The HEIRLOOM

Tamsokas, keturių metų amžiaus filmas iš Taivano, kas man pasirodė tikrai įdomu, nes išties negalėčiau pavardinti daug matytų Taivano filmų. Kaip jau matote iš posterio - kvepia tikra banalybe: "Asia axtreme", "Every family has it's secrets", žinoma vėl vaiduokliai ir bla bla. Į Azijos vaiduoklių istorijas visad dedu daug vilčių, tačiau šis filmas nėra labai išskirtinis. Savaime tai gera, niūri siaubo istorija. Nėra daug gasdinimų, bet visas siužetas nupiešiamas tikrai tamsiai ir estetiškai. Pradžioje buvo visai įdomu, bet paskutinis pusvalandis praėjo itin sunkiai. Nors priėjimas prie istorijos gan nestandartinis - atsikrausčius į palikimu gautą seną namą, jame nuolatos atsiranda pažįstami žmonės ir neatsimena kaip. Tačiau vėliau kai viskas prieina prie tradicinio reikalo, pasidaro gan zanūdna. Trumpai kalbant šitą Asia Extreme galima vadint ir Asia Average :) Savaime geras siaubo filmas ir aišku daug geresnis už didelę dalį populiaraus holivudinio šlamšto, bet žiūrint geriausiais Azijos nustatytais siaubo standartais - nieko labai įspūdingo. Laikau save tikru dydvyriu, kad pažiūrėjau šitą iki galo, nė sekundės neprasukęs. 6/10

DELICATESSEN

Šį imdb aukštai įvertintą Prancūzų filmą radau post-apokaliptinių filmų glėbyje. Noriu tik trumpai parašyti, kad tos post-apokalipsės šitam filme yra vos kruopelytė, o iš tiesų šitas filmas visai ne apie tai. Sakyčiau čia panašiau į post-apokaliptinę Ameliją iš Monmartro, o anas tiesą sakant man nebuvo labai nuostabus filmas. Čia irgi panaši situacija. Tikėjausi bent kažkokios juodosios komedijos, neįprastame kontekste... Na tas čia žinoma ir buvo, absurdo vietos tikrai geros, pasijuokti irgi buvo iš ko. Ir apskritai šitas filmas yra geras, gerai padarytas, bet jis tiesiog - ne man. Man jis ganėtinai sunkiai žiūrėjosi, vietomis neblogai erzino ir apskritai jaučiausi taip, kad pusė filmo laiko švaisto manąjį vėjais. Tos gerulės vietos kai teko pasijuokti žinoma gelbsti reikalą, bet jei ieškai post-apokaliptinių filmų, šito siūlyčiau pavengti. Nors ir šauniai užmanytas ir puikiai padarytas ir tikrai nelabai norisi man jį peikti, bet man čia yra Amelija, kuri labiau kvepia pravda, šmc ir menininkais, negu lauktaja pasaulio pabaiga. Neskanu.

SLEEPING WITH THE DEAD

Gan įdomus 2002-ųjų Honk Kongo vaiduoklinis siaubo filmas. Nėra labai ypatingas ar išsiskiriantis iš daugybės kitų Azijos ghost filmų, bet savo vietoj tikrai neblogas ir maloniai žiūrimas ir tiem, kas nėra persisotinę jų vaiduoklinėm istorijom arba nuoširdžiai jas myli, turėtų visai gerai sueiti. Siužetas nėra ypatingas, stuburas visvien - kerštas, tačiau čia yra įdomių dalykėlių ir be pačių pamėklinių scares'ų. Baisokų vietų keletas yra, bet žiūrėti įmanoma ir vienam :) Nors kai kurie filmo epizodai gan nuspėjami ar net atrodo bereikalingi, bet šiaip jau lyginant su jūra panašių filmų, - geriau nei vidutiniškai, turi žavių savo momentų. Tačiau ne tai, ką rekomenduočiau normaliems, t.y. - mažiau siaubiakų žiūrintiems žmonėms ;) 7/10

DISTRICT 9

Praktiškai ką tik iš kino teatro, kur mane nusivedusių draugų dėka, žiūrėjom District 9, naują sci-fi/action filmą, apie kurį prieš seansą beveik nieko nežinojau. Šiomis dienomis eiti į kiną, nežinant ką žiūrėsi tai didelė prabanga, dėl to, kad bet kokiam šlamštui žiūrėti - nėra pinigų, o tikimybė į šlamštą pataikyti itin didelė. Na, bet kai yra bendramintis, kuris gali rekomenduoti, daug nespoilindamas, tai galima pasimėgauti šiuo "na kas gi čia dabar bus per filmas?" metodu. Tik prasidėjus seansui, atsiminiau, kad jau mačiau šio filmo teaserį (įsimenantis ženklas matosi posteryje) ir galvojau panašiai, - kas gi čia bus? Kitas dalykas, pirmasis užrašas ekrane - Peter Jackson presents. Jacksonas pelnė pasaulinę šlovę su visiems žinoma Žiedų Valdovo trilogija, bet man reikšmingiausias jo darbas, žinoma kultinis splatter festas - Braindead. Ir nors jis tik prodiuseris, o režisierius dar tik kelis filmus pastatęs Neill Blomkamp, galbūt kažkam Jacksono rekomendacija jau šį tą reiškia. "Devintasis rajonas" - puikiausiais fantastinio veiksmo filmo pavyzdys ir nors nesu užkietėjęs sci-fi žinovas, nevisada suprantu kas kaip turėtų būti ir nelabai moku kibti prie detalių, kaip dažnai mėgsta sci-fi maniakai, tačiau visišką šūdą nuo gero dalyko skiriu ir šis filmas tikras puikumėlis, net ir mano horroru infekuotom smegenim. Čia yra visko, ko širdelė gali trokšti einant į kiną - begalė veiksmo ir nuotykių, sprogimų ir destrukcijos, besitaškančio kraujo ir siužetas tikrai gan išradingas. Itin vykusiai veiksmas sumaišytas su pseudodokumentiniais kadrais suteikia filmui savytą nuotaiką, padeda įsijaust. Tokiais kokybiškais šio žanro filmais dabar nesame užverčiami kasdien, todėl sakau, kad jei bus proga ir biški litų, nepatingėkite pasižiūrėti District 9 kine. Verta. (Eikit ryte - pigiau.) Didelis biudžetas, išlaviruota be holivudinių nesamonių, nors actiono daug ir jis tikrai spalvingas. Kvapą gniaužiantys išgalvoti nuotykiai su neklišiniais ir žmogiškais veikėjais. Beje jau iš plakato galite atspėti, kad veiksme dalyvauja ne tik žmonės. Kažkam šie ateiviai kaip visad pasirodys nerimtai ar vaikiškai, bet pagal pasaulinius smurto ekrane standartus filmas tikrai ne vaikams, patikėkit ir proteliu čia naudotasi. Yra ir smagių ir dramatiškų ir įtemptų vietų, bet bendrai labai smagu, kad kažkas šį žanrą dar supranta ir eksplotuoja gan rimtai, nepriklausomai nuo to, kiek pavyks uždirbti. Ne(si)tikėtas malonumas, kuris veikia ne tik kaip pramoga, bet ir kaip tam tikra socialinė žinutė. 9/10
"Erzintukas" : http://www.youtube.com/watch?v=RCLS6cdpQM0

BULLY

Pastaruoju metu sekėsi pamatyti vis daugiau labai gerų dramų, apie tuos filmus čia nerašiau, kad neišsklaidyti tamsos ir kraujo skonio šitam bloge [hehe], bet tai tikrai auksiniai filmai ir prie keletos pastarųjų matytų dirbo Larry Clark. Tai filmai, kuriuos labai rekomenduoju visiems - Gummo, Ken Park, Kids... Taigi jau pamatęs, kad cehbra gerai varo, nutariau ir daugiau jo/jų filmų pažiūrėti, užsirašiau porą ir daugiau nieko nesidomėjęs kątik prisėdęs pažiūrėti Bully. Pagal kitus Larry Clarko filmus tikėjausi geros, bet paprastos dramos apie bully'inimą mokykloj ar kažką tokio. Visgi žiūrėdamas išgyvenau daug aštresnių emocijų negu tikėjausi ir po seanso tikrai žinau, kad šitas filmas puikiausiai tinka šitam blogui. Nors ir nebūdamas grynesnio kraujo horror, jis vis dėl to tikrai lips siaubo mėgėjams dėl to, kad pagrindinė tema apie kurią čia eina kalba - žmogžudystė. O tai kaip viskas parodyta man sukėlė tokių emocijų, minčių ir tiek trilerinio adrenalino, kad nors ir būdamas draminis filmas, Bully pralenkia ir daugelį matytų panašaus turinio siaubekų. Pasakojimas iš pažiūros paprastas, pradžioje stebim tiesiog nelabai normalių ir nelabai protingų paauglių gyvenimą, kaip ir gimininguose filmuose. Tuomet suprantame, kad šie vaikėzai iš tiesų ketina užmušti žmogų. Pradžioje, bendram kontekste ši idėja man pasirodo cheesy ir kvailokai vystoma, tačiau dabar, jau po peržiūros noriu pasakyti, kad filmas su kiekviena minute darėsi stipresnis ir įtikinamesnis. Tuo pat metu pateiktas keistu stiliumi, kurį dabar imu justi kaip didelio įdėto kūrėjų darbo nuopelną ir jaučiu, kad šitas filmas ne tik smogė man į tarpukojį, bet ir neblogai susuko protelį. Nenoriu per daug liaupsinti, nes tada dedama per daug vilčių ir žmonės nusivilia, bet privalau pasakyti, jog man Bully labai patiko ir visiems labai jį rekomenduoju. Kai kurie aktoriai jau sutikti ir kituose minėtuose filmuose užtvirtina mano ketinimus pasižiūrėt viską ką ši chebra nuveikusi ir dar vienas filmas jau laukia eilėje. Įspūdį dar sustiprina ir tai, jog atvaizduota istorija paremta tikrais įvykiais. Belieka apsidairyt ir dar kartą pajusti nubėgant šiurpą: "tarp kokių žmonių mes gyvename?" Kolkas nė nesuprantu kokia tiksliai buvo šito filmo žinutė, bet jaučiu, kad pataikė jis man gerai. Žmogaus kvailybei ribų nėra ir dėl to aš buvau pasišlykštėjęs, vėliau susidomėjęs ir išgasdintas, man gniaužė kvapą, o galiausiai net apėmė piktdžiugiškumas. Manau šis filmas nekiša jokių moralų ir tiesų, jis tiesiog savaime paveikus ir turbūt visiem skirtingai. Man jis truputi priminė įvairias ekstremalias vaikystės fantazijas ir tuos galvojimus "o kas jeigu?", nors tikėjausi pamatyti tik "kietą" dramą. Kažkas galbūt įžvelgs grynai moralizuojantį požiūrį, nežinau. Bet dabar tik noriu ironiškai paklausti kartu su filmo plakatu: "ar žinote, ką veikia jūsų vaikučiai?" :) L. Clarkas tikrai moka parodyt žmonių netobulumą visam gražume ir padaryti tai labai stilingai, už ką pradedu jį nuoširdžiai pamilti. 9/10

RABID DOGS

Italų režisieriaus Mario Bava, kuris pastatė jau senokai mano žiūrėtą The bay of blood trileris iš pat 1974'ųjų. Kaip filmas, šitas padarė man daug geresnį įspūdį nei anas, bet nėra čia reikalo juos ir lygint. "Pasiutę šunys" aršus ir smagiai žiūrimas "kelio" trileris apie negerus žmones. Toks filmas, kurį žiūrėdamas užuodį paraką, kraują ir benziną :) Istorija gan paprastai sugalvota: nusikaltėliai ir įkaitai, bet išpildyta tikrai gerai, išlaikoma įtampa ir nuotaika savyta yra. Vietomis man priminė ir Tarantino filmus. Tobulybė tai gresia mažai kam, šitam filmui taipogi negresia, bet šiaip jis tikrai geras ir kietas. Labai verta pažiūrėti jei nors kartais prigauni save pagalvojant, kad būti nusikaltėliu, galėtų būti visai šaunu. 7,5/10
a.k.a.
Kidnapped (Italy) (restored version) (USA) (DVD title)
Rabid Dogs (USA) (literal English title)
A Man and a Boy (International: English title)
Semaforo rosso (Italy) (alternative title)
Wild Dogs

EAT THE SCHOOLGIRL

Eat the SchoolGirl: Osaka telephone club, nesveikas 1997-ų metų filmas, ankstesnis, to paties Japonų režisieriaus, kuris pastatė ir keistąjį Stacy: Attack of the schoolgirl zombies. Šis filmas yra tik valandos trukmės na ir manau labai gerai, nes kažkodėl man ir ta prailgo. Čia vienas iš tų atvejų kai siaubo filmai paverčiami beveik pornografiniais, sakau tą ne kažkokia perkeltine, neigiama prasme, bet tiesiogine: ~85% šio filmo laiko rodomos gan atviros ir grubios sekso scenos. Jei neklystu tai vadinama "Rūžavaisiais" Pinku filmais (?). Nuogybė, prievarta, išskyros, išmatos, kraujas. Tiesa lytiniai organai atvirai nerodomi, bet vaizduotei palikta nedaug. Dar kažkiek brutalių smurto/gore scenų ir mažas žiupsnelis meninių intarpų, bei gan neaiškaus siužeto, kuris visą tai sulipdo į kino filmą. Dabar nežinau kur padėjau šitą valandą savo gyvenimo ir nelabai supratau ką čia pamačiau be dulkinimosi ir kraujo, todėl turiu įspėti tuos, kurie neieško nesveiko kino - Eat the schoolgirl ir yra tik daug kraujo ir dar daugiau aršaus sekso. Jei tai yra ko tu ieškai - tokio kino pavyzdys čia gan neblogas ir jo žanro ribose manyčiau vertas ~7/10. Ir nepaisant to, kad imdb rašo, kad čia horror, man tai daugiau tiesiog nesveikas erotinis filmas.

The JACKET

Pradžioje kiek abejojau ar šis 2005-ųjų filmas iš Amerikos tinka į mano blogą, bet pamažėle žiūrėdamas pajutau, kad tinka. Čia vienas iš tų painių filmų, apie kuriuos nežinai ką galvoti viso seanso metu, dėl to, kad siužetas susukiotas ir verčia tave galvoti "na tai kaip gi čia yra iš tikrųjų". Tai išlaiko dėmesį, bet dabar man jau viskas aišku ir turėkite omeny, kad scenarijus nėra labai jau mind challenging. Savotiškai - detektyvas, savotiškai - drama ir taip pat sci-fi, The Jacket tikrai prikausto dėmesį ir mums labai idomu kuo baigsis paslaptinga istorija. Filmas nėra kažkoks stebuklingas, turi trukumų, holivudiškų vietelių, bet lieka savo vietoje tikrai idomus ir maloniai žiūrimas. Ypatingų jausmų neišprovokavo, bet to ir nesitikėjau, o laikas prabėgo idomiai ir maloniai. Ne vienas iš tų filmų, nuo kurių užmigtum, tai tikrai. Todėl sakau, kad geriau nei vidutiniškas ir vertas pamatyti paslapčių mėgėjams, kuriems patinka sujaukto proto istorijos. 7/10

LAST HOUSE ON THE LEFT (2009)

Turiu pasakyti, kad laukiau šito filmo ir dėjau vilčių, nors į perstatymus kažkaip visada savaime žiūriu skeptiškai. Džiugu, kad šį kart viltys pasiteisino, nes šis Last house on the left perdirbinys tikrai vykęs ir šiaip savaime geras siaubo filmas. Senasis taip pat paliko gilų įspūdį ir sunkiai išdyla iš atminties nors tada gal ir atrodė kiek nevykęs. Tačiau manau, kad lyginti šiuos du filmus neteisinga ir neverta, nes tai būtų panašu į tarkim, arklio ir automobilio lyginimą. Gana pasakyti, kad 2009-ųjų "Paskutinis namas kairėje" yra sąžiningas perdirbinys, kuris tikrai užtvirtina gerą originalo vardą ir įspūdį. '72-ieji tebūnie savo vietoj ir jų daugiau nejudinsime. Na, o šiemetinė versija rimta, nemaloni, kupina įtampos ir žiaurumo. Būtent to tikėjausi ir šiuos dalykus filmas turi patiektus šiuolaikine kokybe. Gal ir neišsiskiria labai originalumu iš kitų panašaus plauko trilerių, bet turi savo akimirkų, o ir Weso Craveno sugalvotas siužetas čia gerai atrestauruotas. Kiek jis įmanomas realiame gyvenime? Prie siaubo filmų dažnai kimbama šiuo klausymu. Man tai nėra labai svarbu ir mėgautis baisybėmis netrukdo, na, o kad žmogus nėra labai taikus ir tobulas padaras tai niekam ne paslaptis ir kūrėjai pamėgino tą parodyt kaip tik sugalvojo. Last house on the left neprespjauna pastarųjų "žmonės elgiasi su kitais žmonėmis nežmoniškai" filmų iš Prancūzijos ar Britanijos, bet savo vietoje yra tikrai neprastas siaubiakas, kuris prigauna ir laiko užgniaužtą kvapą iki pat galo. Siaubų mėgėjai turėtų kaifuoti, o kažkas iš normalių žmonių ras ir ko įsižeisti. Taigi manau tikrai vertas 8/10 ir trumpai tariant - geras remeikas.

HANGER

Šių metų "Pakaba" - gan originalus mėšlas iš Gutterballs kūrėjų. Kas matė gutterballs tai jau žinos kokios keistenybės tikėtis, na o tiems kas nežino kas tai yra sakau, kad Hanger, švelniai tariant - nėra normalus filmas :) Keistokos nuotaikos, purvino juodo humoro, nepriklausomas filmas, kiek primenantis ne pačius nuostabiausius tromos filmus, beje čia mažą vaidmenį atlieka ir pats Loydas Kaufmanas.
Kekšės, išsigimėliai, šlykščios mordos, smurtas, nuogybės, nesiliaujanti roko muzika fone - gan tromiškas stuffas, bet tikrai ne toks, kurį labai rekomenduočiau. Man tai tikrai patiko toks tuščias, iškrypėliškas laiko praleidimas, bet siūlau Hanger tik tiems, kuriuos domina nesamonės, "blogas" ir keistas kinas ir panašūs nukrypimai nuo to, kas suprantama kaip "normalu". Visai žiūrimas, sąmoningai puskvailis, independent video nasty. 7/10

ACOLYTES

Visą laiką kol žiūrėjau nesupratau kaip man reaguot į šitą filmą ir dabar net pamiegojęs, vistiek nesuprantu. Kas gi čia nutiko? Turiu omeny net ne siužetą, o apskritai filmą. Žiūrint, jau gan pradžioje kilo tokia dvejonė: arba čia viskas labai debiliška, arba labai keista. Dabar kažkaip galvoju, kad both. Bet tą debiliškumą, galima atleisti už keistumą. Scenarijus iš pirmo žvilgsnio lyg ir primityvokas, vaikai randa lavoną ir nutaria patys pamokyti žudiką, kvailoka tiesa? Bet tas keistumas... Sunkiai apibūdinamas, tokio atrodo tikrai dar nesutikau jokiam filme. Ir kai viena scena atrodo nevykusi, kita staiga ima ir ištaiso visą padėtį. Ypač idomu, kad nėra klasikinės vienas blogietis - o visi kiti geriečiai formulės. Blogiečių net keletas, niekad nežinai, kuris tikrasis, vaidmenys mainosi, dalyvauja žmogiškasis faktorius. Tas buvo gerai, bet praėjus valandai filmo, pasidarė nuobodu ir man iš tikro neberūpėjo kas nutiks su personažais ir kuo baigsis ši keistai patiekta istorija. Nesakau, kad nepatiko, savotiškas tikrai filmas, bet ne toks ką kažkam rekomenduočiau ir mano asmeninis įspūdis - vidutiniškas. + per daug bereikalingų "staigių" scares'ų, kurie negasdina, o daugiau erzina. P.s.: Filmas lyg ir australų, bet title screenas buvo vokiškas, kaip ir savaitės dienos. Vokiškos kopijos ripas? Ar dar vienas keistumo pasireiškimas? :) 5/10

THE THREE... EXTREMES

Trys Azijos siaubo filmai sulipdyti į vieną, šaunų sumuštinį. Visi trys skirtinga tema ir skirtinga nuotaika, iš skirtingų režisierių ir net skirtingų Azijos šalių, tačiau keistai tinka vienas prie kito ir gaunasi puiki kompiliacija.
Pirmasis - gerai pažystamo hyperproduktyvaus Japonų režisieriaus Takashi Miike filmas "Dėžutė". Labai estetiškas, lėtas, siurrealistiškas ir tamsus. Užburia ir sukelią šiurpią rimtį, kurią netrukus išsklaido antrasis - Honk Kongo "virtinukai" :) Apie virtinukus, kuriuos reikia valgyt norint išlikti amžinai jaunai. Kažkaip pastebėjau, kad kai siaubo filmas siejasi su maistu, niekaip nepavyksta apeiti juodojo humoro. Kas gi tokio juokingo tame valgyme? O trečiasis - Labiau jau maniakinis filmas iš Korėjos - "Cut", kurio keturiasdešimt įtemptų minučių praleisite vienoje patalpoje su keliom desperatiškom, nelabai stabilios psichikos personom. Šis taipogi kiek šokiruojantis ir turintis juodo humoro. Taigi kaip jau sakiau, filmai tikrai skirtingi, bet kartu žiūrisi kuo puikiausiai. Trys... Kraštutinumai, prie Azijos puikiųjų. 9/10

TREEVENGE

Superinis goravas, kalėdinis horror shortas turintis daug geriausių siaubo klaiskos elementų. Trukmė 15 minučių. Labai rekomenduoju nuostabios dienos pradžiai :)
Visą galite pažiūrėti štai čia ir dabar (padalintas į dvi dalis)

THE OMEGA MAN

'71-ųjų post apokaliptinis The Omega Man, kaip supratau yra filmas įkvėpęs nesenai pasirodžiusį I am Legend, kuris praėjus kiek laiko po peržiūros trenkia mėšlu, kaip reikiant. The Omega Man vizija daug geresnė ir panaši tik pradžioje - vyrukas likęs vienas pasaulyje bastosi gatvėmis ir ieško pramogų, bei stengiasi išgyventi. Naktimis jis taipogi turi slėptis, tik čia gatvėse bėgioja ne apgailėtinai atrodantys zombiai, o mutantai žmonės, kurie dabar įsitikinę, kad dėl visko kaltas mokslas ir sukurę naują religiją, kuri siekia grįžti prie primityvaus gyvenimo - kai dar nebuvo jokių "naikinančių" išradimų. Išgyvenęs "normalusis" jiems aišku nepatinka, todėl jie neišvengiamai konfliktuoja. Filmas tikrai labai įdomus, o kaip savo metui - ir labai gerai atrodantis. Ir nors kaip jau daugkart sakyta - idėja ne nauja, Omega man tikrai šio žanro klasika ir išskirtinis filmas apie paskutines žemės dienas. Naująjai versijai - I Am legend iki originalo toloka, ir pamačius originalą, I am legend'ą norisi nuleisti į užmaršties tualetą. Tiesa, imdb matau, kad ir šis filmas yra dar senesio filmo - Last man on earth versija... Gal šiuo atveju tuomet nereikia būti labai griežtam tiems perstatymams :) 8/10

TRON

TRON matyt irgi savotiška klasika, bet susipažinau su ja tik dabar. Tron tai '82-ų fantastinė vizija apie kompiuterių pasaulį, kuri beveik visa praktiškai ir vyksta kompiuteryje. Filmas siūlo mums idėją, kad programos jaučia ir supranta save, kaip ir žmonės, todėl joms nepatinka kai joms įsakinėja žaisti mirtinus žaidimus ir panašiai. Tokia idėja primena man '97-ųjų Nirvana, kurį beje visiem labai rekomenduoju, tačiau Tron mažiau dramatizuoja šiuo aspektu ir nėra toks rimtas filmas (mintį, kad filmas gan vaikiškas kiša jau pradžios titruose pasirodantis užrašas "Walt Disney pictures", bet iš Walt Disney kompanijos teko matyti ir rimto kino, todėl nebūsim siaurapročiai ir pamirštam šitą faktą). Trumpai - Tron yra filmas apie tai, kaip tikras žmogus įtraukiamas į kompiuterinį pasaulį ir visa eiga yra jo nuotykiai jame. Istorija man visai nepasirodė ypatinga ir net privertė žiovauti, tačiau kas ypatinga šitame filme - tai stilius. Unikalus, garantuoju - nepamirštamas, 64 bitų sega pasaulis :) kuris šiandien mum gal ir atrodo juokingai, bet šitame filme puikiai limpa kaip nepakartojama stilistinė priemonė. Susidaro toks keistas įspūdis, kad nesuprasi ką žiūri, ar vaidybinį filmą ar seną, kompiuterinę animaciją. Taigi Tron, kaip pačiam filmui 6/10, bet stiliui - dešimtukas ...tai kas moka skaičiuot vidurkį? :)
8/10 už stilių, išskirtinumą ir neužmirštamumą.

POLTERGEIST

Kažkaip pasiilgęs jau buvau senų gerų, truputi vaikiškų, paprastų-bet-todėl-ir-fainų amerikietiškų siaubiakų, todėl šįvakar puikiausiai sulindo '82-ųjų Poltergeistas, mintimis ir pinigais gimdytas Spielbergo, o režisuotas Tobe Hooperio, kuris pastatė legendinį Texas Chainsaw Massacre. Komanda kieta tai ir rezultatas jaučiasi. Poltergeist padarytas pagal tas pačias daug kartų matytas formules, kaip ir kiti tie paprasti old skūliniai štatų siaubekai, tačiau čia viskas gan patirštinta, paskaninta, todėl žiūrisi dar smagiau. Iš tikro jaučiuosi, kaip sužiūrėjęs du panašius filmus, sukištus į vieną, todėl pilvas dabar prikimštas kaip reikiant. Na, o apie siužetą kalbėt nėra reikalo. Visi žino kas tas poltergeistas. Čia jis pasirodo spalvingai ir įvairiai, ne šiaip tik vazas pastumdo, todėl vakaro pramoga šauni visom prasmėm. Buvo gerų bajeriukų, biški šiurpuliukų, pora debiliškų nesamonių ir daug nuotykių. Na, viskas ko reikia paprastam ir genialiam siaubiakui. 8/10

IN A GLASS CAGE

87'ų gimimo, kaip ir aš, Ispanų filmas Tras El Cristal. Sunkus, niūrus, slegiantis, tikrai keistas pasirinkimas ansktyvo ryto peržiūrai, bet suveikęs, kaip dažnai nutinka su netradiciniais dalykais - idomiai. Šis filmas pasakoja istoriją paraližuoto pagyvenusio žmogaus, gulinčio dirbtiniame plautyje, kas nežino kaip tai atrodo, tai toks didžiulis stiklinis konteineris, kuris kvėpuoja už žmogų, taip jį savotiškai įkalindamas. Ligonis - ne iš šventųjų, jo praeitis labai negraži, tiesiog dvokianti žmogiškosios tamsos šlykštumu. Ir ši praeitis sugrįžta pas jį, dabar, kai jis įkalintas metaliniame karste, vėl patenkinti jo nesveikų pojūčių ir atkeršyti už jo darbelius. Filmas tikrai neįtiks kiekvieno skoniui, bet savo sultyse jis yra puikiai pagamintas ir turi tokių vietų, kurios ilgam nepasimirš, dėl savo meniškai išpildytų, žiūrovą "smauginačių" epizodų. Iš šiurpios dramos, akimirkomis jis pavirsdavo ir kiečiausiu horroru, prilygstančiu klasikai (negaliu susilaikyti nepagalvojęs apie Argento). Tikrai ne linksmas, labai skoningas, depresyvus pasivaikščiojimas po dvokiančius žmogaus vidinio pasaulio užkaborius. Kai kurios scenos tikrai vertos dešimtuko, na bet visumoje - 7,5/10.

HEAVY METAL

Originalus ir kietas animacinis filmas suaugusiems dar iš 1981'ųjų. Pavadinimas išties pasako daug, jei nors kiek jaučiate taip pat vadinamo muzikinio stiliaus koncepciją :) Labai vizualiai patrauklus filmas iš ties atrodo kaip judantys heavy metal diskų viršeliai, jau be to, kad skamba ir pati muzika, filmas tiesiog prifarširuotas nuogų moterų, drakonų, kraujo ir panašių linksmybių. Apie Heavy Metal manau irgi galiu pasakyti, kad nieko panašaus dar nesu matęs, nors vietomis, nenoromis ir lyginau su Japonijos anime. Tačiau nemanau, kad derėtų daryti tokį gretinimą, nes heavy metal, savotiškas ir unikalus dalykas. Istorija nors ir chaotiška, sukapota epizodais, visas veiksmas sukasi apie žalią sferą, kuri susuka žmonėms galveles ir kūnus. Šokinėjame per laiką ir fantasy pasaulius, tačiau viskas vis sugrįžta prie to žalio rutulio. Nesu didelis fantasy gerbėjas, bet negaliu likti abejingas kai ekrane maskatuoja tiek gražių papukų, kardais kapojamos galvos ir groja šaunus rokas :) Keistai geras tripas, kuris jau vien dėl savo originalumo pasiliks atmintyje. Dar įdomus dalykas, kad pamenu būdavo sąsiuviniai su šituo filmuku, čia pat Lietuvoj parsiduodavo. Pats turėjau kai mokyklą lankiau. Ir per tą patį Videokauką lyg ir rodė šitą. Tikrai galėtų pakartoti :) mielai visiems rekomenduočiau. Beje, kaip suprantu yra ir tęsinys, Heavy Metal 2000, kaži ar irgi toks pat fainas? Taip pat ruošiamas ir perstatymas. Kam? Ar jie sugebės atgaivinti 80-ųjų Heavį? :) Pamatysim 2012-aisiais kai atskris žalias Nibiru skritulys ir visiem bus ambytė.

WATCHMEN

Šviežia komikso adaptacija, apie kurią dabar daug kas kalba, nes pasirodė dvd-rip, o ir įvertinimai internete aukšti, tad nutariau pažiūrėti ir aš ką gi siūlo šis Watchmen. Turiu pripažinti tikrai idomus filmas, gerai padarytas, keistai atrodantis. Keistai dėl to, jog komiksai ir visokie super-dydvirių reikaliukai dažniausiai siejasi su vaikais, sakoma "šis filmas - vaikiškas" ar panašiai, bet Watchmen žengia drąsų žingsnį ir pritaiko ši spalvotą komiksų pasaulį tik saugusiųjų auditorijai - filme gausu smurto, kraujas tirštas ir raudonas, laistomas kairėn-dešinėn gan piktdžiugiškai. Man tai žinoma privalumas ir sprendžiant iš filmo pasisekimo - kitiems irgi. Todėl man labai liūdna, kad daugelis naujų "rimtų" filmų dabar išleidžiami su "leidus tėvams" reitingu, kaip pavyzdžiui nutiko su naujuoju Terminatoriaus filmu. Kūrėjai matyt renkasi tokį kelią dėl pelno, bet manau kraujo nebuvimas filme tam daro mažai įtakos. Puikiausi filmai kino istorijoje taškėsi kraujais ir taškosi, nuo to jie mažiau žinomi ar mažiau pelningi nepasidarė, o prastas filmas - prastas bet kokio "reitingo" atveju. Watchmen - tikrai neblogas filmas, savotiškas, išsiskiriantis iš kitų superhero filmų ir stiprus smurtas, bei sekso scenos čia suveikia teigiamai, priduodamį spalvingai pasakai aštrų exploitationo prieskonį. Patys herojai kartais atrodo gan cheesy, todėl žiūrisi dar idomiau, galvojant, kad filmas - tik suaugusiems ("nejau aš visai suvaikėjau?"). Bet nereikia gėdytis pažiūrėti Watchmen, filmas gan epic, trys valandos, žanras sakyčiau beveik fantasy, na bet ką apie tai kalbėt - komiksas yra komiksas. Tamsūs, prikimę vieno veikėjų monologai čia primena Sin City stilistiką, bet aš ne pirmas, kuris tai pastebi. Šiaip jau nelyginčiau šio filmo su niekuo... Na gal su kokiu League of the extraordinary gentlemen, bet šiaip Watchmen savitas ir ant savo paties kojų tvirtai stovintis nuotykių filmas, su kuriuo tos trys valandos tikrai neturi reikalo prailgti. Man džiugu, kad ir į tokį žanrą dar mokama žiūrėti rimtai ir nors apakintas nelikau, - tikrai neprastas palakstymas po fantazijų realybę. 8/10

SEUL CONTRE TOUS

I STAND ALONE, stipraus Prancūzų režisieriaus Gaspar Noe filmas, chronologiškai ir konceptualiai stojantis tarp CARNE ir IRREVERSIBLE. Tikrai ne mažiau vertas dėmesio nei anie du paminėti ir gan stipriai smogęs man į vidurius šią karštą vasaros popietę. Iš esmės tai yra Carne istorijos tęsinys, šį kart jau pilnametražis. Tą patį diedą, čia atlikusį pagrindinį vaidmenį, matysite ir Irreversible pradžioj, todėl kaip Carne komentaruose jau minėjo Human Garbage - gaunasi savotiška trilogija. Žiūrėjau ją netaisyklinga tvarka, bet viskas tvarkoje, šie filmai stiprūs kiekvienas atskirai ir veikia po vieną - kuo puikiausiai. Seul Contre Tous toks pat tamsus, sunkus, slegiantis nihilizmo ir egzistencializmo mišinys, kartais pertraukiamas smarkių audiovizualinių smūgių ar minčių, pasirodančių ekrane, teksto pavidalu. Kiek imanoma subtiliau, žmogiškas purvas visgi iškeliamas iki maksimumo ir tai, be abejonės, atmes jautresnį (ir durnesnį) žiūrovą. Pagrindinis veikėjas, su kurio vidumi ir mintimis turime susigyventi šią valandą su pusę - padugnė, vargšas, senas, pasimetęs žmogus, neturintis ko prarasti ir nežinantis kodėl jį velnias apskritai dar nešioja šitoj žemėj. Nupiešti tokio žmogaus paveikslą nelengva ir nukeliu skrybelę prieš režisierių, kaip gerai jam tai sekasi. Norisi apsidairyti ir badyti pirštais: "aš žinau tokių žmonių, aš juos pažįstu. Gal tai net mano artimieji, o gal ir aš toks?" Keista šito padugnės monologuose, kurie "sveiko proto" žmogui turėtų kelti vien šleikštulį, kartais aptikti minčių, kuriuos sutampa su manosiomis ir pritarti veikėjui - "o čia tu tikrai teisus!" Manau nereikia sakyt, kad pamurkdyti į šio žmogaus vidų, mes mokomės apie tamsią žmogaus prigimtį ir t.t. Žinoma, taip ir yra, bet maždaug tą patį galima pasakyti apie kiekvieną nors kiek panašų filmą ir šitame, taip pat yra kažkas daugiau. Noe - velniškai geras režisierius ir jo kūriniai negali nepaliesti. Nepaisant to ar sugebėsi juose rasti kažkokį grožį, kaip nutinka man, ar būsi tik pasišlykštėjęs, jo filmų pamiršti nepavyks ilgai ir juos pamatyti gero kino mėgėjui stipriai rekomenduoju. Keistas, piktas triukšmas arba staigi ir keista meilė gyvenimui. Beje, kaip ir Irreversible, I stand alone gan stipriai veikia ir pačius žiūrovo pojūčius. Čia nėra tiek ryškių kino triukų, kiek 2002-ųjų šedevre, kaip pvz visiškai palaida kamera ar staigūs akinantys blyksniai, bet labai savytas režisieriaus stilius juntamas stipriai ir sunku likti jam abejingu. Man šitas kino-purvo gumulas yra aukso vertės, tačiau lengvo ir malonaus laiko praleisti su juo nelinkiu. 9,5/10