DADDY'S LITTLE GIRL

Vėl australai pokštelna neblogą siaubiaką apie mylintį tėvą, kuris netenka mažos dukrelės ir imasi baisaus keršto. Pradžioje nesupratau dar ar čia bus kažkokia įkaitų drama, ar vaiduoklinis siaubas, tačiau nuo vidurio paaiškėjo, kad čia bus vienas tų filmų kur kažką bejėgį žiauriai kankina, o žiūrovas turi viską stebėti. Atsiprašau žinoma už spoilerį, bet kažkaip galvoju jūs turite teisę žinoti, kad filmukas nebus lengvas prieš sėsdami jį žiūrėti... Iš kitos pusės, filmas nėra vien bukas žiaurumo demonstravimas.

Gera vaidyba suformuoja gan aiškiai juntamą dramą ir nuo to siaubams prasidėjus kyla daug minčių. Tarkime ar visada bausmė lygi nusikaltimui, ar kartais nežmoniškas žiaurumas gali būti suprastas ar pateisintas? Prieš įstatymą visi lygūs, tačiau ar įstatymas visada pakankamai lankstus žmogiškoms situacijoms? Ar duodamas atitinkamą atpildą nevirsti tokiu pat niekšu kaip ir tikrasis blogietis? Ir panašiai.
Šeimos drama virsta trileriu, vėliau detektyvu, galiausiai tamsiu siaubiaku. Ir viskas su tuo australietišku akcentuku. Gal ir paprasta, bet smarkokoka.

7/10

RAZE

Naujas eksploiteišionas su Zoe Bell, kaskadininke man pažįstama iš Tarantino Death Proof. Ji čia vaidina ir yra viena iš prodiuserių, tai kažkaip susiviliojau, bet deja veltui. Filmas yra tragedija visomis prasmėmis. Raze tai filmas apie moterų muštynes iki mirties, tačiau gerai atrodo tik iš šito sakinio. Iš tokio filmo tikimės ciniškos senovinių turnyrinių boevykų atmosferos, alia Mortal Kombat ar American Samurai, deja čia nutarta tas moteris grobti iš gatvės ir verst jas muštis grasinant, jog kitaip nukentės jų artimieji. Jos aišku labai emocionalios, muštis nenori, bet vistiek privalo. Tai kažkaip padaro šitą boevyką nevykusiai šlykščiu.

Čia nėra nieko apart grupelės neįdomių moteriškos lyties personažų su ašarom talžančių viena kitą. Veiksmas neįtraukia, kovos neįdomios, visa ta super-evil korporacija padaryta perdaug naiviai ir kelia tik nuvargusį šypsnį. Iš filmo negavau nieko, nei pramogos, nei kokios žinutės, tiesiog susinervinau ir sugaišau savo laiką. Neapsigaukit, čia nėra vienas iš tų kietų 'moterys-kalėjime' filmų, taip pat tai nėra vienas tų zjbs muštinių filmų apie mirtinus turnyrus. Galbūt jis galėjo toks būti, tačiau susimauta daugmaž visur kur buvo įmanoma. Vardinti minusų smulkmenomis būtų galima į valias, bet aš noriu kuo greičiau pamiršti šitą filmą, tad tiesiog sustoju dabar. Prastas, nepavykęs, vengtinas ir blogąja prasme šlykštus kakas. Gėda.

1/10

DEAD SUSHI

Japoniško absurdo ir jo eksporto specialistas Noboru Iguchi [RoboGeisha, Machine Girl] pristato Sushį, kuris kanda atgal! Buvau jau pasiilgęs tokio nuoširdaus, neįpareigojančio, neįmanomybės ribas tampančio, Japoniškos kvailystės šventimo. Gerai atpalaiduoja, nors dažnai, tiesa, tokių filmų tik treilerį užtenka pažiūrėt, o patys jie nebūna tokie jau geri... Bet vistiek kažkas traukia pasižiūrėti pačiam - kiek dar toli galima nueiti, ką dar galima sugalvoti?

Ne išimtis, prie tinkamos nuotaikos Dead Sushi ir man šiandien suėjo visai smagiai. Nors ir nėra tobula, kaip pirmi susidūrimai su šitu... eee... 'žanru', bet vistiek, bent jau taip trenkta ar unikalu, kaip galima tikėtis. Malonu pasakyti, kad ne visi filmo siurprizai pateikti ne mažiau išprotėjusiame treileryje. Čia dar yra malonių netikėtumų, pavyzdžiui tarkim - Giant Sushi Battleship!
Tačiau pradžioje pasižiūrėkite treilerį, ar jum priimtini tokie dalykai. Jei nežinote su kuo prasidedat, įspūdžiai per tokio stiliaus komediją gali būti... savotiški!

6/10

+1

Plius vienas yra naujas fantastinis filmas, režisuotas to paties bičo, kuris padarė visai neblogą Last house on the left remeiką. Originalus sumanymas: keisto nutikimo metu, dideliame vakarėlyje atsiranda visų antrininkai, po vieną kopiją kiekvieno žmogaus. Šie "dopelgengeriai" yra tie patys žmonės ir panašu tiesiog iššoka per kažkokią laiko skylę, tarkime viskas vyksta keliomis minutėmis ankščiau, tik dar kartą. Kartojasi veiksmai, nuotaikos, net muzika (?), taip pat jie vieni kitus mato ir turi kažkaip reaguoti. Su tokia smagia idėja fantazija iškart įaudrinta ir nors prasideda gana šauniai, skaudu žiūrėti kaip viskas vėliau tragiškai sumauta.

Negelbėjo nei kraujas, nei papai (nu gerai, papai gal biški gelbėjo haha) ir gavosi vistiek kažkokia tūpa pusiau komedija vaikams. Čia vaidina toks vaikaveidis iš The Purge ir regis ta pati formulė jį pasekė ir šitam filme: "puiki idėja - šūdinas pastatymas". Nežinau kodėl su ryškiai suaugusiems skirtom smulkmenom nutarta eiti paauglių komedijos taku. Filmas feilina tiek kaip siaubiakas, tiek kaip fantastika, kai nutikus tokiam įdomiam reiškiniui herojai vistiek rūpinasi kaip čia geriau papisti pyragą ar susitaikyti su merga. Toks elgesys įmanomas tik blogai prastame filme ir paduotas girtiems amerikos paaugliams į rankas visas sumanymas eina šuniui ant uodegos.

Galiausiai turime tiesiog blogą, erzinantį filmą, kurio link pyktis kyla dar labiau, nes žinome, jog su tokia idėja buvo galima padaryti super daiktą. +1 tėra nesusipratimas iškilęs dėl nesugebėjimo suvaldyti savo pasakojimą, jei pirma pusė filmo dar žiūrisi tikrai neblogai, antrojoje jau dažnai prunkšite kaip arkliai ar tiesiog numosite ranka. O taip gaila, nes matyti nuoširdžios pastangos ir entuziazmas. Deja, sci-fi rimtas žanras, tad jei nori rimtai atrodyti, reikia ir gerų smegenų, beiGI logikos.
Verta parašyti ketvirtuką, nes kaip jau sakiau, dalis filmo žiūrisi visai neblogai, tačiau iš esmės tai liūdnas nesusipratimas, procese pražudęs puikią įdėją. Bandykite dar kartą.

4/10

HELL

Po štai tokiu, pro akis lengvai praslystančiu, pavadinimu slepiasi visai neblogas, 2011-ųjų, postapokaliptinis vokiečių siaubiakas/trileris. Šį kart civilizuotai visuomenei sugriauti užtenka visai nedaug - žemėje pasidaro truputi per karšta. Nereikia nei zombių, nei atominių bombų, saulė nukepina medžius, nebėra vandens, diena lauke išbūti nelabai įmanoma ir civilizacija, bei žmogiškumas staigiai virsta tik mielais prisiminimais. Puiki idėja, gal iš dalies neblogas ir išpildymas, bent jau pirmoje filmo pusėje...

Niūri atmosfera šiek tiek primena The Road, gražus ambientinis soundtrekas įtraukia ir užburia. Tačiau vien atmosfera nepavyksta filmo padaryti žiauriai geru, kažko vistiek pritrūksta, regis į pabaigą baigėsi klijai ir kas liko - sulipdyta dažais. Momentais pagavau mintis nuklystant šalin ar net užsimanydavau snūstelti... Toks jausmas, kad labai geras potencialas iki galo neišpildytas, kažkas lyg nepabaigta, nepasakyta iki galo... Na nežinau, gal čia mano itin ankstyvos šios savaitės pamainos kaltos. Šiaip verta pabandyti patiems susidaryti nuomonę, jei mėgstate dramatiškus post-apokaliptinius filmus.

6/10

ROBOCOP (2014)

Po Total Recall remeiko, kažkaip nieko gero nesitikėjau, kai išgirdau, kad pagaliau tikrai perstatinės Robokopą. Nuėjau taip pat su nekokia išankstine nuomone, galvojau "nu nu, parodykit ką pridirbot", reitingas 'nuo 13 metų, tėveliams leidus', bet vistiek buvo kažkaip smalsu. Gal dėl tų menkų lūkesčių, o gal dėl to, kad tikrai neblogas tas remeikas, apturėjau visai gerą laiką. Sakykit ką norit, bet filmas tikrai turi gero veiksmo, stipresnių emocijų, kaip boevykas kabina net ir keletą filosofinių klausimų, kas yra tikrai šaunu. Taip pat atiduoda duoklę ir originalui tam tikromis užuominomis ar elementais.

To žostko Verhoviniško smurto gal trūko vietomis, bet tarkime matyti Merfį "išardytą" tikrai buvo kažkiek nemalonu/kraupoka, tad sakykime kiek cenzas leido - smurto pakako. Labiausiai nepatiko galas, kažkoks antiklimaksiškas pirstelėjimas ir prastas pankrokas titruose, bet visa kita tikrai smagiai padaryta, kad kine pasižiūrėti pagirioms. Amerikonų autoironiškas patriotizmas, visokie krūti robotų judėjimo garsai, net ir tas juodas jo kostiumas neatrodė labai blogai. Sakyti, kad senam neprilygsta gal net nereikia, tai nelabai lyginami dalykai. Yra naujas Robokopas ir senas Robokopas. Jei nesitikėsite daug, galite visai nudžiugti nuėję į kiną. Kažin ar dabar pasipils ir tęsiniai?

7/10

OUR ROBOCOP REMAKE

Į mūsų kinus jau atpupsėjo naujasis, modernusis, robokopas, tačiau kas dar nespėjo nueiti (kaip aš), arba nė neketina eiti, nes gaila pinigų, ar yra skeptiškai nusiteikęs, gali paskanauti šituo nepriklausomų kūrėjų sulipdytų reikalu, kurį galima būtų pavadinti - antiremeiku. Pasipiktinę tokiu atgrubnagišku klasikos žadinimu, įvairūs režisieriai, mėgėjai ir animatoriai sujungė jėgas ir paremti entuziastingų žmonių pinigėliais iš trumpų, unikalių scenų, perinterpretavo ir pervaidino visą originalų filmą, taip sukurdami tokį namudinę, parodijinę, žaismingą, frankenšteino pabaisos Robokopo versiją.

Paimkite '87-ų Verhoveno originalą, sukapokite jį į 60 scenų, kiekvieną tų scenų duokite jaunam, drąsiam, ne itin turtingam, tačiau šmaikščiam kūrėjui ir žiūrėkite kas bus. Viską surinkę, kaip puzlę sudėliojame scenas į vietas ir turime - Our Robocop Remake. Kaip ir galima tikėtis, kai kurie segmentai smagesni už kitus, kai kurie daugiau meniški ar įdomūs vien savo padarymu. Technika koreliuoja įdomiausia, nuo stop-animacijos iki tikrai profesionalaus kino, nuo šokio meno iki dailioškės lygio video-eksperimentų ir panašiai. Puikiai žiūrisi ir visai neprailgsta šitas beveik dvi valandas trunkantis sumuštininis eksperimentas, nevengiantis pašiepti tiek "modernų" remeiką, tiek ir "source materialą".

Svarbiausia viskas padaryta su nuoširdžia meile ir užsidegimu. Minusas gal tik toks, kad kompiliacija skirta grynai užkietėjusiems robokopo fanams. Jei nemokate originalaus Verhoveno filmo mintinai, veikiausiai jums čia pasirodys "kažkaip be ryšio". Aš kadangi labai mėgstu, myliu ir kiekvieną scenelę atpasakočiau nubudęs vidury nakties - apturėjau gerą kvyktelėjimą. Jei kas dvejojate siūlau pasižiūrėti vieną esminių segmentų - sceną su prievartautojais. O šiaip visas filmas guli vimeo, tik imk ir žiūrėk. Žemiau treileris. Antiremeikas internete. Remeikas kinuose. O originalas - dvd spintelėje, vis laukia tos 58-os, girtos, peržiūros su draugais. http://www.ourrobocopremake.com/ Have fun!

8/10

The HUNGER GAMES: CATCHING FIRE

Mirtinos žaidynės vaikams vėl ekrane su tęsiniu, tom pačiom mordom ir neabejotinos trilogijos pažadu. Knygų neskaičiau, tad nežinau kas ten kaip iš tikro turi būt ir kiek ištikimas šitas reikalas savo šaltiniui. Įspūdžiai mano maždaug tokie patys kaip po pirmojo, smagu, idomu, baigėsi, šūdelis. Tik čia dar pabaiga - siaubingas cliffhangeris, kaip kokiam įkiriam seriale, kai jau tik pasidaro tikrai idomu ir nustoji galvoti koks šitas filmas supistai ištęstsas, jis ima ir pasibaigia. Tikrai norisi mest stiklinę į ekraną.

Tačiau nepaisant to, kam patiko pirmas, turėtų patikt ir šitas. Aš niekad nenešiosiu šito filmo maikės, tačiau galiu pripažint, kad pats veiksmas visai įdomus ir intriguojantis. Nors personažai klišiniai, drama per daug naivi ir fantastika ganėtinai vaikiška, vistiek kažkaip užkabina tie lakstymai vienam paskui kitą. Paskaičiau dabar savo pirmosios dalies recenziją ir suprantu, kad nieko daugiau nenoriu čia pridurti. More of the same... for the same.

6/10

REAL

Mano mylimiausias Japonų režisierius Kiyoshi Kurosawa sugrįžo su nauja fantastine drama ir aš negaliu patikėti sutapimu: pagrindinė siužeto linija žiauriai panaši į vos vakar žiūrėtą lietuvišką Aurorą. Garbės žodis, atrodo, kad Kurosawa pasižiūrėjo pats ir nutarė daryti Japonišką versiją! Nežinau koks šansas, kad taip ir buvo, bet, kad man pačiam taip sutapo tai žiauriai įdomiai gavosi. Toks tarsi palyginimas kaip panašią istoriją pasakotų kitoj pasaulio pusėj...

Čia irgi turime pacientę komoje ir žmogų aparatūros pagalba pasijungiantį į jos (pa)sąmonę. Skirtumas toks, kad čia abu dėmenys pažįstami, jie jau buvo pora ir dabar bandys viens kitą iš čia (iš ten) ištraukt. Kas link fantazijų ir siurrealizmo tai Kurosawa eina daug toliau (jis gali sau tai leisti) ir čia tas sapnų pasaulis man daug artimesnis, bei teikiantis daugiau pasitenkinimo. Pamatysite kraupių, originaliai padarytų vaiduoklių, besikeičiančių erdvių, eižėjantį miestą ir net... dinozaurą! Nejuokauju.

Kartais buvo labai stipru, kartais uždrožta per toli į šoną, tačiau jo stilius - nepriekaištingas. Aišku aš kalbu ne objektyviai, mat esu įsimylėjęs šitą režisierių per jo darbus, bet nežinau ar čia tikrai blogai. Man viskas ką jis padaro atrodo žavu ir reikšminga, tad ir čia godžiai siurbiau jo unikalius fintus, kurie man jau tapę jo vizitine kortele. Kas su tuo tylos išnaudojimu, Kurosawiška kadrų kompozicija, ar kraupaus judesio parodymų tai jam lygių nėra ir Real parodo dar kitokių, naujų vizualinių sprendimų, kurie atrodo švieži, bet tuo pat metu, fanui, ir tokie pažįstami bei suprantami. Kas matęs bent kelis jo filmus turėtų suprast ką turiu omeny. Sunku nupasakoti šitą stilių tekstu.

Estetika yra visiškai super, tačiau būčiau neteisus jei sakyčiau, kad viskas gerai su šituo filmu. Jis taip pat kiek per ilgas, kartais gal per daug pretenzingas ir "iš to rašto išėjęs iš krašto". Man skaudu tai pripažinti, bet taip yra. Kita vertus gal ir nieko čia tokio jei drąsus kino pasaulis nukelia mus į nerealius, sunkiai suvokiamus klodus ar kartais tiesiog žaismingai nusipeza. Kiekvieno mūsų viduje yra vaikas ir jį pagaliuku pabaksnoti kartais labai į naudą. Aš pasiėmiau iš šio filmo viską kas geriausia, o kas nebuvo taip gerai, manau greit pamiršiu. Japoniška Auroros versija turi savo pliusų ir minusų, bei tikrai yra tokia pat verta dėmesio... Bet jei visgi su Kiyoshi Kurosawa kūryba nesate pažįstami, nuo šito pradėti nesiūlyčiau.

7/10

VANISHING WAVES

Lietuviško kino viltimi vadinamas Vanishing Waves arba Aurora, tai meniška ir atmosferinė režisierės Kristinos Buožytės sci-fi drama. Kristina dabar, beje, kuria segmentą ABCs of death tęsiniui, JEIGU KĄ, o tuo metu kiti Lietuvių kūrėjai dirba prie pilnametražio siaubo filmo Rūsys, tad panašu pagaliau mūsų kinui irgi ateina geresni laikai. Turėsim kažką, ko negėda parodyt ir užsieniečiui, nes nors ir neturim pinigų, vistiek visad rusena viltis, kad mūsų žmonėms yra įdomu ir norisi daugiau nei tik pamatyti kaip Rudokas sako: "papai" ir "nachuy".

Ir nereikia manyti, kad jei lietuviai neturi pinigų tai jie viską nusipirataus ir taip neįvertins triūso. Gal ir parsisiūs iš linkomanijos pasižiūrėt, kas čia per dalykas, bet tik dėl to, kad modernus lietuviškas kinas mums tiek svetimas ir naujas dalykas, kad mes nė nežinome kaip į jį reiktų reaguoti. Lietuvos kino vartotojai, - kaip dykumos smėlis niekad nematęs vandens, numesk bent lašą ir sugers jį godžiai ir smalsiai. Žmonėms tikrai įdomu, jie tikrai eina ir eis į kiną žiūrėti rimtos lietuviškos produkcijos, aš, asmeniškai nusipirksiu ir dvd, kad paremti kūrėjus, nors mes ir ubagai, - mūsų sielos didingos ir jų prastom komedijom neužkimši... man taip norisi tikėti.

Su tokiu pat keistu sutrikimu, vien dėl to, kad tai kone pirmoji ir unikali patirtis, pagaliau pamačiau ir aš Aurorą, tituluojamą pirmu lietuvišku sci-fi. Visą filmą negalėjau suprasti ar man įdomu/patinka dėl to, kad čia tikrai geras filmas ar dėl to, kad jis - lietuviškas. Mastydamas apie antrą variantą vis bandžiau užčiuopti čia kažką išskirtinai lietuviško, už ko galėčiau užsikabinti ir savo teoriją pagrįsti ir nesugebėjau. Tikiuosi tai reiškia, kad mes sugebam (ir sugebėsim ateityje) perlipti per savo gardą, išlįsti iš savo uolos ir galiausiai pasižiūrėti į save iš šalies, taip pat kaip žiūrime kitus europiečių, azijiečių ar amerikiečių filmus. Daug minčių užplūsta apie tai, kad čia "mūsų" produktas ir apie tai koks jis yra, kaip jis veikia, bet pabandykim baigt apie tai kalbėt (nes nuo to ir reiktų pradėt) ir pašnekam apie filmus, kaip tiesiog šnekam apie visus kitus filmus.

"Dingstančios bangos" pasakoja istoriją apie eksperimentą, kuriuo metu bičas pasijungia į komoj gulinčios moteriškės smegenis. Panašiai kaip Altered States, tokiame juodame vandens pripildytame karste. Kažkaip norisi man lyginti su Altered States ar Cele, nes pagal panašią formulę vyksta dalykai, sensas kartojasi, žiūrovas atakuojamas atmosferiškais garsais ir vaizdiniais. Geras, nesiliaujantis ambientinis garso takelis - labai svarbus elementas kuriantis nuotaiką, vaizdiniai gražūs padaryti tiek geru kameros darbu, praktiniais efektais ir aktorių pastangom, plius paskaninti kompiuterine grafika, tikrai gražu žiūrėt. Su kiekvienu seansu pagrindinis veikėjas Lukas užmezga vis gylesnį ryšį su "šaltiniu", o nuo kitų mokslininkų savo pasąmoninį romaną slepia, taip suklastodamas tyrimų rezultatus. Į naująją sapnų meilę jis žiūri rimtai, bet apie siužetines smulkmenas daug pasakoti nenoriu, nes gal yra kas dar nematė ir nenoriu gadinti jiems reikalo.

Galiu pasakyti ir kas nepatiko. Nors suprantu, kad filmas lėtas, atmosferinis ir tam tikroms nuotaikoms sukurti reikia įsibėgėjimo, vis dėl to jis man pasirodė per daug ištęstas ir kai kurios scenos paliktos per ilgos, tarkime scena kur nuogas Lukas vejasi Aurorą nakty per pievas, norisi sušukti "gerai, jau supratom!", gal kiek nepamatuota... Kokias dvidešimt minučių nukarpius gal filmas atrodytų mažiau arthauziškas ir būtų lengviau vartojamas, bet čia tik vartotojiškas skundas. Jei kūrėjai mano, kad visi to "meno" sequencai būtini - lai jie būna. Tiesiog  jei jau jie tokie esminiai, gal jie turėtų būti įvairesni, labiau nežemiški ar siurrealistiški, mažiau verstų žiovauti.
Dar pabaiga man pasirodė kiek antiklimaksiška ir tas šokinėjimas nuo lietuvių prie anglų kalbos erzino. Suprantu, kad tarp mokslininkų tokioj aplinkoj tikrai būtų užsieniečių, bet kažkaip sunkiai sekės savo lokatoriais gaudyt kažkokį kitą akcentėlį, apart lietuviško ;)

Mano priekabiai tikrai ne agresyvūs ir manau nuginčyjami, tad jei per kokį stebuklą šitą recenzijytę paskaitys žmonės prisidėję prie filmo - tikrai nereiktų į juos skaudžiai reaguoti. Sąžiningai sakau ką galvoju, Vanishing Waves yra neblogas, vietomis net ir stiprokas, gražus filmas. Gal tokiems kaip aš norėtųsi daugiau, aršiau, ekstremaliau, keisčiau, bet reikia suprasti, kad prie mūsų nepatyrusios publikos irgi reikia mokėti prieiti. Jei iškart tėkštelsi per riebiai, filmas ko gero bus finansinė katastrofa, žmonės išsigąs, išvadins "nesamone" ir galėsi visą likusį meną susikišti sau į šikną kartu su dešimttūkstantinėm skolom. Lietuvių žiūrovas šiuo metu kaip nekalta panelė, kuriai reikia gražių sms, gėlių, vyno ir teatro prieš įsitempiant į lovą. Tad taip apdairiai ir gudriai, tačiau per daug nenuolaidžiaujant Aurora ir suvinioja mus.

Geriausias lietuviškas filmas? Tikiuosi tik kolkas ir neilgam! Tikiuosi turėsim vis daugiau modernios, kokybiškos produkcijos savo malonumui ir eksportui. Tikiuosi, kad tobulėjant technikai ir žmonėms įgaunant patirties ir išminties, galėsime sau leisti ir daugiau drąsesnių eksperimentų, įvairesnių žanrų pavyzdžių sukurti. Aurora jau turbūt yra ir visada liks vienas iš pionierių, už ką žinoma bus nuolat geru žodžiu atsiliepiama, bet apskritai, jei visiškai nešališkai statyčiau šitą filmą tarp visko kito ką gyvenime mačiau, kalčiau jam kokius 6 ar 7 iš dešimt. Gražūs visualsai, geras soundtrekas, sunkus aktorių triūsas, klampi atmosfera. Tik istorija man gal ne tokia įdomi ar aktuali, su veikėjais tapatintis per daug nesinorėjo ir nesigavo, tad su ta "nuotaika" ir išvilktas visas reikalas.

7/10

DON'T LOOK NOW

Senas (1973) siaubiakas su Donaldu Sutherlandu, filmuotas Venecijoje. Prasidėjo gana stipriai ir pradžioj dar vilko visai įdomiai, vėliau sekė valanda ilgo, nuobodaus detektyvo, per kurį reikėjo laikyt degtukus įsistačius akyse, kad neužmigt. Gale vėl biški pabudau, bet iš esmės tai tikrai ištįsęs laikas, kaip ilgas rudas šūdas, o trukmė visiškai normali, net 2h nesiekia.

Prie originalumo aišku neprikibsi, Sutherlandas irgi visada įdomiai žiūrisi. Yra graži sekso scena, dar patiko Venecija ir senos šlykščios bobos, ypač toji akla ekstrasensė, bet šiaip per daug žiovavau, kad pasakyčiau jog man čia geras filmas. Gal klasika tai klasika, bet man tiesiog buvo neįdomu ir visai apsidžiaugiau pamatęs pabaigos titrus. Mokyklinį išlaikytų, bet univere reiktų kartoti kursą.

4/10

UNTIL THE LIGHT TAKES US

Biški parinaus ar tinka čia į mano blogą, bet pagalvojau, kad neįdėjęs jausiuos negerai, reiškia turbūt tinka, visgi "yvil end darknes, Džo". Taigi čia 2008-ų dokumentika apie Norvegijos black metalo sceną ir jos žymiausius žmones bei įvykius. Dėmesio centre - Burzum, Mayhem, DarkThrone, taip pat kalbinami nariai iš Immortal, Ulver, Satyricon ir kitų garsių, esminių grupių. Pasakoja apie bažnyčių deginimus, tarpusavio žudymus ir šiaip meną susijusį su Black metalu.

Patiko, kad parodoma šiek tiek Norvegijos konteksto, vis lengviau ir įdomiau įsivaizduoti šitą šalį. Iš tikro nelabai supratau filmo žinutės ar krypties, nepajutau, kas man būtent norėta parodyti, tačiau liko toks ne itin malonus, juodmetališkas skonis. Niūri, šlapios žiemos atmosfera, gal ir yra geriausia žinutė. Dar supratau, kad dauguma tų bliakerių yra visiški lopai, bet kaip Vargas šneka vistiek įdomu klausytis, turi jis kažkokią charizmą. Kiti bičai daugiau kelia gailestį, nei susidomėjimą.

Jau antra diena klausau dabar vien šitų grupių tai manau savo pėdsaką filmas paliko...
Dar čia ne prie ko, bet norėjau pasidalinti - šiandien žiūrėjau Slacker. Žinote, kad šiaip aš gana atlaidus ir man nesunku įtikti, bet bleeeet kaip jaučiuos išmetęs laiką su šitu tuščiu, hipsterišku, pseudomenininkišku šūdu. Jei kas matė, gal norės padiskutuoti, man tai atrodė tokia gera mintis ir toks siaubingas išpildymas. Tas variantas kai "menas" išeina blogiausiai kaip tik gali, per visus galus, koktu net. Tai va, norėjau pasiskūsti, dabar jau ramiau man. O šitas Until the light takes us, visai geras, jei nors kiek domina Norvegijos metalas, rekomenduotina pasižiūrėt. Bent jau tam, kad pamatyt kokie (ne)simpatiški žmonės groja jūsų mėgstamą muziką.

ENEMY MINE

Senas, mielas ir gana vaikiškas, 85-ų nuotykių sci-fi, apie kosmonautą, kuris atsiduria nepažįstamoj planetoj su priešų rasės ateiviu. Vieta abiems svetima ir pavojinga, tad nepaisydami tarpgalaktinių nesutarimų šie du padarai turi išmokti sugyventi ir tampa draugais. Gaunasi toks daugiau filmas visai šeimai, su mielais dialogais ir romantiškais autoriaus pasvaičiojimais, tačiau kadangi seniau buvo kitokios paniatkės, čia vis dar galima pamatyti ganėtinai disturbinančių, kruvinų scenų. Labai tiktų per kalėdas prisivalgius žiūrėti per TV.

Filmas šiltas ir originalus, tačiau mano skoniui kartais per daug rožinis ir kiek per ilgas, tad į galą pabodo. Viso seanso metu negalėjau liautis galvojęs, kad šitą perstatyti galėtų būt į naudą, mat idėja tikrai įdomi ir su šiuolaikinėm sci-fi kūrėjų techninėm galimybėm, potencialo joje yra bent kietai trilogijai. Tačiau tuo ir krūti tie seni filmai, jie daugeliu atžvilgių drąsesni ir eina toliau į fantazijas, nebijodami pasirodyt nerealistiškais ar išeit iš krašto. Todėl ir gaunasi smagus reikalas. Jei E.T. jūsų dalykas, tai išvis griebkit negalvoję, o jei norisi rimtesnės ar tamsesnės fantastikos - praleiskit.

5/10

TAETER CITY

Dėkavoju už rekomendacijas, šį kart Adam Chaplin chebros naujas darbukas Taeter City. Dabar nebe tik Japonai moka daryti absurdišką gorą, o ir Italai rodo dantukus raudonus. Daug pasakyti nėra ką, siužetas čia nėra svarbus, taip pat nėra svarbi ir vaidyba ar kiti dalykai, kurie įprastai sudaro gerą filmą. Čia visa esmė vaizdiniuose, atmosferoj ir žinoma kruvinume. Visą tai filmas turi, daugiau - nieko. Tiesą sakant daugiau nieks ir nežada, tad gerai žinai ką sėdies žiūrėt ir nesimėgaut būtų kvaila.

Ateitis, žmonės ėda žmones, kažkokie siustuvai siunčia į smurtą linkusiems žmonėms signalą nusižudyti, tačiau kai kurie jų mutuoja ir tampa super-smurtautojais, tad juos sugaut siunčiami kažkokie baikeriai su superginklais... karoče nesamonė tokia, kaip ir sakiau siužetas čia niekuo dėtas. O skaitmenizuoti kraujai liejasi laisvai, unikali atmosfera ir tas old-skūlo vaibas tikrai yra. Man Adam Chaplin labiau patiko, šitam gal kiek pasigedau fantazijos, tačiau vistiek gana įspūdinga kompiuterinė taškalynė. Patiks, jei iš esmės patinka tokie dalykai. Gal treileris padės apsispręst, jei dar nelabai turit savo nuomonę.

6/10

CARRIE (2013)

Kerės koncepcija man visada patiko, kažkada skaičiau Kingo knygą, o senoji '76-ų versija irgi buvo super filmukas. Vėliau regis buvo tęsinys ir dar vienas remeikas, kurio matyti neteko, tačiau ką tik praėjusiais metais, dideliuose ekranuose pasirodė nauja Kerės versija. Iš remeikų kažkaip priimta žvengti ir dažnai pirma natūrali reakcija būna skeptiška išankstinė nuomonė, bet šiuo atveju turėjau pripažinti, kad šita istorija jau gal ir verta sąžiningo "perkratymo", aišku su viltimi, kad tas "perkratymas" ir bus nuoširdus, o ne dar vienas šūdinas, holivudinis izdivonas.

Pirmasis treileris daug gero nežadėjo, Chloe vietoj nepamirštamos Sissy Spacek, žemo dažnio bumbsėjimai, rudos spalvos dažus primenantis kraujas. Tikrai buvo sunku nuspėti ar tai bus geras perstatymas ar ne. Po to sekė smagus reklaminis pokštas kavinėje, kas dar sužadino šiek tiek entuziazmo. Filmas kaip tik dabar eina mūsų kino teatruose, bet aš neslėpsiu fakto, kad šį kart pataupiau ir seansą apturėjau namų sąlygomis. Įspūdžiai tikrai neblogi.

Pradžioje viskas ima kliūti, aktoriai atrodo netinkami, vaidyba perspausta, dušo scena per daug dramatizuota ir t.t. Vėliau imu galvoti, kad gal ne taip jau čia ir toli nuo originalios istorijos. Kiek menu knygoje viskas buvo taip pat smarkiai paspausta, gal net daugiau, taigi pamažėle atsipalaiduoju ir filmas ima mane kontroliuoti. Taip nelengva papasakoti visiems žinomą istoriją dar kartą, užkariaujant dėmesį ir prikaustant jausmus, tad šia prasme kūrėjams teko sunkus uždavinys ir aš gyvas įrodymas to, kad jiems pasisekė. Net ir žinodamas kas bus, aš sugebėjau įsijausti, įsitempti, drauge išgyventi ir galiausiai mėgautis.

Istorija atpasakota tikrai tiksliai ir visi jausmai perteikti gana taikliai, bei paveikiai. Buvo prastesnių vietų, kurias iki tobulybės būtų reikėję pakeisti, tarkime aš norėjau, kad išleistuvių kulminacijos scena būtų trukus keliomis minutėmis ilgiau, būtų kiek žiauresnė ir detalesnė. Gal paskutines dešimt sekundžių išvis reikėtų išmesti, o pabaigos titrų garso takelį pakeisti tyla, bet čia tik tokie mažyčiai ir gana asmeniniai priekabiai. Bendras vaizdas labai geras ir džiaugiuosi sakydamas, kad Kerės remeikas iš esmės yra neblogas. Jei kažkas slapčia traukia, bet dar jaučiate skeptiko dvejonę, aš rekomenduoju surizikuot. Man nuoširdžiai patiko.

8/10

JAWS

900-asis postas, jei su matematika man viskas gerai, tai liko šimtas ir turėsim štūką siaubiakų recenzijų, Lietuvių kalba, vienoje vietoje! :)

Po Beždžionių Planetos, susimasčiau: kokios dar klasikos vengiu be jokio reikalo ar dėl kvailų išankstinių nuostatų? Ir prisiminiau "Nasrus", legendinį Spylbergo filmą apie ryklius, įbauginusį daugybę žmonių ir kuriam laikui atbaidžiusį juos nuo vasaros maudynių. Spylbergo nemėgstu, nors Eilinis Rajanas man patinka, bet čia kita tema. Turbūt gerai, kad jubiliejinis postas gaunasi kaip kąsnelis klasikos ir kaži ar daug tokių dinozaurų kaip aš, kurie dar bus nematę šito filmo...

Klasika, pionierius - puiku, bet žiūrint nešališkai - šiek tiek prailgo man Nasrai. Gerą pusvalandį nukirpčiau, būtų ne taip nuobodu. Nuotykis jūroje įdomus, žmonių valgymo scenos išties ne itin malonios, bet turbūt jau per daug prišnekėta apie šitą filmą, kad jis padarytų kažkokį šviežią įspūdį. Man tai gana vidutiniškas seansas. Nesakysiu, kad su Nasrais kažkas labai negerai, bet aš didelis fanas nebūsiu. Tiesiog gal ne mano dalykas. O šiaip krūtai padarytas ryklys, ikoninė theme muzika, gana realistiška medžioklė ir dar taikliau parodytas žmonių neatsakingumas, galimybės užsidirbti pinigėlį, akivaizdoje.

7/10

GRAVITY

Prakeiktos žiemos šventės - nei laiko nei pinigų. Visi išsileidę, išsišvaistę, pergėrę, persiėdę, o dar laukia naujų metų sutikimas ir grįžimas į darbus po to, kai norisi jau tiesiog lindėti po kaldra ir žiūrėti filmus. Ne bendrauti ar stengtis daryt kažką kokybiško. Beveik savaitė praėjo nuo tada, kai pažiūrėjau Gravity, bet tik dabar prisėdau kažką parašyti. Man pasisekė, kad šitą džiaugsmą vis dar rodo kine, kažkaip neįprastai ilgai... Tarkime Mačetę nuėmė po pirmų nenusisekusių dienų. Nuostabu ir tai, kad vis dar susirenka pilna salė, rodos tikrai populiarus filmas?

Ir gerai, nes tiesa, kad kino teatre ir ypač 3D jis žiūrisi labai šauniai. Tai vaizdų filmas, kuris žavi ne papasakota istorija, o pritrenkiančiais vaizdiniais, todėl didelis ekranas, trimatis vaizdas na ir aišku kokybiškas garsas čia suvaidina didelį vaidmenį. Pati istorija gana paprasta ir nuspėjama. Kadangi veiksmas vyksta kosmose, automatiškai norisi vadinti filmą fantastiniu, deja šį kart kas taip leptels turbūt biški prašaus - mat apart to, kad veiksmas vyksta ne žemėje, čia nieko labai išgalvoto daugiau ir nėra. Tai trileris, išgyvenimo drama vykstanti atvirame kosmose, tik tiek.

Bene du vieninteliai aktoriai - Džordžas Klūnis ir Sandra Buldog, čia žiūrisi gerai, tinka ir neerzina. Garso takelis gražus ir tinka prie kvapą gniaužiančių mūsų planetos vaizdų. Scenos kai nutinka kažkas negero - įtemptos ir tikrai idomu žiūrėt kaip viskas vyksta ir kuo tai baigsis. Taip pat miela, kad apsieita ir be didelių mokslinių nesamonių, tad galima sakyti, kad kaip kosmosui - filmas realistiškas ir dėl to baugesnis ir dar labiau įtraukiantis.

Žinau, kad daug kas mėgsta šitą filmą ir vadina jį vienu geriausių metų reginių ir t.t. Aš per daug jo neliaupsinsiu. Tai gražus ir geras filmas, neabejotinai vienas malonumas juo pasimėgauti kine. Tačiau, kaip jau sakiau, didžioji dalis jo vertės - vaizdiniuose ir technologijoje. Pats pasakojimas nėra labai sukrečiantis ar intriguojantis, personažai yra mieli ir suprantami, bet ne tokie, apie kurių gyvenimą norėtum žinoti viską ir žiūrėti dar penkioliką tęsinių, tik tam, kad pamatytum kaip jiems kas nors sekėsi. Jei dar bus galimybė pasižiūrėt kine - tikrai verta. Ir ant 3D nebepykstu taip, kaip įprastai varau.

Labiausiai nepatiko pusvalandis šūdinų reklamų einančiu prieš filmą. Vėl teko klausyt kaip debilai juokiasi iš to šūdino Redirected treilerio, kurio visas kietumas keiksmuose ir vulgarybėse. Lietuviams papirkt užtenka, kad porą kart riebiai nusikeiktų, paminėtų Lietuvos vardą ir publika jau garantuota. Na manęs ten salėje nesutiksit. Taip pat žiauriai sunervino naujas X-menų treileris, kur lakstant kažkokiems nesamoningiems komiksiniams frykams groja, tiesiogine to žodžio prasme, pyzdintas soundtrekas iš Sunshine ir The thin red line. Pats apgailėtinėčiausias ir tingiausias muzikinis sprendimas. Nekenčiu kai taip daroma ir tokį filmą galiu sau leist maišyt su šūdais nė nematęs.

8/10

THE DEVIL INSIDE

Žiūrėti Velnio Viduje prisėdau dėl to, kad jis filmuotas Romoje, o ką tik teko ten lankytis. Nerealus miestas, būtinai pabuvokite nors kartą gyvenime, jei tik turėsite progą. Deja paties miesto rodo nedaug, tad iš esmės gavau tiesiog eilinį, kvailoką satanistinį dcockumentinį filmelį. Vėl ne itin originalus pseudobulšitinis pasakojimas apie demonų apsėstuosiuos ir egzorcizmą. Tiek ir tą temą sunkoka pateikt įtikinamai, tiek ir tas naminių-dokumentinių kamerų stilius per gerklas išlindęs kiaurai kaklą, du riebūs minusai iškart kaip inkaras traukia žemyn visą filmą.

Jei susitaikai su ta karčia realybe, kad filmas yra banalus ir pokvailis, tai galima ir visai neblogai praleisti laiką. Jei tik jum patinka šita tema, tai dievaži, spauskit play ir džiaukitės. Yra įtemptų, nejaukių scenų, gal kartais kokių išradingų, nors ir ganėtinai nuspėjamų posūkių. Žodžiu nėra visiškas šūdas ir žiūrėti galima, tačiau jokiais būdais niekam nerekomenduočiau šito filmo kaip "neblogo žanro pavyzdžio" ar "vieno baisesnių pastaruoju metu matytų filmų". Vidutiniškas, greit pasimiršiantis siaubukas ir tiek. Įtampos dozelę gavau, tačiau ne tokią, kuri sukeltų susižavėjimą, tad ir vertinsiu atlaidžiai vidutiniškai. Pirst.

5/10

BIG ASS SPIDER!

Maloniai sulauktas Big Ass Spider! džiugina ne tik šmaikščiu pavadinimu, tačiau ir geru turiniu. Dažnai tie filmai-juokeliai idomūs tik iš treilerio, o kokybe nesužavi, tad smagu lengviau atsikvėpti po visai gero ir smagaus, lengvo seanso. Pasakoti daug nebus ką, pavadinimas išties pasako daug. Tai siaubo komedija apie milžinišką vorą-mutantą. Keletas klišinių komedijinių personažų, pusėtini kompiuteriniai efektai ir kuklus Los Andželo dangoraižių apkramtymas.

Gal ir greit pamiršit pažiūrėję šitą pigesnį monster-movie, tačiau laiką tikrai apturėsit smagų. Juokeliai visai vykę, susidomėjimą išlaiko neblogi dialogai, nuotaikingas soundtrekas ir net kelios įtemptos scenos. Taip pat smagu matyti pažįstamų veidų: Leilandą iš Tvin Pykso, Loydą Kaufmaną iš Tromos ir panašiai. Personažai nuspėjami, tačiau vistiek simpatingi, ne erzinantys, tad visumoj tai gal ir nestebuklinga, bet šiaip puiki siaubo komedija. Nežinau daugiau ką pridurti, kemšat alų ir žiūrit, beisikli.

7/10

Offtopic: Kine žiūrėjom Rush. Tai puikus sports movie padarytas pagal klasikinę sportinių filmų formulę - iššūkiai, pastangos, nusivylimai, pergalės - dalykai, kuriuos pažįstame visi, nebūtinai besidomintys formule ar sportu. Rekomenduoju, jei jau norėsit kažką pasižiūrėt kine, kam patinka filmai kaip Rocky, neturėtumėt nusivilt šiuo, tikros istorijos, apie formulės1 pradžią, atpasakojimu. Taip pat dabar laisvą minutę atiduodame komedijiniam serialui Louie. Tai komedija, kartais virstanti tikra drama, padaryta pagal garsaus Niu Jorko komiko Louis C.K. stand up siužetus. Jis pats ten kuria, prodiusuoja ir vaidina. Taip juokinga, kad kartais net biški liūdna, misery loves comedy. Super dalykas.

OPEN GRAVE

Naujas Apollo18 kūrėjų filmas su tuo afigėnu Pietų afrikiečiu, Sharlto Copley, iš District 9 ir Elysium. Siaubas.lt užmačiau šito filmo posterį, bet treilerio net nežiūrėjau, pasilikau sau visišką paslaptį ir tikrai mistery išsilaikė beveik iki pat galo.

Atsibunda bičas masiniam kape, nieko neatsimena. Jį ištraukia keista chebra, taip pat ne kažką pamena, tačiau aplink vyksta labai nemalonūs dalykai ir jiem kyla įtarimas, kad gal jie patys kažkuo prisidėję prie vykstančio chaoso, nėra tik aukos. Veikėjai net nežino ar geriečiai jie yra čia ar blogiečiai... Turėtų būt nelabai smagu.

Sunkoka išrutulioti kas daros, bet pamažu viskas aiškėja.
Gražiai ir jausmingai padaryta istorija, turi gerų ambientinių vietų, o taip pat ir nemalonaus horroro, kartais tokių hipnotizuojančių momentų. Abejoju ar būtų idomu antrą kart žiūrėti, kai jau žinai siužetą, bet pirmą kart tai tikrai geras semegnų papisimas.

8/10