WHITE NOISE 2: THE LIGHT

Pirmąją "White noise" dalį teko pamatyti kino teatre. Visai neblogas siaubekas pasirodė. Galas gal kiek ir absurdiškas, bet bendras įspudis liko visai nieko, buvo išgasdinančių staigių vietų, o ir šiaip po to buvo kiek nejauku miegoti vienam namie, kai jau išjungi televizorių hehe.
Na tai galvojau imsiu ir pažiūrėsiu tesinį. Ant plakato intriguojantis užrašas, "...sometimes they don't come back alone". Na galvojau turėtų būti tikrai neblogai. Deja teko nusiminti. Ta popkorninio kino kultūra ir vėl savo. Vėl tie patys pošli mirgėjimai, vėl valandą į priekį nuspėjamas siužetas, vėl pigus bandymai išgasdinti ir vėl tragiškai lėva pabaiga. Įsivaizduokite kažką kas gautūsi sumaišius "Galutinį tikslą", "Šeštajį pojūtį" ir serialą "Rytdienos Laikraštis". Tikrai nieko gero. Trys šešetai? Apversti kryžiai? Tunelis su šviesa gale? Nejuokinkit...
Filmas gal ir nebuvo baisiai blogas, nes dažiūrėjau iki galo, bet cd'r-o už 74 centus tokiam tikrai neaukosiu. Visų pirma dėl to, kad betkada tokį "greitą maistą" rasi video nuomoje (jei dėl kokių nors neįtikėtinų priežasčių man jo prireiktų), o visų antra... dėl to, kad šūdelis :) Žmogui mačiusiam 15 filmų ir du iš jų siaubo, gal ir paliktų ispudį. Tačiau horror loveriui tai tik ranka numoti į tokias pasakaites. Nenoriu baisiai kritikuoti, nes buvo visai idomių vietelių, tačiau manau, kad rytoj atsikėlęs jau nebeatsiminsiu šito. Ir gerai. Pasižiūrėkite geriau kokį SHUTTER, jei norite pasigasdinti numirėliais. O šitas keliauja į horror'o recycle bin'ą.
5/10