CANNIBAL FEROX mane patraukė ne tik gražiu plakatu :) o taipogi tuo, kad nemažai kur rašo jog tai vienas sunkiausių filmų bla bla. Na iš tikro tai nepastebėjau, kad jis būtu labai perdėtai žiaurus, nebent buvo savo laiku tai įsivaizduoju, kad galėjo būt skandalas. Sumaitojami keli lytiniai organai, nužudoma keletas gyvūnų. O ir nėra jis pats įdomiausias ar originaliausias. Vakarinis žiuralas prie alaus cheesy ar senovinio horror'o loveriui. Trumpai jį apibūdinti užtenka pasakyti jog tai tarsi kokia CANNIBAL HOLOCAUST atžala. Siužetas ir esmė labai panašūs tik visko truputi mažiau. Mažiau veiksmo/smurto/įtampos. Mažiau ir pramogos. Cannibal Holocaust fanams tai turėtų tikrai patikt, bet man tai ši tema jau kažkokia nučiulpta. Dar įdomus faktas, kad vaidina tas pats bičelis iš Cannibal Apocalypse ;) Šiaip viskas su filmu gerai, bet ne toks stiprus kaip tikėjausi. Būna ir įdomiau. 7/10 Treileris vokiškai. Įspėju - nemenkas spoileris - parodo kone visas filmo "smagybes".
Senai mane traukė ši garsioji mirties dokumentika. Prisigalvojęs visokių velnių buvau ir nežiūrėjau. Maniau, kad čia man bus tokia trauma, kad po to niekada nebeužmigsiu ;) Visgi kai jau pažiūrėjau šokiruojantį filmą "Man behind the sun", pasakiau pats sau, - "sekantis shockeris - faces of death". Filmas mane maloniai nustebino savo intelektualumu ir subtilumu (jei galima taip išsireikšti). Čia nebuvo vien surinkti kažkokie mirties kadrai ir brutalūs vaizdai, kaip aš tikėjausi, kad bus. "Mirties veidai" - tiesiog atviras filmas apie tai kas yra šalia mūsų, tačiau ko mes linkę nematyti, nes mum taip geriau. Mirtis parodoma įvairiuose kontekstuose ir situacijose, fone visąlaiką komentuojant filmo kūrėjui Daktarui kažkokiam. Nepamiršta niekas - gyvūnų pasaulis, mūsų mitybos įpročiai ir pramogos, karas ir ligos, nelaimės ir konfliktai. Visko po truputi kur susiduriame su mirtimi. Komentarai ne tik atskleidžia įdomių faktų apie vaizdus, bet ir šiek tiek teisingai pamoralizuoja, pasiūlo mums susimastyti apie tai ką žmogus daro, ko galėtų nedaryti ir ko jau pridarė. Nemalonių scenų iš tiesų daugybė, rodomos tikros mirtis, todėl žinoma, kad ramiai žiūrėti nelengva, tačiau aš siūlyčiau jums nebijoti ir nevengti "Mirties veidų", o kaip tik atsimerkti ir pasižiūrėti. Bent jau aš po šios peržiūros jaučiuosi kažkuo turtingesnis. Filmas ne tik šokiruos, bet ir privers susimastyti. Mėginsiu žiūrėti tęsinius, kurių kiek žinau yra daugybė... *Pataisymas 2007 11 12 - Pasiskaitinėjes internete išsiaiškinau, kad didžioji dalis mirčių esančių filme yra ne tikri, o tiesiog fake documentary stiliuj. Na šiek tiek nusivyliau, bet kitiem gal kaip tik geriau nuo to ;)
Man labai liūdna, kad iš tokio gero kompiuterinio žaidimo "Resident Evil" trilogijos kūrėjai sugebėjo padaryti tokį vaikišką mėšlą. Jei pirma dalis dar buvo pakenčiama, tai kitos dvi visiškas "pravalas". Po antrosios itin skeptiškai žiūrėjau į "Extinction" pasirodymą ir ne veltui. Jei ir ne blogiau už antrą tai taip pat blogai. Labai tingiu vardinti filmo trūkumus, nes jų be galo daug, o gero pasakyti praktiškai negaliu. Izdivonas iš fantastikos, siaubo žanrų ir legendinio žaidimo. What a pity. Trumpai apibūdinti galėčiau - kakalas Snickers poperėlyje. IR nors buvo keletas minučių įdomių, per kurias nekartojau panosėje "lol", visgi negaiškit laiko ir taupykit akis. Ačiū dievui į kino teatrą nesugalvojau nueit. 2/10
Visada mėgau Jim'ą Carrey ir visada sakiau, kad jis tiktų/tinka vaidinti ne tik komedijose. Nepaisant keletos filmų, kuriuos aš laikau visai rimtais štai pasirodė ir iš tiesų neva rimtas filmas su juo. Galiu pasakyti labai silpnas ir nuviliantis. Tikėjaus, kad jau ne siaubo filmo tai bent intriguojančio trilerio, deja gavosi gan vaikiškas, nelabai tvirtai ant kojų stovintis, mistifikuotas detektyvas, primenantis laikus kai kokioj ketvirtoj klasėj darydavom anketėles, atminimus ir kviesdavom dvasias. Vienas iš tų filmų, kuriuos būtų įdomu pasižiūrėti per televizorių kai nėra ką veikti, bet šiaip jau tikrai nieko gero. Gal patiktų tiems kas mėgsta narplioti paslaptis, bet sunku man čia įžvelgti kažką geresnio ar labiau verto dėmesio. Jei ne "didžiabiudžetinis" pateikimas, tai turbūt išvis būčiau užmigęs. Trumpai papasakosiu istoriją - pusantros valandos šūkaujama "23". Gaila, bet tai beveik viskas. Yra daugybė filmų, kurie labiau verti jūsų laiko. Ir jei su Jim Carrey čia viskas gerai, tai su visu kitu - ne. Sorry. 4/10 ir delete.
Aptikau šį filmą internete pristatomą kaip vieną sunkiausių ir žiauriausių kino istorijoje, prilyginama tokiems filmams kaip "Cannibal Holocaust", "SALO: 120 days of sodom" ir panašiems. Nusprendžiau išbandyti savo nervus ir galiu pasakyt, kad tikrai nemalonu paliko po peržiūros. Gal ir ne pats žiauriausias, bet tikrai nemalonus ir nepatogus kinas. Čia iškeliama skaudi tema - karo nusikaltimai. Filmas pasakoja apie slaptus Japonijos karo eksperimentus atlikinėtus su gyvais žmonėmis. 90% kraupumo prideda tai, kad filmas ne vien fantazijos padarinys, o sukurtas remiantis tikrais faktais, istorija. Aš, tiesa sakant nelabai žinojau apie čia vaizduojamus įvykius, todėl tai dar labiau mane šokiravo. Vaizduojami įvykiai neva turėjo likti paslaptyje, bet akivaizdu, kad išlindo. Karas nepatinka niekam ir galima įsivaizduot tokius dalykus, galima net sakyti, jog supranti, kad jie tikriausiai vyksta ir šiomis dienomis.. ir dar šiurpesni, galima numanyti kaip žmonės sugyvulėja, kaip smunka moralė ir triumfuoja nesuvokiamas žiaurumas, bet reta vaizduotė geba pranokti tą įspūdį, kurį gauni žiūrėdamas tokius vaizdus, kai viskas rodoma detaliai, kančia neužglaistyta, grubiai tariant - tiesiai į snukį. Šiaip jei nekalbant apie žiaurumą tai ir pats filmas yra geras - įtraukiantis, įdomus. Visai neprailgo kaip retkarčiais būna su senesniais filmais... Filmas atviras ir nuoširdus. Visgi žiūrėti tokį filmą gali ne kiekvienas ir tikrai derėtų įspėti silpnesnių nervų žiūrovą prieš rodant. Įspūdis didelis ir geras, bet kaina gali būt ne kiekvienam ;) Juo labiau, kad be viso tikroviško goro ir kankinimų scenų dar rodomos ir tikros gyvūnų mirtys... Trumpai tariant - hardcore cinema, nuotaiką gali puikiai sugadinti :) Bet dėl tokių jausmų ir norisi kartais juos pasižiūrėti... Kam Įdomu galima pasiskaityti išsamų ir daug atskleidžiantį interviu su režisieriumi čia (angliškai).
Plačiau:
“Men Behind The Sun” – “Žmonės Už Saulės”, dar kitaip žinomas, kaip “731-as padalinys” dažnai pristatomas, kaip vienas sunkiausių visų laikų filmų ir prilyginamas tokiems garsiems exploitation -“išnaudojimo” žanro filmams, kaip “Salo: 120 Sodomos dienų” ar “Kanibalų Holokaustas”. Tame yra tiesos, bet “Žmonės Už Saulės” išskirtinis dėl savo istorinio konteksto. Šiame filme nagrinėjami įvykiai, neva įvykę iš tikrųjų antrojo pasaulinio karo metais, tai priduoda daug kraupumo, nes žiūrėdamas filmą turi omenyje, kad kažkam tai nutiko iš tiesų. Filmas išleistas 1988-aisiais, pastatytas Kinų režisieriaus Tun Fei Mou, pasakoja apie Japonų karo padalinį 731, kuriame buvo atliekami biologiniai ir kariniai eksperimentai. Jais buvo siekiama tobulinti Japonijos kariuomenę ir tuo pačiu pasiekti pergalę, todėl rezultatų tikslumo vardan, vietoje bandomųjų gyvūnų buvo naudoti gyvi žmonės, kaip teigiama daugiausia – Kinai ir Rusai. Žinoma, negalima aklai pasitikėti viskuo, kas rodoma, tačiau niekam ne paslaptis, kad karas demoralizuoja žmones, sunyksta žmogiškumo ir skyriaus tarp gėrio ir blogio ribos, tokiu atveju sunku pasakyti, kada moksliniai eksperimentai gali virsti sadistišku ir beprasmišku velnio žaidimu. Interviu režisierius sako, kad šiuo filmu norėjo atiduoti duoklę Kinų tautai ir parodyti žmonėms, kokios baisios dienos tai buvo. Dėl to jis stengėsi “nepatogius” filmo epizodus dar labiau paaštrinti, kad jie paliktų kuo gilesnį įspūdį. Dėl to čia galima pamatyti taip pat etiškai sunkiai išsprendžiamų epizodų, kaip tikros gyvūnų mirtys, tikros autopsijos vaizdai. Itin įdomus faktas, kad berniuko autopsijos scena iš tiesų atlikta su dar šviežiu jauno berniuko lavonu. Interviu režisierius sako, kad turėjo vos valandą laiko įkalbėti berniuko tėvus, kad šie leistų išdarkyti jo kūną prieš kamerą. Jis jiems paaiškinęs, kad tai Kinų tautos pagerbimo labui. Apie scenas su gyvūnais režisierius kalba nenoriai, tad visgi žiūrovui spręsti ar menas, ar skaudus atminimas vertas tokių aukų. Filmui pasirodžius, režisierių buvo kėsinamasi nužudyti, jam grasinta, mėginta filmą uždrausti, tačiau jis įsitvirtino kino istorijoje, būtent kaip išskirtinis “išnaudojimo” kino pavyzdys ir tikrai rado vietą ne tik tarp militaristiniu kinu besidominčių žmonių, bet ypač siaubo filmų mylėtojų tarpe. Reikia paminėti, kad šymet buvo išleistas ir Rusų filmas apie tuos pačius karo nusikaltimus. Tai 4,5 valandos trukmės režisieriaus Andrejaus Iskanovo filmas “Philosophy of a knife” - “Peilio Filosofija”, jis taip pat pristatomas, kaip vienas brutaliausių ir daugiausiai smurto talpinančių kino filmų ir ne veltui. Daugiau kaip keturios valandos atviros kančios, maišytos su dokumentika, abejingų nepalieka. Nors režisieriaus tikslas esąs tik atminimas aukoms ir tamsi, pikta meninė estetika, bet teko skaityti, kad vos po filmo jį tuoj pat suėmė saugumo institucijos, konfiskavo visą medžiagą ir uždarė į vienutę be tualeto, kur pralaikė penkias dienas, minimaliai duodami maisto. Su tokiomis temomis reikia būti atsargiam, tačiau būtų tikrai skaudu, jei tokie įvykiai nugrimztu užmarštin. Juk kiekvienam aišku, kad reikia žinoti istoriją, ne tik tam, kad nekartotume jos klaidų, bet ir tam, kad pažintume save, kaip žmogiškosios prigimties atstovus. “Žmonės Už Saulės” režisierius sakė, kad nereikia šio filmo priimti kaip kažkokio įžeidimo, draugystė tarp tautų lieka draugyste, o istorija, lieka istorija. Įspėjimas dėl silpnų nervų, tikrai ne dėl intrigos, seansas labai sunkus ir nemalonus, tačiau verta save juo išmėginti, nes įspūdį palieka tikrai gilų, ką byloja net keli filmo tęsiniai, tiesa, statyti jau ir kitų režisierių.
Labai laukiau naujo Rob Zombie filmo, dėl to, kad man labai patiko jo pastatytas "House of 1000 corpses", o antrasis - "The devil's rejects" man išvis tapo vienu geriausių kada nors matytų filmų. Žinoma, iš legendinio John'o Carpenter'io slasher'io "Halloween" perstatymo nereikėtų laukti "Devil's rejects", o perstatymai ir šiaip jau turi užsitarnavę skeptišką mano požiūrį. Visgi nieko negalėjau sau padaryti ir laukiau kažko stebuklingo... Pažiūrėjau šį filmą du kartus. Pirmąjį kartą bandžiau įžvelgti viską, kas jame gerai ir tuo mėgautis. Antrąjį kartą mėginau daugiau žvelgti kritiškai, prie ko nors prisikabinti. Pagal savo nusiteikimą gavau ir įspudžius. Pirmąjį kartą man labai patiko, - antrasis kiek nuvylė. Šis filmas jau devintas iš "Halloween" serijos. Nors visų dalių aš ir nematęs, bet užtenka pasekti kitų istorijų serialus, kad įsitikintum jog dažniausiai nuo pirmos dalies kitos būna vis prastesnės, o peržengusios pvz. penkių dalių skaičių ima darytis tiesiog absurdiškos. Tiesa čia ne tęsinys. Reikia turėti omeny, ka tai "remeikas", nepaisant to, kad pirmoji filmo pusė gaunasi tokia kaip ir priešistorė. Filmą drasiai galima skirti į dvi dalis: pirmoji - Maiklo Mayerso vaikystė, antroji - siaubinga helouvyno naktis, kai Maiklas jau suaugęs. Būdamas vaikas, helouvino nakti jis žiauriai nužudo savo šeimą ir ištisus septinioliką metų praleidžia beprotnamyje. Kadangi ir taip jau buvo nesveikas, tie ilgi metai tarp keturių sienų tik dar labiau nurauna jam stogą ir kai jam pavyksta ištrūkti, jis ima siautėti dar labiau. Pagalvojau, kad jis tarsi išlindo į tą pačią naktį, iš vienos helouvino nakties - į kitą... Tik po labai ilgo laiko... Rob Zombie jau įtikino mus, kad moka brutaliai ir sadistiškai pavaizduoti žudynes. Čia jis dar kartą tą įrodo, žudymai daugiausia atviri, kruvini, negailestingi, mirties baimės pilnomis akimis aukos rėkia tiesiai žiūrovui į veidą, muzika dar labiau pastirpina šį įspūdį. Muzikiniame fone persipina klasikinė "Halloween" tema su Rob Zombiškais siaubų muzikos motyvais, panašiais į tuos, kuriuos jau girdėjome ankstesniuose jo filmuose. Žudynių įtikinamumui nieko prikišti negalima. Taip pat mano galva nors ir "Rob-zombifikuota" tačiau originalo atmosfera visgi išlaikyta, bent jau kažkiek, kas irgi labai svarbu. Siaubų naktis juoda ir tamsi, kaip ir turėtų būt siaubiake, filme daug tamsos ir niūrumo. Visgi gerai, kad ir ne viskas perimta iš originalo. Rob zombis turi labai patrauklų savitą stilių, - tam tikri kameros kampai ar drebėjimas, kadro sustabdymas ir panašus fintai labai maloniai žiūrisi, prideda vaizduojamoms scenoms pastiprinančio efekto. Gerai, kad šitie dalykai yra. Tačiau kaip jau sakiau, yra ir trūkumų. Visų pirma tai šis filmas pasirodė man kažkoks... nebaisus. Taip jis turi įtampos ir daug brutalumo, tačiau norėjosi kažko tokio, kas prikaustytu prie ekrano ir daugiau negu vieną kartą... Aišku tai didelis reikalavimas, bet jau galėjau sau leisti to tikėtis. Nesakau, kad man būtų nebaisu jei mane užsipultu toks maniakas su peiliu ir klyk neklykęs... ;) Tačiau gal laukiau kažko šiek tiek idomesnio. Be to keletas vietų pasirodė man truputi juokingos [pvz.: kur vaikas pradžioj mokyklos direktoriui sako "fuck you" arba toje vietoje kur bandė įtikinti psichiatrą, kad jam reik lauk ir kartojo "I need to get out of here"] Nežinau kas dėl to kaltas, ar tai, kad vaikis netobulai suvaidino ar tai, kad aš išpindėjęs. Visgi šiaip jau vaikas parinkitas neblogas, snukutis toks nemielas kai susiraukia. Ir prisipažinisiu man pirmoji filmo pusė, kai buvo vaizduojama Mayerso vaikystė buvo bent jau perpus įdomesnė už antrąją. Tai irgi ne pliusas, nes juk filmas į galą turėtų darytis vis įdomesnis, o antrą kart žiūrint jau kažkaip ir prailgo. Taipogi man, kaip ilgaplaukiui buvo įdomu pastebėti, kad dauguma filmo veikėjų - ilgaplaukiai :) Čia jau be abejonės ilgaplaukio Rob Zombio paliepimu ;) Kas dar negerai tai gal, kad trūskta kažkokio originalumo, nežinau ar aš per daug siaubekų žiūriu ir esu jau pripratęs, bet "Halloween" pasirodė man kiek nuvalkiotas, na bent jau antroji filmo pusė. Žinoma originalas savo laiku padarė tikrą revoliuciją, tačiau po to sekė visa krūva panašių filmų ir mes pripratome. Dabar gal jau norisi ir kažko kito. Didžioji dalis aktorių jau pažįstami iš vienos chebros. Beveik visi vaidino ankstensiuose Zombio filmuose. Nepamiršta ir gražioji jo žmonelė Sheri Moon Zombie tik čia jai teko jau kiek subtilesnis - mamos vaidmuo. Tiesa, imdb perskaičiau, kad vaidina ir mano pamiltas Bill Moseley, bet per abi peržiūras aš taip ir nesupratau, kuris čia jis... Gal kas pastebėjot ir galit mane apšviest? Negaliu pasakyti, kad remeikas nepavykęs. Negaliu pasakyti ir kad jis blogas kaip atskiras filmas. Gal per daug vilčių dėjau, bet manau, kad Rob Zombie gali ir geriau pavaryti. Gal tiesiog jam reikia kurti savo personažus, kaip matėme - tikras šedevras gali gimti. Na, bet duoklė atiduota, geltoni lapai krinta kaip ir filme - Helouvinas jau ir mums ant nosies ir šiaip tai manau, kad žiūrėti tikrai verta. Ypač jei pas mus kino teatruose parodys tai visi galit drąsiai nueiti ir dar paneles nusivesti. Ne geriausias metų filmas ir ne geriausias Rob Zombio filmas, bet žiūrint į platesnį kontekstą tai palyginti geras remeikas ir tikrai neblogas, visai stiprus siaubo filmas, kurį galima prisiminti ir ilgiau negu daugelį kitų. 8/10
Kažkaip jaučiau, kad čia bus geras ir tik dabar imdb perskaičiau, kad čia pagal komiksą. Gal tai iš dalies ir gali paaiškinti kodėl pastatyta taip smagiai ir su tiek visokių keistenybių. Šis filmas turi tris labai: labai žiaurus, labai keistas ir labai smagus. Žiaurumas: Jau per pirmas penkias filmo minutes mačiau mafiją, smurtą - mušamą ir prievartaujamą moterį, vartojamus narkotikus ir tokią krūvą goro ir kraujo, kad nesimatė kambario sienų. Filmo pavadinimas tiesiogine to žodžio prasme išplaukia iš spermos (wtf?). Filme žiauriai ir ciniškai kankinama daug žmonių, vaizduojamas atviras smurtas prieš moteris ir vyrus, įskaitant prievartą, lytinių organų žalojimą, brutalų mušimą, išliejamos marios kraujo ir t.t. todėl eilinio žiūrovo nervai čia ne itin tinka. Keistumas: Labai netipiški personažai, todėl visiškai nenuspėjami jų veiksmai. Dėl filmo originalumo visiškai nežinai ko laukti ir tikėtis, viskas skandinama tokiame absurde, kad kiekvienas momentas gali nustebinti. Baisiai keista jausmų mišrainė, kai tuo pat metu bandoma tavo kantrybė, esi juokinamas, šiurpinamas ir dar velniai žino kokie tavo mygtukai spaudomi. Filmui einant link galo išvis nebežinojau ką galvot. Labai sunku apibūdinti apie ką jis išvis ir kokio jis žanro. Smagumas: Nepaisant viso hardcore violence filmas visgi yra labai smagus, įtraukiantis. Sunku atsiplėšti. Nežinau ar čia aš nesveikas, kad sugebėjau juoktis kai kuriose vietose, bet tikrai negalėjau susilaikyti. Humorą galima pavadinti juodesniu už juodą, o jo absurdiškumas tame, kad jis dažniausiai ne ten, kur žmonės įpratę juokauti... bet argi taip ne geriau? ;) Likau sutrikdytas ir apžavėtas. Dar vienas azijiečių filmas, kurį manau pamatyti - būtina.
Lol, na išties truputi nesamoningas filmas ;) Senovinis, cheesy toks truputi juokingas, bet daugiau nuobodus... na ir toks pokvailis :)
Grupelė išgėrusių jaunuolių vakarėlyje susimasto išsikviesti dvasių. Iš pradžių jiem nepavyksta, bet iš tikro pavyksta haha. Po to pagrindinis veikėjas Džonatanas meta mokslus, kad galėtų taisyti namą (wtf?). Tada jis matyt iš nuobodulio staiga įpuola į juodąją magiją ir tapęs burtininku prikelia kažkokių šlykščių pragaro neužaugų. Po to atgyja dar kietesnis burtininkas ir jie kovoja. Ne nu rimtai čia viskas taip kvaila man pasirodė, kad net juokas ima rašyt :D Ir kaip visada matyt dėl to, kad norėta rimtai padaryti. Vienoj tokioj vietoj kur visi pradėjo isteriškai rėkti neaišku ko tai nesusilaikiau balsu juoktis. ;) Visgi nereikia pagalvoti, kad aš čia vien neigiamai kalbu. Iš tikro tai visai žavi toks mėšlas.. Na bet ne tiek, kad sunaudočiau cd-r ;D
Apie šį filmą sužinojau jo garso takelio dėka. Mat jį sukūrė garsusis dark ambient genijus LUSTMORD. Turbūt nepameluosiu sakydamas, kad tie garsai ir yra didžioji dalis šio trumpametražio filmo stiprybės. Taip nutiko, kad vakar teko garbė pamatyti ir tikrą "Zoetrope" dvd. Filmą vargiai galima priskirti prie siaubo kino, nes jis išvis yra gan toli nuo to, ką mes įpratę vadinti kinu. Tačiau nutariau jį aprašyti savo puslapyje neveltui. Kas nors kažkiek susidūręs su dark ambient muzika ir kultūra, žino, kad ji gali įvaryti klausytojui ne tik nerimą, bet net ir siaubą ar paniką. Zoetrope yra būtent vaizdinis tokio kūrinio pavyzdys. Šis sunkus filmas trunka apie 15 minučių, kurios yra prifarširuotos psichodeliniais vaizdais ir garsais. Tokio kaip įprastinio scenarijaus irgi nėra - žiūrovas atakuojamas tamsiais, bespalviais, košmariškais reginiais kur iš garsų masės jį pasiekia konstruojama mintis. Interpretacijai vietos palikta itin daug todėl nerekomenduočiau žiūrėti žmonėms, kurie mėgsta kai viskas būna aišku. Tai tikrasis video - menas ir nekaltinu tų, kuriem nepavyksta jo suprasti, nes panašius dalykus suprasti reikia mokintis, lavinti savo skonį, nebijoti jog kūrinys sudaužis tavo smegenis, o po to vėl suklijuos. Ir vėl gi, - kai būna sunku suprasti - norisi manyti, kad kūrinyje kažko trūksta, kad jis gal stilingas vien sėl stiliaus. Išgyvenęs tam tikras emocijas galiu užtikrinti, kad zoetrope taip nėra. Visgi gerai, kad jis trumpas, nes būtų per sunku tokį žiūrėti ilgai. Gal ir efektas nebūtų toks stiprus. Ir nepaisant to, kad filmas nėra labai žinomas, sukaltas jis tikrai profesionaliai ir įspūdingai, techninei pusei irgi negalima nieko prikišti. Montažas, nepabijosiu pasakyti, irgi pribloškiantis - padirbėta gerai, o tokiame kūrinyje tas labai svarbu, nes montažas vaidina vieną svarbiausių vaidmenų. Sunku daugiau pasakyti apie tokį darbą. Toks menas reikalauja, kad jį pamatytum pats. O ar verta vargintis, galite nuspręsti pažiūrėję tikrai pilnai pristatantį trailerį.
Dar vienas filmas iš nepriklausomo kino kompanijos TROMA, žymiojo animacinio filmuko SOUTH PARK, kūrėjų darbas - "Cannibal: the musical". Senokai norėjau jį pažiūrėti, o dabar mano draugas ir šitkoro kolega, grupės mafia vs. ninja veidas ir šerdis (o gal... rudė) ėmė ir patiekė man jį lėkštutėje, tad ilgai nelaukęs sėdau smaližiauti. Mano nuostabai nebuvo šis filmas toks jau ir shitkorovas :) Toks visai ne piktybinis, o daugiau "gerietiškas". Humoras nors ir juodas, bet ne toks ir persūdytas, kaip buvo galima laukti. Palyginti subtili nuotykinė trash juodoji komedija, iš kurios be problemų smagiai gali pasijuokti ir visa šeima ;) Smurto, kraujo ir goro toli gražu ne tiek ir daug kiek kokiam "Citizen toxie" ar kokiuose kituose tromos filmuose. Pasakojama čia apie būrelį valstiečių keliaujančių per kalnus į aukso kupiną kraštą. Pakeliui jie sutinka įvairių žmonių, kruvelę nedraugiškų kailialupių, japonų, kurie šventai įsitikinę, kad yra indėnai, karo veteraną su skyščius švirkščianiča išdurta akimi ir t.t. ;D vėliau nuklysta nuo kelio dėl pasimetusios kumelės, kuri pagrindiniam veikėjui regis daugiau nei vien transporto priemonė... vėliau nebelieka maisto.... Viskas padabinta absurdiškomis, o kartais net ir visai gražiomis dainelėmis iš kurių jaučiu vienos ilgokai nepamiršiu... (Let's build a snow man...) ;D Labai maloniai praleidau vakarą, įkvėpė kažkokio optimizmo ir geranoriškumo. Trumpam nuoširdžiai atpalaidavo ir leido pamiršti kasdienius rūpestėlius. Gaila, kad bliat reikia eiti miegoti, nes rytoj nuo pat ryto jie vėl užpuls 9/10 Labanakt.
Režisierių David'ą Lynch'ą visi geriausiai žino, kaip "Twin Peaks'o" kūrėją. Šiaip jau jo filmai tamsūs, sunkūs, slegiantys, sunkiai suprantami - tikrai ne kiekvieno nervams. Visgi lucky me - man tai patinka toks stilius. Kiek Lynch'o filmu man teko matyti tai labiausiai man patikęs sakyčiau - Mullholand Drive, na o šis tikrai panašus, todėl man irgi labai patiko. Tiesa "Mullholando kelias" buvo gal daugiau ironiškas, daugiau absurdiško juodojo humoro, tačiau kaip ir anas, šis - niūrus, mįslingas, paslaptingas, kerintis. Žiūrėdamas visąlaik nežinai ko laukti, ko tikėtis, todėl ir baugu kažkaip darosi. Yra vietų, kurios tikrai labai šiurpios, nors nė negali paaiškinti kodėl... Pacituosiu draugą, - Lynchas užduoda daug klausimų ir beveik neduoda atsakymų. Praktiškai visos interpretacijos paliekamos žiūrovui. Todėl kartais net galima pamanyti, kad gilesnės minties ir nėra, viskas specialiai supinta, bilia tik krūčiau būtu. Visgi čia to nuslydimo išvengiama ir filmui pasibaigus, viskas susilieja į tam tikrą - kažkaip konstruktyvią - patirtį, nors ir nelengva iškart paaiškinti, kaip tu manai, kaip čia viskas iš tiesų buvo. Čia vargiai galioja mums įprastas laiko matas, labai nemažai metaforų ir mįslių. Laiks nuo laiko filmas tampa siurrealistiškas, net truputi groteskiškas, košmariški vaizdai primena tamsiausius sapnus. Stipriai beldžia į pasamonę todėl nori - nenori vienokį ar kitokį įspūdį palieka. Įsijautus išties užburia. Vienintelis man kliuvęs dalykas tai gal soundtrekas su visokiais merlin mensonais ir ramsteinais, bet greit pripratau ir nusiraminau mintyse pats sau priminęs, kad stereotipų taikymas, trukdo (mokintis) suprasti meną/ gilintis į jį. Siužeto pasakoti kažkaip nesirįžtu, nes labai jau jis abstraktus ir apgaulingas, bet bent galvoje likus tam tikriems įspūdžiams sau išskyriau tam tikras nagrinėjamas temas ir problemas. Tai mano interpretacija ir apie ją rašyti neverta, nes šis kūrinys reikalauja individualios analizės, kuri kiekvieno veikiausiai bus kitokia. Vienaip ar kitaip - emocinis užtaisas išties stiprus, todėl jei šįvakar nenorite kvaršinti sau galvos ar apsunkinti savo sielą, tuomet geriau žiūrėkite kažką lengvesnio.
Atsimenu kai tik atsirado "Penktas kanalas", tai iškart pirmaisiais savaitgaliais pradžiugino mane seno goravo siaubeko "Thicks" ("Erkės") seansu, o po to iškart ir keliais "Hellraiser" iš eilės. Vakar atsitiktinai užmetęs akį į TV programą užkliuvau už "Wishmasterio", kurio vaizdajuostę kažkada nuomoje varčiau rankose, bet taip ir nepažiūrėjau. Wishmaster, kūrėjas pasirodo esąs pats Kriugerio tėtis - Wes'as Craven'as. Na o tv5 parodė mums antrąją filmo dalį "Evil never dies". Tiesa tv programoje buvo parašyta tiesiog "Norų valdovas", bet niekam ne naujiena lietuvoje tokie nesusipratimai. Manau, kad jei po tokį b-kategorijos siaubeką rodytų kiekvieną savaitgalį tai televizorių įsijungti būtų verta daug dažniau. Kita vertus Lietuviški realybės šou irgi ne ką mažesnis goras. Prisipažinsiu, žiūrėjau filmą ne visai nuosekliai, keletą minučių gal ir praleidau, bet pakako tikrai suprasti kame reikalas tas wishmasteris, nors ir iš antros dalies, kuri režisuopta nebe Craveno. Nežinau kaip ten su tolimensėmis dalimis, bet pirmąją tai tikrai norėsiu pažiūrėti. Wishmasteris - nelabai protingas, didelių pastangų tikrai nereikalaujantis, bet užtat ir smagus, goravas, kiek absurdiškas siaubiakas su senąją videkinio horroro dvasia. Jau matau kaip vidutinis žiūrovas numojo ranka burbtelėjes "nesamonė", bet aš tai smagiai praleidau valandėlę žiūrėdamas kaip ironiškai žmonių troškimai tampa pragaro bausmėmis. Tokie filmai turi savo publiką, mielieji televizoriaus erekcijos. Jie irgi yra žiūrimi, galėtumėte dažniau mus prisiminti, užuot nepaliaudami plovę vaikučiams smegenis su kultūrą ir skonį prievartaujančiais... šou. Įdedu mano galvą smagiausią "noro išpildymą" iš šio filmo ;)
TURISTAS - Skamba Lietuviškai :) Neapsidžiaukit, čia portugališkai :) Filmas tai holivudinis. Na, o jei lietuviai tokį išspaustų tai gal ir geriau būtų galimą jį vertinti... Kadangi tai dar vienas naujas (2006) filmas su jau juokinga siaubo filmų scenarijaus kliše tai tikėjausi visiškos tragedijos. Čia pasirodė ne viskas taip blogai kaip galėjo būti, tačiau visvien nieko įpatingo. Dažnai pasitaikantis pabodes nuspėjamas siužetas - burelis jaunuolių turistaudami papuola į žmogžudžių pinkles, tačiau tikrai ne blogiausias tokio žanro filmas. Čia viskas taip daugmaž dar realu, yra pora reikalą gelbstinčių brutalių žmogžudyščių.. Bet jei pieščiau filmo kreivę tai ji keliautų tik žemyn. Atrodytu taip: visai įdomu -> nelabai įdomu -> na jau galėtų ir baigtis. Daug nėra ką pasakyti. Jeigu jau labai nėra ką veikti tai visai neblogai susižiūri iš tiesų. Atrodo jau ne kartą esu taip rašęs, bet - Gal kažkam mažai "siaubekų" mačiusiam, net ir gilesnį įspūdį paliktų, bet rytoj jau manau vargiai atsiminsiu apie ką ten buvo. Tiesa sakant užtenka pasižiūrėti vien treilerį, kad ramia sąžine galėtumėte sakytis matę šitą filmą. 6.5/10
Sukluskite mėgėjai išsigasti. Kad ir kaip sunku būtu ištarti, - laikas įsiminti Tailandiečių režisieriaus Parkpoom Wongpoom pavardę, nes kartu su kolega Banjong Pisanthanakun jis pristato antrąjį savo filmą - "Alone" ("Faet"). Jo debiutas buvo vidurius traiškantis SHUTTER - Vienas baisesnių mano matytų filmų ever, todėl į antrąjį darba dėjau itin daug vilčių. Na, nusivilti neteko. Visi pripažįsta ir jau bereikalinga kartoti, kad azijiečiai vaiduokliais gasdinti tikrai moka. Taigi jei norite išsigasti - žiūrint ALONE tikrai pavyks. Beabejo, efektui sustiprinti reikalingi ir klasikiniai siaubekų žiūrėjimo įpatumai - vienas namuose, vakaras, išjungtos šviesos, didelis garsas etc. ;) Šiaip sakyti, kad filmas perspjauna SHUTTER, tikrai negtalėčiau. SHUTTER man gal net labiau patiko. Tačiau drąsiai galima juos abu dėti į tą patį stalčių, nes neišeina ir pasakyti, kad čia kažkas praščiau. Filmo koncepcija praktiškai tokia pati, skaudūs įvykiai praeityje - piktos vėlės šiandien - arbatą laistantis žiūrovas šokinėjantis ant sofos. Šitame filme gal šiek teik daugiau dramatizmo, pati istorija tokia skaudesnė, liūdnesnė... Galima imti kabinėtis, kad visi tie asian horror per daug panašūs vieni į kitus, bet kol jie sugeba užvirt man jauduliuką, tol ant jų neburnosiu. Bežiūrint kilo mintis, kad šito filmo receptas buvo sumesti į puodą A TALE OF TWO SISTERS ir THE EYE. Gavosi kažkas panašaus į šitų filmų mišinį. Na bet režisieriui (-iams) galima tik nusilenkti ir pašūkauti paskatinamų žodžių. Šiknon vagį-perstatinėtoją holivudą, kuris nebemoka gasdinti. Yra kas daro tai išties gerai. ir 9/10 tik dėl to, kad man SHUTTER patiko šiek tiek labiau. Gali būti, kaip man dažnai būna, kiek apvirškinus filmą nuomonė dar labiau pagerėja. Įspėju - Treileris - neblogas spoileris, parodo praktiškai visas baisiasias filmo vietas tai jei nenorit gadintis siurprizų, gal geriau ir nežiūrėkit.
Dar vienas naujas filmas ir dar vienas visai neblogas. Toks truputi cheesy, mažo biudžeto, bet tikrai turi savo šarmo. Nors vaidyba, kaikurie efektai, ar kitos spragos kartais ir užkliūna, tačiau yra labai gerų vietų. Porą kart smagiai nugasdina, paskui ir smarkaus žiaurumo įmaišo, viskas įpakuojama į "tikrų faktų" dėžutę ir bendram kontekste gaunasi visai neblogas žiuralas. Dideli logikos ieškotojai ar mokslinės fantastikos gerbėjai gali nusivilti, mane irgi sunervino taip pat kaip visur vaizduojami ateiviai ir dar keletas dalyku, bet šiaip ne tame čia cinkelis. Iš tikro tai ne stebuklas, bet su draugeliu kremtant čipsus, geriant alų ir smagiai komentuojant tai maloniai prabėgo. Tiems kam patinka mažo biudžeto horror'as manau turėtų patikti, kaip ir man. Šis filmas privertė prisiminti mane 1992-ų televizinį filmą INTRUDERS, kurį žiūrėdamas mažas per teliką šikau į kelnes ir po to negalėjau užmigti. Jaučiu dabar atrodys šūdukas, bet vistiek reiks atsisiūst ir prisimint ;) Dėl tikrų faktų tai čia jau kiekvieno reikalas tikėti, ar ne. Prieš kokius metus skaičiau tokią Lietuvišką knygą "NSO KASDIENYBĖ". Gėda - autoriaus dabar nepamenu, bet paieškos sistema man sufleruoja, kad Tai Kazys Paulauskas, veikiausiai taip ir yra. Tai vat, kas domisi panašiom temom, visai rekomenduočiau paskaityt, įdomių teorijų ten yra.
OPEN WATER buvo filmas neva grįstas tikra istorija apie porelę, kurie kvailo nesusipratimo metu lieka vieni vandenyne. Tas filmas man labai patiko, grynai psichologinis, kraupus, tragiškas. Dabar pažiūrėjau ir jo tęsinį "Adrift". Kaip tęsinys tai tikrai labai geras. Kažko stebuklingo nereikėtų laukti, nes istorija gan paprasta, bet man tai tikrai labai patiko ir paliko įspūdį. Dar kart įrodyta, kad susukti gerą juostą, visai nebūtinas milijoninis biudžetas ar daug spec. efektų. Pakanka tinkamai pateiktos stiprios istorijos. Pirmoje filmo dalyje porelę paliko nardymo grupė. Šitoje, būrelis draugų nutaria išsimaudyti iššokę iš jachtos atviroje jūroje. Kadangi ne visi jų pasižymi proteliu, atsitinka taip, kad visi iššokę supranta, kad nebėra kaip įlipti atgal. Vienas asilas gadina reikalus kaip tik įmanoma ir pamažu situacija darosi nebejuokinga. Liūdna, bet dažnai gyvenime tragedijos ir nutinka per tokius kvailus nesusipratimus, kurie gali atrodyti kaip nereikšmingos smulkmenos, kol pats nepakliūni į kokią bėdą. Keiki filmo herojus už jų kvailus poelgius, bet ką pats žinai kaip elgtumeis atsiduręs tokioj situacijoj. Reikalai prastėja, viskas tampa graudu ir dramatiška. Galima paieškojus rasti nemažai trūkumų, tačiau mane laikė prikaustęs filmas ir šiek tiek net sukrėtė. Pagalvoji apie meilę savo artimui ir prisimeni, kad gyventi gera ;) 9/10
Treileris vokiškas nes filmas vokiečių, bet aš tai žiūrėjau anglų kalba.
"Disturbia" gan naujas, šių metų filmas ir tiesa sakant, visai neblogas. Pastaruoju metu kažkaip išvengiu šlamšto. "Disturbia" tai trileris paaugliams apie vyruką, kuris nuteisiamas trims mėnesiams namų arešto aptinka, kad jo kaiminysrėje gyvena žudikas - maniakas. Šiaip pirma valanda filmo visai neprimena siaubeko. Tai daugiau vaikinuko nuotykiai namie, ką jis susigalvoja veikti, kompiuteriniai žaidimai, besimezgantis romanas su atsikrauščiusia nauja, žavia kaimyne. Pagalvojau, kad galėjo gautis visai faina drama jaunesnio amžiaus žiurovams. Deja, tokiu atveju aš nebūčiau pamatęs šito filmo ;) Yra šmaikščių momentų, bičiukas gerai vaidina, todėl žiūrėti nenobuodu, veiksmas tikrai įtraukia. Vėliau, kai jau prasideda žudynės, situacija irgi laikosi visai stabili ir dėl to visumoje gaunasi tikrai neblogas filmas tarp naujojo šlamšto krūvos. Aišku ne stebuklas, bet kaip toks kurį įdomu vieną kart pažiūrėti, manau visai nusipelnė 8/10.
1408 - Naujas filmas sukurtas pagal siaubų karaliaus - Styveno Kingo romananą. Jis pasakoja apie rašytoją (dažnas personažas Kingo istorijose - veikiausiai dėl to, kad artimas), nakvojanti viešbučiuose, kuriuose neva vaidenasi ir vėliau juos aprašinėjanti. Taip rašytojas tik semiasi įkvėpimo, nes išties jam dar nėra teke pamatyti nė vieno paranormalaus reiškinio. Tačiau kas ieško - tas randa. Veikėją pavilioja mįslingas, kruvinomis istorijomis apipintas kambarys, numeriu 1408, esantis "Dolphin" viešbutyje, New York'e. Kad ir kaip aplinkiniai bandė jį perkalbėti, tačiau jis vistiek buvo nutaręs trūks plyš ten apsigyventi, tad taip ir padarė. Jau pirmosiomis viešnagės tame kambaryje minutėmis rašytojui išlakstė juokai, tačiau išeiti iš jo pasirodo sunkiau negu į jį patekti. Istorija gal ir paprastai sugalvota, bet Kingas moka gerai viską išmastyti, todėl ir tokia parasta istorija gali virsti dusinančiu, itraukiančiu košmarišku sapnu. Tikrai nesinorėtų papulti į veikėjo vietą. Vaidyba nebloga, be to, gan stiprų įspūdį daro jau pati "kambario" koncepcija. Baisu ne vien siaubų, kurie dedasi kambaryje, bet ir to suvokimo, kad esi įkalintas. Kyla jausmas, kad ir tu uždarytas kartu su herojumi, atsiranda klaustrofobiškas nerimas. Nuostabu, kad filmas, kurio veiksmas vyksta praktiškai vienoje vietoje, gali šitaip prikaustyti dėmesį ir užgniaužti kvapą. Susimastai, kad mes bijome pabaigos dėl to, kad nežinome kas ten mūsų laukia, bet iš tiesų baisiausia būtų gyventi amžinai, užstrigti pasikartojime, niekada neišsilaisvinti. Tai dar viena versija kaip galėtų atrodyti pragaras, manau tikrai verta žiūrovo dėmesio. 9/10
Prieš žiūrėdamas šį filmą praktiškai nieko apie jį nežinojau. Pasirodo vis dar būna tikro horroro. Paprastas, gal net kiek vaikiškos pasakos stiliaus turintis, tačiau baisus, šiurpus ir tyras siaubo filmas. Jis nors ir visai šviežias (2007), tačiau turi visą tai už ką mylime old-school'ovą siaubą. Nuo pat filmo pradžios iškart kala šiknon, nemala šūdo. Veiksmas labai įtraukia, daugybė vietų priverčia kruptelti, išlaikomas susidomėjimas ir "excitmentas". Visas pateikimas, atmosfera, muzika, montažas, siužetas, - viskas beveik nepriekaištinga. Ir nepastebėjau, kad kas būtu kopijuojama, kad ir kaip visi myžtu "kaip sunku šiais laikais sugalvoti kažką naujo". Spyris į šikną visiems "remeikams". Aš labai maloniai nustebintas. Ir tik dabar, kai jau rašau šį post'ą, ant plakato pamačiau, kad tai filmo SAW kūrėjų darbas. Ką gi... Lenkiu galvą prieš tą chebrą. Matosi, kad žino ką daro. Paprastas ir dėl to genialus, tikras siaubo filmas. 10/10
Naujausia - 2006-aisias sukurta "Texas Chainsaw Massacre" dalis - The Beginning (Pradžia). Nors tai turėtų būti visos šios velniavos priešistorė, bet iš tikro tai tik dar vienas to paties klasikinio siužeto atkartojimas. Visai neoriginalus, nuspėjamas, eilinis amerikanskas slasheris su labai mažai ugnelės. Tiesa sakant tai aš ir nesitikėjau pamatyti čia kažką stebuklingo. Būtent tai, ką čia pamačiau ir tikėjausi pamatyti. Nėra pats blogiausias filmas, visai tinka laikui prastumti. Tačiau rimtesnį įspūdį padarytu nebent žmogui iki šiol nemačiusiam nė vieno "Skerdyniu benzopjūklu" filmo. O jų, mano galva yra bent šeši. Nors čia ir atkartota dauguma 1974-ųjų šedevro fintų, visgi originalaus filmo atmosfera visai pamesta. "Skerdynės" pritaikytos "vidutiniškam" žiūrovui, kuris vedasi panelę į kino teatrą su mintim, kad išsigandus ji arčiau prisiglaus :) Į galą jau visai nusibosta, bet ko čia ir norėti... gero čia nebent tiek, kad smagu žiūrėti kaip kamuojasi gražiaveidžiai amerikoniukai ;) bet tiem, kuriem patiko 2003-ųjų remeikas tai turėtu sulysti ir šitas. 5... nu gal vargais negalais 6/10
CANNIBAL FEROX mane patraukė ne tik gražiu plakatu :) o taipogi tuo, kad nemažai kur rašo jog tai vienas sunkiausių filmų bla bla. Na iš tikro tai nepastebėjau, kad jis būtu labai perdėtai žiaurus, nebent buvo savo laiku tai įsivaizduoju, kad galėjo būt skandalas. Sumaitojami keli lytiniai organai, nužudoma keletas gyvūnų. O ir nėra jis pats įdomiausias ar originaliausias. Vakarinis žiuralas prie alaus cheesy ar senovinio horror'o loveriui. Trumpai jį apibūdinti užtenka pasakyti jog tai tarsi kokia CANNIBAL HOLOCAUST atžala. Siužetas ir esmė labai panašūs tik visko truputi mažiau. Mažiau veiksmo/smurto/įtampos. Mažiau ir pramogos. Cannibal Holocaust fanams tai turėtų tikrai patikt, bet man tai ši tema jau kažkokia nučiulpta. Dar įdomus faktas, kad vaidina tas pats bičelis iš Cannibal Apocalypse ;)
