Visai naujas filmas užkliuvo už akies ir iš tiesų džiaugiuos, kad šįvakar pasilinksmint nutariau su "Našlaite". Labai daug nesitikėjau, bet laiką praleidau tikrai puikiai. Pradžioje galvojau, kad bus tikras "balls!" su krūva amerikanskų nesamonių ir po keletos tikrai durnų momentų jau buvau benurašąs šitą filmą, tačiau po biški jis mane įtraukė ir dabar jau tikrai džiaugiuos, kad išvydau iki galo. Nors pradžia ir nežada nieko gero, esmė atrodo numatoma ir staiga kiek nuvilia: "gyvenime įsitvirtinusi" šeima įsivaikina devynmetę našlaitę, su kuria, iškart matosi, kad kažkas negerai. Nučiulpta formulė (o kaipgi horrore be to) ir labai lengva paslysti mėšlo krūvon su tais vaikais, tačiau po eilės tikrai erzinančių momentų ėmiau jausti, kad tai visai nebloga duoklė Omenams, Kerėms, Kukurūzų vaikams etc., o viršum to kuriamas naujas, visai originalus trileris. Ir rezultatas tikrai prigauna, tampo nervus, kaip ir priklauso geram trileriui, užgniaužia kvapą iki pat galo ir visai smagiai nudžiugina. Nesidrovėkit jaunosios Mertišės, satanašlaitės, mergaitės su kuria jau-iš-posterio-matau-kad-kažkas-tikrai-ne-taip ir puikiai praleisit laiką. Gal ir nelabai protingas filmas, bet tikrai puikiai pasisekęs, gerai pastatytas ir trilerinę pramogą suteikti turėtų for sure, net ir ne siaubo fanatams. Nice. 7,5/10 http://www.youtube.com/watch?v=P8OjaV3gyOI
Kraupoka ir prikaustanti Amerikietiška 1980-ųjų fantastinė vizija. Režisierius Ken Rusell, apie kurį deja nieko nežinau, tačiau po to, ką katik pamačiau, būtinai reiks pasidomėti daugiau. Tikėjausi gero filmo, nes man jį rekomendavo gerbiamas, gerą skonį turintis žmogus (Ačiū!), o be to, negalėjau jo nesieti su savo mylima grupe - Agoraphobic Nosebleed. Nors niekur tiesioginės sąsajos įrodymų nemačiau, bet kaip fanas, jaučiu, kad filmas tiesiogiai įtakojo jų kūrybą. Ką norėjau pasakyti, kad Altered States net pranoko mano lūkesčius ir dabar jaučiuos gavęs ne tik gerą kino seansą, bet ir neblogai kresteltas viduje. Keistas, drasus, bet labai prasmingas vakaras, kuris dėl šio filmo man tikrai kurį laiką nepasimirš. Altered States tai siurrealistinis, narkotinis tripas po žmogaus pasąmonę ir prigimtį, religinius kliedesius, filosofinį niekį ir esmą. Tamsus, išskirtinis, unikalus filmas, su puikia vaidyba, tobulais spec. efektais ir nepakartojama, nepamirštama vizualine perfekcija. Žiūrėdamas galvojau, kad 8 - tinkamas įvertinimas recenzijai, ne visi momentai kvepia tobulybe, bet pagal tai kaip jaučiuos dabar ir pagal tai, kaip išliaupsinau, tvirtas 9/10 :) "...Another drug turns harmless people into wild beasts."
Nesu didelis Giallo žanro specialistas ar gerbėjas, bet negalėjau atsilaikyti prieš tokį gražų derinį, naują filmą, taip ir pavadinta žanro vardu - Giallo, o šalia besipuikuojantį užrašą, jog režisierius, pats, kultinis - Dario Argento. Tiem kas nežino, trumpai - Giallo, Italų kalboje reiškia "Geltona", tai filmų žanras gavęs savo pavadinimą nuo geltonos spalvos plakatų, ant kurių savo laiku būdavo spausdinamos filmų reklamos. Kiek žinau, giallo dažniausiai yra filmai apie serijinius žudikus, kuriuose persipina detektyvas, trileris, slasheris, gal dar kiek nuogybės. Kaip jau sakiau, nesu to dalyko žinovas, todėl užteks apie tai ir greitai prie paties filmo. "Geltona" šiuo atveju čia įpinta ir į siužetą, kuris be abejo yra apie serijinį žudiką-maniaką ir jo paieškas. Kaip detektyve ar siaubiake, stebuklų jokių nėra, viskas paprasta ir lengvai suprantama. Man tas patiko, nes didelis detektyvų gerbėjas taip pat nesu. Sužiūrėjau Giallo, kaip paprastą, gerą ir tikrai idomų, nors ne stebuklingą trilerį. Norisi paminėti geru žodžiu, - tikrai neblogai, bet ne toks filmas, kokį žiūrėčiau dar kartą. Idomiau man būtų išgirsti ką apie jį mano tikri giallo žanro fanai. 7/10
Apie šį filmą iškart išgirdau tokių frazių, kaip "reikia pamatyti", "filmas sukrėtęs kanų kino festivalį" ir panašiai. Ko tikėtis - neįsivaizdavau, pavadinimas paprastas ir skanus, režisierius, keistuolis ir gerbiamas menininkas, Lars Von Trier [Dogvilis, Šokėja tamsoje]. Filmas yra labai lėtas ir tamsus, visame jame karaliauja tik du aktoriai, didžioji dalis muzikos, tai tamsus, žemo dažnio drone ir dėl jos, žiūrovą nuolat baugina "kažko negero" nuojauta. Deja, kad ir koks stylingas, ar gerai pastatytas filmas tai bebūtų, jis palieka labai prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės norisi gilintis, mėginti suprasti ir galvoti, kad viskas čia labai gilu ir prasminga, tačiau iš kitos pusės, kuri mano galvoje turi persvarą, čia yra tas jau apkalbėtas menas. Menas dėl meno, menas, nes kreizi, menas, nes ore,pravda, šmc,studentai, stilelis, von trieras, bla bla bla. Suprantu, kad kai kuriuos filmus reikia suprasti, bet šis man turbūt pasirodė per daug pretenzingas, nes užuot jautęs, kad kažkas man kažkur "beldžia", daugiau jaučiau, kad čia būtinai REIKIA, kadžką suprasti, nes REIKIA suprasti, bo kitaip nieko nesuprasi. Tai savaiminis blokas. Pasidarė nebeidomu, nuobodu, o visi nauji "netikėti" posūkiai tik kėlė kvailą šypsnį. O to siužeto ten irgi ne per daugiausiai - psichiatras ir jo mergina po šeimyninės tragedijos išvyksta į mišką medžioti savo baimių. Visą filmą jie nelabai rišliai šnekasi, laiks nuo laiko žvėriškai pasidulkindami. Tikriausiai ten daug visokio simbolizmo ir tai vienas iš tų filmų, kuriuos reikia žiūrėti 58446 kartų, kad suprasti, bet manęs šis žavesys nepasiekė. Pretenzingas, madingas ir šiuolaikiškas MENAS, kurio nemėgstu. 4/10. Vienas už netikėtą goriuką, kuris matyt ten taip ir pribloškė kanus, vienas už tamsą ir drone, vienas už prabilusią lapę ir vienas už tas pretenzijas, kurias suprasti esu per kvailas. Tikrai nemėgstu dėt filmų į šuns dienas, tačiau po šito jaučiuosi mažumėlę apvogtas.
Kas per personažas yra Ilsa ir kas per dalykas tie Ilsos filmai, žinau jau seniai, tačiau prisipažinsiu, iki šiol buvau nematęs nė vieno Ilsos filmo. Šiandien nutariau plėsti kino mėgėjo išsilavinimą ir pagaliau pažiūrėjau pirmąjį filmą apie Ilsą - SS vilkę :) Ilsa yra sadistė nacė komendantė, kuri barškina savo kalinius ir juos kankina. Šiaip jau žinojau viską apie ką šis filmas, todėl nieks manęs nenustebino, žinojau ko tikėtis, todėl tegaliu tik užtvirtinti. Ilsa yra tai, kas tai yra - pats tikriausiais exploitationas, neslepiantis nieko daugiau negu jau pasakyta ir prikalbėta apie šį filmą. Tai naciai, smurtas, kankinimaim nuogybė, seksas. O jau paaaapai. Senai nemačiau tiek papų. Sakyčiau 80 procentų filmo sudaro papai :D Tikrai gan kvailas ir "sūringas" filmas, su nepakartojama aštunto dešimtemčio "video šlikštynių" dvasia. O tokiems debilams kaip aš iki pilnos laimės to ir tereikia. Jėgelė. 7/10
Labai neblogas 2002-ųjų trileriokas su tikrai geru, abejingų nepaliekančiu aktorium - Robinu Williamsu. Turbūt nepameluosiu sakydamas, kad būtent šio aktoriaus talentu (ar net sakykime - veidu) ir grįstas šio filmo pamatas. Jo rolė atlikta labai stipriai ir didžiąja dalimi ji išlaiko visą trileriui reikalingą įtampą. Siužetas gan paprastas ir jau apžiūrėjęs dvd dėžutę iškart jį nuspėjau, todėl nebus labai blogai, kad truputi išduosiu, juolab, kad nepaisant to paprastumo, filmas tikrai nustebina, pateikdamas daug daugiau nei žada viršelis. Dar visai nesenai juostinę fotografiją masiškai pradėjo keisti skaitmeninė. Visi nešdavom ryškinti juostas ir laukdavom "kokos gi nuotraukos gausis". Pripažinkite, dažnas pagalvojome ir apie tai, kaip tas žmogus, kuris ryškina mūsų nuotraukas į jas reaguoja, ypač jei dar mėgstate pafotkinti ką nors pikantiško. R. Williamso personažas šiame filme, dirba būtent šį darbą ir į jį žiūri itin rimtai. Taip pat jis žiūri ir į jūsų nuotraukas >:) Trilerio siužetą iš čia išvesti tikrai nėra sunku, bet filmui pasibaigus supratau, kad jis net gilesnis ir suktesnis nei atrodė iš pirmo žvilgsnio. Tikrai gerai prikaustęs, nors ir lėto veiksmo trileris, geresnis už tuos, apie, kuriuos sakome "ai nieko toks, pažiūrėt galima". 7/10
O taip! O taip!!! Šiemetinis, dar ką tik vasara ir mūsų kino teatruose rodytas, legendinio siaubeko "Evil Dead" režisieriaus, Sam Raimi, naujas darbas. Man Evil Dead yra nemirštantis kultas, vienas geriausių siaubo filmų kino istorijoje, todėl naturaliai iš šito filmo taip pat tikėjausi kažko ypatingo, juolab, kad visi iki šiol girdėti atsiliepimai buvo vien geri. Nors ir buvau suabejojęs Raimi karjera po jo Spider-Man filmų, (nesakau, kad jie kažkuo blogi, tiesiog per toli nuo to kas buvo geriausia piktuosiuose numirėliuose:) tačiau ką tik įsitikinau, kad Raimi dar gali būti geriausias ir puikiai valdo savo paties sukurtą horroro stilistiką. Drag me to hell, mano dideliam džiugesiui yra pats puikiausias horroras, kokio tik galėjau šį vakarą tikėtis: originalus, kraupus, juokingas, paprastas ir drauge ypatingas. Tikras deimantas tikram siaubo mylėtojui. Didelė jo dalis, žinant statistinio šių laikų populiariojo kino žiūrovo išlepimą yra tikrai drąsūs ėjimai, bet su dideliu džiugesiu aš sakau, kad jie pavykę kuo puikiausiai ir suteikia unikalų skonį ne tik pačiam filmui, bet užtvirtina jau minėtą režisieriaus stilių, dėl kurio mes taip mylime Evil dead trilogiją. Daug kas sakė man prieš žiūrint, tą patį ir aš dabar pasakysiu: Drag me to hell turi daugybę Evil Dead detalių ir yra persunktas to paties, paprasto-ir-genialaus, žavesio. Esi Evil Dead fanas? Griebk šitą dabar pat, nieko daugiau nelaukęs. Drag me to hell tikrai nieko nekopijuoja, nesistengia kažkam prilygti ar išrasti dviračio, tai paprasčiausiai yra idealus siaubo filmas, su visais geriausiais žanro atributais. Ko vertas vien tas jausmas, kai gali šiktelti iš siaubo ir imti žvengti vos per kelias sekundes. Šitas filmas prilipdė mane prie ekrano ir iki pat pabaigos negalėjau juo atsidžiaugti, lygiai kaip ir negaliu dabar :) Labai tikiuosi, kad Sam Raimi ir toliau eis šiuo keliu. Internete matau, kad planuojamas Evil Dead perstatymas. Man, kaip fanui, žinoma, labiau patiktu tiesiog 4 dalis, bet velniai nematė, po šio vakaro seanso nekantriai lauksiu ką padarys išradingo režisieriaus rankos, perlipdant jo paties stebuklą. Nuvilk mane pragaran, nebenoriu daugiau liaupsinti, kad nieko vėliau nenuvilti, bet privalau pasakyti, kad dalykas čia labai geras ir talpina savyje viską, kas geriausia horrore. Siūlau susidaryti savo nuomonę, bet nuo manęs tebūnie 10/10, nepaisant to, kad tobulybei ribų nėra. Taip ir toliau!
Mano nekantriai lauktas ir pagaliau atsiradęs kaip iš giedro dangaus smagus Rob Zombie multikas apie El Superbeasto, veikėją iš jo paties kurto komikso. Rob Zombie darbu kino pasaulyje labai žaviuosi, todėl buvo labai idomu kaip jam pavyks ir animacijos pasaulyje pasireikšti. Apakęs tiesą sakant nelikau, bet tikrai gerai praleidau laiką. El Superbeasto yra pašėlęs, greit prabėgantis filmukas suaugusiems, kurio visas savaiminis tikslas yra smurtas ir seksas. Siužeto subtilybėmis Rob Zombis galvos nesuka ir jokių gylesnių minčių čia pasiūlyti neketina. Viskas ko čia reikia - to per akis: veiksmas, papai, kraujas. Ne stebuklas, bet puikiai žiūrisi. Beje, malonu matyti ir animacijos pasaulyje atgimusius, mėgstamiausio filmo - devils rejects personažus :) Rob Zombie lieka ištikimas savo stiliuj, nykštukai viršun. Labai laukiu Tyranosaurus-Rex. 8/10
Linksmai skambančiu pavadinimu - Gurotesuku, šiemetinis siaubo derlius iš Japonijos. Ganėtinai kvailas, bet kino-iškrypėliams smagiai susižiūrėti turintis dalykas, kurį kai kurie žmonės mėgsta vadinti torture-porn. Šiuo atveju toks apibūdinimas, manau, visai tinkamas. Realiai čia nėra jokios gilesnės prasmės, o visas filmo veiksmas yra maniakas kankinantis savo aukas. Goras geras, išmislai tikrai sadistiški, bet visa kita suręsta itin kvailai. Daug kam žinoma tai trūkumas, o man vat kažkaip patinka tokie sūriniai dalykėliai. Tikrai absurdiška, ne itin maloni ir kvailą juoką sukelianti video-šlikštynė žiūrovams, kurie veikiau renkasi nenormalius filmus. 7/10
Labai pusėtinas trileris apie tėtušį, kuriam vieną dieną pasirodo dievas ir liepia žudyti žmones, nes tai esą demonai. Didžioji dalis filmo vyksta apie tai kaip jis tą daryti verbuoja ir du savo vaikus. Kaip be jokio action'o, filmas tikrai neblogai padarytas, bet įtampa, kurią siekta sukelti čia virsta kažkuo itin erzinančiu, "supintas" siužetas tampa nuspėjamas, o pati idėja gan banali ir skurdžiai išpildyta. Pagaliau pasirodžius pabaigos titrams aš labai apsidžiaugiau, nes jaučiau, kad paskutinis pusvalandis tiesiog bando mano kantrybę. Jei nedėti vilčių ir žiūrėti tik laikui prastumti, filmas tikrai nėra blogas, jis tvarkingas, kuklus, per daug nesistengia kopti į siaubo aukštumas, tačiau nors pirma pusė buvo visai idomi, vėliau tiesiog negalėjau atsiginti jausmo, kad kūrėjai per gerai apie save galvoja ir turėčiau galvoti, kad čia žiūriu sukčiausią, neįtikinamiausią ir baisiai šokiruojantį šedevrą. Mano galva - niekuo per daug neišsiskiriantis, nuobodokas trileris, tik vos puse pėdos lenkiantis vidutinybę. Panašiom temom yra daug geresnių filmų. 5/10
NešloVyngi NiĖkšai, šviežias Tarantino darbas ir nors jokio horroro čia nėra, noriu tik trumpai jį aptarti ir dėl to, kad buvau kine, o kasdien ten nevaikštau ir man tai reikšmingas laiko praleidimas ir dėl to, kad Tarantino visiems mums kažkuo nusipelnęs režisierius (kita vertus, gal nereikia to ir sakyti? :). Ypač už praėjusį savo filmą Death Proof, kuris dvigubame-filme grindhouse visai plačiąjai kino kultūrai priminė kas iš tiesų yra jėga ir turėjo siaubo prieskonių. Inglourious Basterds, (nesusipratusiem, dar kart primenu, kad filmo pavadinime esančios klaidos - tyčinės) yra įkvėptas kelių senų filmų, kurių pamatyti dar neteko tad jokių lyginimų ir referencų nedarysių. Labai trumpai Nešlovingi niekšai yra būrelis šaltakraujų žydų kareivių, kurių slapta ir vienintelė misija - žudyti nacius. Kuo daugiau ir kuo žiauriau - tuo geriau. Skamba gan exploitationiškai, bet iš tiesų veiksmo filme nėra labai daug ir nors juodo humoro nepagailėta (kas mums labai patinka), šitas filmas man pasirodė daugiau trileris, lyginant su kitais Tarantino filmais, jame daugiau prikaustančios ir kvapą gniaužiančios įtampos. Scenarijus irgi toli gražu nesisuka vien apie žudynes, tačiau nieko išplepėt daugiau neketinu. Žinoma kaip Tarantinui būdinga- filme apstu plepalų. Veikėjai kalba daug, lėtai, labai nuosekliai ir ne visada dalykus susijusius su siužetu, bet kiekvienas Tarantino fanas žino, kame viso to žavesys. Na, o sulaukus kulminacijos visas laukimas, kaip visad atsiperka puikiai ir pasitenkinimo džiaugsmu trykšta kiekvienas mokantis grožėtis kinematografine estetika. Tiesą sakant šio filmo kulminacija tikras šedevras, kurio nepamiršiu ilgą laiką. Mano akimis Inglourious Basterds nėra geriausias Tarantino darbas, bet dar vienas puikus filmas į jo auksinę kolekciją, primenantis man, kodėl kinas, kaip reiškinys yra nuostabus ir nepakeičiamas. 9/10 Siūlau pasižiūrėti gan iškalbingą treilerį, didele raiška ;)
Tamsokas, keturių metų amžiaus filmas iš Taivano, kas man pasirodė tikrai įdomu, nes išties negalėčiau pavardinti daug matytų Taivano filmų. Kaip jau matote iš posterio - kvepia tikra banalybe: "Asia axtreme", "Every family has it's secrets", žinoma vėl vaiduokliai ir bla bla. Į Azijos vaiduoklių istorijas visad dedu daug vilčių, tačiau šis filmas nėra labai išskirtinis. Savaime tai gera, niūri siaubo istorija. Nėra daug gasdinimų, bet visas siužetas nupiešiamas tikrai tamsiai ir estetiškai. Pradžioje buvo visai įdomu, bet paskutinis pusvalandis praėjo itin sunkiai. Nors priėjimas prie istorijos gan nestandartinis - atsikrausčius į palikimu gautą seną namą, jame nuolatos atsiranda pažįstami žmonės ir neatsimena kaip. Tačiau vėliau kai viskas prieina prie tradicinio reikalo, pasidaro gan zanūdna. Trumpai kalbant šitą Asia Extreme galima vadint ir Asia Average :) Savaime geras siaubo filmas ir aišku daug geresnis už didelę dalį populiaraus holivudinio šlamšto, bet žiūrint geriausiais Azijos nustatytais siaubo standartais - nieko labai įspūdingo. Laikau save tikru dydvyriu, kad pažiūrėjau šitą iki galo, nė sekundės neprasukęs. 6/10
Šį imdb aukštai įvertintą Prancūzų filmą radau post-apokaliptinių filmų glėbyje. Noriu tik trumpai parašyti, kad tos post-apokalipsės šitam filme yra vos kruopelytė, o iš tiesų šitas filmas visai ne apie tai. Sakyčiau čia panašiau į post-apokaliptinę Ameliją iš Monmartro, o anas tiesą sakant man nebuvo labai nuostabus filmas. Čia irgi panaši situacija. Tikėjausi bent kažkokios juodosios komedijos, neįprastame kontekste... Na tas čia žinoma ir buvo, absurdo vietos tikrai geros, pasijuokti irgi buvo iš ko. Ir apskritai šitas filmas yra geras, gerai padarytas, bet jis tiesiog - ne man. Man jis ganėtinai sunkiai žiūrėjosi, vietomis neblogai erzino ir apskritai jaučiausi taip, kad pusė filmo laiko švaisto manąjį vėjais. Tos gerulės vietos kai teko pasijuokti žinoma gelbsti reikalą, bet jei ieškai post-apokaliptinių filmų, šito siūlyčiau pavengti. Nors ir šauniai užmanytas ir puikiai padarytas ir tikrai nelabai norisi man jį peikti, bet man čia yra Amelija, kuri labiau kvepia pravda, šmc ir menininkais, negu lauktaja pasaulio pabaiga. Neskanu.
Gan įdomus 2002-ųjų Honk Kongo vaiduoklinis siaubo filmas. Nėra labai ypatingas ar išsiskiriantis iš daugybės kitų Azijos ghost filmų, bet savo vietoj tikrai neblogas ir maloniai žiūrimas ir tiem, kas nėra persisotinę jų vaiduoklinėm istorijom arba nuoširdžiai jas myli, turėtų visai gerai sueiti. Siužetas nėra ypatingas, stuburas visvien - kerštas, tačiau čia yra įdomių dalykėlių ir be pačių pamėklinių scares'ų. Baisokų vietų keletas yra, bet žiūrėti įmanoma ir vienam :) Nors kai kurie filmo epizodai gan nuspėjami ar net atrodo bereikalingi, bet šiaip jau lyginant su jūra panašių filmų, - geriau nei vidutiniškai, turi žavių savo momentų. Tačiau ne tai, ką rekomenduočiau normaliems, t.y. - mažiau siaubiakų žiūrintiems žmonėms ;) 7/10
Praktiškai ką tik iš kino teatro, kur mane nusivedusių draugų dėka, žiūrėjom District 9, naują sci-fi/action filmą, apie kurį prieš seansą beveik nieko nežinojau. Šiomis dienomis eiti į kiną, nežinant ką žiūrėsi tai didelė prabanga, dėl to, kad bet kokiam šlamštui žiūrėti - nėra pinigų, o tikimybė į šlamštą pataikyti itin didelė. Na, bet kai yra bendramintis, kuris gali rekomenduoti, daug nespoilindamas, tai galima pasimėgauti šiuo "na kas gi čia dabar bus per filmas?" metodu. Tik prasidėjus seansui, atsiminiau, kad jau mačiau šio filmo teaserį (įsimenantis ženklas matosi posteryje) ir galvojau panašiai, - kas gi čia bus? Kitas dalykas, pirmasis užrašas ekrane - Peter Jackson presents. Jacksonas pelnė pasaulinę šlovę su visiems žinoma Žiedų Valdovo trilogija, bet man reikšmingiausias jo darbas, žinoma kultinis splatter festas - Braindead. Ir nors jis tik prodiuseris, o režisierius dar tik kelis filmus pastatęs Neill Blomkamp, galbūt kažkam Jacksono rekomendacija jau šį tą reiškia. "Devintasis rajonas" - puikiausiais fantastinio veiksmo filmo pavyzdys ir nors nesu užkietėjęs sci-fi žinovas, nevisada suprantu kas kaip turėtų būti ir nelabai moku kibti prie detalių, kaip dažnai mėgsta sci-fi maniakai, tačiau visišką šūdą nuo gero dalyko skiriu ir šis filmas tikras puikumėlis, net ir mano horroru infekuotom smegenim. Čia yra visko, ko širdelė gali trokšti einant į kiną - begalė veiksmo ir nuotykių, sprogimų ir destrukcijos, besitaškančio kraujo ir siužetas tikrai gan išradingas. Itin vykusiai veiksmas sumaišytas su pseudodokumentiniais kadrais suteikia filmui savytą nuotaiką, padeda įsijaust. Tokiais kokybiškais šio žanro filmais dabar nesame užverčiami kasdien, todėl sakau, kad jei bus proga ir biški litų, nepatingėkite pasižiūrėti District 9 kine. Verta. (Eikit ryte - pigiau.) Didelis biudžetas, išlaviruota be holivudinių nesamonių, nors actiono daug ir jis tikrai spalvingas. Kvapą gniaužiantys išgalvoti nuotykiai su neklišiniais ir žmogiškais veikėjais. Beje jau iš plakato galite atspėti, kad veiksme dalyvauja ne tik žmonės. Kažkam šie ateiviai kaip visad pasirodys nerimtai ar vaikiškai, bet pagal pasaulinius smurto ekrane standartus filmas tikrai ne vaikams, patikėkit ir proteliu čia naudotasi. Yra ir smagių ir dramatiškų ir įtemptų vietų, bet bendrai labai smagu, kad kažkas šį žanrą dar supranta ir eksplotuoja gan rimtai, nepriklausomai nuo to, kiek pavyks uždirbti. Ne(si)tikėtas malonumas, kuris veikia ne tik kaip pramoga, bet ir kaip tam tikra socialinė žinutė. 9/10 "Erzintukas" : http://www.youtube.com/watch?v=RCLS6cdpQM0
Pastaruoju metu sekėsi pamatyti vis daugiau labai gerų dramų, apie tuos filmus čia nerašiau, kad neišsklaidyti tamsos ir kraujo skonio šitam bloge [hehe], bet tai tikrai auksiniai filmai ir prie keletos pastarųjų matytų dirbo Larry Clark. Tai filmai, kuriuos labai rekomenduoju visiems - Gummo, Ken Park, Kids... Taigi jau pamatęs, kad cehbra gerai varo, nutariau ir daugiau jo/jų filmų pažiūrėti, užsirašiau porą ir daugiau nieko nesidomėjęs kątik prisėdęs pažiūrėti Bully. Pagal kitus Larry Clarko filmus tikėjausi geros, bet paprastos dramos apie bully'inimą mokykloj ar kažką tokio. Visgi žiūrėdamas išgyvenau daug aštresnių emocijų negu tikėjausi ir po seanso tikrai žinau, kad šitas filmas puikiausiai tinka šitam blogui. Nors ir nebūdamas grynesnio kraujo horror, jis vis dėl to tikrai lips siaubo mėgėjams dėl to, kad pagrindinė tema apie kurią čia eina kalba - žmogžudystė. O tai kaip viskas parodyta man sukėlė tokių emocijų, minčių ir tiek trilerinio adrenalino, kad nors ir būdamas draminis filmas, Bully pralenkia ir daugelį matytų panašaus turinio siaubekų. Pasakojimas iš pažiūros paprastas, pradžioje stebim tiesiog nelabai normalių ir nelabai protingų paauglių gyvenimą, kaip ir gimininguose filmuose. Tuomet suprantame, kad šie vaikėzai iš tiesų ketina užmušti žmogų. Pradžioje, bendram kontekste ši idėja man pasirodo cheesy ir kvailokai vystoma, tačiau dabar, jau po peržiūros noriu pasakyti, kad filmas su kiekviena minute darėsi stipresnis ir įtikinamesnis. Tuo pat metu pateiktas keistu stiliumi, kurį dabar imu justi kaip didelio įdėto kūrėjų darbo nuopelną ir jaučiu, kad šitas filmas ne tik smogė man į tarpukojį, bet ir neblogai susuko protelį. Nenoriu per daug liaupsinti, nes tada dedama per daug vilčių ir žmonės nusivilia, bet privalau pasakyti, jog man Bully labai patiko ir visiems labai jį rekomenduoju. Kai kurie aktoriai jau sutikti ir kituose minėtuose filmuose užtvirtina mano ketinimus pasižiūrėt viską ką ši chebra nuveikusi ir dar vienas filmas jau laukia eilėje. Įspūdį dar sustiprina ir tai, jog atvaizduota istorija paremta tikrais įvykiais. Belieka apsidairyt ir dar kartą pajusti nubėgant šiurpą: "tarp kokių žmonių mes gyvename?" Kolkas nė nesuprantu kokia tiksliai buvo šito filmo žinutė, bet jaučiu, kad pataikė jis man gerai. Žmogaus kvailybei ribų nėra ir dėl to aš buvau pasišlykštėjęs, vėliau susidomėjęs ir išgasdintas, man gniaužė kvapą, o galiausiai net apėmė piktdžiugiškumas. Manau šis filmas nekiša jokių moralų ir tiesų, jis tiesiog savaime paveikus ir turbūt visiem skirtingai. Man jis truputi priminė įvairias ekstremalias vaikystės fantazijas ir tuos galvojimus "o kas jeigu?", nors tikėjausi pamatyti tik "kietą" dramą. Kažkas galbūt įžvelgs grynai moralizuojantį požiūrį, nežinau. Bet dabar tik noriu ironiškai paklausti kartu su filmo plakatu: "ar žinote, ką veikia jūsų vaikučiai?" :) L. Clarkas tikrai moka parodyt žmonių netobulumą visam gražume ir padaryti tai labai stilingai, už ką pradedu jį nuoširdžiai pamilti. 9/10
Italų režisieriaus Mario Bava, kuris pastatė jau senokai mano žiūrėtą The bay of blood trileris iš pat 1974'ųjų. Kaip filmas, šitas padarė man daug geresnį įspūdį nei anas, bet nėra čia reikalo juos ir lygint. "Pasiutę šunys" aršus ir smagiai žiūrimas "kelio" trileris apie negerus žmones. Toks filmas, kurį žiūrėdamas užuodį paraką, kraują ir benziną :) Istorija gan paprastai sugalvota: nusikaltėliai ir įkaitai, bet išpildyta tikrai gerai, išlaikoma įtampa ir nuotaika savyta yra. Vietomis man priminė ir Tarantino filmus. Tobulybė tai gresia mažai kam, šitam filmui taipogi negresia, bet šiaip jis tikrai geras ir kietas. Labai verta pažiūrėti jei nors kartais prigauni save pagalvojant, kad būti nusikaltėliu, galėtų būti visai šaunu. 7,5/10 a.k.a. Kidnapped (Italy) (restored version) (USA) (DVD title) Rabid Dogs (USA) (literal English title) A Man and a Boy (International: English title) Semaforo rosso (Italy) (alternative title) Wild Dogs
Eat the SchoolGirl: Osaka telephone club, nesveikas 1997-ų metų filmas, ankstesnis, to paties Japonų režisieriaus, kuris pastatė ir keistąjį Stacy: Attack of the schoolgirl zombies. Šis filmas yra tik valandos trukmės na ir manau labai gerai, nes kažkodėl man ir ta prailgo. Čia vienas iš tų atvejų kai siaubo filmai paverčiami beveik pornografiniais, sakau tą ne kažkokia perkeltine, neigiama prasme, bet tiesiogine: ~85% šio filmo laiko rodomos gan atviros ir grubios sekso scenos. Jei neklystu tai vadinama "Rūžavaisiais" Pinku filmais (?). Nuogybė, prievarta, išskyros, išmatos, kraujas. Tiesa lytiniai organai atvirai nerodomi, bet vaizduotei palikta nedaug. Dar kažkiek brutalių smurto/gore scenų ir mažas žiupsnelis meninių intarpų, bei gan neaiškaus siužeto, kuris visą tai sulipdo į kino filmą. Dabar nežinau kur padėjau šitą valandą savo gyvenimo ir nelabai supratau ką čia pamačiau be dulkinimosi ir kraujo, todėl turiu įspėti tuos, kurie neieško nesveiko kino - Eat the schoolgirl ir yra tik daug kraujo ir dar daugiau aršaus sekso. Jei tai yra ko tu ieškai - tokio kino pavyzdys čia gan neblogas ir jo žanro ribose manyčiau vertas ~7/10. Ir nepaisant to, kad imdb rašo, kad čia horror, man tai daugiau tiesiog nesveikas erotinis filmas.
Pradžioje kiek abejojau ar šis 2005-ųjų filmas iš Amerikos tinka į mano blogą, bet pamažėle žiūrėdamas pajutau, kad tinka. Čia vienas iš tų painių filmų, apie kuriuos nežinai ką galvoti viso seanso metu, dėl to, kad siužetas susukiotas ir verčia tave galvoti "na tai kaip gi čia yra iš tikrųjų". Tai išlaiko dėmesį, bet dabar man jau viskas aišku ir turėkite omeny, kad scenarijus nėra labai jau mind challenging. Savotiškai - detektyvas, savotiškai - drama ir taip pat sci-fi, The Jacket tikrai prikausto dėmesį ir mums labai idomu kuo baigsis paslaptinga istorija. Filmas nėra kažkoks stebuklingas, turi trukumų, holivudiškų vietelių, bet lieka savo vietoje tikrai idomus ir maloniai žiūrimas. Ypatingų jausmų neišprovokavo, bet to ir nesitikėjau, o laikas prabėgo idomiai ir maloniai. Ne vienas iš tų filmų, nuo kurių užmigtum, tai tikrai. Todėl sakau, kad geriau nei vidutiniškas ir vertas pamatyti paslapčių mėgėjams, kuriems patinka sujaukto proto istorijos. 7/10
Turiu pasakyti, kad laukiau šito filmo ir dėjau vilčių, nors į perstatymus kažkaip visada savaime žiūriu skeptiškai. Džiugu, kad šį kart viltys pasiteisino, nes šis Last house on the left perdirbinys tikrai vykęs ir šiaip savaime geras siaubo filmas. Senasis taip pat paliko gilų įspūdį ir sunkiai išdyla iš atminties nors tada gal ir atrodė kiek nevykęs. Tačiau manau, kad lyginti šiuos du filmus neteisinga ir neverta, nes tai būtų panašu į tarkim, arklio ir automobilio lyginimą. Gana pasakyti, kad 2009-ųjų "Paskutinis namas kairėje" yra sąžiningas perdirbinys, kuris tikrai užtvirtina gerą originalo vardą ir įspūdį. '72-ieji tebūnie savo vietoj ir jų daugiau nejudinsime. Na, o šiemetinė versija rimta, nemaloni, kupina įtampos ir žiaurumo. Būtent to tikėjausi ir šiuos dalykus filmas turi patiektus šiuolaikine kokybe. Gal ir neišsiskiria labai originalumu iš kitų panašaus plauko trilerių, bet turi savo akimirkų, o ir Weso Craveno sugalvotas siužetas čia gerai atrestauruotas. Kiek jis įmanomas realiame gyvenime? Prie siaubo filmų dažnai kimbama šiuo klausymu. Man tai nėra labai svarbu ir mėgautis baisybėmis netrukdo, na, o kad žmogus nėra labai taikus ir tobulas padaras tai niekam ne paslaptis ir kūrėjai pamėgino tą parodyt kaip tik sugalvojo. Last house on the left neprespjauna pastarųjų "žmonės elgiasi su kitais žmonėmis nežmoniškai" filmų iš Prancūzijos ar Britanijos, bet savo vietoje yra tikrai neprastas siaubiakas, kuris prigauna ir laiko užgniaužtą kvapą iki pat galo. Siaubų mėgėjai turėtų kaifuoti, o kažkas iš normalių žmonių ras ir ko įsižeisti. Taigi manau tikrai vertas 8/10 ir trumpai tariant - geras remeikas.