Kai Guillermo Del Toro su savo storais, čipsuotais žandais pamatė įspūdingą trijų minučių shortą Mama, iškart nusprendė daryti savo pilnametražę interpretaciją. Treileris atrodė ne kaip ir šiaip nelabai patinka man tas bičas, bet vistiek intrigavo ką čia išvartys iš tų galingų trijų minučių. Pagaliau pasirodė dvd, tikėjausi bent jau kažko vidutiniško ir žiūrimo, būtent tai ir gavau. Sukurta pilna istorija, dėmesio centre - vaikai, ko irgi labai nemėgstu.
Pasirodo Mama šias dvi mergaites pati užaugino patamsiuose tarp miškų, o dabar atsliūkina pavydėti naujiesiems patėviams. Plius minus tiksliai atkurta ir originalioji scena su laiptais, o šiaip scaresai visi jau matyti azijos siaubo filmuose apie vaiduoklius iš kurių matyt ir buvo pasiskolinti. Galiausiai dramatiška atomazga kaip pasakoje, su erzinančiais vaikų sakinukais ir tos absurdiškos išvados: vaiduoklis tik norėjo dukros/tėčio ir panašiai. Nieko naujo, nieko gero, bet žiūrimas daiktas su tamsia kompiuterine išpera.
Aišku be šito, apie trumpąjį originalą mažai kas ir žinotų, bet aš sakyčiau, kad tas nežinojimas kodėl ir kas čia vyskta originale ir sukūrė pagrindinį cinkelį. Jei taupote laiką, pasilikite sau tą trijų minučių experiencą ir nereiks to žodžio "mama" tapatinti su kažkuo šimtą kart pakartotu, nuvalkiotu ir banaloku. Nesukūrė Guilermo šedevro, žiūrėsim kaip jam seksis perdarinėti Transformerius.
Nesu didelis geimeris, tad kai jau pereinu kokį žaidimą - man tai būna didelis įvykis. Ką tik perėjau ketvirtąjį Resident Evil ant PS2 tad padarysiu išimtį bloge, kaip dariau su Silent Hill: Shattered memories ir vietoje dar vieno itin blogo RE filmo, bent trumpai, aptarsime video žaidimą. Per šitą laiką teko pažaisti ir kitų siaubo žaidimų ant pleisteišiono - žaidžiau The Suffering, Silent Hill: Origins, Resident Evil: Outbreak file 2, tačiau nė vieno jų nesugebėjau pabaigt iki galo, matyt nepakankamai kabliavo.
Pirmi trys "rezidentai" man buvo tikra playstation klasika. Zombiai, degantis miestas, galvosūkiai, aršūs bosai, erzinantis, bet dėl to pagavus iššūkis. Tenai labai užknisdavo ta fiksuota kamera, tad čia pagaliau išspręsta šita problema - kamera yra "virš peties" ir "bėga" ji kartu su veikėju. Prie istorijos irgi jau traukiama kiek kitaip: esi juokingas amerikos slaptas agentas vardu Leonas, atkleliauji į neaiškų, izoliuota Ispanijos kaimelį, gelbėti pavogtos prezidento dukters. Priešai čia nebe lėti, pūnantys zombiai, o zombifikuoti kaimiečiai, kurie puls su kirviais, deglais, benzopjūklais ir panašiai.
Išgirdūs tokį sumanimą aš irgi susiraukčiau, bet žinokite veikia gerai. Kaimiečiai tikrai neatrodo jaukūs, su savo perbalusiais snukiais, rėkaujantys kažkokius nesuprantamus grasinimus ir dejones. Siaubas perkeliamas į daugiau agresyvų lygį, kas patį žaidimą daro daugiau veiksmo, nei išgyvenimo-siaubo, tačiau miksas gaunasi puikus. Kai kuriems kaimiečiams nusprogdinus galvas išlenda kokios šlykščios atakuojančios žarnos, vėliau monstrai darosi vis išradingesni. Nuo milžiniškų išsigimėlių milžinų iki tik infraraudonųjų spindulių pagalbą įveikiamų košmariškų išperų. Ginklų pasirinkimas irgi stulbinantis, galima griebtis įvairiausių taktikų: bėgimo, sprogdinimo, peilių kovos, šaudymo iš toli arba iš arti, panaudojant aplinkos daiktus, bačkas ir panašiai, laisvės nemažai.
Beje kalbant apie ginklus, reikėtų paminėti nuostabiausią detalę - pirklį. Tai toks abejotinos reputacijos vyrukas, kurį sutinki šen bei ten, kokioje saugesnėje vietoje, dažniausiai šalia save pointo. Jam gali parduoti visokiausias brangenybes, kurias randi žaidimo metu ir už gautus pinigus pirkti naujų ginklų, tuninti ir tobulinti jau turimus ginklus arba nusipirkt kokią kitokią gėrybę, tarkime didesnį lagaminą ginklams susidėti, arba neperšaunamą liemenę. Kartais tenka pataupyti, kad nusipirkti kažką geresnio, arba parduoti gal visai reikalingą daiktą, tam, kad pajėgtum įsigyti dar reikalingesnį. Tas priduoda realumo, nes galiausiai sprendimus darai pats ir tavo pasirinkimas ar keliauti apsikrovus dešimt šautuvų, ar iki tobulybės išpopinti savo tris turimus. Susitikus pirklį visada smagu išgirsti ir nerealiausią soundtreko gabalą.
Vėliau susitinkam tą šlykščiai rėkaujančią debilę, prezidento dukrą. Bėgam dviese, kartais galima susikeisti vaidmenimis, pasidalinti rastom gėrybėm arba patarti jai luktelti kol išėjęs į priekį išžudau visus blogiečius. Kvailumo pas ją pilnos kelnaitės, tad ji dažnai įsivels į bėdą, įlis į spastus ar paklius į nagus kokiam niekšui ir reiks ją gelbėti. Žaidimo eigoje kontaktą su ja prarandu dar daug kartų, tačiau galiausiai ne apie istoriją čia reikėtų šnekėti. Istorija debiliška, vietom pritempta iki visai jau vaikiškos, tačiau pati žaidimo eiga viską atperka. Patogus valdymas, nuolat sukuriamos įtemptos situacijos, įvairiausios scenos ir mažai pasikartojantys priešų tipai tikrai nejuokais užkabina. Veiksmas įvairiausio plauko, snaiperinis šaudymas, artima kova, galvosūkiai taktiniai sprogdinimai, netikėti išsisukimo momentai net video intarpų metu, na tikrai įvairovė džiuginanti.
Šitoks įvairus gameplėjus ir padaro RE4 tokiu ypatingu, dėl to paties galima jam atleisti ir pasakaičių lygio siužetą apie gelbėjamą princesę ar kažkur pamestus klasikinius zombius. Jei ne virusai ar šnekos apie Umbrella, gana laisvai būtų galima ir išvis išskirti šitą žaidimą iš RE serijos, iškėlus tą evil kultą/sektą, pavadinus jį kaip nors kitaip. Matosi įtaka senesnių dalių ar net filmo, tačiau iš esmės tai kitoks, geras geimas su originaliais savo išmislais, savais monstrais, geru valdymu ir t.t. Tikrai rekomenduoju pasižaist net ir žmonėm, kurie paprastai nežaidžia žaidimų, aš esu toks pat ir apturėjau puikų laiką. Perėjau per maždaug dvidešimt valandų, atsirakina visokie special featuresai, galima kalt ir toliau jei nori, na tikrai džiaugiuosi išbandęs. Horror ar action... ar abu - malačiai Japonai visada gerai padaro savo darbą, net kurdami istoriją, kurios centre - toks juokingas personažas.
Nedidelio biudžeto, bet labai smagus ir išradingas amerikonų filmukas, tik metais jaunesnis už mane. Į miestuką atsikrausto vaškinių figūrų muziejus, tad pirma šaunanti mintis - figūros iš tikrų lavonų! Gal ir dalis tiesos tačiau čia dar sumaniau. Visa ekspozicija tai užšalę vaiduokliai, per portalą įtraukiantis lankytojus į savo pasaulį ir nunešantis žiūrovus į mažesnius siužetus.
Mumijos, zombiai, vampyrai, vilkolakiai, net kraujo ištroškes De Sadas su rimbuku ir gražūs, bei tūpi amerikos paaugliai. Viskas pagal troškimus. Soundtrekas irgi neblogas, nors vietom veiksmas gal ir per daug cheesy atrodo net jei ir netyčiomis... Apskritai filmą reikia priimti kaip kvailutį, kitaip niekas čia neveiks. O kaip toks nekaltas smagumėlis tai labai fainas. Šaunūs tie lengvi JAV old skūlai, visada pakeliui bet kokiai nuotaikai: blogą praskaidrins, gerą pasodrins. Kaip rašo net ant plakato - give it a try!
Čia gal toks nerimtas, linksmesnis postas... Likus savaitei iki Evil dead remeiko pasirodymo mūsų kino teatruose (oi varysim žiūrėt ir teisti, kažkaip labai exciting!), užmačiau senesnį šito režisieriaus šortą apie robotų antpuolį. Nė penkių minučių netrunkantį filmuką galima pasižiūrėti apačioje, o man tai kažkaip baisiai primena mūsų Lietuvišką atitikmenį :)
Stiprus ir įsimenantis korejiečių trileris / detektyvas, 2003-ais išgimdytas to paties žmogelio, kuris vėliau padarė The Host. Jis net papuola į imdb aukščiausiai vertinamų filmų 250-uką. Nuolat kartoju, kad detektyvai - ne man, tačiau viskas gerai, kas gerai padaryta ir šiuo atveju net virš dviejų valandų išsitęsianti istorija neprailgsta desperatiškai spėliojant kas gi gali būti žudikas. Aš gal ir nedėčiau prie geriausių visų laikų filmų, bet šiaip zjbs. Kinematografiškai filmas ko gero nepriekaištingas, tačiau žavesys čia gal daugiau pačioje istorijoje.
Ji palieka ir klausimų ir pamastyti apie ką, originaliai išsivarto be jokių banalybių ir regis net dvelkia tikru gyvenimu, kur daug mįslių lieka neatsakyta, o ir pačios nuoširdžiausios pastangos kartais gali būti bevaisės. Yra subtilaus humoro šiek tiek, bet iš tikro gana dramatiškai viskas rutuliojasi. Tai vienas tų filmų - istorijos pasakojimų, apie kuriuos tikrai nežinau ką daug pasakyti. Galima tiesiog rekomenduoti arba ne, tad jei norisi šįvakar gero trilerio ar deketyvo, be jokių fantastikų - tikrai pasiūlyčiau šitą variantą.
Šitas filmas turi dėmesį atkreipiantį pavadinimą, bet tiesą pasakius - tai beveik ir viskas. Pats žiuralas - tikras laiko gaišimas, be jokios prasmės. Keletas dialogų buvo gana šmaikštūs, bet daugiau nieko gero čia nerasite, nors man ir labai gaila. Veiksmas neįtraukiantis, siužetas turėtų būti piktdžiugiškai absurdiškas, bet trūksta kažkokių klijų laikančių viską drauge, tad galiausiai lieki su būreliu neaiškių personažų besismaukančių po pievas pirmyn atgal ir klausi savęs "kodėl aš išvis tai žiūriu?".
Zombiai, kraujas, visi tie geri dalykėliai čia tik tam, kad būtų, papai, net ir tie nekelia jokio susidomėjimo. Prastas bandymas padaryti siaubo komediją virsta kažkokiu vėjo gaudymu po visiškai neįdomų miškelį. Gal filmuotis tokiam filme ir buvo smagu, tačiau pats produktas primena žiūrėjimą, kaip kažkas filmuojasi. Pasižiūrėkite treilerį, jei labai jau pavadinimas traukia, to turėtų užtekti. Pilnu seansu savęs nekankinkite, aš, kaip Jėzus, jau už jus atkentėjau.
2/10
Jei vis dėl to nebijote kišt nagus į šūdą, čia ir visa dešrytė.
Naujas, mažabiudžetis anglų filmukas apie zombius. Pora šlykščių pagyvenusių anglų nuvažiuoja į kaimą tykiai praleisti savaitgalio, pasiaiškint savo santykius ir būtent tuo metu įvyksta zombių apokalipsė. Bičas, prisiekiu, atrodo kaip nuskriausta kiaulė, o boba panaši į Astą Baukutę, žodžiu nelabai simpatingi žmonės. Negana to dar ir buki kaip reikalas, visas tas jų verkšlenimas ir dūsavimas, priverčia mane nuoširdžiai jų nekesti. Veikėjų filme nedaug ir kai tarp jų nė vieno bent kiek mėgtino, tiesą sakant norisi, kad jie kuo greičiau mirtu.
Pirmą pusvalandį išvis jie ten tik šneka apie nieką ir gurkšnoja vyną, žiauriai nervina. Vėliau nei iš šio nei iš to atbėga kažkoks apsivėmęs zombis. Bandyta išlaužti tokią dramą, bet kažkaip tūpai gavosi. Zombiai gal ir nieko, apsispjaudę kraujais tokie, rėkiantys, agresyvūs, nemalonūs, bet visa kita tai gana tragiškai atrodo. Tai nivtemu koks drumenbeisas užgroja, tai mum reik dešim minučių žiūrėt neįdomų ginčą apie mobiliaką, galiausiai tos apokalipsės irgi nepamatom, tik akies krašteliui užsimenama. Erzinantis mėšlas, susinervinau daugiau nei malonumo turėjau.
Meksikietiškas ir gana niūrus, nors ir kukloko biudžeto 2005-ų horroras apie visokius vudu pypl. Nepamenu ar esu matęs dar nors vieną meksikansų siaubiaką (na jei užsimerkt prieš faktą, kad tas pats žymusis Rodriguezas čia nagus irgi kyštelėjo), tad tikrai buvo šiokia tokia egzotika. Tas mažas biudžetas jaučiasi, bet netrukdo, nepaisant kai kurių "pigiai" atrodančių momentų, išgauta gana stipri, slegianti nuotaika. Curandero tai, kaip suprantu, kažkoks vietinis mistikas / ekstrasensas (?), kurį kviečia į visokias nemalonių nusikaltimų scenas "pravalyti" aplinką ir žmones.
Čia stebime kaip vienas toks Curanderas įlenda į gerą mėšlą su savo aukoms žarnas ištampančia Meksikos miesto narkotikų mafija ir visokiausiais demonais. Jam kompaniją palaiko daili policininkė, kuri vėliau taps ne tik jo drauge, bet ir savotišku blogio indu. Yra biški goro, yra jump-scaresu yra ir tikrai originalių išmislų. Keistokas filmas, biški vietom gal sunku sekti siužetą, bet emocinis patyrimas išties neblogas. Rekomenduočiau tiem, kas nori apie visokį voodoo bulšitą ką nors pasižiūrėt ir netingi daug titrų skaityt.
Mūsų džiaugsmui ir naujam ilgesiui, ką tik parodytas jau trečiasis Vaikštančių numirėlių sezonas. Apie pirmus du kalbėjau gana gausiai [1, 2] dabar, po paskutinės trečiojo sezono serijos, kažkodėl nebejaučiu noro tą daryti, gal tiesiog nebėra daug prasmės. Visi kam reikia jau pasigavo šitą serialą, o serijų ir įvykių tiek daug, kad kas iš to, jei dabar aš viską perpasakosiu. Tiesiog pasižiūrėkite patys, kas dar nespėjot, tikrai verta gaišti laiką: gera įtampa, stiprūs personažai, pagavi drama, na apskritai super dalykas.
Trečiasis sezonas dar daugiau perkelia mus į intrigas tarp žmonių. Zombiai - nebe pagrindinė grėsmė, su jais jau galima sugyventi. Pasirodo nauja tamsi figūra - Gubernatorius. Kas gi dar? Vudberio miestukas, kalėjimas, Michonne, Heršelo koja, parsiradęs Merlas, kūdikis, kelios pirmaeilių personažų netektys, Ricko beprotybė, na tikrai labai daug kiekvienoj serijoj įvykių. Net šešiolika naujų epizodų. Minusų irgi yra, bet kur jų nėra, tobulybė retai įmanoma, o ypač TV seriale. Zombiai žada grįžti vėl, jau šį lapkritį, nekantriai lauksime ir linkėsime toliau varyti taip pat, arba dar kiečiau.
Jau gana plačiai nuskambėjęs reikalas - 26 režisieriai ir tiek pat skirtingų jų trumpametražių kūrinėlių, sukištų į dviejų valandų kompiliaciją. Režisieriai gana žinomi, tarp jų ir tokių filmų kaip, Machine girl, Hobo with a shotgun, Srpski film ir t.t., kūrėjai. Visiems duota po raidę iš alfabeto, visi pagal ją turėjo sugalvoti po žodį ir padaryti trumpą pasakaitę apie mirtį. Vienos rimtesnės, kitos smagesnės, daugiausia juodas humoras.
Smagus tortas gavosi, tačiau penkios minutės gal kiek mažoka istorijai papasakoti, todėl didelė dalis segmentų gavosi tiesiog tokia atsitiktinių vaizdinių ataka, kai nespėji suprast kas vyksta ir teisiog geri visokią beprotystę besiliejančią iš ekrano, be loginių junginių, o tas ilgaainiui ima nusibosti. Gerai, kad dalelytės tokios skirtingos, todėl viena ar kita nusivylęs, vėl gauni kokį aukso luitą atperkantį negerą įspūdį, na ir taip kala iki galo non-stop.
Technika maišyta, varijuoja nuo kino iki animacijos, kompiuteriniai efektai susigrūmia su plastelinine stop-kadro animacija ir panašiai. Kilmės šalys irgi įvairios, kalba ir japoniškai ir ispaniškai ir prancūziškai, kaip tik nori. Yra ir nebilių segmentų, kas leidžia atsigauti nuo greit lekiančių titrų. Vienos dalys daugiau kaip video klipai, kitos kaip baisūs filmukai vaikams, bet iš tikro tai smagi, greit lekianti, kruvina siaubo karusėlė. Tiesa, aš gal būčiau dėjęs pavadinimus prieš filmukus, o ne atvirkščiai, na bet yra kaip yra, ir reikia džiaugtis. Geras variantas su draugais prie alaus, visiem turėtų nors kažkas patikti, nes mišrainė velykinė turtinga, nors ir labai paskubom, plačiai išdrabstyta.
Pilnas režisierių ir segmentų sąrašas su mano pastabėlėm atrodo taip:
Kaare Andrews(segment "V is for Vagitus")
Angela Bettis(segment "E is for Exterminate") - Angela tai ta įdomaus grožio moteriškė, suvaidinusi May.
Hélène Cattet(segment "O is for Orgasm")
Ernesto Díaz Espinoza (segment "C is for Cycle") Ciklinis pragaras.
Jason Eisener(segment "Y Is for Youngbuck") - Hobo with a shotgun režisieriaus stilius ryškiai jaučiamas, nors jo indėlis atrodo, tarsi video klipas, muzonas ir spalvos jau labai unikalios. Negali nepatikti.
Bruno Forzani(segment "O is for Orgasm")
Adrián García Bogliano(segment "B Is for Bigfoot") - Nelabai patiko šitas.
Xavier Gens(segment "X Is for XXL") - Groteskiška ir pamokanti pasakaitė iš žmogaus pastačiusio Frontier(s) ir Divide!
Lee Hardcastle(segment "T Is for Toilet") - Vienas įsimintinesnių, groteskiškų multikų, kurie tikrai privertė susijuokti. Jutubas apačioj.
Noboru Iguchi(segment "F is for Fart") - Machine girl ir Robogeisha autorius, trumpai primena mum, kad tik Japonijoj galima nusižudyti bezdalais. Viena filmo viršūnėlių, kurią taip pat siūlau iškart pasižiūrėti posto apačioje.
Thomas Cappelen Malling(segment "H is for Hyrdo-Electric Diffusion") - Labai originalus ir patrauklus vizualiai, animuotas priėjimas prie dar netikėtesnio pavadinimo. Dar vienas kompiliacijos pasididžiavimų.
Jorge Michel Grau(segment "I is for Ingrown")
Anders Morgenthaler (segment "K is for Klutz")
Yoshihiro Nishimura(segment "Z is for Zetsumetsu") - Tokyo gore police! Nors ir tikėjausi, kad raidė Z turėtų būt kažkas apie zombius, bet gavau kraujo fontanus ir kojų-svastiką!
Banjong Pisanthanakun (segment "N is for Nuptials") - Shutter, Alone ir 4biadalyvavęsrežisierius, tačiau čia jo darbas - ne itin išsiskiriantis, nors ir fainas.
Simon Rumley(segment "P Is for Pressure")
Marcel Sarmiento (segment "D Is for Dogfight") - Kadangi tai raidė D, tai čia turbūt pirmas filmukas, kuris labai rimtai prikausto dėmesį ir savotiškai apžavi. Tai tarsi sarkastiškas muzikinis klipas, bet tikrai daug kas turbūt sutiks, kad taipogi viena stipriausių filmo dalių. Režisierius beje pažįstamas iš Deadgirl.
Jon Schnepp(segment "W is for WTF?") - Labai tiesiogiai pavadinimu perteikta mirties istorija ;)
Srdjan Spasojevic (segment "R Is for Removed") - Šitą baisų žmogų, turbūt jau iš vardo kilmės pažinsit, tačiau turiu nuraminti jus, jo indėlis raidei R tikrai ne toks žudantis, kaip Serbiškas filmas.
Timo Tjahjanto(segment "L is for Libido") - Mirtinos smaukymo varžybos, koks nesveikas protas šitą išgalvojo?
Andrew Traucki (segment "G is for Gravity") - Ko gero labiausiai nesuprastas momentas, bet gal dėl to ir smagus. Australas, kadaise mums tampęs nervus su Black water.
Nacho Vigalondo(segment "A Is for Apocalypse")
Jake West(segment "S is for Speed") - Faina Doghouse ir Evil Aliens kūrėjo pasakaitė apie mergiočių bėgimą nuo mirties. "Speed kills, if you know what I mean."
Ti West(segment "M Is for Miscarriage") - Sarkastiškai trumpas House of the devil kūrėjo darbukas.
Ben Wheatley(segment "U Is for Unearthed")
Adam Wingard(segment "Q Is for Quack") - Home sick ir Horrible way to diesmagiai paverkšlena, kad jam atiteko raidė Q.
Yudai Yamaguchi(segment "J is for Jidai-geki") - žiauriai juokingas ir įsimintinas japoniškas gabaliukas apie du samurajus iš Meatball machinetėvo.
The Bunny Game tai naujas "šokiruojantis" siaubo filmas, vienas iš tų, kur žiūrovą visaip stengiamasi sukrėsti nežmonišku elgesiu, atvirom šlikštynėm ir panašiai. Dažnai tokio pobūdžio filmai visvien susilaukia pelnytos reakcijos, nesvarbu ar žmonės jais žavisi ar šlykštisi. Šiuo atveju tai labai nevykęs pavyzdys, kuris ne tik kad neveikia kaip "šokeris", tačiau apskritai įžeidžia savo erzinančiu retardišku naivumu, neišbaigtumu ir pretenzingumu.
Filmas nespalvotas, gal dėl to, kad atrodytų blyškesnis, tačiau efekto tai neduoda išskyrus tą negerą efektą, kai daužai per televizorių norėdamas pasižiūrėti ar su juo viskas gerai. Nuo pat pirmų akimirkų mus užsipuola brutalybėm: dusinama auka klykia į maišą, tuomet gera minutė nė kiek nepašlifuoto, visiškai pornografinio grubaus oralinio sekso su aiškiai matomu peniu ir t.t. Pasirodo sekame prostitutę. Su ja nuolat elgiamasi kaip su šiukšle, o viskas ką ji daro tai rūko, šnioja narkotikus ir šlaistosi pakampėm.
Dar yra visiškai nereikalinga scena kaip ji minutę laiko myža, žodžiu tokios vulgarybės vardan vulgarybių - "jei jau nufilmavome, tai kodėl gi neįdėjus į filmą". Bereikalingų scenų apskritai labai daug, tai kadrai kartojasi, tai mes tris minutes turime žiūrėti kaip veikėjas rūko arba vairuoja, arba brūžina peilį į sieną. Parodei ir gana, kam penkias minutes kartoti tą patį šūdą vėl ir vėl ir vėl jei nieko realiai nevyksta? Nors soundtrekas ir susideda iš black metalo, noizo, industrialo, ambiento ir panašiai, kūrėjai turėtų suprasti, kad kinas, tai ne vien ilgas video klipas. Liūdniausia, kad vengiant viso to kartojimosi šitas filmas drąsiai tilptų į 30min.
Žodžiu tą prostitutė įlipa į kabiną pas furistą, kuris, žinoma, yra psychas. Jis ją apsvaigina ir poto likusį filmą visaip ten smaukosi su jos kūnu prirakintu prie sienos. Mūsų veikėja arba miega be sąmonės arba klykia ir vaitoja, visą laiką bliauna. Aš suprantu, kad tai turėtų būti labai ŽOSTKA, bet nebūtina 99% dialogo ar monologo filme pakeisti žviegimais ar spygavimais. Visiškai užknisa, o dialogų praktiškai ir nėra. Tarsi to dar būtų negana, primesta tokio "sick" montažo, kur kadrai trūkinėja viens-po-kito be jokio gražaus perėjimo, tačiau tuo nepavyksta paslėpti, kad filmas neturi jokio scenarijaus, o šis manau būtų tikrai išėjęs Kiškio žaidimui į naudą. Kas tas kiškio žaidimas? Na, nežinau, pagal filmą, tai kai apsirengi kaip kiaulė ir penkias minutes be maikės rėki.
Kaip jau sakiau, filmas pretenduoja į tuos šlykščius, kankinimo "šokerius", tačiau, kad tas gerai atrodytų reikia ir fantazijos ir tam tikro subtilumo. Negalima taip parėkauti, parodyti baisių snukių ir tep-lep sumesti, gaunasi toks nebrendyliškas idiotizmas. Tarkime dešimt minučių įvairiais rakursais matome, kaip psychopatas aukai skuta plaukus. Na atsiprašau, bet tokių brutalybių galiu ir karoliniškių kirpykloje pamatyti, dėl to nereikia trimis skirtingais kampais per sekunde, mane gasdinti noise garsais praturtinta siaubo drama. Apskritai negalima tikėtis, kad susiradę porą kaukių ir išmokę nuimti nuo kameros spalvas papirksite hardcore siaubo mėgėjus, veikiau gal tiesiog įžeisite bet kokio plauko publiką.
Prafastforwardintinas, nieko vertas kakalas, tinkantis nebent pasikarpyti kokiai video projekcijai noizo koncertui.
2/10
Va treileriukas...
O čia ir visas kinas su tuo pačiu nepridengtu bybiu. Mėgaukitės, kol jutubas neišėmė, gal pavyks net pasmaukyti.
Mažabiudžetis, bet visai fainas, naujas anglų trileris. Greit griausiamas Londono daugiabutis, žmonės begyvena tik viršutiniame aukšte. Vieną gražią dieną, nei iš šio nei iš to į juos pradeda šaudyti psychas snaiperis. Visus iškart, visus iki vieno, vaikai, moterys... negailestingai. Išėjimai užblokuoti, komunikacijos atjungtos, kiekviena atviresnė vieta reiškia staigią mirtį. Prasideda panika, survaivalas ir visokios aršios emocijos. Už ką jiems taip ir kaip prasmukt nepastebėtam taiklaus šaulio?
Filmukas kiek naivus, realybėje mažai tikėtina, kad viskas taip ir būtų, tačiau galiausiai užkabina jis mane ir įtraukia, nors ir suprasdamas, kad biški nesamonė čia, žaidi drauge iki galo. Tikrovėje tikriausiai kiek kitaip viskas klostytusi, na bet kūrėjai sugalvojo būtent tokią istoriją tai tebūnie, nuo to tikrai ne mažiau smagu. Pradžioj gal sunkokai žiūrisi, bet vėliau tikrai užkabliuoja ir į pabaigą pagavau save jau visai įsitempusį. Pigus filmas, nelabai rimtas, bet pastangų idėta ir aš šiuo atveju būsiu prie simpatizuojančių, nors įtariu daugumos atsiliepimai apie jį bus labai ne kokie.
Pamatęs nuostabų plakatą ir pavadinimą nesusiturėjau, privalėjau pamatyti, nors titrų išverstų dar net nėra (hahaha TIT-rai). Pachmielną rytą atsikimšom alaus su draugu, nemokančiu angliškai, tad nutarėm pasižiūrėti šitą filmą japoniškai. Kalba, kurios nemokam abu - fair enough. Suėjo ant alaus gerai šita nesamonė, tiesą pasakius daug nėr ką ir papasakot, gi tik japonai išprotėję gali sugalvoti tokį dalyką: Įvyksta zombių apokalipsė, tačiau šie zombiai vietoje to, kad užkandžiautų žmogiena - puola prievartauti visas moteris.
Visokiom pozom jos pasiduoda, o jei lytinį aktą pavyksta baigti iki galo, moteris infekuojama kažkokiu juodu blogiu. Vėliau panelės sukyla ir ima gintis, tuomet liejasi kraujas ir idiotiški efektai. Čia vietoj to, kad nukenksminant zombį reik šaut į galvą, šauti reikia į tarpukojį! Geriausias bajeris turbūt kaip, kad Romero filmuose iš zombių tyčiojasi juos sugavę ir naudodami kaip gyvus taikinius, čia irgi vyksta panašiai tik taikiniai ant byrkos pakabinti. Paskui buvo atominė bomba ir šviečiantis kūdikis.
Nieko nesupratau, prisigėrėm, pusės nemačiau, nereikėtų rašyt recenzijos po tokių peržiūrų, bet negi žiūrėsi antrą kart... Išprotėjusi japoniška nesamonytė ir tiek, ne stebuklas, netraukia iki tokio nesveiko absurdo kaip koks Tokyo gore police. Matau jau ir du tęsiniai nusimato. Beje idomiau už filmą buvo special features prisegti, su filmavimo medžiaga iš už kadro ir t.t. O šiaip užtenka turbūt ir treilerį pasižiūrėt jei gailite savo gyvenimo laiko tokiom pramogom. Aš tai negailiu. Papai.
Naujas įtempto siužeto trileris apie psychus, įsiveržiančius į namus. Labai priminė Funny games, nemažai yra tokių filmų iš tikro, bet kai gerai padaryti, visada jie ištampo nervus už tėvynę ir šitas irgi ant adatų laiko iki pat pabaigos taip aštriai, kad visas filmas prabėga lyg penkiolika minučių. Tikrai nėra čia daug apie ką rašyti, jei norit, kad kas patampytu jūsų jutiklių galūnes, žinote patys, kaip gerai veikia šitie filmai apie smurtą, prievartą ir invaziją į šeimą.
Aktoriai faini, vaidyba įtikinanti, situacijos pakankamai įtemptos, kad galima būtų žiūrėti prisispaudus prie ekrano ir balsu rėkti "šauk, dabar! Šauk kol gali!". Soundtrekas gal galėtų būti biški išradingesnis tobulybės vardan, bet šiaip tai tikrai kokybiška psichologinio teroro, siaubo drama apie išgyvenimą. Nors ir ne super originali, visada (ne)malonu tokių sulaukti. O matau tai režisieriaus debiutas, na paplojam.
Naujas podurnis amerikanskas filmukas apie staigią ir žostką infekciją išplitusią vienam mažam miestuke per pačią liepos ketvirtąją. Neslėpsiu, paviliojo mane tas užrašas plakato viršuje, susiejantis Krantinę su kitais gerais filmukais, bet iš tikro čia ne itin panašu nei į vieną nei į kitą. Pseudodokumentika šį kart "dokumentuoja" kraupų virusą: vabalai, lervos, burbuliojantys pūliai, vėmimai krauju, panikuojantys žmonės, apokaliptinės nuotaikos ore.
Miela, bet jau matyta ne kartą ir padaryta ne itin gerai, o veikiau vidutiniškai, plius su itin nesmagiu amerikietišku prieskoniu, dėl kurio vietom tenka pabėdavoti apie visą subžanrą ir palinkėti "dokumentuojančiai autorei" paspringti. Galima buvo kažkaip labiau su juodu humoru ar ką, bet pasirinktas toks neva rimtas stilius. Rimtas stilius būtų gerai, bet galutinis rezultatas šiek tiek sūrinis. Nervina ta dirbtinai pritempta "dokumentika", valdžios slėpimai ir panašiai. Nepaisant tų smulkmenų, bendrai paėmus žiūrimas reikaliukas, bet va pvz dabar treilerio pasižiūrėt nebesinori, taigi sakyčiau toks užmirštinas šešetukas.
"Kur mirusieji eina numirti" tai toks nesveikas, kreivas, siurrealistinis multikas pripildytas įvairiausių nesveikų satanovų vaizdinių. Tai baisiausias LSD tripas ir nesibaigiantis kompiuterinis košmaras iš tamsiausių žmonijos pasamonės gelmių. Nėra čia daug apie ką šnekėti, reikia patirti šitą dalyką. Arčiausiai ką iš kino sugalvoju palyginimui tai gal būtų Altered states ar Subconscious Cruelty tačiau ta animacija čia viską perkelia į dar naujesnį nesveikatos levelį.
Purvas, siaubas, seksas, pedofilija, religija, filosofija, - viskas čia persipynę. Tačiau be siurrealistinių sapno vaizdinių atakos čia papasakojama ir gana vientisa istorija, todėl neužpisa žiūrėt po dešim minučių, kaip kokį Salad fingerį, o viskas susiklijuoja į kiek įmanoma vientisą, nors ir nemalonų paveikslą. Unearthed kompanijos skoniu pastebėjau galima gana drąsiai pasitikėti, visokiausių sick įdomybių jie paleidžia į platųjį pasaulį, o šito Screamerklauzo darbukais gal reiks plačiau pasidomėt. Vien už tai, kad jis toks yra ir koks jis yra - 10/10. Juk vistiek neketinote šiandien eiti miegoti.
Nelabai supratau, kodėl po šitu filmuku kaip vienas iš subžanrų nefigūruoja 'horror', nes aš tai nejuokais kaktelėjęs į kelnes buvau keletoj vietų. Amyway, sakykime tai tamsi, įtempta drama su apokaliptinėm nuotaikom ir metaforiškais pamastymais. Kažkas tarp negero sapno, pasaulio pabaigos ir sujaukto žmogaus proto. Žiūrėdamas prisiminiau tokius filmus kaip Signs, su Melu Gibsonu, Beautiful Mind ar net pachmo žudiką Miracle Mile. Turi jis elementų iš jų visų, tačiau tuo pat metu yra ir tikrai unikalus.
Amerikos vienkemyje gyvena trijų asmenų šeima, dirbantis vyras, jauna mama ir jų kurčnebylė dukrelė. Idilę ima ardyti tamsūs vyro sapnai, kuriuose visada figūruoja audra ir šalta agresija jo šeimos saugumo atžvilgiu, invazija ir sunaikinimas to, kas brangiausia. Vyras ima paniškai bijoti tos mistinės artėjančios apokaliptinės audros, nors nelabai aišku ar jis kenčia nuo pranašiškų vizijų ar jam tiesiog susisuko protelis ir tas neaiškumas tempiasi per visą filmą, keldamas vis daugiau klausimų. Vyriškiui būtų lengviau, jei jis būtų atviresnis ir mažiau kompleksuotas dėl savo išgyvenimų, tačiau jis ne tokio tipo žmogus ir užuot pagalbos ieškodamas žmonėse, jis jų vengia, o paslapčiomis statosi priešaudrinį bunkerį.
Baisiausi tie sapnų epizodai, daugiau veiksmas toks liūdnas ir slegiantis. Vystosi viskas gana lėtai, tad galima ir nustausti pauzę pasispaudus, tačiau tai gink dieve nereiškia, kad kažkas negerai su šitu filmu. Viskas cool, tiesiog jis toks, kaip ir tas vyriškis, lėtesnis ir kuklesnis, dėl to mum nesunku susitapatinti su veikėju ir pajausti jo neramų išgyvenimą. Kulminacija kažkam gal nuspėjama, kažką gal klaidinanti, bet jau patiems teks nuspręsti ar traktuot ją tiesiogiai ar kaip metaforą kažkokia, internete daug interpretacijų plaukioja visokių, visai idomu pasiskaityti kaip skirtingai žmonės mato tą patį dalyką. Nepaisant to, aš kaip visada filmuose daugiausiai vertinu emocijas ir čia jos buvo užtektinai vienetinės, kad keistai romantiškai patempęs lūpą supločiau rankutėm. Be to soundtrekas labai geras.
8/10
Po šito vakarą puikiai užbaigėm su Danio Boylo Slumdog Millionaire apie Mumbajaus slumsus, nuostabi dramytė, kas dar nematė būtinai rekomenduoju - pachmo kaip nebūta!
Paties Kriugerio veido - Robertu Enlgundo režisuotas mielas ir kuklus old skulinis siaubukas. Nieko ypatingo, bet turi savo elementų ir žiūrisi smagiai, bent jau pirmąją valandą. Gerai panaudotos klišės, įsimintini ir simpatingi personažai, devintojo dešimtmečio Amerikos dvasia, - viskas čia. Pabaigai kažkiek prailgo, tačiau tikrai ne blogiausias variantas siaubo vakaro žiuralui.
Mum šiais išmaniųjų mobiliakų ir nevaržomo interneto laikais jau keistokai atrodo toks konceptas susuktas apie namų telefoną, bet '976-Blogis', tai toks numeris, kurį surinkęs išgirsti savo horrorskopą, taip sakant, - siauboskopą. Įrašytas balsas telefone žino tavo troškimus ir patars, kaip tau juos įgyvendinti bet kokia kaina. Turbūt pats velnias ten kužda.
Tokia tad idėja ir išpildymas kiek infantilus vietomis. Tačiau visgi žiūrint iš tikro kažkaip pochui tas siužetas, daugiau mėgaujamės atskirom scenom, kurios kartais sunkiai limpa drauge, bet galiausiai nuryjamos ir virškinamos. Po visko ir lieka toks vidutiniškas įspūdėlis, tad spreskit patys ar jum čia priimtina. Man buvo visai faina, tačiau į galą jau paskaudo šikną, tad ir rekomenduočiau gal tiem, kas čia ieško kažko specifiško, o ne tiem, kas tiesiog nori gero laiko.
5/10
Taip pat jaučiu turėčiau paminėti, kad mylimiausia mano visų laikų grupė Deftones, turi gabalą pavadintą kaip šis filmas.
Tik dabar pažiūrėjau išprotėjusią '77-ų japonų cult klasiką - "Namas". Jau teko matyti daugybę ištraukų, artworkų ir net video reviewsų šito filmo, tad per daug nenustebino niekuo, nes žinojau ko tikėtis, o daugiau tik leido įsitikinti, kad iš tiesų jis toks ypatingas ir unikalus, kaip apie jį šnekama. Vienetinis ir nepamirštamas vizualiai, tikrai kreizi, girtai triumfuojančio montažinės meistro video menas.
Filmas, kuris turi savo veidą, nepaisant net kaip tai veikia žiūrovą. Kažkam gal nesamonė pasirodys, kažkas pamils tuos mirgančius pasiutimus su katinais ir klykaujančiom mergiotės, bet nieks nepaneigs, kad reginys įsimintinas. Istorija net neturi didelės reikšmės čia, šitas filmas svarbesnis savo maišyta technika ir nešamu emociniu patyrimu, nei istorijos pasakojimu. Jei norit kažko senesnio ir meniškai egzotiško, o Hausu dar nematėt - tai vertingas, vykęs eksperimentas, po kurio garantuotai jausitės kaip apsirukę.
Tobulas anglų mini serialas grįžta su antru, nemažiau galingu, tačiau tokiu pat trumpučiu sezonu. Vėl trys serijos, trys maži, tačiau stiprūs filmukai. Gerai rašė vienas buvęs kolega anlgas - šito kūrėjo mintys, tamsesnė vieta nei anglių kasykla. Per science fictioną,, siaubą ir dramą mums vėl atidengiamas sudužęs veidrodis, kuriame pažįstame save negražius, sužalotus šiuolaikinų technologijų ir negrįžtamai besikeičiančius nuo to, ką patys darome ir kuriame aplink save.
Pirmoji dalis, "Tuoj grįšiu" ("Be right back"), tai graudus ir baugokas fantastinis pasakojimas apie sielvartą ir ilgesį. Jauna moteris netikėtai netenka savo vaikino. Tuomet draugė jai pasiūlo pabandyti naujovišką paslaugą: iš visų gmailų, feisbukų ir twiterių sudėliota žmogaus imitacija. Viskas ką per gyvenimą papostinai surenkama į vieną protą, kaip aidas iš praeities, ir su tokiu žmogaus šešėliu galima bendrauti tarsi jam gyvam beesant. Pradžioje emailais, vėliau telefonu, galiausiai ir akis į akį? Nežinau ar tai daugiau liūdna ar baisu, bet aš manau šalinčiausi tokios "paslaugos".
"Balta meška" ("White bear") turbūt siplniausiai grįsta istorija iš šių trijų, tačiau žiūrisi ne mažiau smagiai ir prikausto prie kėdės baisia postapokaliptine vizija: visiem ištransliuotas signalas pavertė žmones išmaniųjų telefonų iš rankų nepaleidžiančiais zombiais (kaži ar mes nuo to labai toli haha). Moteris atsibunda kažkokiam name neatsimindama nei kas ji tokia, nei ką čia veikia. Nešvaistant daug laiko ją imasi vytis frykais persirengę psychai, o aplinkui žmonės viską fiksuoja telefonais, užuot jai padėję. Baisus pasaulis, tačiau ar tikrai jis toks? O gal realybė dar baisesnė ir ne tokia jau ir fantastinė?
"Valdo momentas" ("The Waldo moment") mano džiaugsmui grįžta prie politikos vandenų, kuomet mėlynas animacinis meškiukas, kurio pažiūros, vien nihilistinės sugeba balatiruotis kažkokiuose rinkimuose. Jo skelbiama idėja, - jokia, visi politikai blogi, parsidavėliai, veidmainiai, tačiau būtent tokios kritikos rinkėjai ir išsiilgę. Personažą sukuręs žmogus politikoje nelabai nusimano, tačiau jam tai netrukdo gerai pasirodyti prieš viskuo nusivylusius žmones. Galiausiai jis išsigąsta animacinio monstro, kurį pats sukūrė, tačiau tuomet jau aišku vėlu. Smagi ir ironiška istorijytė. Visada palaukite ir scenų pasirodančių jau prasidėjus pabaigos titrams!
Antra dalis siplniausiai lipo, perdėm cheesy atrodė tie pigūs persirengėliai. Ir idėja ne iki galo įtikino, nors ir aišku pakankamai ciniškai sugalvota ir žiūrėti, bei analizuoti - šlykštoka. O šiaip super visas reikalas, jei pirmas sezonas patiks, šitas tikrai nenuvils, tikrai gaila ir keista, kad tokie šedevrai pasirodo kažkur per teliką ir viskas, kol tuo tarpu kino teatruose kažkokie beverčiai šūdai krauna milijonus. Kitą vertus, - gal ir gerai, intelektualus dalykai pasieikia tik intelektualius žmones, kuriems nenusispjaut ką į juos grūda. Tikiuos vieną dieną galima bus nusipirkti boxsetą su visom dalim. Tamsus veidrodis, juodos mintys, labai visiem rekomenduoju, laukiam trečio sezono nekantriai.
