BUNSHINSABA

Vidutiniškas vaiduoklinis 2004-ų Pietų Korėjos horroras. Tikrai ne kaži kas naujo šitam žanre, azijietiškas vaiduoklių siaubas ir tikrai ne pats geriausias. Vėl mokyklinukės, vėl kerštas, vėl juodi plaukai, nuo vidurio turėjau dėti išskirtinai daug pastangų, kad neužmigčiau. Padarytas gražiai, viskas savo vietose, turėjo neblogų scenų, tačiau visumoj tik dar vienas asian ghost filmas į vienodų ir užsimirštančių štampofkių krūvą. Nelabai 4/10

MAN BITES DOG

Man Bites Dog: It Happened in Your Neighborhood.
Pasišlykštėtinas ir ciniškas '92-ų metų Prancūzų filmas. Nespalvotas, filmuotas iš pseudo-dokumentinės perspektyvos, pasakoja apie serijinio žudiko gyvenimą. Mes tiesiog leidžiame laiką su šiuo šlykščiu tipu, klausydami jo pezalų apie gyvenimą ir šiaip šį bei tą, laiks nuo laiko ką nors nudobdami arba išprievartaudami. Drauge ne tik žudome, bet ir geriame, pietaujame. Bičas išskirtinio šlykštumo, toks pasibjaurėtinas, kad net visai žavus, scenos gali pasirodyti juokingos, bet visumoje gaunasi kažkokia gliti ir nemaloni patirtis. Konceptualiai galima filmą lyginti, kad ir su August undergound, tačiau estetika kitokia. Gore čia vaidina mažą vaidmenį, daugiau sarkazmas, cinizmas ir absurdas ima viršų. Žudynės ir kvailiojimai, serviruoti savotiškai subtiliam, prancūziškam stiliuje, kas kartais gali atrodyti dar nemaloniau už tiesmuką atvirumą. Nemeluosiu, - išžiūrėti buvo sunku, bet reginys užstrigs ilgam. Vienas tų atvejų kai tenka susimastyti, kas mane čia traukia ir kas man čia patinka, jeigu man kaip ir nepatinka! Tada sako "kontraversiškas", na tebunie. Man patiko, ir negaliu pasiaškinti - kodėl. Jausmas lyg žiūrėti kaip prakaituotas, storas ūkininkas dulkina avį ar ką nors panašaus. Ir ne dėl to, kad čia kažkas išskirtinai šokiruojančio ar brutalaus, tiesiog bendra atmosfera man nemaloni. Šlykštu ir savaip žavinga. Tikrai nepamirštama ir tuo pačiu, tai, ko antrą kartą žiūrėti nenorėčiau. Kilo stiprių sąsajų su A Clockwork Orange, I Stand alone bei Carne, Henry: portrait of a serial killer.

FERMAT'S ROOM

Dar kart dėkui skaitytojams už rekomendacijas;)
Kvapą atimantis 2007-ų Ispaniškas trileris "Fermato kambarys" nuo pradžios iki galo laiko už gerklės nepaleisdamas. Paprasta mintis, savo paprastumu ir suveikusi, pagal gerą formulę ir gražų pastatymą. Keturi šviesūs matematikos protai pakviečiami į paslaptingą susitikimą, kurio metu bus užduota įpatinga mįslė ir drauge jie ieškosią sprendimo. Smalsūs, guvūs protai susirenka į paslaptingą namą, kur jų laukia ypatingas kambarys. Subtilūs pajuokavimai ir pasimėtymai protingom frazėm greit išgaruoja, kai jie supranta jog atsidūrė mirtinuose spastuose. Išgelbėti juos dabar gali tik jų pačių protai, nes riboto laiko rėmuose jie turi minti mįsles ir galvosūkius, kitaip artėja kraupi mirtis. Detektyvas žinoma neapsiriboja loginių galvosūkių sprendimais, žinant žanro specifiką nesunku ir nuspėti, kad ne visi veikėjai-aukos yra tokie jau nekalti. Geras suspensas iki pat pabaigos, gražiai žiūrimas filmas, net ir ne užkietėjusiems pagauna-uždaro-stebi žanro maniakams. O tiesiog geras ir įdomus, įtemptas trileris/detektyvas, vertas jūsų vakaro 8/10

LA HORDE

Prancūzai vėl maloniai džiugina, su praeitų metų zombių "Orda". Pastebėjau, kad jau gana įprasta jog daugelis kūrėjų, statydami filmus apie zombius pasirenka humoristinį priėjimą. Juodoji komedija/siaubo komedija ir panašiai. Todėl labai džiugu kartais pamatyt ir "rimtų" žanro mėginimų, kartais pavykusių itin gerai, kaip tarkime [REC] ar štai "Horde". Horde nėra toks kvapą atimantis ar nuostabus, kaip buvo REC, tačiau vistiek smagus, gerai pavykęs, tamsus, kruvinas filmas apie gyvųjų numirėlių apokalipsę. Ginkdie nesakau, kad čia nebus ko pasijuokti, tiesiog galu gale tai nėra tik parodija. Berniukiškas, kupinas veiksmo ir tykštančio kraujo, Horde, vyksta daugiaaukščiame pastate, kur keršto ištroškę policininkai ateina į nusikaltėlių landynę suvesti sąskaitų. Jiems ne itin pasiseka, nusikaltėliai brutaliakai ir tikrai ne pėsti, iki dantų ginkluoti šaltakraujai žudikai. Šiems susirėmus, pačiu netinkamiausiu laiku ir netinkamiausioje vietoje, be jokio paaiškinimo, prasideda zombių apokalipsė. Fone liepsnoja Prancūzijos didmiestis, mirtini priešai dabar turi kovoti petis į petį, kad atmuštu gargaliuojančių, stiprių ir greitų zombių ataką. Tobulybės nėra, kai kuriose veiksmo scenose akį rėžią mažo-biudžeto efektai, kaip įprasta, yra neįtikimų sprendimų ir kvailokų personažų, tačiau visai linksma kaip veiksmas vykstantis viename pastate taip išlaiko dėmesį, o į visas puses besitaškantis kraujas neturėtų palikti abejingo nė vieno siaubo mėgėjo. Siužetas regis įtakotas įvairių klasikinių zombių filmų, bet apskritai La Horde turi kažką, ko daugelyje kitų žanro vienetų, labai trūksta. Ir tesispjaudo skeptikai, bet mano galva čia vienas stipresnių pastarojo meto living dead žanro filmų, kad ir kaip mane nervintų jog veikėjai negali suprasti, kad šauti reikia - į galvą :) Šaunios skerdynės 9/10

The DEATHS OF IAN STONE

2007-ųjų Anglų fantastinis siaubiakas apie demonus, mintančius mūsų baime ir skausmu. Siužetas atrodo ganėtinai išpezėtas vos bestatant filmą, buvo keletas ganėtinai tūpų vietų, bet šiaip jau įtemptas ir kvapą prilaikantis filmas, kuris tikrai lieka idomus iki kol neatsiskleidžia visos kortos ir pamatai, kad nelabai ten daug buvo ir ką "skleisti". Visai įdomus pasakojimas: pradedame su vaikinu Ian'u, kuris vis atsibunda skirtingose vietose, ir skirtinguose... gyvenimuose. Kiekvienas šių gyvenimų jam atrodo jo paties ir nekelia nuostabos, kol akių jam neatveria pusprotis senis. Vėliau viskas tampa panašiau į komiksinį fantastinį marmalą, kurį biški pagadino perdėti kompiuteriniai efektai. Bet šiaip žiūrimas daiktas, nėra blogai. 7/10 su minusu. Arba jei norite - 6/10 su pliusu.

THE CRAZIES (2010)

Sulaukėme sunkokai išžiūrimo Romero mėšlo "Crazies" perstatymo. Tiesą sakant ne kažką, išskyrus pirminę įdėją, šių metų versija iš to originalo ir perėmė. Nors ir nuspėjama, holivudinė ir kvaila (kaip žinoma visi siaubo filmai;) tačiau šių metų versija ištrenkė mane iš kėdės. Tikrai paprastas ir afigėnas, true amerikanskas horroras, kuris su laiku turėtų užsitraukt kultinio statusą ir ankščiau ar vėliau jį turėtų apdainuot kokia nors death metal grupė. Iš esmės turim paprasčiausią, brangų ir gerai padarytą zombinį / apokaliptinį / survival horror'ą, ir nesvarbu, kad tie "zombiai" čia yra "bepročiai":) Svarbu, kad actionas, įtampa, kraujas, destrukcija - viskas išlaikyta aukščiausiam lygyje, nepasiant to, kad siužetas iš generatoriaus ir nuspėjamas vos filmui prasidėjus. Regis dviračio kūrėjai ir nesiekė išrast, užtat padarė gerai tai, kas laiko patikrinta ir ką mėgsta visi tokio horroro mylėtojai. Taip ir reikia daryti. Norėtusi dešimtuką pilti, nors priekaištų visur galima rasti kai nori, na tačiau savo pirmtaką sutrėškė į lygią vietą. Retas atvejis, kai nauja versija dešimt kart labiau verta dėmesio. Nedaug tetruko iki orgazmo. Ir veikiausiai būsiu ne pirmas ir ne dešimtas, tą pastebintis internete, tačiau kažkaip negaliu neprisiminti dar vieno puikaus Romero remeiko - Dawn of the dead. 9/10

YESTERDAY WAS A LIE

Visai nesenas, gražus 2008-ųjų amerikoniškas "mindfuckas". Ganėtinai subtilus, neišsišokantis, turintis savitą stilių, kuris man šiek tiek gal ir per saldus pasirodė, toks tirštas ir džiazovas, bet nors ir ne mano skonio - gerai, kad jis jį turi. Gražiai sumanyta ir padaryta, nykus, nespalvotas ir romantiškas filosofinis paklaidžiojimas per būties ir laiko apmastymus, žmonių pasirinkimus ir tarpusavio santykius. Bent jau man, kažkada sužinota, ne-linijinio laiko teorija, buvo išties pasaulį sudrebinęs įvykis, po tų filosofijos paskaitų visą gyvenimą kitaip matyt pradėjau, todėl smagu žiūrėt kaip ir filmo herojai, gurkšnodami burboną apie tai diskutuoja, tik biški juokinga, kad didžiausios filosofės čia - papuotos blondinės, o vienas pagrindinių naudojamų simbolių - iki skausmo nusibodęs Dali paveikslas. Na bet tebunie - sakykime: ką, negalima? Juolab, kad tas irgi priduoda savotiškumo filmui ir tam jo saldžiam skoniui. Gražus kinematografiškai, saldokas estetiškai, nuobodus plepalų neišsiilgusiems bandymas filosofuoti ekrane. Gal ir neblogai. Gražu pažiūrėt, bet norisi sakyt, kad aš daryčiau kitaip. 7/10 su minusu.

ROBOGEISHA

Išprotėję Japonai ir toliau nenuilsdami skleidžia savo nesveiką, narkotikų prikimštą absurdą. Išties esu apakęs ir nežinau ką čia bepridurti, iš burnos man kone virsta putos ir šiuo metu daugiau susikaupę jausmų visam šitam reikalui, nei noro išreikšti juos žodžiu/raštu. Internete mačiau jau porą atsiliepimų, kad treileris pasako viską, tad paantrinsiu - pasisžiūrėkite treilerį apačioje, jis išties iškalbingesnis už viską, ką galima parašyt apie šitą filmą. Neribota fantazija, visiškas pochuizmas, nesibaigianti kvailystė, tobulai įkūnyta nesamonė, šiuolaikinės kultūros pikas išverstu kailiu. Japoniškai, taip, kaip nemoka nieks kitas.
Kam patinka, taip pat siūlau pračekinti: The machine girl, Tokyo gore police, Samurai princess.

EXAM

Taipogi naujas, praeitų metų, Anglų psichologinis trileris, visas vykstantis viename kambaryje. 8 žmonės susirenka laikyti egzamino laimėti konkursui, dėl itin patrauklios darbo vietos. Uždaras kamabrys be langų, jiems duodama aštuoniasdešimt minučių, po lapą popieriaus ir vieną klausimą... kurio nėra. Atsivertę lapus jie pamato, kad jie tušti, reikia atsakymo, tačiau klausimas - mįslė. Duodamos tam tikros taisyklės, kurias pažeidę, jie bus diskvalifikuoti, taip prasideda psichologinis realybės šou, kuris čia be abejo taps gana ekstremalus. Idėja paprasta, tačiau vėl gi - intriguojanti, tikrai išbandomi įvairūs variantai. Ir su tokia minimalistine mintim, reikia mokėti gerai išlaviruot, kad neprasidėtų nesamonės, manau kūrėjams visai neblogai pavyko. Gal kai kurie personažai ar sprendimai ir perdėm stereotipiniai, bet tas per daug neerzina, nes galime pamėginti kažką spėlioti, drauge su personažais, kuriuos iš tiesų pažinsime tik eigoje. Nepaliko tokio įspūdžio kaip koks The Cube, iš panašaus koncepto, tačiau neblogai prikausto dėmesį ir iki pat pabaigos malonu viniot tą siūlų kamuolį, ieškant sprendimo. Koks gi tas velnio klausimas? Decent trileris vakarui su alum praleisti, nors po savęs kažko daugiau ir nepaliks. 7/10

The HUMAN CENTIPEDE (First sequence)

Visas išvyniotas praktiškai iš vienos nesveikos idėjos, smogia naujas Olandų filmas "Žmogus-šimtakojis"... nors gal reikėtų sakyti "Žmonių-šimtakojis"? Šokiruojantis, iškrypėliškas, ciniškas ir liguistai smagus. Iš esmės paprastas, tačiau gerai šiknon-spiriantis horroras, kažkuo priminęs man The Dentist. Kadangi esminė idėja išplepėta treileryje, galima jos labai ir nedangstyti: žmonių-šimtakojis, pamišusio, pensijon išėjusio chirurgo fantazija, tampanti gorava realybe. Burnos prisiūtos prie šiknų, kaip gana seksuali maisto grandinė (he he). Ne paslaptis, jog suintrigavo pamatyti, kaip tas atrodo praktikoje. Na ir pamatome. Taip pat su priešistore, aplinkybėm ir rezultatais. Idėja ir įgyvendinimas tikrai pasišlykštėtini (gerąja horrorui prasme) tačiau didžiausią įspūdį čia palieka pats daktarėcas. Nagi ir surask tu man tokį, nepamirštamas bičas. "Aukos" irgi neblogos, dvi puskvailės vištos amerikietės, kurios verčiau bus žmogumi-šimtakoju, nei pamėgins pasikeisti padangą, įkyriai šūkaujantis Japonas, su ištatuiruotu playboy ženkliuku.. Beveik smagu matyt kaip jie kamuojasi šitoj absurdiškoj daktaro svajonių skulptūroje. Aišku reikia ignoruoti tą siaubekinį "veiksmų nelogiškumą", sutinkama daugybėje siaubo filmų, bet tikrai ne tame esmė. Puikus, dar nematytas horroro konceptas, apie kurį suręstas įtraukiantis ir atitinkamas pasakojimas, (ne)maloniai nustebina, net ir žinant kas maždaug ten turėtų būti. Gaivus tryo oro gūsis iš Nyderlandų, nors gal reiktų sakyt troškus, smirdančių išmatų tvaikas? :) Sarkastiškas Europietiškas juodas humoras, su piktu, košmarišku siaubu, keista pramoga keistai mastantiems ir tikra video-šlykštynė "normaliems". Pavarė Olandai. 9/10

SERPENT'S PATH

Kriminalinė '98-ų istorija iš mano mylimo, Japonų "lėto-kino" genijaus, Kiyoshi Kurosawos. Šį kart trileris/detektyvas, apsiėjęs be vaiduoklių. Tokiame pačiame kinematografiniame stiliuje, kaip ir kiti jo filmai, užburiantis, lėtai slenkantis veiksmas, ganėtinai paini ir ironiška istorija. Prasideda nuo to, kad du vyriškiai pagauna trečią ir prirakina prie sienos. Šis kaltinamas vieno iš jų dukrelės išniekinimu ir nužudymu. Atsiskleidžia charakteriai, situacija komplikuojasi, atsiranda ir naujų veikėjų. Pagvildenamas žmogiškumas, kvailumas, smurto vaisiai. Gerai ir paprastai susukta istorija, kuklus, bet stiprus filmas apie kerštą. Nėra geriausias Kurosawos darbas, bet be abejonės - gėdos nedaro. Hebi no michi. 7/10

PRIMER

Kuklus ir gudrutis, tikrąja to žodžio prasme MOKSLINĖS fantastikos filmas :) Visas sudarytas iš protingų kalbų, nutylėjimų ir fizikos; jokio veiksmo, lazerių ar sprogimų. Nemeluosiu, fizikas iš manęs ne koks, todėl sunkiai supratau kas ten tiksliai kaip buvo, daugiau -jutau-, bet tai ką jutau - labai patiko. Manau, kad teks žiūrėti antrą kart, kad susidėliot galvon visą scenarijų normaliau. Tas jų plepalų stilius užkabina, siekis suprasti įtraukia ir kai imi užčiuopti idėją, vaizduotė taip pašėlsta, kad ekrane papildomo veiksmo kaip ir netrūksta. Baugi ir žavinga kelionės laiku idėja ekrane, mano akyse buvo sustiprinta vasariškos audros už lango, su žaibu ir griaustiniais ir ryškiai jaučiu, kad šis savotiškas filmas vertas didžiulės pagarbos vien už tai, koks jis yra. Idėjos ir kūrybiškumo galia virš visko, o kelionės laiku paradoksas - neišsemiama diskusijų ir fantazijų tema. Todėl užtenka duoti protingą toną, ką šis filmas ir padaro ir bet koks išmislų mėgėjas, kaip ir aš pats, turi pripažinti mokslo galią ;)
Labai šaunus ir gudrus filmukas, bet neskirtas žiūrėti, kai ima miegas. Priminė man nuoskaudą, kad kažkada neaprašiau čia The Prestige (2006), narpliojantį praktiškai tą pačią temą. Na, bet dabar paminėjau juos abu. Abu ir rekomenduoju. Tikrai patiko. Labos nakties.

COMMUNION

Niūrus ir tvin pyksiškai hipnotizuojantis 89'ų Amerikiečių filmas apie ateivius-lankytojus su Cristopheriu Walkenu. Walkenas čia vinis, dėl jo savotiško veido ir vaidybos ir filmas tampa savotiškas, bet ne tik jis velka visą reikalą, "Komunija" iš tiesų turi kažką tokio tamsaus, magiško ir baugiai užburiančio. Visi žinom tas lankytojų istorijas, - sapnai, šviesa už lango, didelės juodos akys, hipnozė ir t.t. Atrodo kiek gi galima plėtoti tą patį per tą patį, tačiau štai pavyzdys, kad gerai padarius ir girdėta istorija visad iš naujo jaudina ir intriguoja. Gal tas siurrealizmo prieskonis taip nusipelnė šitam žavesiui? Ar garso takelis? Esmė, kad tai labai gero filmo apie ateivius pavyzdys. Galėčiau sakyti vienas geresnių matytų šio žanro ir tikrai siūlyčiau visiems, ką domina. Ir kadangi istorija jau daug kartų girdėta ir matyta, apie ją nėra ir kalbėti. Čia svarbus tasai tamsus, kerintis kino-sapno poveikis, o jį patirt galima tik pačiam pažiūrėjus, tad... give it a shot. Manau mažas būčiau apsišikęs. Puikus sci-fi/horroras su romantiškos, bet baugios ramybės gaidele. 8/10 ant vienos garbės lentos drauge su Intruders, ir kaip pavyzdys tiem, kam The fourth kind atrodo - visai geras filmas.

DEAD & BREAKFAST

Ganėtinai paprasta, vidutiniška, bet visai žiūrima amerikiečių siaubo komedija. Filmas, kuris supranta, kad yra b klasės, supranta, kad yra prastas, todėl nelabai galima ir pykti. Vienas tų, kuriuos galima žiūrėti prie alaus ir jei dalis chebros nueis parūkyt nepaspaudę pauzės, ne kaži ką praleis. Viskas čia paprasta kaip 2x2: būrelis jaunimo apsistoja mažam redneckų miestelyje, kuriame "pasprunka" piktoji dvasia, ji apsėda miestuko gyventojus, o jaunimas ginasi visokiais, po ranka pasitaikiusiais rakandais. Mėgstu sakyt genialu tai, kas paprasta, bet tikrai didelę dalį filmo pražiovavau. Geriausia, aišku, kad pritaškoma nemažai goro, veiksmo scenos neprastos, tačiau humoras labai lėkštas, dažniausiai gadina bendrą vaizdą ir nors filmas ir turi būti prastas, tačiau jis tikrai gana prastas. Žiūrimas šlamštas. O dar ir Deividas Caradainas čia kažką veikia. Žiūriu treileryje čia jie pririnkę gražių citatų, bet aš norėčiau paprieštarauti. Būna geras šūdas ir būna šūdas šūdas. Čia - vidutinybė 5/10.

AFRICA ADDIO

Africa: Blood & Guts.

Įspūdinga 1966 Italų susukta dokumentika apie Afrikos žemyne vykstančius, įvairiausio plauko, įvykius. Tikra exploitation'iška tradicija daugiausia koncentruojamasi ties visokiom baisybėm, bet gal dar buvo laikai, kai ne viskas buvo infekuota polit-korektiškumo ir buvo galima šnekėti/rodyti dalykus labiau tokius, kokie jie yra? Nežinia kiek iškarpyta versija pasiekė mano grotuvą, bet trukmė - dvi su puse valandos, per akis grožybių ir baisybių, manau būtų net patogiau sukarpius į dvi serijas, paskirščius reportažus temomis. Dabar nors ir apie viską po truputi, bet visvien labai gerai žiūrisi, pagaminta profesionaliai ir su meile, Itališkam stiliuje, pasakojimai ir scenos kinta organiškai, vietomis net sakyčiau genialiai. Tai yra kažkas, ką galima būtų pavadinti "Menine dokumentika" ar sakykim dokumentika, praleista pro tam tikrą skoningą požiūrio tašką, daugiau gal linkstančią į siekį parodyt tam tikrą exploitationą, nei mokslinę medžiagą. Svyruojant nuo subtilių metaforų iki ciniškų izdivonų, naudojamas gan šovinistinis, piktokas humoras, pasakojamos istorijos apie kolonizaciją, okupaciją, rasizmą, karą, genocidą, gamtos išnaudojimą ir jos saugojimą. Šlykštynės pamaišomos su grožiu: be žarnų, egzekucijų ir skaudžių medžioklės vaizdų yra ir žaismingų gamtos kadrų. Bendrai gaunasi ganėtinai genialus ir savitas dokumentinis epas, turintis savo charakterį ir nebijantis šiuolaikinio besaikės "tolerancijos" nuodo. Po ilgos peržiūros įspūdis liks ilgam, o jei viską sutrumpint iki sakinio - dar kartą prisiminiau, kaip nuoširdžiai nekenčiu žmonijos.

NO SUCH THING

Dar vienas maloniausias potyris iš -nežinau ko tikėtis- filmų, nuostabi 2001-ų fantastinė drama (Pasaka?/Komedija?) sakykim... apie gražuolę ir pabaisą. Nors iš tikro visai ne apie tai. Bet čia iš tiesų yra keistoko grožio mergina, kuri važiuoja į Islandijos užkampius ieškoti savo dingusio vaikino, nors puikiausiai žino, kad jis negyvas, o tenai gyvena pats tikriausias monstras, kuris jį ir sudraskė. Senas, pavargęs alkoholikas, nudilusiais ragais, kosėjantis ugnimi ir niekaip negalįs... numirti. Labai drąsi idėja, net vienas filmo veikėjas lepteli: "pabaisa šiais laikais? Nemanot, kad čia šiek tiek... netinkama?" tačiau ji nuostabiai papasakota, su tokiu savotišku ir švelniai absurdišku humoro jausmu, kiek ir su žmogiška saviironija. Filmas man pasirodė ne tik šmaikštus ir keistas, bet ir išties gražus, prasmingas. Pačią nuotaiką nelabai sugalvoju su kuo daugiau palyginti, kaip gal su taip pat keistu ir mielu "May"? Filmas regis nebijo, kad kažkas iš jo pasijuoks ir kažkaip gera jausti, kaip švelniam, raminančiam soundtreke skęsti, lyg girtume, drauge su ekrane byčinančiais veikėjais. Pabaigoje net negaliu išjungti bėgančių titrų; paprasta, gera, ramu ir tobula. 9/10
Gal kas nori ką pridurti, ar papasakoti daugiau?

PRieš žiūrint filmą, treilerio rekomenduoju nežiūrėti. Vis dėl to

JULIEN DONKEY-BOY

Manyčiau pakankamai šlykštus ir nemalonus filmas, kad būtų galima trumpai jį paminėti, sukurtas Harmony Korine, to paties režisieriaus, kuris pastatė galingąjį Gummo, tad, kas matėte (o kas dar ne - primigtynai siūlau pasižiūrėti) ir tikėtis galite kažko panašaus. Gummo man patiko labiau, gal nepaisant dėl to, koks šokiruojantis jis bebūtų, jis buvo pateiktas lengvesne/plačiau suprantama forma, šitas gi dar abstraktesnis, nors koncentruotasi ties panašia tema, tačiau pateikimas padrikesnis ir sunkesnis. Nufilmavimas daugiau naminio stiliaus, kamera juda, vaizdas kratosi, liejasi, montažas kartais sudaro įspūdį, kad padauginai narkotikų. Nors centre vėl gi viena ne itin normali šeimynėlė, tačiau "siužetai" regis visai padriki, daugiau kaip abstrakčios ir atstumiančios scenos, kliedesiai, išsigimėlių ir psichinių ligonių pezalai, dialogai, monologai, nei nuoseklus pasakojimas. Gummo taip pat savotiškai buvo atskirų nejaukių scenų rinkinys, tačiau čia jos kažkaip dar klampiau sulipdytos į vieną atgrasų ir sunkiai išžiūrimą kūrinį. Rekomenduoju tiems kas mėgsta kankinti save žiūrėdamas į sugriuvusius atmatų, nevykėlių ir ligonių gyvenimus. 8/10

THE FOUNTAIN

Labai jau romantiška ir rami 2006'ų drama, su fantastikos elementais ir gražiąja Rachel Weisz. Išties įtraukianti, jaudinanti, graži ir graudinanti, talpinanti savyje gerą porciją filosofijos, religingumo ir paprasto žmogiškumo, meilės. Mintys apie meilę, gyvenimą ir mirtį. Filmas suręstas ne pagal paprasčiausią formulę, pirmąjį pusvalandį nuoširdžiai nesupratau kaip jaustis, nes neužčiuopiau ko šis filmas nori iš manęs. Vėliau viskas pasidarė ganėtinai aišku ir paprasta, tik pasunkinta simbolizmu ir įvairiomis metaforomis. Artimojo netekties baimė ir skausmas niekam nesvetimas, todėl filmui garantuotai pavyksta sugraudinti daugelį žiūrovų, tačiau prasidėjus filosofinių bei religinių simbolių vaizdavimui aš kažkodėl pasidariau labiau skeptiškas. Buvo tikrai gražių ir giliai išreikštų momentų, tačiau keletas brangių "budistinių" scenų apie būtį ir nebūtį paliko gana nemalonų skonį ir pagalvojau, kad norėdamas pasižiūrėti ekrane gyvybe/mirtim besispjaudančios filosofijos daug mieliau rinkčiausi dar kartą pažiūrėti Altered States. Šiaip jau tikrai neblogai, gražu ir liūdnoka, rami muzika labai įtraukia į bendrą, gerai sukurtą atmosferą, tačiau ką kas besakytų, niekaip negaliu iškrapštyti mažyčio "iš to rašto išėjimo iš krašto" prieskonio įstrigusio tarp dantų. O juk kažkokie panašūs jausmai buvo ir po kitų matytų šio režisieriaus filmų "Pi" ir "Requem for a dream", kur regis visiem yra -geriausia-, o jei tau -ne-, tuomet tu -debilas- :)
Na man 7/10 - išties neprastai. Gražu, paveiku, bet ne iki galo.

MOTEL HELL

Smagi, jobnuta ir savotiškai tamsi Amerikietiška "savikritika" iš '80ųjų. Filmas gana originaliai nagrinėja mėsos verslą, aišku toli neieškant siaubo filmuose naudojamų mėsos šaltinių paverčiamų į beef jerkius ir hamburgerius, tik čia gal kiek idomiau/kvailiau parodytas pats procesas. Žmonės auginami slaptame sodelyje, kaip morkos įsodinti į žemę, skleisdami idiotiškus garsus dėl supjaustytų balso stygų. Vargiai įtikimas, bet čia prie bendros nuotaikos puikiai tinkantis siužetas pasakoja apie fermerį ir jo globon patekusią jauną merginą, kuri nelabai supranta kas iš tiesų vyksta. Su fermeriu gyvena stambi sesutė, padedanti tvarkytis žmogienos versle, o jaunąją merginą visaip bando "nužiūrėti" vietinis šerifas. Visi veikėjai verti viens kito, tuo pat metu viens už kitą geresni. Jų pasirinkimai ir poelgiai nelogiški, debiliški ir dėl to istorija viniojasi tikrai smagiai ir netikėtai. Ne kažkas ką labai visiem rekomenduočiau, bet jei mėgstat visokį piktą humorą apie maistą, tai yra čia keli aukso siūlai. Manau pirmiausia buvo sugalvotas pavadinimas, o po to prifantazuotas kontekstas :) Bet mielas širdžiai, šlykštokas grindhousas. Go, Vincent! 6/10

THE BOOK OF ELI

Marija skersa, Kristau aukštėlnykas, apsergėk šėtone, nujaučiau, kad Denzelis Wahingtonas gero nebyloja. Ir visgi gavęs rekomendaciją nutariau surizikuoti: naujas, brangus, postapokaliptinis filmas, po Road ar Carriers tikriausiai protelis susisuko man ar šiaip naivus ėmiau darytis. Tačiau dabar rimta proga pasidžiaugti, kad turiu šitą blog'ą ir galiu išgelbėti dvi gyvenimo valandas kokiam vienam ar dviem jo skaitytojam. Nebent aišku labai norite išvysti tragišką, krikščionių gamintą, nevykusią postapokaliptinio žanro parodiją, apie Denzelį Washingtoną, kurį, pasidabinusį akiniais nuo saulės (šitam filme visi veikėjai juos turi), nešiną iPodu (o šį turi tik išrinktasis), dievas veda per apleistą, pilkais filtrais nusunktą pasaulį, kur nekur užsilikusius apšiurusius "Puma" ir "Motorola" ženklus. Pakeliui jis įveikia gaują blogiukų, apsilanko miestelyje, nes iPodą reikia įsikrauti. Ten susitinka gražuolę Angelina Jolie kopiją, įveikia dar 150 blogiukų, susitinka pagrindinį priešininką ir randa su juo bendrų pomėgių, apie kuriuos vėliau ir smaukomasi visą filmą. (ne)Retas pavyzdys kaip filmas su kiekviena minute blogėja ir po kiekvienos sekančios scenos vis pametu argumentą, kuriuo bandau save įtikinti, jog kažkaip ~ypatingai~ žiūrint dar galima mėgautis. Nuėjau į imdb, pamačiau įvertinimą "7/10" ir nušvito mano protas - reikia būti debilu, o didžioji dalis žmonių būtent tokie ir yra! Ir vualia, tereikia duoti holivudui milijonus, kad šiems debilams debilai iškeptų didelį beskonį debilų pyragą iš šūdų, krikščionybės, akinių nuo saulės ir Denzelio Washingtono (galėtų būti ir Vinas Dyzelis, bet jis jaučiu per mažai "gerietis") ir tada jau galima iškėlus nosi bampsėt apie fantastiką ir uostyti dolerius. Viskas veda prie "suktos" kulminacijos, apie kurią pagalvojus dabar net šiurpas krečia iš siaubo. Ekstremaliai blogai. Su visom pastangom vargais negalais 3/10, bet tik todėl, kad noriu būti sąžiningas pats sau ir blogesnių filmų esu matęs, bei ketvertukais vertinęs. Nežinau net ką dar pridurti, bijau būti per daug ciniškas. Manau tikri žanro fanai turėtų būt mažų mažiausiai įžeisti. Labai, labai, labai, labai blogai.