LAST HOUSE ON THE LEFT (2009)

Turiu pasakyti, kad laukiau šito filmo ir dėjau vilčių, nors į perstatymus kažkaip visada savaime žiūriu skeptiškai. Džiugu, kad šį kart viltys pasiteisino, nes šis Last house on the left perdirbinys tikrai vykęs ir šiaip savaime geras siaubo filmas. Senasis taip pat paliko gilų įspūdį ir sunkiai išdyla iš atminties nors tada gal ir atrodė kiek nevykęs. Tačiau manau, kad lyginti šiuos du filmus neteisinga ir neverta, nes tai būtų panašu į tarkim, arklio ir automobilio lyginimą. Gana pasakyti, kad 2009-ųjų "Paskutinis namas kairėje" yra sąžiningas perdirbinys, kuris tikrai užtvirtina gerą originalo vardą ir įspūdį. '72-ieji tebūnie savo vietoj ir jų daugiau nejudinsime. Na, o šiemetinė versija rimta, nemaloni, kupina įtampos ir žiaurumo. Būtent to tikėjausi ir šiuos dalykus filmas turi patiektus šiuolaikine kokybe. Gal ir neišsiskiria labai originalumu iš kitų panašaus plauko trilerių, bet turi savo akimirkų, o ir Weso Craveno sugalvotas siužetas čia gerai atrestauruotas. Kiek jis įmanomas realiame gyvenime? Prie siaubo filmų dažnai kimbama šiuo klausymu. Man tai nėra labai svarbu ir mėgautis baisybėmis netrukdo, na, o kad žmogus nėra labai taikus ir tobulas padaras tai niekam ne paslaptis ir kūrėjai pamėgino tą parodyt kaip tik sugalvojo. Last house on the left neprespjauna pastarųjų "žmonės elgiasi su kitais žmonėmis nežmoniškai" filmų iš Prancūzijos ar Britanijos, bet savo vietoje yra tikrai neprastas siaubiakas, kuris prigauna ir laiko užgniaužtą kvapą iki pat galo. Siaubų mėgėjai turėtų kaifuoti, o kažkas iš normalių žmonių ras ir ko įsižeisti. Taigi manau tikrai vertas 8/10 ir trumpai tariant - geras remeikas.

HANGER

Šių metų "Pakaba" - gan originalus mėšlas iš Gutterballs kūrėjų. Kas matė gutterballs tai jau žinos kokios keistenybės tikėtis, na o tiems kas nežino kas tai yra sakau, kad Hanger, švelniai tariant - nėra normalus filmas :) Keistokos nuotaikos, purvino juodo humoro, nepriklausomas filmas, kiek primenantis ne pačius nuostabiausius tromos filmus, beje čia mažą vaidmenį atlieka ir pats Loydas Kaufmanas.
Kekšės, išsigimėliai, šlykščios mordos, smurtas, nuogybės, nesiliaujanti roko muzika fone - gan tromiškas stuffas, bet tikrai ne toks, kurį labai rekomenduočiau. Man tai tikrai patiko toks tuščias, iškrypėliškas laiko praleidimas, bet siūlau Hanger tik tiems, kuriuos domina nesamonės, "blogas" ir keistas kinas ir panašūs nukrypimai nuo to, kas suprantama kaip "normalu". Visai žiūrimas, sąmoningai puskvailis, independent video nasty. 7/10

ACOLYTES

Visą laiką kol žiūrėjau nesupratau kaip man reaguot į šitą filmą ir dabar net pamiegojęs, vistiek nesuprantu. Kas gi čia nutiko? Turiu omeny net ne siužetą, o apskritai filmą. Žiūrint, jau gan pradžioje kilo tokia dvejonė: arba čia viskas labai debiliška, arba labai keista. Dabar kažkaip galvoju, kad both. Bet tą debiliškumą, galima atleisti už keistumą. Scenarijus iš pirmo žvilgsnio lyg ir primityvokas, vaikai randa lavoną ir nutaria patys pamokyti žudiką, kvailoka tiesa? Bet tas keistumas... Sunkiai apibūdinamas, tokio atrodo tikrai dar nesutikau jokiam filme. Ir kai viena scena atrodo nevykusi, kita staiga ima ir ištaiso visą padėtį. Ypač idomu, kad nėra klasikinės vienas blogietis - o visi kiti geriečiai formulės. Blogiečių net keletas, niekad nežinai, kuris tikrasis, vaidmenys mainosi, dalyvauja žmogiškasis faktorius. Tas buvo gerai, bet praėjus valandai filmo, pasidarė nuobodu ir man iš tikro neberūpėjo kas nutiks su personažais ir kuo baigsis ši keistai patiekta istorija. Nesakau, kad nepatiko, savotiškas tikrai filmas, bet ne toks ką kažkam rekomenduočiau ir mano asmeninis įspūdis - vidutiniškas. + per daug bereikalingų "staigių" scares'ų, kurie negasdina, o daugiau erzina. P.s.: Filmas lyg ir australų, bet title screenas buvo vokiškas, kaip ir savaitės dienos. Vokiškos kopijos ripas? Ar dar vienas keistumo pasireiškimas? :) 5/10

THE THREE... EXTREMES

Trys Azijos siaubo filmai sulipdyti į vieną, šaunų sumuštinį. Visi trys skirtinga tema ir skirtinga nuotaika, iš skirtingų režisierių ir net skirtingų Azijos šalių, tačiau keistai tinka vienas prie kito ir gaunasi puiki kompiliacija.
Pirmasis - gerai pažystamo hyperproduktyvaus Japonų režisieriaus Takashi Miike filmas "Dėžutė". Labai estetiškas, lėtas, siurrealistiškas ir tamsus. Užburia ir sukelią šiurpią rimtį, kurią netrukus išsklaido antrasis - Honk Kongo "virtinukai" :) Apie virtinukus, kuriuos reikia valgyt norint išlikti amžinai jaunai. Kažkaip pastebėjau, kad kai siaubo filmas siejasi su maistu, niekaip nepavyksta apeiti juodojo humoro. Kas gi tokio juokingo tame valgyme? O trečiasis - Labiau jau maniakinis filmas iš Korėjos - "Cut", kurio keturiasdešimt įtemptų minučių praleisite vienoje patalpoje su keliom desperatiškom, nelabai stabilios psichikos personom. Šis taipogi kiek šokiruojantis ir turintis juodo humoro. Taigi kaip jau sakiau, filmai tikrai skirtingi, bet kartu žiūrisi kuo puikiausiai. Trys... Kraštutinumai, prie Azijos puikiųjų. 9/10

TREEVENGE

Superinis goravas, kalėdinis horror shortas turintis daug geriausių siaubo klaiskos elementų. Trukmė 15 minučių. Labai rekomenduoju nuostabios dienos pradžiai :)
Visą galite pažiūrėti štai čia ir dabar (padalintas į dvi dalis)

THE OMEGA MAN

'71-ųjų post apokaliptinis The Omega Man, kaip supratau yra filmas įkvėpęs nesenai pasirodžiusį I am Legend, kuris praėjus kiek laiko po peržiūros trenkia mėšlu, kaip reikiant. The Omega Man vizija daug geresnė ir panaši tik pradžioje - vyrukas likęs vienas pasaulyje bastosi gatvėmis ir ieško pramogų, bei stengiasi išgyventi. Naktimis jis taipogi turi slėptis, tik čia gatvėse bėgioja ne apgailėtinai atrodantys zombiai, o mutantai žmonės, kurie dabar įsitikinę, kad dėl visko kaltas mokslas ir sukurę naują religiją, kuri siekia grįžti prie primityvaus gyvenimo - kai dar nebuvo jokių "naikinančių" išradimų. Išgyvenęs "normalusis" jiems aišku nepatinka, todėl jie neišvengiamai konfliktuoja. Filmas tikrai labai įdomus, o kaip savo metui - ir labai gerai atrodantis. Ir nors kaip jau daugkart sakyta - idėja ne nauja, Omega man tikrai šio žanro klasika ir išskirtinis filmas apie paskutines žemės dienas. Naująjai versijai - I Am legend iki originalo toloka, ir pamačius originalą, I am legend'ą norisi nuleisti į užmaršties tualetą. Tiesa, imdb matau, kad ir šis filmas yra dar senesio filmo - Last man on earth versija... Gal šiuo atveju tuomet nereikia būti labai griežtam tiems perstatymams :) 8/10

TRON

TRON matyt irgi savotiška klasika, bet susipažinau su ja tik dabar. Tron tai '82-ų fantastinė vizija apie kompiuterių pasaulį, kuri beveik visa praktiškai ir vyksta kompiuteryje. Filmas siūlo mums idėją, kad programos jaučia ir supranta save, kaip ir žmonės, todėl joms nepatinka kai joms įsakinėja žaisti mirtinus žaidimus ir panašiai. Tokia idėja primena man '97-ųjų Nirvana, kurį beje visiem labai rekomenduoju, tačiau Tron mažiau dramatizuoja šiuo aspektu ir nėra toks rimtas filmas (mintį, kad filmas gan vaikiškas kiša jau pradžios titruose pasirodantis užrašas "Walt Disney pictures", bet iš Walt Disney kompanijos teko matyti ir rimto kino, todėl nebūsim siaurapročiai ir pamirštam šitą faktą). Trumpai - Tron yra filmas apie tai, kaip tikras žmogus įtraukiamas į kompiuterinį pasaulį ir visa eiga yra jo nuotykiai jame. Istorija man visai nepasirodė ypatinga ir net privertė žiovauti, tačiau kas ypatinga šitame filme - tai stilius. Unikalus, garantuoju - nepamirštamas, 64 bitų sega pasaulis :) kuris šiandien mum gal ir atrodo juokingai, bet šitame filme puikiai limpa kaip nepakartojama stilistinė priemonė. Susidaro toks keistas įspūdis, kad nesuprasi ką žiūri, ar vaidybinį filmą ar seną, kompiuterinę animaciją. Taigi Tron, kaip pačiam filmui 6/10, bet stiliui - dešimtukas ...tai kas moka skaičiuot vidurkį? :)
8/10 už stilių, išskirtinumą ir neužmirštamumą.

POLTERGEIST

Kažkaip pasiilgęs jau buvau senų gerų, truputi vaikiškų, paprastų-bet-todėl-ir-fainų amerikietiškų siaubiakų, todėl šįvakar puikiausiai sulindo '82-ųjų Poltergeistas, mintimis ir pinigais gimdytas Spielbergo, o režisuotas Tobe Hooperio, kuris pastatė legendinį Texas Chainsaw Massacre. Komanda kieta tai ir rezultatas jaučiasi. Poltergeist padarytas pagal tas pačias daug kartų matytas formules, kaip ir kiti tie paprasti old skūliniai štatų siaubekai, tačiau čia viskas gan patirštinta, paskaninta, todėl žiūrisi dar smagiau. Iš tikro jaučiuosi, kaip sužiūrėjęs du panašius filmus, sukištus į vieną, todėl pilvas dabar prikimštas kaip reikiant. Na, o apie siužetą kalbėt nėra reikalo. Visi žino kas tas poltergeistas. Čia jis pasirodo spalvingai ir įvairiai, ne šiaip tik vazas pastumdo, todėl vakaro pramoga šauni visom prasmėm. Buvo gerų bajeriukų, biški šiurpuliukų, pora debiliškų nesamonių ir daug nuotykių. Na, viskas ko reikia paprastam ir genialiam siaubiakui. 8/10

IN A GLASS CAGE

87'ų gimimo, kaip ir aš, Ispanų filmas Tras El Cristal. Sunkus, niūrus, slegiantis, tikrai keistas pasirinkimas ansktyvo ryto peržiūrai, bet suveikęs, kaip dažnai nutinka su netradiciniais dalykais - idomiai. Šis filmas pasakoja istoriją paraližuoto pagyvenusio žmogaus, gulinčio dirbtiniame plautyje, kas nežino kaip tai atrodo, tai toks didžiulis stiklinis konteineris, kuris kvėpuoja už žmogų, taip jį savotiškai įkalindamas. Ligonis - ne iš šventųjų, jo praeitis labai negraži, tiesiog dvokianti žmogiškosios tamsos šlykštumu. Ir ši praeitis sugrįžta pas jį, dabar, kai jis įkalintas metaliniame karste, vėl patenkinti jo nesveikų pojūčių ir atkeršyti už jo darbelius. Filmas tikrai neįtiks kiekvieno skoniui, bet savo sultyse jis yra puikiai pagamintas ir turi tokių vietų, kurios ilgam nepasimirš, dėl savo meniškai išpildytų, žiūrovą "smauginačių" epizodų. Iš šiurpios dramos, akimirkomis jis pavirsdavo ir kiečiausiu horroru, prilygstančiu klasikai (negaliu susilaikyti nepagalvojęs apie Argento). Tikrai ne linksmas, labai skoningas, depresyvus pasivaikščiojimas po dvokiančius žmogaus vidinio pasaulio užkaborius. Kai kurios scenos tikrai vertos dešimtuko, na bet visumoje - 7,5/10.

HEAVY METAL

Originalus ir kietas animacinis filmas suaugusiems dar iš 1981'ųjų. Pavadinimas išties pasako daug, jei nors kiek jaučiate taip pat vadinamo muzikinio stiliaus koncepciją :) Labai vizualiai patrauklus filmas iš ties atrodo kaip judantys heavy metal diskų viršeliai, jau be to, kad skamba ir pati muzika, filmas tiesiog prifarširuotas nuogų moterų, drakonų, kraujo ir panašių linksmybių. Apie Heavy Metal manau irgi galiu pasakyti, kad nieko panašaus dar nesu matęs, nors vietomis, nenoromis ir lyginau su Japonijos anime. Tačiau nemanau, kad derėtų daryti tokį gretinimą, nes heavy metal, savotiškas ir unikalus dalykas. Istorija nors ir chaotiška, sukapota epizodais, visas veiksmas sukasi apie žalią sferą, kuri susuka žmonėms galveles ir kūnus. Šokinėjame per laiką ir fantasy pasaulius, tačiau viskas vis sugrįžta prie to žalio rutulio. Nesu didelis fantasy gerbėjas, bet negaliu likti abejingas kai ekrane maskatuoja tiek gražių papukų, kardais kapojamos galvos ir groja šaunus rokas :) Keistai geras tripas, kuris jau vien dėl savo originalumo pasiliks atmintyje. Dar įdomus dalykas, kad pamenu būdavo sąsiuviniai su šituo filmuku, čia pat Lietuvoj parsiduodavo. Pats turėjau kai mokyklą lankiau. Ir per tą patį Videokauką lyg ir rodė šitą. Tikrai galėtų pakartoti :) mielai visiems rekomenduočiau. Beje, kaip suprantu yra ir tęsinys, Heavy Metal 2000, kaži ar irgi toks pat fainas? Taip pat ruošiamas ir perstatymas. Kam? Ar jie sugebės atgaivinti 80-ųjų Heavį? :) Pamatysim 2012-aisiais kai atskris žalias Nibiru skritulys ir visiem bus ambytė.

WATCHMEN

Šviežia komikso adaptacija, apie kurią dabar daug kas kalba, nes pasirodė dvd-rip, o ir įvertinimai internete aukšti, tad nutariau pažiūrėti ir aš ką gi siūlo šis Watchmen. Turiu pripažinti tikrai idomus filmas, gerai padarytas, keistai atrodantis. Keistai dėl to, jog komiksai ir visokie super-dydvirių reikaliukai dažniausiai siejasi su vaikais, sakoma "šis filmas - vaikiškas" ar panašiai, bet Watchmen žengia drąsų žingsnį ir pritaiko ši spalvotą komiksų pasaulį tik saugusiųjų auditorijai - filme gausu smurto, kraujas tirštas ir raudonas, laistomas kairėn-dešinėn gan piktdžiugiškai. Man tai žinoma privalumas ir sprendžiant iš filmo pasisekimo - kitiems irgi. Todėl man labai liūdna, kad daugelis naujų "rimtų" filmų dabar išleidžiami su "leidus tėvams" reitingu, kaip pavyzdžiui nutiko su naujuoju Terminatoriaus filmu. Kūrėjai matyt renkasi tokį kelią dėl pelno, bet manau kraujo nebuvimas filme tam daro mažai įtakos. Puikiausi filmai kino istorijoje taškėsi kraujais ir taškosi, nuo to jie mažiau žinomi ar mažiau pelningi nepasidarė, o prastas filmas - prastas bet kokio "reitingo" atveju. Watchmen - tikrai neblogas filmas, savotiškas, išsiskiriantis iš kitų superhero filmų ir stiprus smurtas, bei sekso scenos čia suveikia teigiamai, priduodamį spalvingai pasakai aštrų exploitationo prieskonį. Patys herojai kartais atrodo gan cheesy, todėl žiūrisi dar idomiau, galvojant, kad filmas - tik suaugusiems ("nejau aš visai suvaikėjau?"). Bet nereikia gėdytis pažiūrėti Watchmen, filmas gan epic, trys valandos, žanras sakyčiau beveik fantasy, na bet ką apie tai kalbėt - komiksas yra komiksas. Tamsūs, prikimę vieno veikėjų monologai čia primena Sin City stilistiką, bet aš ne pirmas, kuris tai pastebi. Šiaip jau nelyginčiau šio filmo su niekuo... Na gal su kokiu League of the extraordinary gentlemen, bet šiaip Watchmen savitas ir ant savo paties kojų tvirtai stovintis nuotykių filmas, su kuriuo tos trys valandos tikrai neturi reikalo prailgti. Man džiugu, kad ir į tokį žanrą dar mokama žiūrėti rimtai ir nors apakintas nelikau, - tikrai neprastas palakstymas po fantazijų realybę. 8/10

SEUL CONTRE TOUS

I STAND ALONE, stipraus Prancūzų režisieriaus Gaspar Noe filmas, chronologiškai ir konceptualiai stojantis tarp CARNE ir IRREVERSIBLE. Tikrai ne mažiau vertas dėmesio nei anie du paminėti ir gan stipriai smogęs man į vidurius šią karštą vasaros popietę. Iš esmės tai yra Carne istorijos tęsinys, šį kart jau pilnametražis. Tą patį diedą, čia atlikusį pagrindinį vaidmenį, matysite ir Irreversible pradžioj, todėl kaip Carne komentaruose jau minėjo Human Garbage - gaunasi savotiška trilogija. Žiūrėjau ją netaisyklinga tvarka, bet viskas tvarkoje, šie filmai stiprūs kiekvienas atskirai ir veikia po vieną - kuo puikiausiai. Seul Contre Tous toks pat tamsus, sunkus, slegiantis nihilizmo ir egzistencializmo mišinys, kartais pertraukiamas smarkių audiovizualinių smūgių ar minčių, pasirodančių ekrane, teksto pavidalu. Kiek imanoma subtiliau, žmogiškas purvas visgi iškeliamas iki maksimumo ir tai, be abejonės, atmes jautresnį (ir durnesnį) žiūrovą. Pagrindinis veikėjas, su kurio vidumi ir mintimis turime susigyventi šią valandą su pusę - padugnė, vargšas, senas, pasimetęs žmogus, neturintis ko prarasti ir nežinantis kodėl jį velnias apskritai dar nešioja šitoj žemėj. Nupiešti tokio žmogaus paveikslą nelengva ir nukeliu skrybelę prieš režisierių, kaip gerai jam tai sekasi. Norisi apsidairyti ir badyti pirštais: "aš žinau tokių žmonių, aš juos pažįstu. Gal tai net mano artimieji, o gal ir aš toks?" Keista šito padugnės monologuose, kurie "sveiko proto" žmogui turėtų kelti vien šleikštulį, kartais aptikti minčių, kuriuos sutampa su manosiomis ir pritarti veikėjui - "o čia tu tikrai teisus!" Manau nereikia sakyt, kad pamurkdyti į šio žmogaus vidų, mes mokomės apie tamsią žmogaus prigimtį ir t.t. Žinoma, taip ir yra, bet maždaug tą patį galima pasakyti apie kiekvieną nors kiek panašų filmą ir šitame, taip pat yra kažkas daugiau. Noe - velniškai geras režisierius ir jo kūriniai negali nepaliesti. Nepaisant to ar sugebėsi juose rasti kažkokį grožį, kaip nutinka man, ar būsi tik pasišlykštėjęs, jo filmų pamiršti nepavyks ilgai ir juos pamatyti gero kino mėgėjui stipriai rekomenduoju. Keistas, piktas triukšmas arba staigi ir keista meilė gyvenimui. Beje, kaip ir Irreversible, I stand alone gan stipriai veikia ir pačius žiūrovo pojūčius. Čia nėra tiek ryškių kino triukų, kiek 2002-ųjų šedevre, kaip pvz visiškai palaida kamera ar staigūs akinantys blyksniai, bet labai savytas režisieriaus stilius juntamas stipriai ir sunku likti jam abejingu. Man šitas kino-purvo gumulas yra aukso vertės, tačiau lengvo ir malonaus laiko praleisti su juo nelinkiu. 9,5/10

I WILL WALK LIKE A CRAZY HORSE

Tikrai keistas, ypač savo metui (1973) Prancūzų filmas. IMDB.
Farširuotas siurrealistiniais vaizdiniais, tačiau daugiau smagus ir lengvas, negu tamsus ar šokiruojantis. Aišku gali šokiruoti kažką, kas bijo šventvagysčių, nes jų čia apstu ir visi tie siurrealistiniai vaizdeliai dažnai paskaninti nuogybėmis, gašlumu ar kokia šlikštyne, tačiau mano supratimu, tai tik daro filmą linksmesnį. Kas čia vyksta tai sunkoka ir pasakyti, nepaisant tų daugiaplotmių beprotysčių, šiaip jau istorija sukasi apie du vyrus, kurie susitikę dykumoje keistai, artimai susibendrauja. Vienas jų mums lengviau suprantmas baltasis, kitas - keistokos išvaizdos, žemas, juodaplaukis dėdulė, kurio klauso visi gyvūnai ir pati gamta. Viskas toliau ganėtinai iškreipta, nenormalu todėl pasakoti apie jį būtų komplikuota, bet bent jau mano įspūdžiai tikrai teigiami ir ganėtinai linksmi. Filmas ne kievienam, bet tikrai vertas dėmesio savo išskirtinumu ir, kaip pritarčiau kažkokiam imdb vartotojui - pralenkęs savo laiką. 8/10
Štai filmo ištraukėlė:

SOYLENT GREEN

Mažas žiūrėjau šitą filmą per tv laidą "Videokaukas". Lietuviai buvo išvertę "Žaliasis maistinis produktas" (šis vertimas man ir limpa, nes nežinau ką iš tiesų reiškia Soylent). Tačiau paties filmo pamenu tik tam tikrus fragmentus, todėl dabar pažiūrėjau jį naujomis akimis. Soylent Green - kukli, bet gudri mokslinė fantastika, pasakojanti mums ne itin malonią ateities viziją, apie 2022-uosius. Žemė pergrūsta žmonėmis, milžiniška populiacija įnešusi nesibaigiantį skurdą, žmonės miega masiškai sugriuvę laiptinėse, o vietoj mums įprasto, normalaus maisto minta "Maistiniu produktu". Apie filmą sakau "kuklus", dėl to, kad čia nėra labai daug veiksmo ar efektų (C'mon, juk filmas 1973-ųjų), bet iš tikro lūkesčiai išpildyti kuo puikiausiai, yra scenų, kurių tiesiog neįmanoma pamiršti, kaip kad pvz ta, kurią matote perpieštą posteryje... Iš pažiūros gan paprastas filmas po seanso man paliko net truputi siurrealistinį prieskonį; besirutuliojanti filmo eiga šiek tiek panaši į ne pačius maloniausius mano sapnus. Iš tiesų tikrai jėgiškas, nors ir nelabai "greito judesio" filmas, išsiskiriantis iš daugelio kitų, gerąja prasme. Niuroka, nemalonu, ir turi kietą, old-schoolinį exploitationo prieskonį. Gražinkit "Videokauką"! 8,5/10
Treileris pilnas spoilerių. Rekomenduoju nežiūrėti, jei filmas sudomino.

ELECTROMA

Keistas filmas iš grupės Daft Punk (!). Na Šitos grupės didelis fanas niekad nebuvau, bet pripažinsiu, kad ne to tikėjausi iš jų, o įspūdžiai tikrai idomūs, nes filmas toks, kokio matyti dar turbūt nėra tekę. Istorija neva pasakoja apie du robotus, norinčius tapti žmonėmis (bent jau taip interpretuoja žmonės) tačiau iš tikro šis filmas nėra kažkoks istorijos pasakojimas. Šitas filmas tai meninė instaliacija, valandos ilgio video klipas su ilgais, ilgais ištęstais kadrais, daug ramios muzikos ir dideliais klodais tylos. Tam tikra hipnozė, meditacija, kuri užliūliuos gerąja prasme, bet gali ir užmigdyti. Užmigimas turbūt irgi nebus neigiama kūno reakcija į filmą, nes jis tiesiog iš prigimties toks - migdantis, buriantis. Didžiausia dalis jo vertės - vaizdingumas. Electroma yra vaizdiškai nuostabus filmas, daug dirbta ties spalvom, šviesom, kompozicija. Ta estetika labai profesionaliai padaryta ir abejingų palikti negali. Vien ji ir ta nuotaika verta dėmesio. Fantastinė ar siužetinė reikšmė čia labai nedidelė. Jei esi daft punk fanas, manau būtinai reikia pamatyti šį filmą, nors man šita vidinės ramybės meditacija tikrai patiko, net juo ir nesant. Rekomenduotina kai norisi pamatyti kažką labai, labai lėto, ramaus, mieguisto ir estetiško. Idomus ir gerai išpildytas kino eksperimentas, nepaisant to, kad kartais ir norėjosi prasukti fast forwardu. Džiaugiuos pažiūrėjęs.

GRAVEYARD SHIFT

1990-ų, S. Kingo novelės ekranizacija. Pamenu "Kapinių pamainą" teko skaityt visai pypliui buvus, bet atsiminiau tik mažytes nuotrupas. Na šiandien vėl atrausiau tą istoriją ir galiu pasakyt visai smagus filmas. Nieko itin ypatingo, bet kai tie paprasti dalykėliai gerai padaryti - man tai yra ypatinga. Biudžetas gal ir ne milžiniškas, bet su buvusiais resursais padaryta tikrai puikiai, filmas vizualiai patrauklus, gražios scenos su tom neatrastom, tamsiom patalpom ir žiurkių karalienė gražuolė :) Kiti kapinių gražuoliai, gal ir ne itin patrauklūs, bet įsimenantys personažai, vaidyba išskirtinai smagi ir visumoj palieka malonus, kieto, nors ir ne stebuklingo horror įspūdis. Mažėja jau sąrašas dar nematytų filmų pagal Kingą, alia jis ir produktyvus diedas! 7,5/10

TERMINATOR SALVATION

Terminatorių laikau vienu kiečiausių visų laikų sci-fi/action filmų ir jo tęsinys - Paskutiniojo teismo diena yra toji reta išimtis, kuomet pralenkiamas ir pats originalas. Pirmąsias dvi dalis statė tas pats stiprus režisierius - Jamesas Cameronas, gal todėl tie filmai tokie galingi. Terminatorius 2 - vienas mylimiausių mano filmų apskritai. Jį mačiau nesveikai daug kartų, jei pamėgint paskaičiuot kiek ir kam nors pasakyt tai turbūt galvosit, kad perdedu/pagražinu:) o vaikystėje tikrai ištisas dienas praleisdavau žiūrėdamas jį vėl ir vėl ir vėl. Tėvai išnuomodavo man vhs ir parą namie būdavo ramu. Pirmieji du Terminatoriaus filmai neabejotinai yra žanro klasika, kurią labai myliu ir dėl to esu juodai šališkas. Taip pat tai priežastis dėl ko man daug jaudulio sukėlė ir žinios apie naujus istorijos tęsinius. Terminator 3: rise of the machines, pasirodęs jau prieš šešis metus (? Nejaugi tai buvo taip seniai??) ir šviežiai iškeptas Terminator Salvation į kūrį teko laimė paspoksoti šiandien, didžiuliame ekrane. Visų pirma tai Terminatorius 3, mano galva, tikra gėda, daugiau panaši į pirmųjų dviejų dalių parodiją, nei į tęsinį to filmo į kurį išvarvinau akis vaikystėje. Žinant kino tęsinius, gal tai ir būtų nieko keisto, - nostalgiškas Švarcnegerio sugrįžimas į kultinę jaunystės rolę ir tiek, tačiau po to ką šiandien pamačiau kine, tą trečiąją dalį norisi kaip snarglį nuo piršto numušt iš atminties ir iš kino istorijos. Pagal stiprumą, Salvation turėtų būti trečioji dalis, sekanti Camerono filmus, na bet velniai nematė. Šio brangaus kino sprogimo ėmėsi režisierius, keistai pasivadinęs, kaip koks greito maisto patiekalas, ar reperis - McG. Apie jį žinau nelabai daug, tačiau jam teko rizikinga užduotis - nenuvilti terminatoriaus fanų, tokių kaip aš :) Į šią dalį dėjau daug vilčių ir sakau, kad tam McG pavyko kuo puikiausiai, nes Salvation maždaug toks filmas, kokį aš ir įsivaizduodavau būsiant idealiu terminatoriaus tęsiniu (gal mano fantazijos ir buvo kaltos dėl tokio nusivilimo rise of the machines?... Ne... ten juk tikrai prastai). Manau, kad beveik viskas ką geriausio buvo galima parodyti, daugmaž buvo išpildyta, tikrai nesugalvoju kokio priekaišto, mastydamas net kaip priekabiausias fanas, nerd'as, kurį tik reikia nuolat linksminti įvairia media ir kuriam vistiek viskas neįtinka :) Malonu girdėti gandą, kad ši komanda užsibrėžusi daryti ir dar du tęsinius. Be dar kokio nors absurdiško Švarcnegerio atsiuntimo atgal laiku, pagaliau prieita prie to, ko mano galva ir reikėjo - postapokaliptinio karo su mašinomis, kurio vos keletos minučių epizodai pirmuose filmuose paliko man neišdildomus įspūdžius visam gyvenimui ir smarkiai audrindavo vaizduotę. Nors likimo nėra, taip buvo sakyta, antrame filme ir pakartojama šiame - likimą kuriame patys, tačiau istorija rutuliojasi taip, kaip buvo lemta - John'as Connoras su kitais, išgyvenusiais branduolinį holokaustą stoja į kovą su mašinomis, sukilusiomis prieš savo kūrėjus (Tiesa dabar yra išleista antroji Terminatoriaus dalis su kitokia, laiminga pabaiga, tačiau čia tik šiaip įdomus faktas). Johną Connorą dabar vaidina Christianas Bale'as jau ryškiai holivude pasižymėjęs, kaip Amerikos psichopatas, gramatono Klierikas iš Ekvilibriumo ir žinoma - naujasis Briusas Veinas, Betmenas, Tamsos Riteris. Jau vien žinojimas, kad jis bus pagrindinis filmo veidas, nejučia paliepė dėti dideles viltis, nes po The Dark Knight pasisekimo Bale'as manau į mėšlą rankų nebekiš (nors ir neteko jo matyti, kadanors ten jas sukišusio). Ar pamatysite čia tikrojo Terminatoriaus - Arnoldo Švarcnegerio veidą? Ir taip ir ne :) Jis šiame filme pasirodo, tačiau Švarcnegeris jame nevaidina. Nesenai vieno internetinio pokalbio su siaubas.lt kolega -Slasher metu, jis išreiškė idomią mintį. Apkalbinėjome naujų Transformerių treilerį, aš pasakiau, kad efektai atrodo superiniai ir nusistebėjau, kad spec. efektų realumo ribos atrodo vis labiau platėjančios. Kada bus pabaiga? Slasher pasakė, kad turbūt tuomet, kai nebereiks tikro žmogaus ir kompiuteriu sugeneruoti aktoriai vaidins mums, o mes negalėsime atskirti, būtent ir sustos tas spec. efektų progresas. Privertė šiek tiek susimastyti ir ką gi, šiandien ekrane mačiau tikrų tikriausią Švarcnegerį, atkurtą kompiuteriu ir vaidinantį :) Tiesa - minimaliai, bet pradžia yra ir tas šiek tiek net maloniai gasdina. Taigi Connoras ir jo sukilėlių armiją kovoja su galingomis, nieko nesigailinčiomis mašinomis. Šioje dalyje susipažinsite su daugiau robotų modelių, tačiau kai kurie, sutikti praeitose dalyse, kaip skystasis T-1000 čia dar nedalyvauja. Ar dalyvaus ateinančiose? Tikiuosi, kad bent tos hibridinės moteriškės iš T3 nebepamatysime! Connoras turi surasti savo būsimą tėvą - Kailą Rysą ir išsiūst jį laiku, kad šis praeityje pamylėtų Sarah Connor ir ši pagymdytų Johną. Kelionės laiku paradoksas - jis privalo tai padaryti, kitaip jo čia nebus, bet jis jau lyg ir padarė tai, nes jau yra čia :) Painoka, bet Connoras privalo pats save "Padaryti" ir stengiasi iš paskutiniųjų. Yra nemažai smagių referencų į senąsias dalis, šiaip efektai, veiksmas, atmosfera ir visa kita - praktiškai nepriekaištingi, nebent apstulbintas brangios kino pramogos, efektų, veiksmo ir tt praleidau kokių smulkmenų. Man būtų patikę daugiau kraujo/gore, bet matyt kūrėjai paaukojo tai dėl Pg-13 reitingo ir daugiau šlamančių. Šiaip laikau šitą filmą labai geru ir norėčiau pasakyti tikrai daug, bet sunkoka man dar dėlioti mintis, kol įspūdžiai tokie švieži. Žinau tik, kad dar jį žiūrėsiu :) O visiems Terminatoriaus fanams siūlau pamatyti; rimtas, galingas pirmų dviejų tęsinys užsėsiantis ant galvos trečiąjam ir užimsiantis jo vietą. Lauksim kol prikonstruos naujų nuotykių, o kas dėl kino, privalomo žiūrėti kino teatre, toliau dėmesio centre - Transformers: Revenge of the fallen. Nuo vertinimo skaičiuku kolkas susilaikau, bet šiandien parsinešti įspūdžiai - kuo geriausi.
Treilerį galite pamatyti http://www.youtube.com/watch?v=zg9ooaozu-8

FRIDAY The 13th

Paskui Odaveidį, Maiklą Majersą į ekranus perdarinio forma grįžo ir kitas legendinis žudikas - Jasonas Voorheesas. Tai jau kelintas, dvyliktas filmas apie jį? Na bet šitas gal išskirtinis, čia jis nesikauna su Kriugeriu, neskraido po kosmosą ir t.t. :) Tiesa visų senesnių Penktadienis 13 filmų tikrai nesu matęs, gal tik keletą kažkada, todėl labai lyginti nesiimsiu, užtenka žvelgt į jį kaip į atskirą filmą, nes jis tiesiog perpasakoja paprastą istoriją, kuri tikrai negali būti labai jau komplikuota legendiniame amerikanskam slasheryje. Galite ir nuspėti - būrelis paauglių atvyksta stovyklauti, o tenai siautėja kaukėtas žudikas. Jasonas dvimetrinis, augalotas, bekompromisis bičas: vaikšto lėtai, bet jei jau pagavo už sprando tai gero nesitikėk. Dažniausiai jis darbuojasi mečete, bet nevengia pasinaudot bet kuo ką randa po ranka. Įžangoms daug laiko neskirta, gan greit einama prie reikalo, tas man patiko. Idomus faktas, kad filmo pavadinimas ekrane netikėtai tėkšteli tik jau praėjus gal pusei valandos. Neatsimenu kur dar mačiau tokį bajerį, bet kietai atrodė. Žudymai gan smagūs, nenusibosta, nors ir nėra labai superiniai. Kai kurie prigavo tikrai netikėtai ar net prajuokino. Kitas dalykas ką kūrėjai pasiėmė iš senų gerų filmų - papai. Daug daug nuogybės, kuri žinoma irgi išlaiko žiūrovų dėmesį :) Visgi nepaisant, kad ir kokios gražios būtų amerikiečių mergaičių silikoninės formos, man patraukliausias veikėjas čia - Jasonas. Todėl dėl aukų likimo per daug nesijaudinau ir tiesiog plaukiau pasroviui su šituo visai kietu, nors ir labai paprastu slasher siaubiaku. Gerai, kad kūrėjai suprato, kad dviračio išradinėt nereikia ir padarė geriausią ką galėjo tokioje terpėje. Pamenu kai pamačiau treilerį, buvau labai skeptiškai nusiteikęs. Nors ir buvo keli cheesy sakiniai, ar kiek erzinančios vietelės, bet apskritai, naujasis Penktadienis 13 - kokybiškas ir vertas dėmesio horror produktas. 8/10

PUSH

Šviežias filmas Push, patraukė dėmesį, nes jį statė tas pats režisierius kaip ir vieną geriausių mano matytų narkotinių filmų - Acid House. Tik dabar pastebėjau, kad jis statė ir populiarųjį Lucky number slevin, kuris mane, tiesa, ne itin apžavėjo, bet buvo tikrai kokybiškas. Taigi 2009-ųjų Push, naujausias Paul McGuigan filmas, fantastinis trileris, kupinas brangaus veiksmo, efektų ir nuotykių. Toks holivudinis cukraus vatos gabalas, palygintinas su Butterfly effect, Jumper ir panašiais filmais. Tačiau nors ir popsovas, filmas tikrai gerai lenda, vienas malonumas leistis į tuos stebuklingus nuotykius kartu su fantastiniais personažais, ypatingų galių turinčiais žmonėm. Šiaip jau nelabai mėgstu tokias istorijas, kur ten vienas gali užsidegti, kitas tapti nematomu ir panašiai, bet čia gal toks išimtinis variantas, nes buvo tikrai idomu ir smagu. Ypatingos veikėjų galios čia: telekinezė, įtaiga, žudantis riksmas, ateities numatymas; tokie sugebėjimai kokius norėtume būti turėję vidurinėje mokykloje, ar ne? :) Šiuos antgamtines galias valdančius žmones persekioja "Divizija", grupuotė norinti pavergti jų galias ir naudoti kaip ginklą. Visi jie susimala į vieną krūvą, ieškodami tokio lagamino ir visas filmas praktiškai yra apie tai, kaip jie viens kitą apgaudinėja, pergudrauja, kaip kovoja ir keičia ateitį pasitelkdami savo galias ir šiaip kaip juos ištinka daug spalvingų nuotykių. Galima suprasti, kad filmas nėra labai intelektualus, iš esmės turėtų patenkint kiekvieną žiūrovą norintį tiesiog gerai praleist laiką prie ekrano, bet būtent tuo jis ir geras: kaip daug protinių pastangų nereikalaujanti kino pramoga. 8/10
http://www.youtube.com/watch?v=afT1fAwSr-Q

BANE

Pamėginau aklai šaut praeitų metų sci-fi/siaubeką ir įsišoviau sau šiknon. Beveik dvi valandas trunkanti, smarkiai erzinanti nelaimė, apie kurią labai sunku sugalvoti kokį geresnį žodį. nebent kelios balos kraujo, kurios deja bendro reikalo negelbsti. Siužetas juokingas, pastatymas ir vaidyba apgailėtini, net pasijuokt nėr iš ko. Tinka nebent pavyzdžiui - kaip nerekėtų daryti. Ir dar toks ilgas, kaip nesibaigiantis šūdas, lendantis iš šiknos! Dvi valandos iššvaistyto gyvenimo laiko, kurio nieks nebeatiduos. Gale dar "kulminacija", kuri galutinai sugniuždo ir taip nuskriaustą žiūrovą. Apeiti užsikimšus nosį. 2/10