A PERFECT GETAWAY

Dar vienas naujas filmas, šių, 2009-ųjų, metų, kurie jau tuoj bus praeiti. Prieš žiūrėdamas nežinojau nič nieko, o toks žiūrėjimas visad pateikia malonių, arba nelabai, siurprizų. "Tobulas pabėgimas", tikrai niekuo neįpatingas, bet tikrai smagiai susivartojo, kaip pramoga, kuri išlaiko dėmesį ir yra tiek smagi, kiek ir erzinanti. Paprastai šnekant - neblogas trileriokas su twistu. Veiksmas gan lėtas, ilgai kuriama įtampa, žiūrovas tai šen tai ten pavedžiojamas už nosies. Kas gerai, kad leidžiama gan nuodugniai pažinti personažus, dėl to jie iš tiesų ima mums rupėti ir tuomet kai baisu jiems - baisu ir mums. Nemažai panašių filmų praleidžia šitą dalį, todėl tik norisi, kad visi greičiau išmirtų. Tačiau kai viskas pagaliau išaiškėja ir įtampos burbulas sprogsta, prasideda visai smagus, juodu humoru paskanintas "raidas", tik kad labai jau trumpas. Taigi žiūrėti visai smagu, tačiau nieko naujo ir nepamatome. Kitas dalykas tai tas jau minėtas ir turiu pabrėžti, gan debiliškas, twistas. Kažkaip dabar pasidarė madinga, kad Twistas siaubo filme - būtinas atributas ir kūrėjai skiria tam daug dėmesio, dėl ko kenčia visko kito kokybė. Tik sėdi ir lauki kol tave apgaus, o tada galėsi sakyti "WOW, matai kaip čia!". Šiuo atveju tas čia tik ga(i)dina reikalą, nes jei imi galvot, kada visas šis paslaptingumas pasidaro papraščiausiu atsilikėliškumu, tai jau nieko gero. Žiūrimas dalykas, bet tikrai ne must see. 7/10

THE TRIANGLE

Dar vienas itin šaunus šiuometinis siurprizas, "Creep" režisieriaus naujas darbas - "Trikampis". Siurprizo faktorius šiuo atveju itin svarbus, nes jis paruošia dirvą tokiam įspūdžiui, kokį gavau aš, tad jei domitės / pasikliaujate nuomone / ketinate žiūrėti - liaukitės skaityti dabar, įspūdžiai bus daug geresni.
Ir išties visai nežinojau ko gi čia laukti, pradžioje jau pagalvojau, kad kažkas perstatė Open water 2 ;) Tačiau viskas labai greit pasisuka mistikos link ir susivoki, jog žiūri kažką paslaptingesnio ir suktesnio, nei tiesiog, istoriją apie tai, kaip kažkam nenuskilo. O nenuskilo tai rimtai ir daug vietos paliekama interpretacijai: ar tai metafora? Ar tai galvosūkis? Ar filosofija? Liepiau baigt skaityt, nes dabar išpliurpsiu: filmas be gaileščio įtraukia mus į supainioto laiko ir ciklinio pragaro sūkurį. Manau ne veltui buvo duotas aiškus referencas į Sizifo mitą, kurio savotiška, šiuolaikiška versija ir būtų galima pavadinti šitą The Triangle. Bent jau mane tai pasikartojančio košmaro idėja visuomet masino ir baugino. Imi fantazuoti ar galima išeitis, kaip ji galėtų būti pasiekta ir kas būtų jei trūkus kantrybei tiesiog imti tyčiotis iš esamos situacijos? Paieškokit atsakymo kartu su Sizifu ir filmo heroje, labai rekomenduoju. Nepaisant tikrai idomaus filmo ir gan ryškiai pajustos žinutės, kažkaip jis paliko ir dar kažką man pamastyti, kažką ko dar negaliu tvirtai užčiuopt ar įvardint, tačiau jaučiu, kad man tai vertinga. Labai nudžiuginęs reginys. 9/10

HALLOWEEN 2 (2009)

Mano mylimas Rob Zombie vėl apsireiškia kino pasaulyje su nauja Halloween dalimi, - savo paties remeiko tęsiniu. Kiekvienas naujas Rob Zombie darbas man - įvikis, nes jo The Devils Rejects, turbūt geriausias filmas kokį mačiau apskritai, tačiau naujas Halloween, kaip ir pastarasis, tiesą pasakius ir vėl nieko ypatingo. Jaučiasi, kad Zombis myli šitą temą ir į visą tą old skūlinį reikalą žvelgia tikrai rimtai, gal net per rimtai. Filmas slegiantis, pilkas, tačiau ir ganėtinai zanūdnas, keistoki įspūdžiai paliko po peržiūros. Negalėčiau pasakyt, kad kažkas man nepatiko, bet kažkaip nepulčiau jo visiems rekomenduoti. Žudynės brutalios, smurto scenos stiprios, yra nemalonaus goro, tačiau pačiai istorijai bendrai trūksta kažkokių "klijų", kurie tvirtai ją sulipdytu į vientisą daiktą, panašus pojutis pamenu buvo apniukęs ir po pirmojo Helouvino. Truputuka atsitiktinės žudynės, atsitiktinėmis aplinkybėmis. Tačiau nusivilimu to tikrai nevadinčiau, gal geriau tiktu žodis "keista", juolab, kad išlaikytos visos slasher žanro fyškės ir būtinos detalės. Naujas Helouvinas - tamsus, niūrus slasheris, tačiau, gaila, nieko revoliucingo. Nepaisant to - man patiko, bet, pasikartosiu, norėčiau, kad Rob Zombis geriau kurtu savo siaubo pasakaites ir savo psichus, o ne vėl ir vėl kurstytu šitą silpnai rusenančią seno kulto ugnelę. Anyhow, Jo stiliuj aš neabejingas. 7/10

2012

Na ką, neatsispyriau ir aš popkorninei pagundai pasižiūrėt naują holivudo saldainį, pastatytą "pasaulio griovėjo" Rolando Emmericho, kuris jau griovė miestus filmuose "Nepriklausomybės diena", "Godzilla", "Diena po rytojaus" etc. Kas matė nors vieną iš tų filmų, gali numanyt ir ką pamatys čia. Taip pat ir aš, gavau ko tikėjausi, efektų prigrūstą ir įtraukiančią holivudinę nesamonę. Nereikėtų žiūrėti 2012, kaip rimto filmo, nes iš tikro nieko be to griovimo ir efektų čia gero ir nėra. Drama, veikėjai, siužetas, viskas kaip ir priklauso grynam holivudiniam mėšlui - šūdas :) Bet praleistas laikas labai smagus, nors ir beprasmis. Man tai be galo smagu žiūrėti kaip griūna pasaulis ir viskas sprogsta ir dūžta, dėl to ir susižiūrėjo labai fainai. 2012 - geras sprogimų šou, be smegenų ir geras filmas, dėl to, kad yra geras savo srityje, noriu pasakyti, kad jis pilnai suteikia tai ką žada - brangią ir kvailą pramogą. Daugiau nėra čia ką ir kalbėti, laukiam 2012-ųjų metų, pažiūrėsim kiek pataikė ;)

DREAD

Taipogi šių metų vaisius, kaip suprantu pastatytas pagal Hellraiserio tėčio Clive Barkerio novelę, jo draugelio, A. DiBlasi kuris jau dirbęs drauge prie The Plague ir Midnight meat train. Na tikrai toks fainas siaubekas, ne iš tokių, kuriuos pulčiau kažkam rekomenduot ar laikyčiau savo favoritais, bet sakyčiau labai decent ir susižiūri su dideliu "malonumu". Istorija sijoja baimės, grožio, traumų, pamišimo, perlaužimo "ribas", pasakodama apie jaunuolių sumastytą projektą univerui, ištirti žmonių siaubą, kaip jie sako "paliesti pabaisą". Kas juos iš tiesų baugina? Vienas jų itin įsijaučia į šį projektą ir ima jį interpretuot savaip ir viskas aišku ritasi blogyn (o mum - linksmyn). Išties, kaip sako - nieko tokio groundbreaking, bet tikrai neprastas filmas, turintis stirpių momentų, kurie vietomis nedaug tenusileidžia ir tam visų numylėtam ir nučiulptam "Pjūklui". 7/10

BLACK DYNAMITE

Labai malonus siurprizas, nors gal ne toks jau ir siurprizas, kadangi prieš žiūrėdamas filmą jau prisiklausiau krūvos liaupsų. Na tai žinojau ko tikėtis ir tą gavau beveik visu šimtu procentu tobula duoklė blacksploitationui visam gražume, idealiai pavykęs bandymas atkartoti kultinį 70-80ų exploitation kiną. Nežinodamas užmušk-nepasakytum kad filmas šių metų: atitaikyta viskas - atmosfera, mados, vaizdas, garsai, net įmesta keletas dirbtinių "kadrų sujungimų", na vienu žodžiu tikra atgaiva ir tikras auksas. Ir nors man 10uko nesiekė, galvojau bus smagiau, still nepraleistinas dalykas, su nepriekaištingai išpildytu užmanymu. Labai gerai.

AUKŠTADVARIO ZOMBIAI

Gaivaus Lietuviško kino vėjuko Pastetobrolija.lt pastatytas puikus minutės trukmės lietuviškas zombinis shortas/pseudo-treileris, alsuojantis gaivalinga 80's Itališkų zombinių filmų dvasia. Negalima pražiopsoti, o kūrėjams linkiu ir toliau taip varyti ir paruošti ilgesnių kebabų šioje dvasioje! That's the way to go!

THE HORRIBLY SLOW MURDERER WITH THE EXTREMELY INEFFICIENT WEAPON

Labai smagus juodo humoro shortas, kurį nieko nedelsiant siūlau ir pasižiūrėti. Čia ir dabar :)

TWIN PEAKS

Pagaliau peržiūrėjau visą kultinį serialą Twin Peaks ir nors nesu didelis serialų mėgėjas, taip pat apie juos praktiškai nerašau, šį kartą nutariau padaryti išimtį ir trumpai aptarti dėl to, kad jis turi nemažai siaubo ir psichodelikos prieskonių ir prie jo kūrimo dirbo D. Lynčas, kurį labai mėgstu ir daugelį jo filmų jau esu aptaręs, tame tarpe ir Twin peaks filmą: fire walk with me. Iš esmės filmas yra serialo priešistorė, tačiau išėjęs serialui pasibaigus. Serialas prasideda tuo, kad vieną rytą mažame Twin Peakso miestelyje randamas vietinės gražuolės Lauros Palmer lavonas. Filmas gi vaizduoja paskutinę Lauros Palmer gyvenimo savaitę ir taip pat atskleidžia kone visas detales, kurios kūrė intrigas bent jau pusę serialo, todėl daugelis griežtai pataria nežiūrėti filmo, prieš tai nemačius serialo. Aš visgi padariau taip, kaip negalima, tačiau visai dėl to nesigailiu ir tikrai šiuo atžvilgiu nebūčiau toks griežtas. Jau vien dėl to, kad mano manymu - filmas atskirai daug galingesnis už visą serialą sudėjus. Na, bet kartu jie irgi - puikus komplektas ir paliko mano mintyse gražų, savotišką ir baugų twin peaks paveikslą. Patį serialą manau būtų galima skirti į dvi dalis: Lauros Palmer bylos detektyvas ir įvykiai po jo. Žiūrint abu sezonus rodosi, kad originaliai buvo sumastyta tik Lauros Palmer istorija, tačiau vėliau, pamačius, kad serialas neša gerus pinigėlius, nutarta istoriją plėtoti, taip sukūrus ir naujų intrigų, jau po to, kai buvo išsiaiškintas Lauros žudikas. Serialas šaunus ir tikrai nesakau, kad blogai jog gyvenimas tesėsi ir po Lauros detektyvo, tačiau negaliu nugalėti įspūdžio, kad nemažai serijų buvo dirbtinai ištęstos. Ypač link pabaigos, kai kurios serijos ne juokais vertė žiovauti ir jų "tuščias pripūtimas" rimtai erzino. Tačiau paskutinė serija, beje, labai "Lynčiška", viską sudėjo į savo vietas ir paliko tokį "išbaigtumo" jausmą, kuris pagaliau suteikė pilnavertį estetinį pasitenkinimą ir leido apsiraminti žinojime, jog visas su šou praleistas laikas - ne veltui. Taigi buvo tikrai nuobodokų serijų, tačiau vis dėl to, paveikslas artimesnis tam iš vaikystės atneštam baugiam jausmui, kurį iškart sukeldavo tik išgirsta muzikinė tema, sukurta Angelo Badalamenti, kai mama žiūrėdavo serialą per teliką, o aš dar buvau per mažas, kad jį suprasčiau. O nuostabią muziką reikia pabrėžti dar ir dar kartą, nes aš ir taip jaučiau, o dabar ir tvirtai įsitikinau, kad muzika sudaro 50, jei ne daugiau, procentų visos šio serialo nuotaikos ir ji yra didžioji kaltininkė kulto, kurį serialas sukūrė. Taigi serialas tikrai puikus ir "paskaičiavus" tas zanūdnas vietas, jam visam, kaip atskiram kūriniui rašyčiau 7 ar 8 iš 10, tuo tarpu kai filmui Fire walk with me, duočiau cielą 10-uką. Jei traukia ši tema - siūlau pažiūrėt viską tvarkingai, tačiau jei norite bent pajausti, kas gi yra tas Twin Peaksas, tačiau tingite ir gailite laiko žiūrėti viską nuosekliai, aš rekomenduočiau filmą - Fire walk with me, kuris mano galva daug dvasingesnis, pilnesnis ir išties neįvertintas. Pažįstu tikrai nemažai žmonių, kurie vadinasi Lyncho gerbėjais, ir žino apie Twin Peaksą, tačiau nė nenutuokia apie to filmo egzistavimą. Gėda!
Vietoje treilerio jums - nuostabūs opening creditsai, su ta baugia, neįkainojama muzikine tema, kuri visai mano kartai baugiai, tačiau ramiai primena kažką šleikščiai romantiško atsinešto iš tamsių vaikystės vakarų ;)

THE DISAPPEARED

Labai neblogas, praeitų metų britų gamybos siaubiakas, išties užkabino savo kokybe ir išlaikė dėmesį iki pat pabaigos. Žvelgiant apskritai - nėra labai išskirtinis: ir siužeto detalės kažkur regėtos ir scaresai lyg nenauji, beje pora jų buvo tikrai neblogų. Tačiau geras pastatymas ir pateikimas visada daro įspūdį, kad ir begale kartų atgimstančioje siaubo istorijoje. Pagrindinis herojus - Paauglys Matthew, kuris besitūsindamas su chebra, praganė savo mažąjį broliuką. Dabar šis dingęs be žinios, o Matthew ir jo tėvas negali ramiai gyventi, girdi balsus, blogai miega ir vienas kitą kaltina. Istorijai tęsiantis išsirutulioja ir keletas twistų, tačiau nepaisant gan paprastos filmo prigimites, kaip jau minėjau jį žiūrėti - vienas malonumas. Šaunus, naujas aukštos klasės siaubiakas. Nieko groundbreaking, tačiau tikrai vertas pamatyti. 8/10

MOON

Taip pat ganėtinai netikėtas ir negirdėtas filmas, iki kol su juo tiesiogiai nesusidūriau, šiemetinė sci-fi drama - Moon / Mėnulis. Kosminę fantastiką, mes gal labiau pratę įsivaizduoti kaip daug veiksmo, su ateiviais ir panašiai, ypač po tokių katik išėjusių filmų, kaip Pandorum, tai ir lauki kažko tokio, tačiau Moon labai ramus, daugiau filosofinis ir knisantis "giliau" patį žmogų, nei eksplotuojantis fantastinius išradimus. Kai kuriais aspektais drįsčiau palyginti su 2001: Kosmine Odisėja ar amerikietiška Soliario versija. Filmas liūdnas, nykus, ramus, tačiau ir labai žavingas, savotiška meditacija su savęs-apmastymais ir skaudžiai iškylančiais etiniais klausimais. Jau spėjau užsukt į imdb ir paskaitynėt kritikos. Tiesą sakant ir pats šį kartą turėčiau techninių klausimų :) Tačiau labai nemėgstu kibimo prie kiekvienos smulkmenos, o Moon - nuostabus, žavingas filmas, primenantis mum, kad fantastika - labai intelektualus žanras. Nepatiks jei ieškote veiksmo ir efektų fiestos. 9/10

THE BUTCHER

Šį kartą, pasitelkdami pseudo-snuff žanrą, mūsų (ne)žmogiškumo ribas bando Korėjiečiai, su 2008-ųjų THE BUTCHER. Na, truputi žinodamas kas čia per reikalas, buvau nusiteikęs ne pačioms maloniausioms emocijoms, bet filmas vistiek sugebėjo mane pergrudrauti ir sugadinti nuotaiką kuo puikiausiai. Manau taip nutiko dėl to, kad kūrėjai pasitelkė tokią "lėto-kopimo" taktiką: pradžioje atrodo ne taip jau ir smarkiai, na pagautos aukos, besišnekučiuojantys maniakai, pamažu pripranti ir imi manyti, kad jau "įveikei" šį filmą, tačiau vėliau jis gan netikėtai užsipuola itin brutaliom, tikroviškom ir nesveikai iškrypėliškom scenom, kurios, na, tiesiog negali nepaveikti. Ir niekas joms tavęs neparuoš, iš tiesų išgyventi šitą filmą - tikras iššūkis. Labai vykęs kūrėjų siekis šokiruoti, įmetant mus veidu tiesiai į mūsų supuvusios "kultūros" dugną - snuff filmo filmavimo "aikštelę", kur aukai prie galvos pritaisyta kamera dar ir suteiks tau progą, pasijusti jos vietoje. Ir vėlgi: kam gi reikia žiūrėti tokius filmus? Aš klausiu savęs to paties! Štai jums mūsų kultūringos, nuostabios, moralios ir religingos visuomenės atspindys mėsos veidrodyje. Ekstremaliai stiprus vaistas.

RABID GRANNIES

1988-ų metų Belgų filmas, išleistas Tromos. Užrašas pradžioje Troma Team Release iškart nuteikia kvailystėms ir ko gi dar tikėtis iš pavadinimo - "Pasiutusios močiutės". Bet iš tiesų filmas nėra toks jau labai trenktas. Aišku kvailas, juokingas ir visaip kitaip vertas savo vardo, bet man pasirodė šiek tiek nuobodokas, toli nuo geriausių Tromos relyzų. O šiaip, jei nekišti čia tromos, tai sakyčiau jog Rabid Grannies - kukli duoklė Evil dead. Labai panašus konceptas, aišku išpildytas tiek kiek pavyko, bet esminės scenarijaus detalės tikrai sutampa. Na, o man labiausiai patiko stebėti tą apraudotiną giminės balių, į kurį suvažiuoja visokie vieni kitų nekenčiantys ir dėl palikimo veidmainiaujantys nevykėliai, taikli žmogiška satyra :) Tarp dovanų bobulkos jubiliejui yra ir keršto tikslais atsiūsta satanova dėžutė, kuri ir užverda košytę. Reikėjo mažiau plepalų ir daugiau goro! Na, bet ką gi, yra kaip yra :)

STRANGE CIRCUS

Labai sujaukta 2005-ų siaubo-drama iš Japonijos. Šį kartą jokių vaiduoklių, filmas pasakoja nelabai pavyzdingos šeimynėlės istoriją, paslaptingai persipinančią su trenktos rašytojos biografija. Viskas prasideda nuo gašlūno tėvo, kuris ima tvirkinti dukrą. Pradžioje atrodo gan suprantama ir nuoseklu, tačiau kuo toliau įvykiai klostosi, tuo viskas darosi painiau ir mes imame svarstyti: tai kas čia visgi sapnas, o kas realybė? Kas tik kūryba, o kas - autobiografija? Filmas labai gražiai, estetiškai pagamytas ir dėl to žiūrisi maloniai, nors iš esmės yra labai atgrasus, o kai kurios scenos, net dantis privertė sukasti. Beje, režisierius pastatęs kultinį Suicide Club. Piktas mindfuckas, paslėptas rožės žiedlapiuose. Gan stiprus, įspūdingas ir rekomenduotinas reginys, tik ne lengvam paspoksojimui, o be to, turėjęs ir erzinančių vietų. 8/10

NAKED LUNCH

Dar vienas paslaptingas ir suktas D. cronenbergo kliedesys, nunešęs mane į pusiau miego būseną. Su tik jam būdingu žaviu nuobodumu, slegiančiu pilkumu ir nemaloniais, Kamiu egzistencializmu atsiduodančiais organikos ir daiktų junginiais. Pripažįstu, kad nesugebėjau šito filmo pažiūrėti šviesiu protu dėl savo ligos, bet ta apsnūdimo stadija, kurioje buvau, kažkaip puikiausiai man lipo, suteikiant "Nuogiems priešpiečiams" leidimą sujaukti mano mintis. Išžiūrėti jį man buvo nelengva, jis slegiantis, labai lėto veiksmo, nuotaika man priminė tokius filmus kaip Spider, Crash ar Kafka, pastarasis, tiesa, ne Cronenbergo. Vabale stūksanti, kalbanti šiknaskylė asociacijas nuskraidino ir iki Kurto Voneguto knygų. Tačiau pripažįstant visą filmo siurrealistinę galią, kažkaip visvien nepatiko man jį žiūrėti ir dėl savo keistos būsenos negaliu atrinkti, ar dėl to, kad jis intencionaliai toks nemalonus ir storai suviniotas, ar dėl to, kad jis iš tiesų nekoks. Su šituo sutrikimu, abejone ir keistu gripo apsnūdimu ir susilaikysiu nuo kažkokio vertinimo. Šiaip jau man Cronenbergo stilius patinka ir reik žinot kur kiši nagus, o kokios nuotaikos čia dalykėlis ir ar jums norisi kišt prie jo snapą gal jau bus aišku ir iš tiek. Dar vienas, manau, labai svarbus dalykas - nė neįsivaizduoju, kas tai per knyga, kurios ekranizacija čionais mačiau. Turiu smarkų įtarimą, kad jei knygą būčiau skaitęs, žiūrėjimas ir įspūdžiai būtų 180 laipsnių kitokie. Dabar jis telieka varginančiu ir nemaloniu sapnu, iš kurio dar nežinau ar pabudau.

THE MAD MAGICIAN

Nespalvotas 1954-ųjų "Pamišęs magas" pasakoja apie iliuzionistą, kuris neiškentęs šlykščių jį supančių žmonių spaudimo tampa žudiku. Tiesą sakant, aš jį visai pateisinu, šlykštūs, valdingi viršininkai, turtų besivaikanti, širdį sudaužiusi, buvusi žmona, mielai pats visus pasmaugčiau. Magija irgi dalykas žavingas ir patrauklus man asmeniškai, tos temos visada nors kiek įdomios, tačiau apskritai filmas gaunasi toks kaip ir detektyvas, o detektyvų aš nelabai mėgstu, tad sulindo ir tiek. 6/10

HEADHUNTER

Nesugalvoju daug filmų apie afrikietiškus demonus, o čia vienas jų, tad vien jau tema gan įdomi. 1989-ų filmas, nelabai žinomas, mažo biudžeto, tačiau mano lūkeščius tai tikrai pranoko. Būna daug labiau pervertinto šūdo panašioje terpėje, o šitas mano galva visai šaunus ir gaila, kad mažokai dėmesio susilaukia. Siužetas tai ganėtinai cheesy, tipo afrikos demonas atlėkęs į niu jorką kapoja random žmonėm galvas, po to imasi kapot galvas tiems, kurie juo susidomi. Kai kurių scenų ir pastatymas cheesy, tačiau vietomis buvau ir labai maloniai nustebintas - vaidyba kartkartėm pasirodė labai jėgova ir šiaip tokių smagių horror dalykėlių pasitaikė. Visumoj toks gan vidutiniškas siaubiakas/detektyvas, bet kažkuo jis mane patraukė. Turi tokį raw horror feelingą, kurį pajaus užkietėję horroro mylėtojai ir supras apie ką aš ;) 7/10
IMDB

GALAXY QUEST

Labai smagi ir kupina veiksmo 1999-ųjų fantastinė komedija. Savotiška sci-fi parodija, nors tikrai nesu didelis scifi žinovas, bet man pasirodė, kad labiausiai akmenimis apmėtytas "star trek" serialas, tačiau tuo pat metu tai ir pati tikriausia duoklė su nuoširdžia meile žanrui :) Filmas toks grynai holivudinis, paprastas, įtiks kiekvieno skoniui ir humoro jausmui, bajeriukai tikrai geri, iš poros net balsu pražvygau, o ir šiaip visą laiką iki pabaigos titrų išbuvau excited ir entertained. Šaunūs nuotykiai kosmose, su gerais efektais, daug veiksmo, juoko ir *vykusiais* holivudiniais fintais. Garantuotai smagiai praleistas laikas. Rekomenduoju visiems, ypač tiems, kas nors tiek kiek aš nuotuokia science fictione ir nėra visiškas suraukto veido riteris ;) 9/10

SALOME & THE FORBIDDEN

Įdomus reginys - žymaus horroro režisieriaus, Clive'o Barker'io, išgersėjusio su Hellraiser, pogrindiniai, "jaunystės" kino darbai, viename dvd - 1973-ių Salome ir 1975-1978-ų The Forbidden. Linksmai, šiuos du senus shortus, su dar visai jaunu "Pinheadu", Dougu Bradliu, man pristato gan komiškos, hyper-vampyrės, nuogais papais iš kokios tai video serijos Redemption. Kažkaip pagalvojau, kad ir Lietuvoj regis dar nebuvo tokios laidos (apart Videokauko Maskoliūno), kur piktą kiną pristatinėtų kokie frykai, alia pasakaitės iš rūsio, galėtų būt koks zombis ar kruvinas klounas, manau susilauktų atgarsio :) Tiesa, siaubo su papais dabar jau pilnas telikas (olialia), tad be jų galėtume ir apsieiti. Abu trumpametražiai filmai nespalvoti ir nebylūs, daugiau toks eksperimentinis vizualinis menas, su užmestu ambientiniu garso takeliu ant viršaus. Manau garsas irgi uždėtas ne tada, kai šie filmai buvo daryti. (Beje dėl nebilaus kino, tai čia kažkada susimasčiau, - jeigu Kinijoje gyvena nebylis, tai jis irgi yra nebylusis kinas?). Salome. Nesistengiau per daug gilintis, veikiau pasidaviau liūliuojamas kinestetinio apžavo ir tiesiog pragyvenau užsipuolusius vaizdus. Vėliau pats Barkeris papasakos, kad šis filmas įkvėptas religinių/biblijinių motyvų. Forbidden jau ilgesnis, tačiau irgi toks pat eksperimentinis filmukas. Man pasirodė jau rišlesnis ir vizualiai patrauklesnis, bet tobulėjant, tai natūralu. Gražiai sužaista su šešėlių negatyvais ir šiaip vaizdinių sprendimų/efektų yra gan genialių. Čia po truputi ima lysti ir Hellraiserio stilistika, pamatinės idėjos: kubizmas, heroglifai, vinys, kančia, odos nuėmimas. Visai mielai žiūrisi man šitie dalykai, tačiau deja, visai nesu kompetetingas spresti apie ar vertinti tą video meną. Gale prisegtas įdomus ir informatyvus interviu su pačiu Barkeriu ir draugeliais kur jie ir papasakoja kas kaip kur ir kodėl. Ryškiausia išvada man po šitos peržiūros - eilinis pyktis ant savęs, kad nerandu laiko / noro / ballsų ir pats susukt kokį kino eksperimentą. Tikiuos šis pyktis vieną dieną privers mane pabandyt kažką tokio padaryt ^_^

THE INVISIBLE MAN

Praeitą žiemą teko atlikti pedagoginę praktiką ir padirbėti etikos mokytoju. Per vieną pamoką devintokams kažkaip išlindo kalba apie filmus ir vienas mokinys paklausė manęs ar esu matęs filmą "Aš esu legenda". Kažkaip aš pasiteiravau ar čia senas, ar naujas filmas, o jis man atsakė "o tai čia jau senas... praeitų metų". Tuomet aš pasakiau, kad man seni filmai tai iki '60-ų ar panašiai ir susilaukiau audringo, nuoširdaus visos klasės juoko gūsio :) Taigi dabar apie filmą, kuris iš tiesų yra senas, 1933-ųjų "Nematomas žmogus". Be to, kad tai ir šiaip kietas išmislas ir visai kietai padarytas, turiu pasakyt, kad aš apakęs, kaip tuo metu padaryti nematomo žmogaus efektai. Po galais, jis atrodo realiau, nei šiuolaikinis kompiuterinis hollow man'as Kevinas Kiauliena! Nežinau kaip tai buvo pasiekta (reiks pasiskaityt), tačiau vizualiai šis nespalvotas kinas nuostabus. Gilus old-skūlas išties nėra mano tema, bet labai gera laiks nuo laiko atsigaivinti tokiais filmais, kurie sujungus fantastiką ir savo laikmetį taip pat įgyją tam tikrą, labai savotišką skonį, kuris įkvėpė daugelį mūsų mėgstamų šių dienų kūrėjų. The Invisible man - šmaikšti siaubo/fantastikos kino klasika, verta dėmesio ne vien dėl stulbinančios, ypač savo laikui, vizualinės pusės, bet ir apskritai įdomios progos pažvelgti, kaip pasikeitė požiūris į išmislą per, jau beveik, šimtmetį. Gud staf. 8/10 Šį kartą, vietoj treilerio, fainas James'o nintendo nerdo video reviu: