai apdovanoti garsūs filmai. Mano akimis, tokie "geriausi metų filmai", kaip No country for old men, Hurt Locker ar Inception tėra gana vidutiniški šūdeliai, tad, nors ir žinau, kad tai blogai, dabar apie kiekvieną naują ir plačiai liaupsinamą filmą iškart mastau kažką neigiamo.

Visgi šiuokart įspūdžiai išties geresni nei tikėjausi, gal gi dėl to, kad nesitikėjau nieko? Gana tamsi istorija apie pusprotę baleriną, kuri per daug rimtai įsigyvena į savo naują vaidmenį. Gražu, įtempta, tamsu, tikrai daug gerų žodžių galima rasti šiam filmui, bet manau, kad jų aplink ir taip apstu, tad aš labai trumpai. Vėl gi nieko nuostabaus ir tikrai ne geriausias metų filmas, tačiau man nuoširdžiai patiko, griežtas, stilingas, toksai... savo vietoje. Komplikuotos ir sau griežtos moters paveikslas klasikinės/kamerinės kultūros aplinkoje kažkuo priminė man La Pianiste, kurį beje smarkiai rekomenduoju. 7/10

I SPIT ON YOUR GRAVE (2010)

Žodis Remeikas (Perstatymas) man kažkaip tiek įgavęs neigiamą prasmę, kad dažnai pavartoju jį kone kaip keiksmažodį. Holivudas perstatinėja Europos ir Azijos kiną, prievartaudamas ir dorodamas jį be jokios sąžinės, tačiau rodos jau esu rašęs, kad kartais, kai Amerikonai ima perstatynėt patys save - rezultatas būna visai pakenčiamas, o kartais net ir labai geras (Turiu priminti gana panašaus plauko ir tikrai vykusį Last house on the left perstatymą). Kai nugirstu apie kokį dar vieną naujai statomą remeiką, paprastai nupurto pasišlykštėjimo šiurpuliukas, tačiau, kai sužinojau, kad perstatomas aštuntojo dešimtmečio exploitation šedevras I Spit on your grave, kažkaip pasijautau keistai maloniai. Maniau tai vienas tų filmų, kuriems gal ir visai į naudą būti perstatytiems, idant pašlovinti originalo vardą ir supažindinti jaunesnę siaubo mėgėjų kartą su šia puikia išprievartavimo-ir-keršto klasika. Taigi buvau nusiteikęs gana optimistiškai, tačiau deja ne tik perspjauti, bet ir pasivyti originalo kūrėjams nepavyko... gavosi paprasčiausias, vidutiniškas, beprasmės prievartos kupinas siaubo filmas, nebeišlaikęs pirmtako dvasios ir cinkelio. Sutinku, kad įvykiai atkurti gana tiksliai, nuotaika ir smurtas prigauti gana panašiai, tačiau, kad ir kaip liūdna būtų pripažint, vis dėl to perstatynėtojai prašovė. Visų pirma tai mane erzina tas blyškių spalvų filtras, kurį dabar madinga naudoti siaubo filmų post-produkcijoje. Jie neva turįs sukurti slegiančią ir pilką nuotaiką, bet sukuria tik erzinantį nerealumo ir banalybės įspūdį. Taip pat manau teisinga būtų sakyti, kad filmas aiškiai padalytas į du etapus, tai prievarta ir kerštas. Prievartos etapas tikrai nėra malonus, bet vis dėl to originale atrodė stipriau ir buvo paveikiau, net ir be blyškių filtrų ir išsiliejusio vaizdo efektų. Gal būtent tas natūralumas ir sudaro brutalumo efektą? Niekada nepamiršiu prievartaujamos veikėjos riksmo originale. Čia scenos daugiau-mažiau atkurtos, tačiau įspūdis nebe toks stiprus. Gal tai dėl emocinio atbukimo, gimstančio nuo daugybės siaubo filmų?

Tuo metu kai buvo statytas originalas, dar daug ko nematė kino pasaulis ir daug tabu laukė savo eilės būti peržengti ir sulaužyti. Šiomis Hostelių, Pjūklų ir tunto Europos, bei Azijos žiaurumo-fiestų šedevrų laikais ribos tapo labai miglotos ir tamprios, tad buvau automatiškai pasiruošęs pamatyti šį tą tikrai nežmoniško. Tačiau (o gal ir gerai) pirmtako tabu ribos neperžengtos, o gal iki jų net ir nepatraukta.

Antrasis etapas - kerštas. Čia suklysta jau daugiau ir dažniau. Moteriškė pasirodo be pereinamjo emocinio etapo, per mėnesį praleistą miškuose tapusi Rembo ir Makgaiveriu. Suruošusi išradingų spastų, ji vieną po kito sugaudo niekšelius ir juos deramai pamoko, kartodama visą pirmos filmo pusės dialogą savo lūpomis. Smagu žiūrėti kaip šunsnukiai kamuojasi ir dvesia, pora nesveikų įdėjų gal net ir prajuokino, tačiau liūdniausia tai, kad visas egzekucijų etapas įvyksta gana banaliai, o tas prievartautojų frazių kartojimas galiausiai pasidaro tiesiog idiotiškas. Dingo tai, kas buvo svarbiausia ir stipriausia - feministinis triumas, fatališkos moters, kaip siaubo sukėlėjos modelis, dingo girl power. Čia tėra tiesiog nuskriausto žmogaus kerštas skriaudikams, o ne išprievartautos moters kerštas vyrams prievartautojams, kad ir kaip gražiai ji bebūtų susišukavusi ar, kad ir kiek bekartotų, kad daro, tai ką daro, būtent dėl išprievartavimo. Nenoriu per daug spoilinti, bet turiu pasakyti, kad originalo vinis buvo scena, kurioje ji pavilioja prievartautoją, pasitelkdama moters, kaip silpnesnės būtybės, kuri "kaip ir visos jos" iš tiesų mėgaujasi prievarta, "ginklą", o tuomet kerta iš peties garsiojoje "vonios" scenoje. Paviliojimas, apgavystė ir tik tuomet - šaltas kerštas, ir buvo tas feministinis šarmas, daręs filmą tokiu unikaliu ir žavingu, kaip, kad žavinga fatališka moteris, auka tampanti skriaudėju. Čia tas pamesta ir, kad ir kaip durnai tai skambėtų, be feminizmo - I spit on your grave tėra smurtas dėl smurto. Sakysite exploitation ir turi toks būt, na gerai, tuomet viskas savo vietose. Nepagalvokite, kad esu labai kritiškas, tai tiesiog mano mintys, jausmai ir mažytė interpretacija. Nesigilinant į smulkmenas tai yra tikrai neblogas ir nemalonus siaubiakas, o taip pat ir gana sąžiningas perstatymas. Trūkumai, kuriuos iškėliau tėra mano, kaip fano, pastabėlės. Asmeniškai rekomenduočiau likti prie žavingo ir stipraus, aršiai feministiško originalo,o perstatymas tėra vidutiniškas, tačiau tikrai nenuobodžiai sužiūrimas siaubo filmas. Daugiau šiuolaikiškumo ir šviežios išvaizdos, tačiau geriausia ką šitas remeikas padarė tai tik pašlovino pirmtaką. 7/10

REPO MEN

Praeitų metų fantastinis, veiksmo filmas. Žiūrisi smagiai, tačiau šiaip jau ganėtinai bukas ir naivus, daugiau turintis paprasčiausios pramoginės vertės, tad jei norisi protingo sci-fi, šitą geriau aplenkti, o tiktų jį žiūrėt tik su alaus skarba rankoj, pavargus po darbo dienos. Man prieš miegą gavosi gera lopšinė. Labai tiktu, žiūrėti per teliką, su reklamom, gal padidintų įspūdį :)

Ateitis, regis visiem yra problemų so organais, smarkiai klesti donorystės verslas, tačiau skolinami kepenys ne iš kitų nelaimėlių, o iš banko. Pasiėmi paskolą, už didelę kainą perki dirbtinį inkstą išsimokėtinai ir gyveni laimingai. Jei laiku nemoki, ateina kieti vyrukai ir organus grubiai atsiema. Kaip, kad Ekvilibriume, pagrindinis veikėjas - atsiverčiantis jausmo-nusikaltimų medžiotojas, čia - atsiverčiantis organų "išmušinėtojas". Pats patekęs į aukos situaciją pasidaro labai teisingas ir sukyla prieš sistemą. Actionas neblogas, malonu matyti šiek tiek gerai suvaidinto smurto ir brangių efektų, tačiau kaip jau sakiau šiaip filmas naivokas. Tikrai daugiau paprastos pramogos ieškantiems, nei sci-fi fanatams. Vienu metu buvo jau visai absurdišką lygį pasiekęs, bet pabaiga pateisino ir išgelbėjo. Išvada: vidutiniškai. Nėra itin blogai, tačiau iš esmės tai nieko ir gero apart bukagalviško boevyko. 6/10

7 DAYS

2010-ųjų Kanadiečių trileris/drama/siaubas. Labai pilkas, slegiantis, depresovas ir gana nemalonus. Gana lėtai besivystančio veiksmo, tačiau tikrai jaudinantis ir laikantis. Niūrią nuotaiką itin padeda sukurti tai, kad nėra garso takelio, žaidžiama tik tyla ir aplinkos garsais, bei dialogais/monologais. Tema nelengva, tad ir filmas gana sunkus. Pedofilas nužudo jauną mergaitę, ėjusią į mokyklą. Nevilties užvaldytas mergaitės tėvas sugeba nusikaltėlį sugauti ir įkalinti. Ką jūs darytumėte jo vietoje? Katras nusikaltėlio kančios akivaizdoje yra teisus ir kur yra riba tarp baisaus teisingumo ir šlykštaus, beprasmio žiaurumo? Ar savavališkai bausdamas kitą pats tampi blogu žmogumi, net jei jis to ir nusipelnė? Blyškus, sielvarto kupinas ir liūdnas pamastymas šiais klausimais, su desperatišku tėvu. Septynios pilkos ir šaltos skaudulio dienos. Sunku rekomenduoti nuotaiką sloginantį filmą, bet jei šį vakarą jaučiatės nusiteikę rimtesniam trileriui, siūlau pamėginti šį dramatišką šaunuolių kanadiečių pasakojimą. 8/10

5 PRANG a.k.a. PHOBIA 2

2009-ų metų, taigi, gana naujas, Tailandeičių siaubo istorijų rinkinys 5 Prang, panašios antologijos 4bia tęsinys. Kaip ir niekuo nesusijęs, bet tie patys kūrėjai (ar bent dalis jų) ir ta pati esmė - kokybiški, trumpametražiai siaubo pasakojimai sujungti į vieną, bendrą patyrimą. Šį kart ne keturi, bet penki. Yra originalių sprendimų, yra ir banalių, prabėgo smagiai ir greit, nors per daug nestebino, tačiau visąlaik išlaikė įtampą ir virpuliuką. Yra dramatiškų momentų, yra kraupokų vietų, nieko perdėm baisaus. Pabaigoje mus palepina ir komedijos elementais, kas nežinau ar man labai patiko, bet drįsčiau teigti, buvo visai tinkama. Jei idomu pasispoilinti, trumpai apie kiekvieną istoriją:

1) Berniukas paliekamas mamos, vienuolyne, kuriame vaidenasi. Ši turi gan dramatišką nuotaiką, man labai patiko keli netikėti sprendimai.

2) Sužeistas paauglys paguldomas į palatą su merdėjančiu seniu. Nelabai jauku.

3) Greitai bėgionatys ir kraujais besispjaudantys zombiai! O, taip!

4) Moteriškė superka daužtus automobilius ir parduoda, kaip naujus, su neramiomis dūšiomis viduje.

5) Jaunimas filmuoja siaubiaką, apie vaiduoklius, bet regis vienas jų iš tikro negyvas? Šita daugiausiai komedijinė, tarsi protinga žanro saviparodija, bet ar labai jos čia reikėjo?

Geras, gaivus, nors ir ne auksinis azijietiško horroro seansas po šiokios tokios pertraukos. Trumpos ir savo dvasią turinčios istorijos, nepabosta, laiko. Puikiai pasitarnauja, kaip iš ekrano pasakojamos stovyklinės siaubo pasakaitės. 8/10

DEADFALL TRAIL

Atgal prie blogo kino mane atnešė - eksperimento būdu atrastas Deadfall Trail, ganėtinai keistas 2009-ųjų mažabiudžetis filmas. Tikrai prastas, todėl gana drąsiai dedu jį prie -blogo kino- kategorijos, bet, nors ir keistai tai skamba, sakau tai - gerąja prasme. Visam filme iš esmės tėra trys aktoriai, viskas ką jie daro tai valkiojasi po mišką (vietomis, net imu išsigalvoti pokštelius apie homoseksualumą). Pradžioje jie leidžiasi į žygį, be jokių atsargų, veikiausiai nori save išmėginti ar gal ir kažkas giliau po tuo slepiasi, nesupratau.

Dabar įsivaizduokite, jog įprastinis "reikalai garma blogyn" scenarijus yra laiptukų pavidalo: kuo žemiau laiptukais lipi, tuo istorija liūdnėja. Čia gi atrodo, kad kai kurių laiptukų trūksta, kiti didesni/mažesni už kitus, kažkur palikta skylė, arba vietoj poros laiptelių palikta tik nuožulni pakalnė. Velniai žino kodėl, bet nors ir paprastoj aplinkoj istorija čia tokia vat netvarkinga ir tas sukelia gana įdomų keistumo pojūti. Nežinia ar čia kažkas užmanyto specialiai ar kūrėjai tiesiog susimovė. Aktoriai matosi tikrai stengėsi ir vaidino neblogai... Bet veikėjų veiksmai neatitinka situacijos, laikas praleistas miške vargiai adekvatus tam kas vyksta ir tam ką jie daro, ilgaainiui tampa tiesiog panašu į atsitiktines blevyzgas. Tačiau nors ir trumpai tepažiūrėjęs susivokiau, kad šitas filmas gana idiotiškas, kažkas visvien traukė jį žiūrėti ir pabaigti. Taigi ir likau pasimetęs. Ką aš čia pamačiau? Kodėl aš jį visą išžiūrėjau? Kas čia išvis įvyko? Ar man patiko? - Nežinau. Tuo ir įdomus tas keistas kinas. O gal turėčiau sakyti tiesiog - prastas? Paliko įdomų įspūdį išties, gana įstrigo ir pabaiga. Kiekvienas kas sakys, kad šitas filmas - šūdas ir laiko gaišimas, bus teisus. Aš irgi galėčiau tam paantrinti. Tačiau vien tai pasakyti, nebūtų visai teisinga... Palyginimui gal sakyčiau, kad čia vienas iš tų įdomesnių šūdų, pavyzdžiui kaip tas, kuris nepalieka ant popieriaus jokios žymės?

Taip pat norisi klausti savęs, kas labiau apsvaigęs nuo narkotikų, ar kūrėjai statę šį filmą, ar aš, jį žiūrėjęs? Sutrikau

4/10 ? ??? ??????

DEATH RACE 2

2008-ais perstatyto 75-ų exploitationo Death Race 2000, remeiko Death Race tęsinys. Originalą dar atsimenu gana ryškiai, įstrigęs savotiškas humoras, spalvos ir nuotaika. 2008-ų perstatymą atsimenu jau gan miglotai, tik, kad buvo daug rudos spalvos, goriuko, tas bičas iš Crank, bet iš esmės visai zjbs. Death Race 2 puikiai pasitarnauja, kaip Death Race tęsinys: panašus stilius, spalvos ir bukumas atitinkamas. Tiek idiotiškas ir smagus testosterono fontanas, kad net prisiminiau senus, gerus, videkinius boevykus. Be didelės logikos, be gilinimosi į smulkmenas, tiesiai šviesiai, debiliškas actionas berniukams, už ką jam ir ačiū, nes šiais labai-rimto-ir-sukto kino-su-dikaprijo laikais tokių flikų man labai trūksta. Kaip tęsinys aišku prastesnis, pabaiga kažkokia labai užskubinta pasirodė, lyg trūktų pusvalandžio ir finalinės bytvos, bet šiaip linksmai praleistas laikas. Pagrindiniam bičui gal trūksta biški charizmos, nors labai jau jis kietas, pagrindinei "gražuolei" gal trūksta biški grožio, alia kaip sunkiems banditams ir kaliniams gal ir neblogai? Na ir visąlaik taip lyg kažko trūksta, bet bandymas tikrai šaunus. Malonūs referencai į 1975-ų pirmtaką, tik aš Frankenšteinui būčiau skyręs daugiau dėmesio. Gal Death Race 3? Kodėl gi ir ne... Dar plius vienas balas už Mačetę, Dani Trejo. Būčiau mažas tokią vaizdajuostę turėjęs - būtų kultas. Dabar - OK.

7/10

SAW 3D

Nauja situacijų komedijos PJŪKLAS serija. Šį kart trimatis ir su rūžavu krauju. Nelabai daug ką turiu ir pasakyti, pasijuokiau pachmielnas. Šį kart prižadėjo, kad paskutinis. Kažkaip netikiu :) 4/10

DEATH METAL ZOMBIES

Mielieji bepročiai, maniakai ir raganos, tai yra jubiliejinė, 600-oji Kiras Horror recenzija, kas reiškia, kad po dar 66-erių turėsime visas 666-ias! Laukiu dovanų nedaskaptuotų kaukolių, jūsų proprosenelių nagų ir dantų, ėriuko kiaušų karolių ir panašiai. Dovanėles siūsti adresu: Namas prie kapinių, Guobų gatvė 13, Tylioji kalva, Teksaso valstyja!

Šios džiugios sukakotuvės proga norėjau išrinkti sau kažką ypatingo. Nemeluosiu, buvau nusiteikęs žiūrėti seniai bematytą Azijietišką vaiduoklių horrorą, tačiau netyčiom papuolė rusiškai įgarsinta planuoto filmo versija, tad šitą malonumą teko atidėti ir nutariau pasilepinti senu geru šitkorovu trash'u, kas puikiai pavyko su nuostabiai idiotišku 1995-ųjų atradimu - Death Metal Zombies. Išversti turbūt nereikia ir pavadinimas jau vien ką reiškia, o kaip jau buvau pasiilgęs to metalovo (kartais pankovo, bet šį kart visgi - metalovo), nuoširdaus, namų gamybos šlamšto! Tyras kaifas žiūrėti kaip spoguoti metalistai su metalo maikėm patys tūsinasi, filmuodami šį žavingai kvailą flicką apie zombius ir metalą! Pavadinimas tikrai toks iškalbingas, kad ne per daugiausia belieka ir ką papasakot: Būrelis draugų metalgalvių sumano dalyvauti radijo konkurse ir vienas jų nusiunčia laiškelį. Prizas - vienetinė jų mylimos grupės (berods Living Death?) kasetės kopija, su gabalu, kurio neturės niekas kitas. Kasetę jiem laimėti pavyksta, bet unikalus šmotas pasirodo esąs užkoduotas kvietimas iš pragaro, paversiantis juos... metalui tarnaujančiais zombiais! Šitaip va ir atsiranda Death Metalo zombiai :) Visa kita - nuostabus, klasikinis trashas: papai, kraujai, idiotizmas, besiliejantis per kraštus ir daugybė, daugybė metalo garso takelyje. Su kvailystėm nepersistengta, teko matyt ir daug absurdiškesnių išsišokimų, bet bendras vaizdas labai linksmas ir mielas. Šaunuoliai chebra, šaunuolis filmas, šaunuolis garso takelis, šaunuolis seansas ir šaunuolis aš šįvakar! Linkiu jums visiems, išprotėję siaubo mylėtojai, laimingų 2011-ųjų ir geros bičkos juos pasitinkant! Tikimės galingo derliaus kitais metais, nes kaip žinome tik jie vieneri mums ir beliko iki pasaulio pabaigos!!! ;) Lai aidi piktas juokas, žarnos pilasi laisvai ir kyla šaltas rūkas kapinių!!!

Nuoširdžiai jūsų, su nekrofiliška meile - Kiras Horroravičius!

BURIED

Būti palaidotam gyvam - horroro idėja, variusi man siaubą nuo pat vaikystės, kai pašiurpusia oda klausydavom pasakojimų, apie karstus, nagais sudraskytus iš vidaus ir kraupius šauksmus iš po žemių, kapinėse, verčiančius žegnotis kapinių sargą. O taip, idėja, kad gali būt užkapstytas per klaidą - tikrai varo siaubą, sakome, gal geriau jūs mane kremuokit, tik dėl viso pikto :) O jei ir esi užkapstytas specialiai, kaip nutiko mūsų filmo herojui, visvien mirtis turbūt ne ką malonesnė. Labai idomu, kad filmas minimalistinis, viso seanso metu, mes niekur neiškeliaujam iš karsto. Bičas atsibunda tamsoje, užkapstytas dėžėje ir nuo čia mes kartu su juo pusantros valandos ir dūstame, šitam klaustrofobiniam košmare. Filme kaip ir tėra vienas aktorius, viskas padaryta vien dialogais, kurie tampa įmanomi dėl drauge palaidoto mobiliako ir vienintelio aktoriaus vaidyba. Taip pat žinoma labai svarbus pastatymas (montažas ir tt) idant sukurti tą ne itin malonią tamsos ir izoliacijos atmosferą, kas manau pavyko gana neblogai. Filmas labai įtemptas, nuolat tave erzina, tad būkit pasirengę pasėdėti ant šakučių, iki pat pabaigos nežinai - pavyks gi jam išsigelbėti iš šios tikrai nepavydėtinos situacijos, ar ne... Turiu pasakyti, kad didelė dalis filmo mane tikrai nervino, bičas atrodo esąs neblogas šiknius ir dar ne pats protingiausiais. Atsidūręs ant gyvenimo/mirties slenkščio visvien laikosi durnų principų, psichuoja nelaiku ir ne vietoj, kas gali visiškai pakeisti tavo slidžią lemtį. Aišku sakysite kas nepanikuotų ir nedurniotų tokioj situacijoj? Tiesa, su dauguma iškilusių sunkumų jis tvarkėsi gal ir neblogai, bet vistiek bent pusę filmo jis man visai nesbuvo simpatiškas ir aš net norėjau, kad jam išlipti nepavyktų hehe. Na, bet vėliau susigyveni kažkaip su tuo personažu, ima jis tau rūpėt, kad ir koks jis bebūtų, todėl bendrai gaunasi toks įtemptas ir slegiantis filmas, tikrai ne juodo humoro šou. Taigi yra trūkumų, bet už originalumą ir bendrą vaizdą, sakyčiau 7/10

Kaip ir visur, kažkas nelabai įtikinama, kažkur prašauta pro šalį, bet nepaisant to, kraupoka patirtis, pabūti karste, drauge su tuo nelaimėliu.