Labai laukiau naujo Rob Zombie filmo, dėl to, kad man labai patiko jo pastatytas "House of 1000 corpses", o antrasis - "The devil's rejects" man išvis tapo vienu geriausių kada nors matytų filmų. Žinoma, iš legendinio John'o Carpenter'io slasher'io "Halloween" perstatymo nereikėtų laukti "Devil's rejects", o perstatymai ir šiaip jau turi užsitarnavę skeptišką mano požiūrį. Visgi nieko negalėjau sau padaryti ir laukiau kažko stebuklingo...
Pažiūrėjau šį filmą du kartus. Pirmąjį kartą bandžiau įžvelgti viską, kas jame gerai ir tuo mėgautis. Antrąjį kartą mėginau daugiau žvelgti kritiškai, prie ko nors prisikabinti. Pagal savo nusiteikimą gavau ir įspudžius. Pirmąjį kartą man labai patiko, - antrasis kiek nuvylė. Šis filmas jau devintas iš "Halloween" serijos. Nors visų dalių aš ir nematęs, bet užtenka pasekti kitų istorijų serialus, kad įsitikintum jog dažniausiai nuo pirmos dalies kitos būna vis prastesnės, o peržengusios pvz. penkių dalių skaičių ima darytis tiesiog absurdiškos. Tiesa čia ne tęsinys. Reikia turėti omeny, ka tai "remeikas", nepaisant to, kad pirmoji filmo pusė gaunasi tokia kaip ir priešistorė. Filmą drasiai galima skirti į dvi dalis: pirmoji - Maiklo Mayerso vaikystė, antroji - siaubinga helouvyno naktis, kai Maiklas jau suaugęs. Būdamas vaikas, helouvino nakti jis žiauriai nužudo savo šeimą ir ištisus septinioliką metų praleidžia beprotnamyje. Kadangi ir taip jau buvo nesveikas, tie ilgi metai tarp keturių sienų tik dar labiau nurauna jam stogą ir kai jam pavyksta ištrūkti, jis ima siautėti dar labiau. Pagalvojau, kad jis tarsi išlindo į tą pačią naktį, iš vienos helouvino nakties - į kitą... Tik po labai ilgo laiko...
Rob Zombie jau įtikino mus, kad moka brutaliai ir sadistiškai pavaizduoti žudynes. Čia jis dar kartą tą įrodo, žudymai daugiausia atviri, kruvini, negailestingi, mirties baimės pilnomis akimis aukos rėkia tiesiai žiūrovui į veidą, muzika dar labiau pastirpina šį įspūdį. Muzikiniame fone persipina klasikinė "Halloween" tema su Rob Zombiškais siaubų muzikos motyvais, panašiais į tuos, kuriuos jau girdėjome ankstesniuose jo filmuose. Žudynių įtikinamumui nieko prikišti negalima. Taip pat mano galva nors ir "Rob-zombifikuota" tačiau originalo atmosfera visgi išlaikyta, bent jau kažkiek, kas irgi labai svarbu. Siaubų naktis juoda ir tamsi, kaip ir turėtų būt siaubiake, filme daug tamsos ir niūrumo. Visgi gerai, kad ir ne viskas perimta iš originalo. Rob zombis turi labai patrauklų savitą stilių, - tam tikri kameros kampai ar drebėjimas, kadro sustabdymas ir panašus fintai labai maloniai žiūrisi, prideda vaizduojamoms scenoms pastiprinančio efekto. Gerai, kad šitie dalykai yra.
Tačiau kaip jau sakiau, yra ir trūkumų. Visų pirma tai šis filmas pasirodė man kažkoks... nebaisus. Taip jis turi įtampos ir daug brutalumo, tačiau norėjosi kažko tokio, kas prikaustytu prie ekrano ir daugiau negu vieną kartą... Aišku tai didelis reikalavimas, bet jau galėjau sau leisti to tikėtis. Nesakau, kad man būtų nebaisu jei mane užsipultu toks maniakas su peiliu ir klyk neklykęs... ;) Tačiau gal laukiau kažko šiek tiek idomesnio.
Be to keletas vietų pasirodė man truputi juokingos [pvz.: kur vaikas pradžioj mokyklos direktoriui sako "fuck you" arba toje vietoje kur bandė įtikinti psichiatrą, kad jam reik lauk ir kartojo "I need to get out of here"] Nežinau kas dėl to kaltas, ar tai, kad vaikis netobulai suvaidino ar tai, kad aš išpindėjęs. Visgi šiaip jau vaikas parinkitas neblogas, snukutis toks nemielas kai susiraukia. Ir prisipažinisiu man pirmoji filmo pusė, kai buvo vaizduojama Mayerso vaikystė buvo bent jau perpus įdomesnė už antrąją. Tai irgi ne pliusas, nes juk filmas į galą turėtų darytis vis įdomesnis, o antrą kart žiūrint jau kažkaip ir prailgo.
Taipogi man, kaip ilgaplaukiui buvo įdomu pastebėti, kad dauguma filmo veikėjų - ilgaplaukiai :) Čia jau be abejonės ilgaplaukio Rob Zombio paliepimu ;)
Kas dar negerai tai gal, kad trūskta kažkokio originalumo, nežinau ar aš per daug siaubekų žiūriu ir esu jau pripratęs, bet "Halloween" pasirodė man kiek nuvalkiotas, na bent jau antroji filmo pusė. Žinoma originalas savo laiku padarė tikrą revoliuciją, tačiau po to sekė visa krūva panašių filmų ir mes pripratome. Dabar gal jau norisi ir kažko kito.
Didžioji dalis aktorių jau pažįstami iš vienos chebros. Beveik visi vaidino ankstensiuose Zombio filmuose. Nepamiršta ir gražioji jo žmonelė Sheri Moon Zombie tik čia jai teko jau kiek subtilesnis - mamos vaidmuo. Tiesa, imdb perskaičiau, kad vaidina ir mano pamiltas Bill Moseley, bet per abi peržiūras aš taip ir nesupratau, kuris čia jis... Gal kas pastebėjot ir galit mane apšviest?
Negaliu pasakyti, kad remeikas nepavykęs. Negaliu pasakyti ir kad jis blogas kaip atskiras filmas. Gal per daug vilčių dėjau, bet manau, kad Rob Zombie gali ir geriau pavaryti. Gal tiesiog jam reikia kurti savo personažus, kaip matėme - tikras šedevras gali gimti. Na, bet duoklė atiduota, geltoni lapai krinta kaip ir filme - Helouvinas jau ir mums ant nosies ir šiaip tai manau, kad žiūrėti tikrai verta. Ypač jei pas mus kino teatruose parodys tai visi galit drąsiai nueiti ir dar paneles nusivesti. Ne geriausias metų filmas ir ne geriausias Rob Zombio filmas, bet žiūrint į platesnį kontekstą tai palyginti geras remeikas ir tikrai neblogas, visai stiprus siaubo filmas, kurį galima prisiminti ir ilgiau negu daugelį kitų. 8/10
No comments:
Post a Comment