Po krūvos visokių nesamonių, pagaliau vėl užtaikiau ant normalaus siaubo filmo, praeitų metų, anglų Patalpa. Akį patraukė tai, kad pagrindiniame vaidmenyje bičas iš Citadel.
Keletas savanorių atvykstą į atokią kliniką už pinigus dirbti jūrų kiaulytėmis, t.y. - testuoti naujo psichiką veikiančio vaisto. Čia jie turėsią praleisti dvi savaites, tačiau pasirodo injekcija tokia smagi, kad visas šūdas trenkia fenui jau pačią pirmą naktį. Vaisto paveiktus subjektus užpuola gyvuliškas įniršis, kažkas panašaus į zombinę 28 days later beprotystę, tik su pulsu ir net nerišliai veblenamais žodžiais
Stiprus ir nejaukus tripas gaunasi po naktinę, izoliuotą ligoninę. Pavystiti personažai, įvairios smulkesnės situacijos tiek ir su originaliais užmanimais, tiek ir su gerai panaudotom klišėm. Paranoja, nepasitikėjimas, kraupi nenuspėjama "užkrėstųjų" elgsena ir savo eilės dar laukiančių psychai, parkės ir nerimas. Ar bėgti, ar slėptis? Tikrai iki galo skūras laiko įtempę kūrėjai, net ir be didesnės spec. efektų demonstracijos. Taip atrodo geras realistiškas, psichologinis siaubiakas be didelių kaprizų, padarytas aiškiai, suprantamai ir kietai.
Dar vienas mišinys kino ir animacijos, kuomet specialieji efektai yra tokie prasti, kad atrodo beveik kaip anime filmukai. Kūrėjai pradeda suprasti, kad čia graži, nebrangi, skaitmeninio amžiaus niša ir ja puikiai naudojasi, nors tiesa Japonai su savo gore nesveikatom tą daro jau turbūt trečias dešimtmetis. Žodžiu kai pamačiau treilerį, tikrai galvojau, kad čia tik vienas tų fake treilerių, nesitikėjau, kad kažkas tikrai sudės pastangas į tokį pilno metražo absurdą. Tačiau laimėj klydau ir jau šiandien galime pamatyti, kaip mažas biudžetas per trashą leidžia fantazijai skrieti į dausas.
Nežinau ar verta čia daug šnekėti apie siužetą, estetika čia svarbiau. Begalinė nostalgija ir grožėjimasis, senaisiais sci-fi filmais, atgyvenusiais ir kartu amžinais nintendo / sega kompiuteriniais žaidimais, bei turbūt anime. Visa ta aštuonių / šešilikos bitų kultūra išgyvena savotišką renesansą, kuomet su ja užaugę vaikai, dabar patys tampa kūrėjais, muzikos ir kino gamintojais ir panašiai. Taigi nors ir ne itin gudrus ar kiek net greit pabostantis, Manborg visgi yra puiki vizualinė dovana mūsų kartai. Absurdiškas, blogas ir tą žinantis, pusiau kompiuterinis video šlamšto triumfas.
7/10
Jei dar neteko girdėt apie šitą filmuką, treileris tikrai iškalbingas ir turėtų padėti apsispresti ar patinka jums tokie dalykai ir ar reiktų su šituo prasidėti.
O kad būtų aiškiau apie kokius jausmus ir atmosferą šneku, siūlau pasiklausyti grupės Power Glove,neseniai atradau, gėris.
Na štai pagaliau ir Lietuvon atėjo vasara, tad vis dažniau atsiranda progų filmus užpauzinus praleisti laiko lauke. Buvo visokių koncertų, buvau nuskridęs pasitūsint į Angliją, žiūrėjau keletą naujų boevykų, tad gavosi šiokia tokia pertraukėlė nuo horrorų su visokiais baliais tarpuose. Šiandien po naktinės pamainos pamėginau pažiūrėti kosminį siaubiaką Stranded su Sleiteriu, deja baigti nesugebėjau (ir ne dėl to, kad užmigčiau), bet galvojau nors trumpą įrašą ta proga padarysiu, priminti, kad esu gyvas.
Mažas biudžetas ir nuvalkiotas, nuspėjamas siužetas (surimavau netyčiomis) šį kart visai ne į naudą, 36-ios minutės filmo, kurias ištvėriau, prailgo kaip dvi valandos, tad galvoju kažkaip gal toliau ir nebesikankinsiu. Kosmonautus mėnulio bazėje be jokių ceremonijų užlija meteoritais, viena įgulos narių sugalvoja kosminį atėjuną partempti į bazę. Prasideda haliucinacijos, infekcijos ir kiti geri dalykėliai, deja šį kart - nė per nago juodymą neįdomūs. Kažkada atrodo žiūrėjau šito režisieriaus filmuką Battlefield Earth tai pamenu įspūdžiai buvo panašiai ne kokie. Ir pasisamdyt vieną žinomesnį aktorių nepakanka. Trumpai drūtai - šuns spirutė, jei jau norisi eksperimentuoti pamėginkite ką nors kito geriau.
Kažkas perkūrė legendinę pasaką apie Joniuką ir Gretutę, gal net ne perkūrė, o tiesiog sumastė jai tęsinį. Pasirodo šie raganos išmolestinti vaikučiai, savo skriaudėją iškepę krosnyje, užaugo tikrais kietuoliais - raganų medžiotojais. Tik pamatęs pavadinimą ir tai, kad filmas skirtas suaugusiems, nesudvejojau, nes vis dar likę geri įspūdžiai po Abraomo Linkolno: Vampyrų medžiotojo.
Tikėjausi, kad filmas bus smagus, bet kvailas, tai būtent taip ir buvo. Bliakovos raganos, dirbtinas siužetas, šaudymai - gaudymai, pažiūrėjau ir pamiršau. Linkolnas buvo geriau, šitas nors ir linksmas, greit įgrysta. Vietom gal nustebina su kokiu išradingesniu fryku ar šiaip lopeta per kaktą, bet iš tikro tai gana bevertis reginys. Mažai reikšmės turės ar žiūrėsite jį ar ne, tad patys spreskit ar norit tokia tuštybe užsiimti. Toks pat mėšlas akims, kaip bomžpaketas džiaugsmas skrandžiui.
Tik 3/10, tačiau su atlaidžia, simpatinga šypsena, o ne su nuoskauda ar pagieža...
Jei neklystu, tai jau septintas ar net aštuntas filmas apie "Teksaso skerdynes", o vis idiotiškėjant pavadinimui, kvailėja ir filmai. Sekantis galėtų vadintis "Texas", būtų skanaus juoko, na, o šita dalis daugiau nuliūdino nei prajuokino, tikrai nežinau kodėl, bet būdamas naivus turėjau didesnių lūkesčių. Nepagelbėjo net labai trumpam pasirodęs Bill Moseley, kurio visas dialogas buvo tris kart pasakyti "but he is family!".
(Jungiam ironišką balselį) PASIRODO, kad po pirmojo filmo visa šeima buvo nukneckinta linčo teismu (nežinau kaip tada traktuoti kitus šimtą filmų), o Odaveidis sugebėjo pabėgti ir slėptis rusy dvidešimt kažkiek metų, kol užaugo ir graži pasidarė jo išgyvenusi pussyseserė, kuri tapo normalia moterimi, nes buvo įvaikinta normalių tėvų. Ji gauna palikimą iš močiutės - didelį dvarą su visu pusbroliu rusy. Atvažiuoja čia apsišniukštinėt su keliais bukokais draugeliais ir prasideda skerdynės.
Užuot isteriškai klykdama išsirovusi sau plaukus, ji, pamačiusi kelias antraštes, supranta, kad Odaveidis iš tiesų yra geros širdies bičas, o tikrieji blogiečiai yra miestelio teisėsauga, todėl tik prieš porą dienų sužinojusi, kad yra legendinių bepročių šeimos narė, mergina be skrupulų prisijungia prie žudikų ir tampa kovotoja "naujosios tiesos" pusėje. Debiliškiau išsityčiot iš originalo turbūt ir sugalvoti būtų sudėtinga. Virškinant tokią nesamonę į mus dar metami keli benzopjūklai, kad nepamirštum jog tipo žiūri 3D, na ir tai maždaug viskas. Labai blogai ir liūdna, bet gal dar ne laikas galutinai nusiminti, nes kitais metais mus džiugins - dar viena dalis. Pls no.
Dėl ankstesnių pono Zombio šedevrų, tokių kaip House of 1000 corpses ar Devils Rejects, Lords of Salem buvo vienas laukiamiausių mano šių metų filmų. Rob zombinė raganų siaubo vizija? Negali būti blogai! Pagaliau pasirodęs jis paliko mane kiek sumišusį... Nežinau ar kertelę taip aukštai kėliau ar iš tikro čia šiokia tokia betvarkė gavosi, tačiau jaučiuosi kažkoks "nedadarytas" po taip lauktos peržiūros.
Visų pirma, kad ir kaip man patiktų tas faktas, kad jis nuolat samdo savo žmoną, - pagrindiniam vaidmeniui jinai per silpna. Jei drąsiai rodai savo šikną kamerai, tai dar visai nereiškia, kad esi gera aktorė. Gal jai labiau nesiseka su aukos vaidmeniu, manau visi sutiksim, kad kaip blogietė jinai buvo gana žavinga. O galbūt ji man tiesiog nelabai žiūrisi čia su savo dredais ir akiniais. Pavargau žiūrėti kaip visą filmą jai skauda galvą, jinai stena, verkšlena, ar tupi vietoje su triusikais ir nieko daugiau nedaro.
Vėliau pats istorijos pasakojimas tarsi išsitęsia per visą filmo laiką, blogąja prasme. Nėra taip, kad nutinka tas tas ir tas, kas logiškai veda prie to to ir to. Čia nuolat išlenda kažkokios tamsios vizijos su rėkaujančiom senėm ir laužais, reikalai blogėja gal ir palaipsniui, tačiau nėra kažkokio "vyksmo" pojūčio. Atrodo, kad dalykai yra ir dabar jie bus vat tokie, nes čia taip reikia. Vizijos ir raganiški flashbackai yra cool, bet kažkaip norisi ir tų paprastų žmonių momentų, kad būtų lengviau įsijausti. Dabar dūstame tuose tamsiuose koridoriuose, jau puikiai supratę, kad čia kažkas blogai, vietoj to, kad pergyventume dėl to kas nutiks veikėjams.
Tai čia tokie pagrindiniai minusai - silpnoka vaidyba, dėl to silpnoki personažai + trūkumas normalios veiksmų sekos, kuri padėtų įsijausti / padėtų mums mėgti veikėjus, kad būtų noro dėl jų jaudintis.
Toliau tai tik pliusai: Rob Zombie labai gerai supranta kaip veikia tas krūtas horroras ir jo vizijomis abejoti aš tikrai nedrįstu. Kai tik reikalai prieina prie tamsių dalykėlių, buvau sužavėtas kiekvieną kart. Tai tie aukšti vyrai su kaukėm, tai scena su kunigu ar, kad ir finalinė įgyvenindimo ir transformacijos scena - visi tie gliūkai labai galingi, dėl to net nesiginčysiu. Sheri-moon su tuo bliakerišku makiažu, kurį matote plakate irgi manęs abejingu nepaliko.
Kitą vertus, jei jau darai tokį siaubo kalnelių tripą, tuomet nevaizduok, kad kuri gilų siužetą. Varyk stipriau su tom iškrypusiom, antikrikščioniškom vizualizacijom iki tiek, kad nekiltų dabartinės painiavos. Taigi naujas filmas ir gaunasi toks rinkinys stirpių, Rob Zombinių, video klipinių gliukų, bet kaip kino istorija stovinti ant savo kojų - gal biški netraukia. Stiprūs vaizdai, tobuli siaubo klišių garbinimo momentai, tobulas satanizmas ir graži raganystė su piktom senėm nukarusiais papais. Daugiau trūksta pointo ir lieka kažkoks beprasmybės pojūtis - kas iš to? Nepaisant visos kritikos, kurios užrašiau gal ir daugiau nei norėjau, šiaip gana unikalus horroro reginys, kuriam sugalvoti palyginimų nėra lengva, vien dėl to vertas dėmesio, bet kokiu atveju.
Iki graudumo blogas, 2010-ų filmelis su mano mėgstamu Michael Rooker. Prieš Walking dead matyt buvo striuka piniginėj...
Šeima žvejoja ant ledo, nieks nekimba, susitinka kitą šeimynėlę, tiksliau tėvą su sūnum, kurie turi visokios įrangos. Iš po ledo išlenda juokinga pabaisa, kurią jie nutaria sumedžioti, po to pasirodo, kad ji tikrai pavojinga ir prasideda žudynės. Seniai mačiau, kad taip ryškiai matytusi, jog pabaisa - persirengęs žmogus. Atrodo švelniai tariant, nekaip.
Keista, kad šitą filmą jie sugalvojo pateikti kaip rimtą, gal imetus gerų bajerių būtų buvus visai nieko komedija. Dabar tai tiesiog tragiškas vaizdas, nors matosi pastangos ir vizija tikrai miela, galima jausti kažkokią simpatiją, bet iš tikro rezultatas labai liūdnas. Kvailos mirtis, kvaili žmonės, kvailas filmas. Nesugalvoju nė vienos priežasties, dėl kurios siūlyčiau kam nors gaišti laiką su Hipotermija. Tik už nuoširdžias pastangas ir gerus norus galima uždėti pliusiuką, bet čia taip daugiau iš gailesčio. O šiaip tai čia net nėra "so bad it's good". Čia tiesiog "bad".
Dar vienas perstatymas, idomus tuo, kad apskritai tokį sugalvojo ir ėmėsi daryt, nes pagal tai kokius dalykus manau laikom populiariais, dominančiais kino gamintojus ir žiūrovus šiomis dienomis, tikrai nebūčiau pagalvojęs, kad kažkas imsis perdarinėt Maniac, o dar su Elijah Wood pagrindiniam vaidmenyje... Tiesiog biški keista, dėl to ir idomu. Originalas buvo tamsus ir slegiantis, savotiškai nelengva ir nauja versija. Niūri nuotaika, persunkta skauduliais ir beprasmiškumu.
Labai gražūs Los andželo peizažai, neblogas garso takelis yra, ko gero, pagrindiniai šito filmo pliusai. Labai didelė dalis nufilmuota ir parodyta iš pirmo asmens perspektyvos, dėl to didelė dalis žinomo aktoriaus vaidybos ir vertės prapuola, beje, nežinau kaip kitiem suėjo tas 'point of view' filmavimas, bet man tai labai nepatiko, erzino ir už jį dėčiau rimtą minusą. Nors ir miela, kad norėjo jie tą sliūkinimą ir sunkų kvėpavimą perkelt iš originalo, bet čia kažkaip daugiau trukdo nei padeda.
Čia daugiau rodomas to maniako santykis su manekenais, lyg mėginta paaiškint, kad jis toks tapo dėl savo pasileidusios motinos, bet tas kažkaip tik atpigina reikalą. Jei pradedam lyginti, bene vienintelis šitos versijos privalumas - moderni išvaizda. Ar tai savaiminis pliusas? Ne. Ar šioje versijoje išvis kažkas buvo padaryta geriau nei originale? Ne. Vadinasi šitas remeikas, kaip ir daugelis kitų, ko gero buvo nereikalingas, nors pasirinkimas ir idomus. Būtų daug geriau, jei jie būtų pavadinę šitą reikalą tęsiniu, būtų indėlis, o ne eilinis erzinantis perdarinėjimas. Net finalinė scena netraukia tos galybės, kuri tvyrojo '80-ais, tai kas tuomet iš to... Žiūrimas remeikas, bet ne tik, kad nieko nepadaro geriau, o net neprilygsta savo pirmtakui. Lieku ištikimas 1980-ų Maniakui.
Pirmas žaibas šiemet sutapo man su visai fainu ir labai paprastu amerikietišku siaubiaku, šįvakar, kol jį žiūrėjau prapliūpo baisiausias lietus ir net privertė šyptelti: pagaliau tikrasis pavasaris. Vaidenimasis Konektikute - nuspėjamas, klišinis, bet visai smagus "šeima atsikrausto į namą" filmukas. Tikrai nėra daug ką prie to pridurti, - sūnui vėžys, dėl to jis vaikštinėja šalia mirusiųjų, šen bei ten išlenda kokia baisi morda. Patinka man kai daiktai juda, durys baladojasi ir t.t.
Tas gėris gerai tik kol trunka, o kai pasižiūri - iškart deja ir pamiršti. Neblogas, bet labai jau eilinis siaubiakas, siūlau nebent jei norisi visai neįpareigojančio horroro apie nieką, kad būtų galima su nauja panele pasiglamžyt ant sofos ar su draugais paplepėt bežiūrint pro alaus putą.
A deaf policeman heard the noise,
And came and killed those two dead boys.
5/10
Tiesa, kažkaip netyčiom užsižiūrėjau boevykų daugiau. Labai gerai suėjo '95-ų The Heat su Al Pacino ir De Niro, taip pat geras, naujesnis, bet beveik apie tą patį - The Town, su Benu Afleku. Dar žiūrėjau The Man from nowhere ir Man on fire, šitie nors ir gerai vertinami, man nelabai pritiko kažkodėl. Gal vis dar mano liga kaišo galvutę, nors temperatūros nebėra, god bless antibiotikai!
Prisiminiau, kad yra toks senas geras filmas apie žudiką - kalėdų senelį, žiūriu gi iš viso penkios dalys net gi pastatytos, tai nutariau pasižiūrėti antrąją. Na tokio bajerio dar tikrai nesu matęs. Žinot, kaip tęsinio pradžioj būna trumpai prabėgama per svarbiausius pirmojo filmo momentus, alia, kad suprastum kas vyksta ir galėtum žiūrėti tęsinį, nematęs originalo? Tai va čia tas "flashbackas" trunka... 40 minučių. KETURIASDEŠIMT MINUČIŲ!
Tai yra tiesiogine to žodžio prasme - beveik 50% viso filmo. Kai aš originalą mačiau prieš šešis metus, tai man gal ir visai į naudą gavosi taip "prisiminti" (o gal reiktų sakyti - pasižiūrėti iš naujo), bet kas jei perki vaizdajuostę ar dvd, ar '87-ais perki bilietą į kiną? Tikras pasityčiojimas šitaip ištęsti trumpametražį filmą. Taigi pirmas 40min iškart prasukite, nejuokauju.
Kas lieka susukta iš naujos medžiagos tai toks visiškai cheesy amerikanskas slasheriukas, su žiauriai juokingu biču pagrindiniame vaidmeny. Istorija tokia, kad dabar siautėja žudiko iš pirmojo filmo brolis ir didžioji veiksmo dalis net neturi nieko bendro su kalėdom. Perspausta vaidyba, nulis logikos, iki juoko ašarų idiotiški one-lineriai ir nepamainomas žudiko juokas. Jau tas juokas! Na retai kur tokį blogą aktorių pamatysi. Nelabai jis daugiau kur ir vaidinęs. Nuviliantis, išjuoktinas b-klasės šlamštukas 15min pasideginęs originalo spinduliuose.
Temperatūra neketina manęs paleisti, tad aš toliau žiūrinėju filmukus. Dar vienas gana malonus siurprizas, - praeitų metų (ir beje jau tęsinio susilaukęs) - V/H/S. Retesnis pavyzdys, kai pseudodokumentika veikia gerai, o ne užknisa. Šį kart gal reikėtų vadinti tai namų vaizdelių kompiliacija, nes iš esmės tai kažkas tokio.
Burelis ne itin geros reputacijos jaunuolių įsirauna į namus pas kažkokį senį. Senis smirsta numiręs ant fotelio, o jo rūsyje - vaizdajuoščių lobynas. Po vieną vyrukai imasi žiūrėti, kas gi ten per vaizdeliai įrašyti - su jais žiūrime ir mes, taip pateikiamas trumpesnių filmų rinkinio sumanymas. Šios vaizdajuostės tai neilgos "pasakaitės iš rūsio" fiksuotos namų salygom. Tikėjausi, kad vėl bus koks psychas, kuris ką nors kankins, bet kaip gaivus oro gūsis čia įmesta gero paranormalo.
Vienos istorjėlės labiau vaikiškos, kitos žiauriai krūtos, išvis atrodo penkios, plius ta, kuri vyksta name "realiu laiku", tai gal šešios. Nepasakosiu apie ką jos, nes netikėtumas čia vienas svarbesnių faktorių, bet paliestas daugiau nei vienas horror aspektas ;) Nesistebiu, kad jau yra ir tęsinys, vaizduotei ribų daug, kompileišionas geras ir nors vieni siužetai stipresni už kai kuriuos kitus, - visumoj gaunasi dar viena gera horror anthologija. Jei kas matė, - labai noriu pasidalinti, man labiausiai patiko pirma ir paskutinė... o jum?
2011-ų, tad dar gana naujas, išradingų amerikonų padarytas filmukas, su 1.8 įvertinimu imdb. Iš esmės tai gore filmas, bet goras čia ypatingas tuo, kad jis visas yra kaip namų gamybos CGI, tai yra akivaizdžiai netikroviškas, bet iki tokio lygio, kad gaunasi beveik multikas. Jaučiu pamatę pirmuosius efektus daugelis žiurovų ir nusispjauna į šitą daiktą, o visai be reikalo, nes pats veiksmas visai smagus ir prikolnas, o tie lėvi efektai ilgaainiui sudaro tokį keistą pojūtį, lyg atrodo, kad žiūri animaciją. Kažkas gal estetiškai panašaus į Adam Chaplin ar Where dead go to die, tik ne taip tamsu, o daugiau juokinga. Beje, panašu, kad šitam grynuoliui priklauso rekordas už didžiausią body-countą slasher žanre!
Filmą sudaro keturios atskiros istorijos, tačiau visos susijusios tuo, kad kaipnors atsiranda serijinis žudikas, kuris itin išradingai ir goravai žudo savo aukas vieną po kitos. Pirmi pora segmentų gal idomesni, ketvirto gal galėjo išvis nebūti, bet šiaip tai unikalus ir žiauriai linksmas reginys. Džiūgavau, žavėjausi, gerėjausi, rekomenduoju ir vienam ir su draugais prie alaus. Jeigu pabaigos net nesulauksite - nieko tokio. Manau visas gėris pirmuose dviejuose pasakojimuose, kiti du jau daugiau priduria trukmės, bet labai kažko naujo neparodo. Gale viskas šmaikščiai apjungiama, goras nepaliauja, nesiilsėsit nė poros minučių. Fantastiška ir išprotėjusi kompiliacija su nerealiai blogais efektais. Rašyčiau tikrai dešimt už įspudžius, bet turbūt reik būt objektyvesniam.
Po praeito karto žadėjau ne tik nebežiūrėti naujų Resident Evil filmų, bet apskritai nebežiūrėti jokio kino su Millos Jobvovič šuns snukiu. Vėl savo noru šokti į šitus valimo įrenginius sugalvojau pažaidęs RE4 ir prisiminęs, kad ir filmai statomi po šitu, khem... lietsargiu. Kadangi dabar sergu neaišku kuo (veikiausiai - las plaga virusas), tai sulaukiau kol užkilo aukšta temperatūra ir įsijungiau praeitų metų dalį, Retribution. Sveiki, mano vardas, - Alice...
Galvojau, kad kokias keturias dalis būsiu praleidęs, bet pasirodo mačiau visas! Tiesiog buvo taip blogai, kad tie įspūdžiai išplero į tokią tirštą palaidą košę, kaip vėmalai išsiskaido susimaišę su tualeto vandeniu. Taip smarkiai save ruošiau blogiausiam gyvenimo reginiui etc., kad su visu tuo humoru net sugebėjau kažkaip pasimėgauti. Jausmas prieš įsijungiant buvo link keturiomis bindzenant į skerdyklą, tačiau kai kertelę leidi iki tol, kol išgirsti kaip ji bumbteli į dugną - labai sunku dar tikėtis, kad kūrėjai sugebės tą dugną pramušti. Tiesa, kartais jiem pavyksta.
Dabar kai kūrėjai jau patys padavė rudžiausią toną savo filmams, ką kitą jeigu ne save gali kaltinti, jei dar juos žiūri? Taigi taip smagiai nusiteikęs ir peržiūrėjau visą iki galo. Ilgą laiką galvojau, kaip toks geras bičas kaip Andersonas, pastatęs tiek gerų filmų gali vėl ir vėl lįst į tą srutų duobę? Turiu omeny ne tik seksą su Milla, bet ir RE tęsinius. Tuomet susikūriau juokingą vaizdinį, kaip Milla namie krenta ant žemės ir rėkdama kumščiais daužo žemę, kaip daro maži vaikai: "aš noriu būti kieta! aš noriu būti kieta! padaryk kad vėl atrodyčiau kieta!". Vargšas Andersonas taip nežino kur dėtis, kad skubos tvarka, viską kitą metęs šalin ima kalti naują RE filmą, neturėdamas jokio scenarijaus, mintyse tyliai galvodamas, "aktorė atsirado, plautų geriau indus ukrainoj."
Kažkas tokio ir gaunasi: pusantros valandos Jobvovič, apsitempusios (kažkam matyt seksualiais) odiniais fetišo rūbeliais, matricinis šokinėjimas po orą. Jokios logikos, jokios normalios istorijos, jausmas išties tarsi žiūrėtum tiesiogiai interpretuotą kompiuterinio žaidimo ekranizaciją! Tai galėtų net būti komplimentas, bet reikalas tame, kad koks žaidimas tai bebūtų, - tai tikrai nėra Resident Evil. Na taigi gaunasi toks išmatų chaosas, nesamonių uraganas, tačiau kai temperatūra 38.5, o vidury seanso dar įkali thera-flu, tai pats tas dauno lygis išsivysto. Dar tiktų gal autobuse dardant per lenkiją žiūrėti pusiau budrumo būsenoje...
Jai pamasčius dar iš toliau, iš tikro jaučiu, kad mano pyktis RE filmams atlyžo. Ko gi man ant jų pykti, man gi patinka visokios nesamonės. Pykti ant naujo RE filmo darosi panašu į pyktį vasara ilipus basam į šūdą. Kas kaltas, kad vaikščiojai be batų. Tereikia suprasti, kad jie turi būti atskirti nuo žaidimų ir gauname visai gerą absurdo komediją. Gal siutas ateina iš intuityviai (o kūrėjams ir finansiškai) jaučiamos didžiosios žiūrovų masės, šitą kiną žiūrinčių rimtai, kvailybės? Bet kas gi man darbo, aš ir taip žinau, kad didžioji dalis žmonijos - kvailesni už augalus, tad kodėl gi mane tai dar stebina?
O ir šešta dalis jau kepama. Turėsim visą sekstetą šaudymo, gaudymo, sprogimų monstrų, zombių ir seksualių moterų. Didysis, naujosios kartos tikro exploitation epas! ...Juokauju. Šūdas.
Labai prikolnas, naujas, kuklus anglų filmukas apie policininką - serijinį žudiką. Anglai užsispaudę su savo tolerancija viskam, pastebėjau pas juos gana dažnai išlenda ta vigilante tema, na ir čia ne išimtis. Dviračiu raitas pareigūnas pavargsta nuo neteisybės ir įžeidinėjimų, nutaria bausti nusikaltėlius "ant vietos"... mirtimi. Viską dar ir filmuoja, postina į twitterį ir susilaukia milijono "laikų", žmonėms patinka, kai padugnės susilaukia ko nusipelnę, bet vėliau filmas daugiau perlinksta į asmeninio veikėjo gyvenimo istoriją.
Gana linksmai viskas klostosi, vienaip ar kitaip sprendžiasi nesklandumai ir sukeliami nauji, kartais rodos situacija jau visai pakrinka, bet še tau ir dar koks netikėtumas iššoka. Iš esmės tai yra šiuolaikiška angliška komedija, tikrai ne baisus ar nemalonus filmas. Patiko kaip į kiną įterpti internetiniai komentarai arba sms žinutės - tiesiai ant ekrano. Ir šiaip priverčia susimastyt apie tuos užguitus anglijos policininkus, kuriem geriausiu atveju į rankas duodamas elektrošokas. Krasnūchoj nė nakties jie neištemptų su savo konsteblio kepurėm. Geras, lengvas, nuotaiką pakeliantis filmukas su sveiku, nepersudytu, nors ir juodu humoru. Labai greit ir maloniai praėjo.
Nu pamatęs, kad pats Mečetė Danny Trejo atlikinėja egzorcizmą turėjau surizikuoti. Gal atleisite man, nusidėjeliui, tačiau ištvėriau tik 40min. Kai pamačiau, kad liko dar - 50, tiesiog paspaudžiau "išjungti". Jaučiu prasmingiau leisti laiką drybsant ant lovos ir žiūrint į lubas. "Kieti" kunigai, prasti kompiuteriniai efektai... pala čia atrodo ir viskas. Nei idomu, nei juokinga, tuščia bačka. Neprasidėkit, šūdas.
Kai Guillermo Del Toro su savo storais, čipsuotais žandais pamatė įspūdingą trijų minučių shortą Mama, iškart nusprendė daryti savo pilnametražę interpretaciją. Treileris atrodė ne kaip ir šiaip nelabai patinka man tas bičas, bet vistiek intrigavo ką čia išvartys iš tų galingų trijų minučių. Pagaliau pasirodė dvd, tikėjausi bent jau kažko vidutiniško ir žiūrimo, būtent tai ir gavau. Sukurta pilna istorija, dėmesio centre - vaikai, ko irgi labai nemėgstu.
Pasirodo Mama šias dvi mergaites pati užaugino patamsiuose tarp miškų, o dabar atsliūkina pavydėti naujiesiems patėviams. Plius minus tiksliai atkurta ir originalioji scena su laiptais, o šiaip scaresai visi jau matyti azijos siaubo filmuose apie vaiduoklius iš kurių matyt ir buvo pasiskolinti. Galiausiai dramatiška atomazga kaip pasakoje, su erzinančiais vaikų sakinukais ir tos absurdiškos išvados: vaiduoklis tik norėjo dukros/tėčio ir panašiai. Nieko naujo, nieko gero, bet žiūrimas daiktas su tamsia kompiuterine išpera.
Aišku be šito, apie trumpąjį originalą mažai kas ir žinotų, bet aš sakyčiau, kad tas nežinojimas kodėl ir kas čia vyskta originale ir sukūrė pagrindinį cinkelį. Jei taupote laiką, pasilikite sau tą trijų minučių experiencą ir nereiks to žodžio "mama" tapatinti su kažkuo šimtą kart pakartotu, nuvalkiotu ir banaloku. Nesukūrė Guilermo šedevro, žiūrėsim kaip jam seksis perdarinėti Transformerius.
Nesu didelis geimeris, tad kai jau pereinu kokį žaidimą - man tai būna didelis įvykis. Ką tik perėjau ketvirtąjį Resident Evil ant PS2 tad padarysiu išimtį bloge, kaip dariau su Silent Hill: Shattered memories ir vietoje dar vieno itin blogo RE filmo, bent trumpai, aptarsime video žaidimą. Per šitą laiką teko pažaisti ir kitų siaubo žaidimų ant pleisteišiono - žaidžiau The Suffering, Silent Hill: Origins, Resident Evil: Outbreak file 2, tačiau nė vieno jų nesugebėjau pabaigt iki galo, matyt nepakankamai kabliavo.
Pirmi trys "rezidentai" man buvo tikra playstation klasika. Zombiai, degantis miestas, galvosūkiai, aršūs bosai, erzinantis, bet dėl to pagavus iššūkis. Tenai labai užknisdavo ta fiksuota kamera, tad čia pagaliau išspręsta šita problema - kamera yra "virš peties" ir "bėga" ji kartu su veikėju. Prie istorijos irgi jau traukiama kiek kitaip: esi juokingas amerikos slaptas agentas vardu Leonas, atkleliauji į neaiškų, izoliuota Ispanijos kaimelį, gelbėti pavogtos prezidento dukters. Priešai čia nebe lėti, pūnantys zombiai, o zombifikuoti kaimiečiai, kurie puls su kirviais, deglais, benzopjūklais ir panašiai.
Išgirdūs tokį sumanimą aš irgi susiraukčiau, bet žinokite veikia gerai. Kaimiečiai tikrai neatrodo jaukūs, su savo perbalusiais snukiais, rėkaujantys kažkokius nesuprantamus grasinimus ir dejones. Siaubas perkeliamas į daugiau agresyvų lygį, kas patį žaidimą daro daugiau veiksmo, nei išgyvenimo-siaubo, tačiau miksas gaunasi puikus. Kai kuriems kaimiečiams nusprogdinus galvas išlenda kokios šlykščios atakuojančios žarnos, vėliau monstrai darosi vis išradingesni. Nuo milžiniškų išsigimėlių milžinų iki tik infraraudonųjų spindulių pagalbą įveikiamų košmariškų išperų. Ginklų pasirinkimas irgi stulbinantis, galima griebtis įvairiausių taktikų: bėgimo, sprogdinimo, peilių kovos, šaudymo iš toli arba iš arti, panaudojant aplinkos daiktus, bačkas ir panašiai, laisvės nemažai.
Beje kalbant apie ginklus, reikėtų paminėti nuostabiausią detalę - pirklį. Tai toks abejotinos reputacijos vyrukas, kurį sutinki šen bei ten, kokioje saugesnėje vietoje, dažniausiai šalia save pointo. Jam gali parduoti visokiausias brangenybes, kurias randi žaidimo metu ir už gautus pinigus pirkti naujų ginklų, tuninti ir tobulinti jau turimus ginklus arba nusipirkt kokią kitokią gėrybę, tarkime didesnį lagaminą ginklams susidėti, arba neperšaunamą liemenę. Kartais tenka pataupyti, kad nusipirkti kažką geresnio, arba parduoti gal visai reikalingą daiktą, tam, kad pajėgtum įsigyti dar reikalingesnį. Tas priduoda realumo, nes galiausiai sprendimus darai pats ir tavo pasirinkimas ar keliauti apsikrovus dešimt šautuvų, ar iki tobulybės išpopinti savo tris turimus. Susitikus pirklį visada smagu išgirsti ir nerealiausią soundtreko gabalą.
Vėliau susitinkam tą šlykščiai rėkaujančią debilę, prezidento dukrą. Bėgam dviese, kartais galima susikeisti vaidmenimis, pasidalinti rastom gėrybėm arba patarti jai luktelti kol išėjęs į priekį išžudau visus blogiečius. Kvailumo pas ją pilnos kelnaitės, tad ji dažnai įsivels į bėdą, įlis į spastus ar paklius į nagus kokiam niekšui ir reiks ją gelbėti. Žaidimo eigoje kontaktą su ja prarandu dar daug kartų, tačiau galiausiai ne apie istoriją čia reikėtų šnekėti. Istorija debiliška, vietom pritempta iki visai jau vaikiškos, tačiau pati žaidimo eiga viską atperka. Patogus valdymas, nuolat sukuriamos įtemptos situacijos, įvairiausios scenos ir mažai pasikartojantys priešų tipai tikrai nejuokais užkabina. Veiksmas įvairiausio plauko, snaiperinis šaudymas, artima kova, galvosūkiai taktiniai sprogdinimai, netikėti išsisukimo momentai net video intarpų metu, na tikrai įvairovė džiuginanti.
Šitoks įvairus gameplėjus ir padaro RE4 tokiu ypatingu, dėl to paties galima jam atleisti ir pasakaičių lygio siužetą apie gelbėjamą princesę ar kažkur pamestus klasikinius zombius. Jei ne virusai ar šnekos apie Umbrella, gana laisvai būtų galima ir išvis išskirti šitą žaidimą iš RE serijos, iškėlus tą evil kultą/sektą, pavadinus jį kaip nors kitaip. Matosi įtaka senesnių dalių ar net filmo, tačiau iš esmės tai kitoks, geras geimas su originaliais savo išmislais, savais monstrais, geru valdymu ir t.t. Tikrai rekomenduoju pasižaist net ir žmonėm, kurie paprastai nežaidžia žaidimų, aš esu toks pat ir apturėjau puikų laiką. Perėjau per maždaug dvidešimt valandų, atsirakina visokie special featuresai, galima kalt ir toliau jei nori, na tikrai džiaugiuosi išbandęs. Horror ar action... ar abu - malačiai Japonai visada gerai padaro savo darbą, net kurdami istoriją, kurios centre - toks juokingas personažas.
Nedidelio biudžeto, bet labai smagus ir išradingas amerikonų filmukas, tik metais jaunesnis už mane. Į miestuką atsikrausto vaškinių figūrų muziejus, tad pirma šaunanti mintis - figūros iš tikrų lavonų! Gal ir dalis tiesos tačiau čia dar sumaniau. Visa ekspozicija tai užšalę vaiduokliai, per portalą įtraukiantis lankytojus į savo pasaulį ir nunešantis žiūrovus į mažesnius siužetus.
Mumijos, zombiai, vampyrai, vilkolakiai, net kraujo ištroškes De Sadas su rimbuku ir gražūs, bei tūpi amerikos paaugliai. Viskas pagal troškimus. Soundtrekas irgi neblogas, nors vietom veiksmas gal ir per daug cheesy atrodo net jei ir netyčiomis... Apskritai filmą reikia priimti kaip kvailutį, kitaip niekas čia neveiks. O kaip toks nekaltas smagumėlis tai labai fainas. Šaunūs tie lengvi JAV old skūlai, visada pakeliui bet kokiai nuotaikai: blogą praskaidrins, gerą pasodrins. Kaip rašo net ant plakato - give it a try!
Čia gal toks nerimtas, linksmesnis postas... Likus savaitei iki Evil dead remeiko pasirodymo mūsų kino teatruose (oi varysim žiūrėt ir teisti, kažkaip labai exciting!), užmačiau senesnį šito režisieriaus šortą apie robotų antpuolį. Nė penkių minučių netrunkantį filmuką galima pasižiūrėti apačioje, o man tai kažkaip baisiai primena mūsų Lietuvišką atitikmenį :)
Stiprus ir įsimenantis korejiečių trileris / detektyvas, 2003-ais išgimdytas to paties žmogelio, kuris vėliau padarė The Host. Jis net papuola į imdb aukščiausiai vertinamų filmų 250-uką. Nuolat kartoju, kad detektyvai - ne man, tačiau viskas gerai, kas gerai padaryta ir šiuo atveju net virš dviejų valandų išsitęsianti istorija neprailgsta desperatiškai spėliojant kas gi gali būti žudikas. Aš gal ir nedėčiau prie geriausių visų laikų filmų, bet šiaip zjbs. Kinematografiškai filmas ko gero nepriekaištingas, tačiau žavesys čia gal daugiau pačioje istorijoje.
Ji palieka ir klausimų ir pamastyti apie ką, originaliai išsivarto be jokių banalybių ir regis net dvelkia tikru gyvenimu, kur daug mįslių lieka neatsakyta, o ir pačios nuoširdžiausios pastangos kartais gali būti bevaisės. Yra subtilaus humoro šiek tiek, bet iš tikro gana dramatiškai viskas rutuliojasi. Tai vienas tų filmų - istorijos pasakojimų, apie kuriuos tikrai nežinau ką daug pasakyti. Galima tiesiog rekomenduoti arba ne, tad jei norisi šįvakar gero trilerio ar deketyvo, be jokių fantastikų - tikrai pasiūlyčiau šitą variantą.
