I WILL WALK LIKE A CRAZY HORSE

Tikrai keistas, ypač savo metui (1973) Prancūzų filmas. IMDB.
Farširuotas siurrealistiniais vaizdiniais, tačiau daugiau smagus ir lengvas, negu tamsus ar šokiruojantis. Aišku gali šokiruoti kažką, kas bijo šventvagysčių, nes jų čia apstu ir visi tie siurrealistiniai vaizdeliai dažnai paskaninti nuogybėmis, gašlumu ar kokia šlikštyne, tačiau mano supratimu, tai tik daro filmą linksmesnį. Kas čia vyksta tai sunkoka ir pasakyti, nepaisant tų daugiaplotmių beprotysčių, šiaip jau istorija sukasi apie du vyrus, kurie susitikę dykumoje keistai, artimai susibendrauja. Vienas jų mums lengviau suprantmas baltasis, kitas - keistokos išvaizdos, žemas, juodaplaukis dėdulė, kurio klauso visi gyvūnai ir pati gamta. Viskas toliau ganėtinai iškreipta, nenormalu todėl pasakoti apie jį būtų komplikuota, bet bent jau mano įspūdžiai tikrai teigiami ir ganėtinai linksmi. Filmas ne kievienam, bet tikrai vertas dėmesio savo išskirtinumu ir, kaip pritarčiau kažkokiam imdb vartotojui - pralenkęs savo laiką. 8/10
Štai filmo ištraukėlė:

SOYLENT GREEN

Mažas žiūrėjau šitą filmą per tv laidą "Videokaukas". Lietuviai buvo išvertę "Žaliasis maistinis produktas" (šis vertimas man ir limpa, nes nežinau ką iš tiesų reiškia Soylent). Tačiau paties filmo pamenu tik tam tikrus fragmentus, todėl dabar pažiūrėjau jį naujomis akimis. Soylent Green - kukli, bet gudri mokslinė fantastika, pasakojanti mums ne itin malonią ateities viziją, apie 2022-uosius. Žemė pergrūsta žmonėmis, milžiniška populiacija įnešusi nesibaigiantį skurdą, žmonės miega masiškai sugriuvę laiptinėse, o vietoj mums įprasto, normalaus maisto minta "Maistiniu produktu". Apie filmą sakau "kuklus", dėl to, kad čia nėra labai daug veiksmo ar efektų (C'mon, juk filmas 1973-ųjų), bet iš tikro lūkesčiai išpildyti kuo puikiausiai, yra scenų, kurių tiesiog neįmanoma pamiršti, kaip kad pvz ta, kurią matote perpieštą posteryje... Iš pažiūros gan paprastas filmas po seanso man paliko net truputi siurrealistinį prieskonį; besirutuliojanti filmo eiga šiek tiek panaši į ne pačius maloniausius mano sapnus. Iš tiesų tikrai jėgiškas, nors ir nelabai "greito judesio" filmas, išsiskiriantis iš daugelio kitų, gerąja prasme. Niuroka, nemalonu, ir turi kietą, old-schoolinį exploitationo prieskonį. Gražinkit "Videokauką"! 8,5/10
Treileris pilnas spoilerių. Rekomenduoju nežiūrėti, jei filmas sudomino.

ELECTROMA

Keistas filmas iš grupės Daft Punk (!). Na Šitos grupės didelis fanas niekad nebuvau, bet pripažinsiu, kad ne to tikėjausi iš jų, o įspūdžiai tikrai idomūs, nes filmas toks, kokio matyti dar turbūt nėra tekę. Istorija neva pasakoja apie du robotus, norinčius tapti žmonėmis (bent jau taip interpretuoja žmonės) tačiau iš tikro šis filmas nėra kažkoks istorijos pasakojimas. Šitas filmas tai meninė instaliacija, valandos ilgio video klipas su ilgais, ilgais ištęstais kadrais, daug ramios muzikos ir dideliais klodais tylos. Tam tikra hipnozė, meditacija, kuri užliūliuos gerąja prasme, bet gali ir užmigdyti. Užmigimas turbūt irgi nebus neigiama kūno reakcija į filmą, nes jis tiesiog iš prigimties toks - migdantis, buriantis. Didžiausia dalis jo vertės - vaizdingumas. Electroma yra vaizdiškai nuostabus filmas, daug dirbta ties spalvom, šviesom, kompozicija. Ta estetika labai profesionaliai padaryta ir abejingų palikti negali. Vien ji ir ta nuotaika verta dėmesio. Fantastinė ar siužetinė reikšmė čia labai nedidelė. Jei esi daft punk fanas, manau būtinai reikia pamatyti šį filmą, nors man šita vidinės ramybės meditacija tikrai patiko, net juo ir nesant. Rekomenduotina kai norisi pamatyti kažką labai, labai lėto, ramaus, mieguisto ir estetiško. Idomus ir gerai išpildytas kino eksperimentas, nepaisant to, kad kartais ir norėjosi prasukti fast forwardu. Džiaugiuos pažiūrėjęs.

GRAVEYARD SHIFT

1990-ų, S. Kingo novelės ekranizacija. Pamenu "Kapinių pamainą" teko skaityt visai pypliui buvus, bet atsiminiau tik mažytes nuotrupas. Na šiandien vėl atrausiau tą istoriją ir galiu pasakyt visai smagus filmas. Nieko itin ypatingo, bet kai tie paprasti dalykėliai gerai padaryti - man tai yra ypatinga. Biudžetas gal ir ne milžiniškas, bet su buvusiais resursais padaryta tikrai puikiai, filmas vizualiai patrauklus, gražios scenos su tom neatrastom, tamsiom patalpom ir žiurkių karalienė gražuolė :) Kiti kapinių gražuoliai, gal ir ne itin patrauklūs, bet įsimenantys personažai, vaidyba išskirtinai smagi ir visumoj palieka malonus, kieto, nors ir ne stebuklingo horror įspūdis. Mažėja jau sąrašas dar nematytų filmų pagal Kingą, alia jis ir produktyvus diedas! 7,5/10

TERMINATOR SALVATION

Terminatorių laikau vienu kiečiausių visų laikų sci-fi/action filmų ir jo tęsinys - Paskutiniojo teismo diena yra toji reta išimtis, kuomet pralenkiamas ir pats originalas. Pirmąsias dvi dalis statė tas pats stiprus režisierius - Jamesas Cameronas, gal todėl tie filmai tokie galingi. Terminatorius 2 - vienas mylimiausių mano filmų apskritai. Jį mačiau nesveikai daug kartų, jei pamėgint paskaičiuot kiek ir kam nors pasakyt tai turbūt galvosit, kad perdedu/pagražinu:) o vaikystėje tikrai ištisas dienas praleisdavau žiūrėdamas jį vėl ir vėl ir vėl. Tėvai išnuomodavo man vhs ir parą namie būdavo ramu. Pirmieji du Terminatoriaus filmai neabejotinai yra žanro klasika, kurią labai myliu ir dėl to esu juodai šališkas. Taip pat tai priežastis dėl ko man daug jaudulio sukėlė ir žinios apie naujus istorijos tęsinius. Terminator 3: rise of the machines, pasirodęs jau prieš šešis metus (? Nejaugi tai buvo taip seniai??) ir šviežiai iškeptas Terminator Salvation į kūrį teko laimė paspoksoti šiandien, didžiuliame ekrane. Visų pirma tai Terminatorius 3, mano galva, tikra gėda, daugiau panaši į pirmųjų dviejų dalių parodiją, nei į tęsinį to filmo į kurį išvarvinau akis vaikystėje. Žinant kino tęsinius, gal tai ir būtų nieko keisto, - nostalgiškas Švarcnegerio sugrįžimas į kultinę jaunystės rolę ir tiek, tačiau po to ką šiandien pamačiau kine, tą trečiąją dalį norisi kaip snarglį nuo piršto numušt iš atminties ir iš kino istorijos. Pagal stiprumą, Salvation turėtų būti trečioji dalis, sekanti Camerono filmus, na bet velniai nematė. Šio brangaus kino sprogimo ėmėsi režisierius, keistai pasivadinęs, kaip koks greito maisto patiekalas, ar reperis - McG. Apie jį žinau nelabai daug, tačiau jam teko rizikinga užduotis - nenuvilti terminatoriaus fanų, tokių kaip aš :) Į šią dalį dėjau daug vilčių ir sakau, kad tam McG pavyko kuo puikiausiai, nes Salvation maždaug toks filmas, kokį aš ir įsivaizduodavau būsiant idealiu terminatoriaus tęsiniu (gal mano fantazijos ir buvo kaltos dėl tokio nusivilimo rise of the machines?... Ne... ten juk tikrai prastai). Manau, kad beveik viskas ką geriausio buvo galima parodyti, daugmaž buvo išpildyta, tikrai nesugalvoju kokio priekaišto, mastydamas net kaip priekabiausias fanas, nerd'as, kurį tik reikia nuolat linksminti įvairia media ir kuriam vistiek viskas neįtinka :) Malonu girdėti gandą, kad ši komanda užsibrėžusi daryti ir dar du tęsinius. Be dar kokio nors absurdiško Švarcnegerio atsiuntimo atgal laiku, pagaliau prieita prie to, ko mano galva ir reikėjo - postapokaliptinio karo su mašinomis, kurio vos keletos minučių epizodai pirmuose filmuose paliko man neišdildomus įspūdžius visam gyvenimui ir smarkiai audrindavo vaizduotę. Nors likimo nėra, taip buvo sakyta, antrame filme ir pakartojama šiame - likimą kuriame patys, tačiau istorija rutuliojasi taip, kaip buvo lemta - John'as Connoras su kitais, išgyvenusiais branduolinį holokaustą stoja į kovą su mašinomis, sukilusiomis prieš savo kūrėjus (Tiesa dabar yra išleista antroji Terminatoriaus dalis su kitokia, laiminga pabaiga, tačiau čia tik šiaip įdomus faktas). Johną Connorą dabar vaidina Christianas Bale'as jau ryškiai holivude pasižymėjęs, kaip Amerikos psichopatas, gramatono Klierikas iš Ekvilibriumo ir žinoma - naujasis Briusas Veinas, Betmenas, Tamsos Riteris. Jau vien žinojimas, kad jis bus pagrindinis filmo veidas, nejučia paliepė dėti dideles viltis, nes po The Dark Knight pasisekimo Bale'as manau į mėšlą rankų nebekiš (nors ir neteko jo matyti, kadanors ten jas sukišusio). Ar pamatysite čia tikrojo Terminatoriaus - Arnoldo Švarcnegerio veidą? Ir taip ir ne :) Jis šiame filme pasirodo, tačiau Švarcnegeris jame nevaidina. Nesenai vieno internetinio pokalbio su siaubas.lt kolega -Slasher metu, jis išreiškė idomią mintį. Apkalbinėjome naujų Transformerių treilerį, aš pasakiau, kad efektai atrodo superiniai ir nusistebėjau, kad spec. efektų realumo ribos atrodo vis labiau platėjančios. Kada bus pabaiga? Slasher pasakė, kad turbūt tuomet, kai nebereiks tikro žmogaus ir kompiuteriu sugeneruoti aktoriai vaidins mums, o mes negalėsime atskirti, būtent ir sustos tas spec. efektų progresas. Privertė šiek tiek susimastyti ir ką gi, šiandien ekrane mačiau tikrų tikriausią Švarcnegerį, atkurtą kompiuteriu ir vaidinantį :) Tiesa - minimaliai, bet pradžia yra ir tas šiek tiek net maloniai gasdina. Taigi Connoras ir jo sukilėlių armiją kovoja su galingomis, nieko nesigailinčiomis mašinomis. Šioje dalyje susipažinsite su daugiau robotų modelių, tačiau kai kurie, sutikti praeitose dalyse, kaip skystasis T-1000 čia dar nedalyvauja. Ar dalyvaus ateinančiose? Tikiuosi, kad bent tos hibridinės moteriškės iš T3 nebepamatysime! Connoras turi surasti savo būsimą tėvą - Kailą Rysą ir išsiūst jį laiku, kad šis praeityje pamylėtų Sarah Connor ir ši pagymdytų Johną. Kelionės laiku paradoksas - jis privalo tai padaryti, kitaip jo čia nebus, bet jis jau lyg ir padarė tai, nes jau yra čia :) Painoka, bet Connoras privalo pats save "Padaryti" ir stengiasi iš paskutiniųjų. Yra nemažai smagių referencų į senąsias dalis, šiaip efektai, veiksmas, atmosfera ir visa kita - praktiškai nepriekaištingi, nebent apstulbintas brangios kino pramogos, efektų, veiksmo ir tt praleidau kokių smulkmenų. Man būtų patikę daugiau kraujo/gore, bet matyt kūrėjai paaukojo tai dėl Pg-13 reitingo ir daugiau šlamančių. Šiaip laikau šitą filmą labai geru ir norėčiau pasakyti tikrai daug, bet sunkoka man dar dėlioti mintis, kol įspūdžiai tokie švieži. Žinau tik, kad dar jį žiūrėsiu :) O visiems Terminatoriaus fanams siūlau pamatyti; rimtas, galingas pirmų dviejų tęsinys užsėsiantis ant galvos trečiąjam ir užimsiantis jo vietą. Lauksim kol prikonstruos naujų nuotykių, o kas dėl kino, privalomo žiūrėti kino teatre, toliau dėmesio centre - Transformers: Revenge of the fallen. Nuo vertinimo skaičiuku kolkas susilaikau, bet šiandien parsinešti įspūdžiai - kuo geriausi.
Treilerį galite pamatyti http://www.youtube.com/watch?v=zg9ooaozu-8

FRIDAY The 13th

Paskui Odaveidį, Maiklą Majersą į ekranus perdarinio forma grįžo ir kitas legendinis žudikas - Jasonas Voorheesas. Tai jau kelintas, dvyliktas filmas apie jį? Na bet šitas gal išskirtinis, čia jis nesikauna su Kriugeriu, neskraido po kosmosą ir t.t. :) Tiesa visų senesnių Penktadienis 13 filmų tikrai nesu matęs, gal tik keletą kažkada, todėl labai lyginti nesiimsiu, užtenka žvelgt į jį kaip į atskirą filmą, nes jis tiesiog perpasakoja paprastą istoriją, kuri tikrai negali būti labai jau komplikuota legendiniame amerikanskam slasheryje. Galite ir nuspėti - būrelis paauglių atvyksta stovyklauti, o tenai siautėja kaukėtas žudikas. Jasonas dvimetrinis, augalotas, bekompromisis bičas: vaikšto lėtai, bet jei jau pagavo už sprando tai gero nesitikėk. Dažniausiai jis darbuojasi mečete, bet nevengia pasinaudot bet kuo ką randa po ranka. Įžangoms daug laiko neskirta, gan greit einama prie reikalo, tas man patiko. Idomus faktas, kad filmo pavadinimas ekrane netikėtai tėkšteli tik jau praėjus gal pusei valandos. Neatsimenu kur dar mačiau tokį bajerį, bet kietai atrodė. Žudymai gan smagūs, nenusibosta, nors ir nėra labai superiniai. Kai kurie prigavo tikrai netikėtai ar net prajuokino. Kitas dalykas ką kūrėjai pasiėmė iš senų gerų filmų - papai. Daug daug nuogybės, kuri žinoma irgi išlaiko žiūrovų dėmesį :) Visgi nepaisant, kad ir kokios gražios būtų amerikiečių mergaičių silikoninės formos, man patraukliausias veikėjas čia - Jasonas. Todėl dėl aukų likimo per daug nesijaudinau ir tiesiog plaukiau pasroviui su šituo visai kietu, nors ir labai paprastu slasher siaubiaku. Gerai, kad kūrėjai suprato, kad dviračio išradinėt nereikia ir padarė geriausią ką galėjo tokioje terpėje. Pamenu kai pamačiau treilerį, buvau labai skeptiškai nusiteikęs. Nors ir buvo keli cheesy sakiniai, ar kiek erzinančios vietelės, bet apskritai, naujasis Penktadienis 13 - kokybiškas ir vertas dėmesio horror produktas. 8/10

PUSH

Šviežias filmas Push, patraukė dėmesį, nes jį statė tas pats režisierius kaip ir vieną geriausių mano matytų narkotinių filmų - Acid House. Tik dabar pastebėjau, kad jis statė ir populiarųjį Lucky number slevin, kuris mane, tiesa, ne itin apžavėjo, bet buvo tikrai kokybiškas. Taigi 2009-ųjų Push, naujausias Paul McGuigan filmas, fantastinis trileris, kupinas brangaus veiksmo, efektų ir nuotykių. Toks holivudinis cukraus vatos gabalas, palygintinas su Butterfly effect, Jumper ir panašiais filmais. Tačiau nors ir popsovas, filmas tikrai gerai lenda, vienas malonumas leistis į tuos stebuklingus nuotykius kartu su fantastiniais personažais, ypatingų galių turinčiais žmonėm. Šiaip jau nelabai mėgstu tokias istorijas, kur ten vienas gali užsidegti, kitas tapti nematomu ir panašiai, bet čia gal toks išimtinis variantas, nes buvo tikrai idomu ir smagu. Ypatingos veikėjų galios čia: telekinezė, įtaiga, žudantis riksmas, ateities numatymas; tokie sugebėjimai kokius norėtume būti turėję vidurinėje mokykloje, ar ne? :) Šiuos antgamtines galias valdančius žmones persekioja "Divizija", grupuotė norinti pavergti jų galias ir naudoti kaip ginklą. Visi jie susimala į vieną krūvą, ieškodami tokio lagamino ir visas filmas praktiškai yra apie tai, kaip jie viens kitą apgaudinėja, pergudrauja, kaip kovoja ir keičia ateitį pasitelkdami savo galias ir šiaip kaip juos ištinka daug spalvingų nuotykių. Galima suprasti, kad filmas nėra labai intelektualus, iš esmės turėtų patenkint kiekvieną žiūrovą norintį tiesiog gerai praleist laiką prie ekrano, bet būtent tuo jis ir geras: kaip daug protinių pastangų nereikalaujanti kino pramoga. 8/10
http://www.youtube.com/watch?v=afT1fAwSr-Q

BANE

Pamėginau aklai šaut praeitų metų sci-fi/siaubeką ir įsišoviau sau šiknon. Beveik dvi valandas trunkanti, smarkiai erzinanti nelaimė, apie kurią labai sunku sugalvoti kokį geresnį žodį. nebent kelios balos kraujo, kurios deja bendro reikalo negelbsti. Siužetas juokingas, pastatymas ir vaidyba apgailėtini, net pasijuokt nėr iš ko. Tinka nebent pavyzdžiui - kaip nerekėtų daryti. Ir dar toks ilgas, kaip nesibaigiantis šūdas, lendantis iš šiknos! Dvi valandos iššvaistyto gyvenimo laiko, kurio nieks nebeatiduos. Gale dar "kulminacija", kuri galutinai sugniuždo ir taip nuskriaustą žiūrovą. Apeiti užsikimšus nosį. 2/10

NEEDFUL THINGS

1993-iais metais pasirodžiusi Styveno Kingo knygos ekranizacija - "Reikalingi daiktai". Vėlgi daug nėra ką pasakoti, su Kingo kūryba daugiau-mažiau pažįstamas kiekvienas ir nors ir šūdo Kingas yra prirašęs, bet dauguma jo filmų yra geri, idomūs ir savotiški. Šis - ne tik ne išimtis, bet sakyčiau itin gerai pastatytas, tiesa su knyga negaliu lygint, bo neskaičiau. Bet su filmu labai smagiai praleidau laiką, puikiai įtraukia, visąlaik išlaiko dėmesį buvo ir įtemptų vietelių, o buvo ir iš ko nuoširdžiai pažvengti. Ir ta Kingiška atmosfera labai gerai jaučiasi. Istorija truputi panaši į Storm of the century, - į ramų miestuką atvyksta paslaptingas naujakurys ir įkuria parduotuvėlę "Reikalingi daiktai", kurioje gali gaut visko ko trokšti, tačiau po to turi gražint skolą įvairiais darbeliais. Didelių paslapčių čia nieks nekuria, viskas daugmaž aišku nuo pat pradžių, kaip būdinga Kingui - truputi vaikiška, bet žiūrėt visvien labai smagu ir malonu. 9/10

ELI, ELI, LEMA SABACHTHANI?

Gan sunkiai ištariamas šio 2005-ųjų Japonų filmo pavadinimas reiškia kažką panašaus į "Dieve mano, dieve mano, kodėl gi mane apleidai". Čia neva fantastinis filmas, pradžioje mes trumpai informuojami, kad dabar - 2015-ieji ir žemėje siaučia virusas, priverčiantis savo aukas nusižudyti. Labai, labai lėtai istorija pradeda judėti nuo dviejų noizerių link kelių prašalaičių, kurių viena serganti jauna mergina. Pasirodo, kad noizas (noise muzika) turi gydomųjų galių! Ir regis tik jis gali įveikti paslaptingą virusą. Sutikite, skamba idomiai, ir mane taip pat pradžioje suintrigavo šis neįprastas scenarijus, jau vien dėl to, kad pats domiuosi noise muzika ir kultūra, tačiau filmas - tikra šikna. Vos iškenčiau šitą priekvailį, lėtą, nuobodų, niekaip nepasibaigiantį mėšlą. Šitas filmas sugebėjo mane užmigdyti, nors žiūrėjau jį anksti ryte! Man patinka gražūs, lėti, meditaciniai kadrai, kaip pvz Kyioshi Kurosawos filmuose, na bet Eli, Eli juda lėtai kaip sena nupezus senė. Ir kam? Jei pretenduotų į labai menišką, šitas filmas yra gan tuščias ir nepagrįstas. Eksperimentas žinoma mielas, tačiau nepavykęs. Truputi atgydavau tose vietose, kur buvo susitelkiama į "noizą", bet, kad ir tas žiuauriai prastas ir visiškai neidomus. Yra gražių kadrų, unikalių scenų, tačiau šiaip laikau filmą prastu. Regis kūrėjai patys nesuprato, kad jų idėja - idomi (nors ir juokingoka) ir neišpildė jos, kaip derėjo. 4/10

SHEITAN

Ir vėl prancūzai skelia dešimtukui!!! Po pastarųjų europos ir skandinavijos filmų pradedu jau pamiršt kas išvis yra tas holivudas ir labai džiaugiuosi, nes dabar patys kokybiškiausi ir nepamirštami seansai plaukia toli gražu ne iš amerikos! Sheitan - 2006-ųjų Prancūzų kūryba, ne toks plėšrus reikalas, kaip tie "žmonių elgimaisi su kitais žmonėm nežmoniškai", bet pačios aukščiausios rūšies, garantuoju. Sheitan daugiau šmaikštus, prikolnas, neabejotinai gerai praleistas laikas. Šokčioju ant kėdutės, meldžiu, kad šitas filmas niekada nesibaigtų. Nuostabi pramoga prasideda naktiniame klube su grupele nelabai protingų jaunuolių, kurie nusikabinę keletą patrauklių panelių patraukia linksmintis. Priekvailės linskmybės darosi vis keistesnės, o filmas - originalesnis. Nors jame radau įvairių elementų, sunku jį kažkam prilyginti sakant "šitas tai toks kaip <...>". Taigi Sheitan - be galo smagus, išprotėjęs ir unikalus "pasivažinėjimas", su neužmirštamais personažais, nepakartojamom situacijom, smagiu juodu humoru ir vizualine bei garsine tobulybe. Va taip ir reikia varyti!

AUGUST UNDERGROUND'S PENANCE

Trečioji August underground dalis apie kurią nežinau jau ką daugiau bepridurti, ko dar nepasakiau apie pirmąsias dvi [Skaityti čia ir čia]. Vėlgi pusantros valandos žiūrime puspročių maniakų "namų vaizdelius". Kažkaip dabar prisiminus visą trilogiją drauge, šita dalis man atrodo fainiausiai, nors turbūt tai dėl viso bendro įspūdžio. Iš tikro visos dalys vertos viena kitos, visa trilogija sugula į vieną, "purviną", nemalonią patirtį, kuri pažini ne kiekvienam. August Underground nieko neteigia, nesmerkia ir nenori "pasakyti". Jis tiesiog parodo ligotų žudikų asmenybių tusovkės ir gyvenimo akimirkas. Taigi nuo savęs nieko daugiau ir nenoriu pridurti.

CRUEL RESTAURANT

Japonų statytas praeitų metų filmas "Žiaurus restoranas". Pavadinimas daugmaž atskleidžia apie ką jis ir su savo žmogienos koldūnais primena man filmus Untold Story ir Ebola syndrome. Kaip ir anie, turi tokį absurdiško, durno tik-Azijos-filmams-būdingo humoro. Turi ir goro bei nuogybių, na bet šitame tai nėra išryškinta taip aštriai kaip pvz ta kvapą atimanti žudynių scena matyta Untold story. Čia visi tie kraujai ir papukai žiūrisi gan linksmai ir visumoj filmas gaunasi kaip išradinga, nerūpestinga juodoji komedija. Nieko labai ypatingo, bet puikiai atpalaiduoja. Verta pažiūrėt po sunkios darbo dienos bent jau tam, kad sužinot žiauriaus restorano koldūnų recepto subtilybes.

eXistenZ

Labai jau keistas filmas, tačiau nieko keisto, nes keistuolio režisieriaus - Davido Cronenbergo, kuris regis negali pastatyti filmo, kuris nebūtu nors kiek keistas :) Jau teko susipažinti su nemažai jo filmų - Crash, The Fly, The dead zone, Videodrome, Scanners, The brood, o dabar 1999-ųjų eXistenZ. eXistenZ - tai pusiau organinis, pusiau kompiuterinis žaidimas, kuris sujaukia jūsų protą. Jungiamas tiesiai į kūną su gan šlykščiai atrodančia (gyva?) konsole aparatas primena man vaizdajuostę lendančią į pilvą videodrome. Filmo nuotaika labai keista, atrodo šis žaidimas vis svyruoja ant absurdo ribos ir tai sukelia kažkokio sapno jausmą. Žinote, sapnuose būna biški kvailokų detalių, kurios sapnuojant visai neatrodo kvailos. Čia irgi lyg lauki kol visi aktoriai ims juoktis ir padės savo keistus žaislus į šalį, tačiau keista rimtis išlaikoma ir taip imama žaisti ir žiūrovo smegenimis. Kas gi tikra, o kas netikra? Kur dar žaidimas, o kur jau ne? Kiek plotmių turi mūsų pačių egzistencijos "žaidimas" ir kada metas baigti žaisti? Kur riba tarp mūsų žaidimo ir mūsų kasdienės realybės? Po filmo lieka keistas, gal kiek nemalonus, nerealumo pojūtis ir vakarienė atrodo... idomiai. Savotiškas cyberpunkinis siurrealizmas, keistenybių ištroškusiems.

IRREVERSIBLE

Šį filmą pastebėjau jau ankščiau kai man vis jį siūlydavo imdb rekomendacijos, tačiau pažiūrėti teko tik šiandien, kai vienas matęs draugas pasakė man, kad privalau tai padaryti ir taip priminė, kad esu jį praleidęs. Filmas, 2002-ųjų, prancūzų, režisierius : Gaspar Noe, su kuriuo turėjau trumpą, bet ryškią pažintį - Carne. Nuo pat tada kai žiūrėjau Carne guli ir nematytas - I stand alone, bet dabar jau peržiūros neišvengs, nes Irreversible yra kino šedevras. Hm, nuo ko gi čia pradėti...
Gal nuo formos? Visiškai palaida kamera, padrikai lakstanti po ekraną, neleidžianti mums daug ko pamatyti, bet tuo pačiu sudaranti unikalų pykinančio, nesvarumo, svaigulio jausmą. Filmo laikas bėga atgal, vadinasi pamatome istorijos pabaigą ir tuomet po truputi lipame į jos pradžią, susidarydami vis pilnesnį jos vaizdą ir neišvengiamai koreguodami savo įspūdį apie tai, kas jau pamatyta. Tokią laiko tėkmę pamenu filme Memento, tik kažkaip atsimenu, kad tas nepatiko, o čia yra nuostabu. Dėl to kas pamatyta... Kaip sako vienas internetinis pokštas: "kas pamatyta, nebegali būti pamatyta - atgal". Taip ir gyvenime - kas padaryta, - padaryta. Šiame filme pamačiau vieną brutaliausių žmogžudysčių ir vieną nemaloniausių seksualinės prievartos scenų, kokias man yra tekę matyti ekrane. Tai nėra siaubo filmas, tai drama, tačiau kai kurie jo epizodai buvo gan siaubingi ir ne kiekvienas galės juos ištverti nenusukęs akių. Tačiau nepaisant tos žarnas drebinančios jo tamsos, filmas vertingas ne dėl šoko faktoriaus. Nors ir pažįstu žmonių, kurie bukaprotiškai žavisi brutalybėmis vien dėl jų pačių, ten yra šis tas daugiau. O čia vietos filosofinei interpretacijai išties daug ir man ji labai vertinga. Nebenoriu išduoti nieko daugiau apie tai, kas vyksta šiame filme, bet privalau paantrinti man jį rekomendavusiems žmonėms. Jį pamatyti būtina, seansas - nepamirštamas, patirtis - neišdildoma ir jei išdrįsite perbristi šiek tiek dvokiančio gyvenimo purvo atvaizdavimo, kuris manau čia yra vienas pagrindinių aspektų, patirtis visumoje - nuostabi. Pasaulis ir laikas negrįžtamai sukasi ir nuo to dabar net šiek tiek fiziškai negera. 10/10

HOUSE 3: The horror show

Trečiasis HOUSE [1; 2] filmas, kurio pavyko net originalų dvd įkirsti (pasigyriau). Visi trys House filmai yra labai kieti (ketvirtojo seansas - dar priešaky) ir kas man labai patinka, kad jie nėra susiję. Visi jie kaip atskiri filmai, su kitokiu priėjimu prie istorijos, kitokia nuotaika ir t.t. Praktiškai nesusiję filmai, kuriuos riša tik bendras pavadinimas. Na ir žinoma šioks toks namo vaidmuo istorijoje. Pirmi du House buvo gan juokingi, šitas gi - nė kiek, visiškai rimtas siaubekas, vietomis net smarkiai nemalonus ir truputi baugokas. Šis trečiosios dalies skirtingumas nuo pirmų dviejų priminė man Return of the living dead 3 atvejį, nors patį filmą labiau galima prilyginti Nightmare on elm street filmams apie sapnuose siautėjantį legendinį Fredį Kriugerį. Tiesą sakant house 3 sudarė man tokį įspūdį, kad tai galėtų būti viena iš Nightmare on elm street dalių veikiau nei House. Ir jei taip būtų - ji būtų visai neprasta :) Dabar imdb užmačiau tokį komentarą, kad čia prasčiausia House dalis. Na gi visiškai nesutinku. Mano akyse šitas House serialo vaizdas vis gerėja ir su malonumu looking forwardinu į ketvirtąją dalį. Duota 4/10 wtf? Sakyčiau 9/10 :) Na bet juk mūsų - "siaubo estetų" skonis iškrypes. Istorija kietai sukalta, nuolat išlaikomas dėmesys, siautėja ne šiaip kažkoks blogis, o yra blogiukas su veidu, beje labai įspūdingu (pamenu tą bičą iš kažkur. Bet iš kur???) ir vaidina mano mylimas Lance'as Henriksen'as. Ar gi gali būti blogai? Tik ne true old skūlinio horroro aistruoliams!

S.DARKO

Manau visi kas matė Donnie Darko (2001) sutiks, jog tai ypatingas filmas. Ir buvo tikrai keista išgirsti apie tesinio kūrimą. Rizikingas ėjimas visomis prasmėmis. Ir štai jau yra Samantos Darko dvd-ripas ir visi galime pamatyti kaip gi pasisekė antrosios dalies kūrėjams. Aš tiesą sakant tikėjausi tokio nelabai su originalu susijusio šlamštuko, matyt įtaką išankstinei nuomonei sudarė spjaudymaisi apie tesinio idėją internete. Na bet po peržiūros galiu pasakyti, kad tesinys yra visai neprastas, geriau nei tikėjausi. Mėginta išlaikyti pirmosios dalies estetiką, kinematografinius triukus, kai kuriose vietose su ta estetika gal ir perspausta, na bet tebunie: tie "lėti"/muzikiniai filmo epizodai veikia tikrai hipnotizuojančiai, užburiančiai. Ir nors manau, kad pirmai daliai nė iš tolo neprilygsta, visgi S.Darko - puikus filmas. Sakyčiau nuostabus, jei ne tas automatinis lyginimas su Donnie Darko ir dėl tos priežasties smarkiai keliama reikalavimų kertelė. Na, o istorija pasakoja apie Donnio sesę - Samantą, kuri (turbūt kaip visi Darko šeimos nariai :)) irgi yra ypatinga. filmas vėl messina su "kelionės laiku filosofija" tik šį kartą gal kiek primityviau/suprantamiau nei pirmąjame filme ir šįkart, kaip jau išduoda užrašas ant plakato, bus daugiau mastoma apie tai kas būtų, jei būtų. Daugiau ir nebespoilinsiu, S.Darko - geras tesinys, daug labiau vykęs nei galėjo būti, sekant tokį keistą ir unikalų filmą. Ir nors iki originalo toli, nors ir bandyta sąmoningai pakopijuoti jo elementus ir kai kas pavyko, kai kas - nelabai, tačiau kaip atskiras filmas - S.Darko tikrai yra žavingas ir vertas dėmesio.

THE TERMINATORS

Kol laukiu kine pasirodant naujojo Terminator: Salvation, į kurį beje dedu daug vilčių, tikiuos, kad jis smarkiai pralenks trečiąjį, kuris buvo gan prastas, į mano akis papuola šių metų mažabiudžetis trashas - The terminators. Nusiteikiau labai prastam filmui, todėl ir gavau ko tikėjausi ir net vargais-negalais pavyko pažiūrėti iki pabaigos, ko negalėčiau pasakyti apie terminatoriaus serialą the Sarah Conor chronicles, kurio vos pirmos serijos iškenčiau tik 15 minučių :) Anyway, smalsiai suirzusius terminatoriaus fanus (kaip aš) galiu nuraminti, kad iš tikro šitas filmas mažai ką bendro turi su originalia terminator istorija. Veikiau panašu į atsiminimus girto žmogaus, pasakojančio apie terminatorių, užrašytus ant lapo ir keletą kart kopijuotus su pasibaigusiais dažais švietimo aparate :) Kūrėjai matyt mėgino susukt mažo biudžeto terminatoriaus filmą, bet gavosi tikrai ne kas. Daugiau pigi kosminė vizija. Visgi kaip kinas-mėšlas, turiu omeny bad-cinema, tai visai išžiūrima nesamonė, tad jei jus traukia būtent išskirtinai prastas kinas, gali ir visai idomu būt pasižiūrėti. Ypač su dėže alaus ir užrašų knygute "ko nereikėtų daryti, norint sukurti filmą" :) Na bet labai nelazdavosiu, manau neigiamų atsiliepimų apie šitą terminators - pilnas internetas. Man buvo idomu. Smalsumas patenkintas, gavau ko ir norėjau :) buvo pora ir tikrai neblogų vietų, kaip kad maloniai ištyškę kraujai žmonių sušaudymo scenose. Galėjo daugiau tokio stuffo prigrūst užuot mėginę konstruot dialogus. Neturėtų šitas filmas būti laikomas rimtu ar vienu iš terminator serijos filmų apskritai. Tačiau kaip trečiarūšis kino-šlamštas tai gal ir visai nieko.
Iš tikrųjų viską kas gero yra šitam filme praktiškai galite pamatyti šiame treileryje

AUGUST UNDERGROUND'S MORDUM

August Underground kūrėjai Toetag pictures ir toliau bando žiūrovo kantrybę savo itin ekstremaliu, eksperimentiniu kinu. Mordum - nešlovingojo pseudo-snuffo August underground tęsinys išėjęs 2003-aisiais. Mačius pirmąjį filmą jau aišku ko tikėtis, bet čia toks dalykas, kurį galima žiūrėti ir pavieniui (aišku jeigu išvis norite žiūrėti tokius dalykus). Be jokio paruošimo jūs tiesiog imate stebėti padugnių, maniakų siautėjimą, įrašytą video juostoje. Jausmas būtent toks, kaip užsileisti atsitiktinę vaizdajuostę, paimta iš žudiko-maniako video kolekcijos spintelės. Žiūrovo pojūčiai dirginami taip aršiai, kad vietomis kyla keistų minčių "o gal vis dėl to tai kas rodoma - tikra?" Mes tikimės, kad ne :) Tačiau filmas pukiai atskleidžia tai, ko būtų galima laukti iš žmogaus padermės. Nemalonių vaizdinių pojutis iš tiesų juntamas. Aš šokiruotas ne tik psichologiškai, bet po tokio seanso, pats jautiesi tarsi fiziškai muštas. Kam reikalingas toks kinas? Tegul į šį klausimą atsako tie, kurie negali jo pakesti. Kraštutiniškas August underground kinas avėdamas aštriomis, peiliais kaustytomis pačiūžomis negailestingai vaikšto žiūrovo jautrumu. Pažiūrėk šitą filmą jei nori pusantros valandos pažvelgti į tuščią ir nužmogintą pasaulį iš iškrypusio, pusžmogio maniako perspektyvos. Neužglaistyta, šlykšti, tuščia ir beribė įvairaus plauko prievarta, beatodairiškas smurtas ir keista plotmė susimastymui.
Toliau laukia ir trečioji A.U. dalis - Penance. Bet iškarto dar vieno tokio filmo negaliu suvirškinti. Pertraukėlė :)

HOUSE 2: The second story

Vos metai po pirmojo HOUSE išėjęs, kaip skelbia užrašas ant dvd tapo dar keistesnis, aš sakyčiau, trenktesnis. Šitame filme gali nutikti bet kas ir tai atrodo labai smagu. Nemažai pasijuokiau, gavosi puiki pasakaitė (iš rūsio) prieš miegą. Į paslaptingąjį "namą", atsikrausto jauna porelė. Greit paaiškėja, kad čia kadais gyveno jaunuolio pro-prosenelis, kuris iš tolimų dikumų parsivežė stebuklingą kaukolę, suteikiančią amžiną gyvenimą ir turinčią dar kažkokių galių. Jie su draugeliu nuvarę tą senioką išsikasa ir pradeda su juo gerti ir panašiai :) Vėliau prasideda visiškai nepaaiškinamų (paaiškinimai čia ir nereikalingi), bet labai durnų ir smagių dalykų virtinė. Toks jausmas, kad tikrai regime kažkieno šią akimirką kuriamą pasaką. Labai smagus ir mielas filmas atsipalaiduoti ir pasijuokti. Būtinai reik pažiūrėt ir likusias dvi House "quadrilogijos" dalis. 8/10