EXAM

Taipogi naujas, praeitų metų, Anglų psichologinis trileris, visas vykstantis viename kambaryje. 8 žmonės susirenka laikyti egzamino laimėti konkursui, dėl itin patrauklios darbo vietos. Uždaras kamabrys be langų, jiems duodama aštuoniasdešimt minučių, po lapą popieriaus ir vieną klausimą... kurio nėra. Atsivertę lapus jie pamato, kad jie tušti, reikia atsakymo, tačiau klausimas - mįslė. Duodamos tam tikros taisyklės, kurias pažeidę, jie bus diskvalifikuoti, taip prasideda psichologinis realybės šou, kuris čia be abejo taps gana ekstremalus. Idėja paprasta, tačiau vėl gi - intriguojanti, tikrai išbandomi įvairūs variantai. Ir su tokia minimalistine mintim, reikia mokėti gerai išlaviruot, kad neprasidėtų nesamonės, manau kūrėjams visai neblogai pavyko. Gal kai kurie personažai ar sprendimai ir perdėm stereotipiniai, bet tas per daug neerzina, nes galime pamėginti kažką spėlioti, drauge su personažais, kuriuos iš tiesų pažinsime tik eigoje. Nepaliko tokio įspūdžio kaip koks The Cube, iš panašaus koncepto, tačiau neblogai prikausto dėmesį ir iki pat pabaigos malonu viniot tą siūlų kamuolį, ieškant sprendimo. Koks gi tas velnio klausimas? Decent trileris vakarui su alum praleisti, nors po savęs kažko daugiau ir nepaliks. 7/10

The HUMAN CENTIPEDE (First sequence)

Visas išvyniotas praktiškai iš vienos nesveikos idėjos, smogia naujas Olandų filmas "Žmogus-šimtakojis"... nors gal reikėtų sakyti "Žmonių-šimtakojis"? Šokiruojantis, iškrypėliškas, ciniškas ir liguistai smagus. Iš esmės paprastas, tačiau gerai šiknon-spiriantis horroras, kažkuo priminęs man The Dentist. Kadangi esminė idėja išplepėta treileryje, galima jos labai ir nedangstyti: žmonių-šimtakojis, pamišusio, pensijon išėjusio chirurgo fantazija, tampanti gorava realybe. Burnos prisiūtos prie šiknų, kaip gana seksuali maisto grandinė (he he). Ne paslaptis, jog suintrigavo pamatyti, kaip tas atrodo praktikoje. Na ir pamatome. Taip pat su priešistore, aplinkybėm ir rezultatais. Idėja ir įgyvendinimas tikrai pasišlykštėtini (gerąja horrorui prasme) tačiau didžiausią įspūdį čia palieka pats daktarėcas. Nagi ir surask tu man tokį, nepamirštamas bičas. "Aukos" irgi neblogos, dvi puskvailės vištos amerikietės, kurios verčiau bus žmogumi-šimtakoju, nei pamėgins pasikeisti padangą, įkyriai šūkaujantis Japonas, su ištatuiruotu playboy ženkliuku.. Beveik smagu matyt kaip jie kamuojasi šitoj absurdiškoj daktaro svajonių skulptūroje. Aišku reikia ignoruoti tą siaubekinį "veiksmų nelogiškumą", sutinkama daugybėje siaubo filmų, bet tikrai ne tame esmė. Puikus, dar nematytas horroro konceptas, apie kurį suręstas įtraukiantis ir atitinkamas pasakojimas, (ne)maloniai nustebina, net ir žinant kas maždaug ten turėtų būti. Gaivus tryo oro gūsis iš Nyderlandų, nors gal reiktų sakyt troškus, smirdančių išmatų tvaikas? :) Sarkastiškas Europietiškas juodas humoras, su piktu, košmarišku siaubu, keista pramoga keistai mastantiems ir tikra video-šlykštynė "normaliems". Pavarė Olandai. 9/10

SERPENT'S PATH

Kriminalinė '98-ų istorija iš mano mylimo, Japonų "lėto-kino" genijaus, Kiyoshi Kurosawos. Šį kart trileris/detektyvas, apsiėjęs be vaiduoklių. Tokiame pačiame kinematografiniame stiliuje, kaip ir kiti jo filmai, užburiantis, lėtai slenkantis veiksmas, ganėtinai paini ir ironiška istorija. Prasideda nuo to, kad du vyriškiai pagauna trečią ir prirakina prie sienos. Šis kaltinamas vieno iš jų dukrelės išniekinimu ir nužudymu. Atsiskleidžia charakteriai, situacija komplikuojasi, atsiranda ir naujų veikėjų. Pagvildenamas žmogiškumas, kvailumas, smurto vaisiai. Gerai ir paprastai susukta istorija, kuklus, bet stiprus filmas apie kerštą. Nėra geriausias Kurosawos darbas, bet be abejonės - gėdos nedaro. Hebi no michi. 7/10

PRIMER

Kuklus ir gudrutis, tikrąja to žodžio prasme MOKSLINĖS fantastikos filmas :) Visas sudarytas iš protingų kalbų, nutylėjimų ir fizikos; jokio veiksmo, lazerių ar sprogimų. Nemeluosiu, fizikas iš manęs ne koks, todėl sunkiai supratau kas ten tiksliai kaip buvo, daugiau -jutau-, bet tai ką jutau - labai patiko. Manau, kad teks žiūrėti antrą kart, kad susidėliot galvon visą scenarijų normaliau. Tas jų plepalų stilius užkabina, siekis suprasti įtraukia ir kai imi užčiuopti idėją, vaizduotė taip pašėlsta, kad ekrane papildomo veiksmo kaip ir netrūksta. Baugi ir žavinga kelionės laiku idėja ekrane, mano akyse buvo sustiprinta vasariškos audros už lango, su žaibu ir griaustiniais ir ryškiai jaučiu, kad šis savotiškas filmas vertas didžiulės pagarbos vien už tai, koks jis yra. Idėjos ir kūrybiškumo galia virš visko, o kelionės laiku paradoksas - neišsemiama diskusijų ir fantazijų tema. Todėl užtenka duoti protingą toną, ką šis filmas ir padaro ir bet koks išmislų mėgėjas, kaip ir aš pats, turi pripažinti mokslo galią ;)
Labai šaunus ir gudrus filmukas, bet neskirtas žiūrėti, kai ima miegas. Priminė man nuoskaudą, kad kažkada neaprašiau čia The Prestige (2006), narpliojantį praktiškai tą pačią temą. Na, bet dabar paminėjau juos abu. Abu ir rekomenduoju. Tikrai patiko. Labos nakties.

COMMUNION

Niūrus ir tvin pyksiškai hipnotizuojantis 89'ų Amerikiečių filmas apie ateivius-lankytojus su Cristopheriu Walkenu. Walkenas čia vinis, dėl jo savotiško veido ir vaidybos ir filmas tampa savotiškas, bet ne tik jis velka visą reikalą, "Komunija" iš tiesų turi kažką tokio tamsaus, magiško ir baugiai užburiančio. Visi žinom tas lankytojų istorijas, - sapnai, šviesa už lango, didelės juodos akys, hipnozė ir t.t. Atrodo kiek gi galima plėtoti tą patį per tą patį, tačiau štai pavyzdys, kad gerai padarius ir girdėta istorija visad iš naujo jaudina ir intriguoja. Gal tas siurrealizmo prieskonis taip nusipelnė šitam žavesiui? Ar garso takelis? Esmė, kad tai labai gero filmo apie ateivius pavyzdys. Galėčiau sakyti vienas geresnių matytų šio žanro ir tikrai siūlyčiau visiems, ką domina. Ir kadangi istorija jau daug kartų girdėta ir matyta, apie ją nėra ir kalbėti. Čia svarbus tasai tamsus, kerintis kino-sapno poveikis, o jį patirt galima tik pačiam pažiūrėjus, tad... give it a shot. Manau mažas būčiau apsišikęs. Puikus sci-fi/horroras su romantiškos, bet baugios ramybės gaidele. 8/10 ant vienos garbės lentos drauge su Intruders, ir kaip pavyzdys tiem, kam The fourth kind atrodo - visai geras filmas.

DEAD & BREAKFAST

Ganėtinai paprasta, vidutiniška, bet visai žiūrima amerikiečių siaubo komedija. Filmas, kuris supranta, kad yra b klasės, supranta, kad yra prastas, todėl nelabai galima ir pykti. Vienas tų, kuriuos galima žiūrėti prie alaus ir jei dalis chebros nueis parūkyt nepaspaudę pauzės, ne kaži ką praleis. Viskas čia paprasta kaip 2x2: būrelis jaunimo apsistoja mažam redneckų miestelyje, kuriame "pasprunka" piktoji dvasia, ji apsėda miestuko gyventojus, o jaunimas ginasi visokiais, po ranka pasitaikiusiais rakandais. Mėgstu sakyt genialu tai, kas paprasta, bet tikrai didelę dalį filmo pražiovavau. Geriausia, aišku, kad pritaškoma nemažai goro, veiksmo scenos neprastos, tačiau humoras labai lėkštas, dažniausiai gadina bendrą vaizdą ir nors filmas ir turi būti prastas, tačiau jis tikrai gana prastas. Žiūrimas šlamštas. O dar ir Deividas Caradainas čia kažką veikia. Žiūriu treileryje čia jie pririnkę gražių citatų, bet aš norėčiau paprieštarauti. Būna geras šūdas ir būna šūdas šūdas. Čia - vidutinybė 5/10.

AFRICA ADDIO

Africa: Blood & Guts.

Įspūdinga 1966 Italų susukta dokumentika apie Afrikos žemyne vykstančius, įvairiausio plauko, įvykius. Tikra exploitation'iška tradicija daugiausia koncentruojamasi ties visokiom baisybėm, bet gal dar buvo laikai, kai ne viskas buvo infekuota polit-korektiškumo ir buvo galima šnekėti/rodyti dalykus labiau tokius, kokie jie yra? Nežinia kiek iškarpyta versija pasiekė mano grotuvą, bet trukmė - dvi su puse valandos, per akis grožybių ir baisybių, manau būtų net patogiau sukarpius į dvi serijas, paskirščius reportažus temomis. Dabar nors ir apie viską po truputi, bet visvien labai gerai žiūrisi, pagaminta profesionaliai ir su meile, Itališkam stiliuje, pasakojimai ir scenos kinta organiškai, vietomis net sakyčiau genialiai. Tai yra kažkas, ką galima būtų pavadinti "Menine dokumentika" ar sakykim dokumentika, praleista pro tam tikrą skoningą požiūrio tašką, daugiau gal linkstančią į siekį parodyt tam tikrą exploitationą, nei mokslinę medžiagą. Svyruojant nuo subtilių metaforų iki ciniškų izdivonų, naudojamas gan šovinistinis, piktokas humoras, pasakojamos istorijos apie kolonizaciją, okupaciją, rasizmą, karą, genocidą, gamtos išnaudojimą ir jos saugojimą. Šlykštynės pamaišomos su grožiu: be žarnų, egzekucijų ir skaudžių medžioklės vaizdų yra ir žaismingų gamtos kadrų. Bendrai gaunasi ganėtinai genialus ir savitas dokumentinis epas, turintis savo charakterį ir nebijantis šiuolaikinio besaikės "tolerancijos" nuodo. Po ilgos peržiūros įspūdis liks ilgam, o jei viską sutrumpint iki sakinio - dar kartą prisiminiau, kaip nuoširdžiai nekenčiu žmonijos.

NO SUCH THING

Dar vienas maloniausias potyris iš -nežinau ko tikėtis- filmų, nuostabi 2001-ų fantastinė drama (Pasaka?/Komedija?) sakykim... apie gražuolę ir pabaisą. Nors iš tikro visai ne apie tai. Bet čia iš tiesų yra keistoko grožio mergina, kuri važiuoja į Islandijos užkampius ieškoti savo dingusio vaikino, nors puikiausiai žino, kad jis negyvas, o tenai gyvena pats tikriausias monstras, kuris jį ir sudraskė. Senas, pavargęs alkoholikas, nudilusiais ragais, kosėjantis ugnimi ir niekaip negalįs... numirti. Labai drąsi idėja, net vienas filmo veikėjas lepteli: "pabaisa šiais laikais? Nemanot, kad čia šiek tiek... netinkama?" tačiau ji nuostabiai papasakota, su tokiu savotišku ir švelniai absurdišku humoro jausmu, kiek ir su žmogiška saviironija. Filmas man pasirodė ne tik šmaikštus ir keistas, bet ir išties gražus, prasmingas. Pačią nuotaiką nelabai sugalvoju su kuo daugiau palyginti, kaip gal su taip pat keistu ir mielu "May"? Filmas regis nebijo, kad kažkas iš jo pasijuoks ir kažkaip gera jausti, kaip švelniam, raminančiam soundtreke skęsti, lyg girtume, drauge su ekrane byčinančiais veikėjais. Pabaigoje net negaliu išjungti bėgančių titrų; paprasta, gera, ramu ir tobula. 9/10
Gal kas nori ką pridurti, ar papasakoti daugiau?

PRieš žiūrint filmą, treilerio rekomenduoju nežiūrėti. Vis dėl to

JULIEN DONKEY-BOY

Manyčiau pakankamai šlykštus ir nemalonus filmas, kad būtų galima trumpai jį paminėti, sukurtas Harmony Korine, to paties režisieriaus, kuris pastatė galingąjį Gummo, tad, kas matėte (o kas dar ne - primigtynai siūlau pasižiūrėti) ir tikėtis galite kažko panašaus. Gummo man patiko labiau, gal nepaisant dėl to, koks šokiruojantis jis bebūtų, jis buvo pateiktas lengvesne/plačiau suprantama forma, šitas gi dar abstraktesnis, nors koncentruotasi ties panašia tema, tačiau pateikimas padrikesnis ir sunkesnis. Nufilmavimas daugiau naminio stiliaus, kamera juda, vaizdas kratosi, liejasi, montažas kartais sudaro įspūdį, kad padauginai narkotikų. Nors centre vėl gi viena ne itin normali šeimynėlė, tačiau "siužetai" regis visai padriki, daugiau kaip abstrakčios ir atstumiančios scenos, kliedesiai, išsigimėlių ir psichinių ligonių pezalai, dialogai, monologai, nei nuoseklus pasakojimas. Gummo taip pat savotiškai buvo atskirų nejaukių scenų rinkinys, tačiau čia jos kažkaip dar klampiau sulipdytos į vieną atgrasų ir sunkiai išžiūrimą kūrinį. Rekomenduoju tiems kas mėgsta kankinti save žiūrėdamas į sugriuvusius atmatų, nevykėlių ir ligonių gyvenimus. 8/10

THE FOUNTAIN

Labai jau romantiška ir rami 2006'ų drama, su fantastikos elementais ir gražiąja Rachel Weisz. Išties įtraukianti, jaudinanti, graži ir graudinanti, talpinanti savyje gerą porciją filosofijos, religingumo ir paprasto žmogiškumo, meilės. Mintys apie meilę, gyvenimą ir mirtį. Filmas suręstas ne pagal paprasčiausią formulę, pirmąjį pusvalandį nuoširdžiai nesupratau kaip jaustis, nes neužčiuopiau ko šis filmas nori iš manęs. Vėliau viskas pasidarė ganėtinai aišku ir paprasta, tik pasunkinta simbolizmu ir įvairiomis metaforomis. Artimojo netekties baimė ir skausmas niekam nesvetimas, todėl filmui garantuotai pavyksta sugraudinti daugelį žiūrovų, tačiau prasidėjus filosofinių bei religinių simbolių vaizdavimui aš kažkodėl pasidariau labiau skeptiškas. Buvo tikrai gražių ir giliai išreikštų momentų, tačiau keletas brangių "budistinių" scenų apie būtį ir nebūtį paliko gana nemalonų skonį ir pagalvojau, kad norėdamas pasižiūrėti ekrane gyvybe/mirtim besispjaudančios filosofijos daug mieliau rinkčiausi dar kartą pažiūrėti Altered States. Šiaip jau tikrai neblogai, gražu ir liūdnoka, rami muzika labai įtraukia į bendrą, gerai sukurtą atmosferą, tačiau ką kas besakytų, niekaip negaliu iškrapštyti mažyčio "iš to rašto išėjimo iš krašto" prieskonio įstrigusio tarp dantų. O juk kažkokie panašūs jausmai buvo ir po kitų matytų šio režisieriaus filmų "Pi" ir "Requem for a dream", kur regis visiem yra -geriausia-, o jei tau -ne-, tuomet tu -debilas- :)
Na man 7/10 - išties neprastai. Gražu, paveiku, bet ne iki galo.

MOTEL HELL

Smagi, jobnuta ir savotiškai tamsi Amerikietiška "savikritika" iš '80ųjų. Filmas gana originaliai nagrinėja mėsos verslą, aišku toli neieškant siaubo filmuose naudojamų mėsos šaltinių paverčiamų į beef jerkius ir hamburgerius, tik čia gal kiek idomiau/kvailiau parodytas pats procesas. Žmonės auginami slaptame sodelyje, kaip morkos įsodinti į žemę, skleisdami idiotiškus garsus dėl supjaustytų balso stygų. Vargiai įtikimas, bet čia prie bendros nuotaikos puikiai tinkantis siužetas pasakoja apie fermerį ir jo globon patekusią jauną merginą, kuri nelabai supranta kas iš tiesų vyksta. Su fermeriu gyvena stambi sesutė, padedanti tvarkytis žmogienos versle, o jaunąją merginą visaip bando "nužiūrėti" vietinis šerifas. Visi veikėjai verti viens kito, tuo pat metu viens už kitą geresni. Jų pasirinkimai ir poelgiai nelogiški, debiliški ir dėl to istorija viniojasi tikrai smagiai ir netikėtai. Ne kažkas ką labai visiem rekomenduočiau, bet jei mėgstat visokį piktą humorą apie maistą, tai yra čia keli aukso siūlai. Manau pirmiausia buvo sugalvotas pavadinimas, o po to prifantazuotas kontekstas :) Bet mielas širdžiai, šlykštokas grindhousas. Go, Vincent! 6/10

THE BOOK OF ELI

Marija skersa, Kristau aukštėlnykas, apsergėk šėtone, nujaučiau, kad Denzelis Wahingtonas gero nebyloja. Ir visgi gavęs rekomendaciją nutariau surizikuoti: naujas, brangus, postapokaliptinis filmas, po Road ar Carriers tikriausiai protelis susisuko man ar šiaip naivus ėmiau darytis. Tačiau dabar rimta proga pasidžiaugti, kad turiu šitą blog'ą ir galiu išgelbėti dvi gyvenimo valandas kokiam vienam ar dviem jo skaitytojam. Nebent aišku labai norite išvysti tragišką, krikščionių gamintą, nevykusią postapokaliptinio žanro parodiją, apie Denzelį Washingtoną, kurį, pasidabinusį akiniais nuo saulės (šitam filme visi veikėjai juos turi), nešiną iPodu (o šį turi tik išrinktasis), dievas veda per apleistą, pilkais filtrais nusunktą pasaulį, kur nekur užsilikusius apšiurusius "Puma" ir "Motorola" ženklus. Pakeliui jis įveikia gaują blogiukų, apsilanko miestelyje, nes iPodą reikia įsikrauti. Ten susitinka gražuolę Angelina Jolie kopiją, įveikia dar 150 blogiukų, susitinka pagrindinį priešininką ir randa su juo bendrų pomėgių, apie kuriuos vėliau ir smaukomasi visą filmą. (ne)Retas pavyzdys kaip filmas su kiekviena minute blogėja ir po kiekvienos sekančios scenos vis pametu argumentą, kuriuo bandau save įtikinti, jog kažkaip ~ypatingai~ žiūrint dar galima mėgautis. Nuėjau į imdb, pamačiau įvertinimą "7/10" ir nušvito mano protas - reikia būti debilu, o didžioji dalis žmonių būtent tokie ir yra! Ir vualia, tereikia duoti holivudui milijonus, kad šiems debilams debilai iškeptų didelį beskonį debilų pyragą iš šūdų, krikščionybės, akinių nuo saulės ir Denzelio Washingtono (galėtų būti ir Vinas Dyzelis, bet jis jaučiu per mažai "gerietis") ir tada jau galima iškėlus nosi bampsėt apie fantastiką ir uostyti dolerius. Viskas veda prie "suktos" kulminacijos, apie kurią pagalvojus dabar net šiurpas krečia iš siaubo. Ekstremaliai blogai. Su visom pastangom vargais negalais 3/10, bet tik todėl, kad noriu būti sąžiningas pats sau ir blogesnių filmų esu matęs, bei ketvertukais vertinęs. Nežinau net ką dar pridurti, bijau būti per daug ciniškas. Manau tikri žanro fanai turėtų būt mažų mažiausiai įžeisti. Labai, labai, labai, labai blogai.

HEARTLESS

Nuostabi ir keista Anglų siaubo drama iš praėjusių metų. Kažkaip prieš seansą nežinojau ko tikėtis, dabar gi nelabai žinau ką ir pasakyti, manau reikia pamatyti pačiam, nes kalbėti apie šį filmą galima daug, o geriau vieną kart pajusti pačiam...ar kaip ten sakoma. Priminė jis man daug ką, užčiuopiau duženų iš įviairių matytų keistų ir mažiau keistų filmų, bet koks epizodas ką bešauktų, reikia pripažinti - "Beširdis" labai originalus ir vargiai su kažkuo sulygiuojamas filmas. Savo absurdiškais išsišokimais vietomis tikrai bandantis žiūrovo ~plataus požiūrio~ ribas, bet kritika čia (ne)pateisinama vien skonio reikalu. Aš ką tik mačiau įstabų meno kūrinį ir dar vieną europietišką spjūvį veidan siaubo-žanro skeptikams / neišmanėliams. Nuostabiai sumanyta, supinta, nors ir suabstraktinta estetinė gelmė, nenuspėjama ir nepaaiškinama, tačiau galutiniame paveiksle, kuo puikiausią "sąmonę" sudaranti eiga; talentingas darbas, vykęs ir drąsus eksperimentas. Mistifikuotame Londone, neranda vietos pasiklydusi siela, veido odos defektą turintis paauglys. Pradžioje jis pastebi Londono gatvėse šmirinėjančius keistus kapišonuotus padarus, vėliau šeimai smogia tragedija. Labai žaismingai ir be didelių skrupulų nuriedama į nepaaiškinamą fantastiką, Lynchišką absurdo humorą, metaforiškus pokalbius ir veiksmus, o vietomis ir plaukus šiaušiantį horrorą. Siurrealizmo traukinukas kyla vis aukštyn ir greityn, kol galu gale užčiuopi klodus daug gylesnius, nei atrodė galėsi užčiuopti, seanso pradžioje. Žaisminga, liūdnoka ir siaubinga pasaka apie kiekvieno iš mūsų gyvenimą. + nuostabus soundtrekas. Daugiau negu rekomenduotina. 9/10

A SLIT-MOUTHED WOMAN 2

Maloniai lauktas "Prapjautaburnės moters" tęsinys, dar kurį laiką luktelėtas subtitrų vertimas ir pagaliau. Galiu pasakyti, jog savotiškai ši dalis man net labiau patiko už pirmąją. Visai kitas priėjimas prie istorijos, nebekvepia taip smarkiai vaikų siaubo paskaitėm. Na... gal tik vietomis. Nauji veikėjai, nauja istorija, truputi kitokia estetika ir pats pasakojimas ramesnis. Pirmą gerą pusvalandį net sunku pasakyti ar žiūri siaubo filmą ar romantinę dramą. Tačiau po truputi viskas stoja į savo vietas, gana įdomiais siužeto vingiais, kurių tikrai negalėjau nuspėti. O juk dažnai tie Japoniški vaiduokliai horrorai pagaminti pagal gana vienodą formulę. Sekame vienos, mažame Japonijos miestuke gyvenančios, šeimos istoriją, kurios likimas staiga pasisuka itin nesėkminga linkme. Smūgis, po smūgio, daugiausiai kliūva vienai iš dukrų, kuri tuo pat metu ima matyti beveidį, kraupų, žirklėmis nešiną moters vaiduoklį, raudona suknele. Būta ir puskvailių vietų, ta galima atleisti, nes visumoje tikrai įtraukiantis ir išties biški originalesnis j-horroras, nei daugelis jo kolegų; Ne stebuklas, bet žiūrisi maloniai, o kai kurios scenos itin stiprios. Tęsinys, kurį galima žiūrėti ir nemačius originalo. Beje mačiau, kad lyg esti ir priešistorė "0", reiks kada mest akį. 7/10
Taip pat randamas, kaip "The scissors massacre".

DE VIERDE MAN

Olandų režisierius Paulas Varhoevenas pastatė tokius kultinius filmus, kaip Robocop, Starship Troopers, Basic instinct, Total Recall ir t.t. Neseniai žiūrėjau 2006-ųjų jo kurtą darbą, 2006-ųjų Zwartboek, nuostabų Olandų filmą apie karą, kuriame persipina ir meilės istorija ir detektyvas ir įtemptas trileris ir erotika. Pastebėjau, kad Verhoevenas labai talentingas, itin ryškiai perteikti būti tai, ko jis nori (nors kas ten žino ko jis nori) ar teisingiau būtų sakyti, kad jo filmai kiekvienas savaip unikalūs ir beje visi matyti turi gan ryškų ir masinantį erotikos ir smurto prieskonį. Taigi kažkaip maloniai pastebėjau ir ne tokį naują jo kūrinį - 1983-ųjų De Vierde Man ("Ketvirtasis vyras"). Taipogi savitą nuotaiką turintis, ne lengvai su kažkuo palyginamas, lėtas, kartais primenantis kažkokį sapną, o ir su sapno sequencais pamaišomas, tačiau gerai įsiurbiantis horroras/drama apie fatališką moteriškę. Ir rašytoją, kuris kaip musytė į voro pinkles, pakliūva žaviai poniai į nagus (Dėl to žavumo galima ir ginčytis, bet laikmetis + skonio reikalas). Visi filme esantys personažai nėra labai langvi ar malonūs, kiekvienas turi savo tamsiųjų pusių, filmas nuolat išlaiko susidomėjimą ir nežinią, kas gi čia vis dėl to darosi? Nuojautos pamažu pasitvirtina, pabaiga gal ir nebuvo labai išganinga, bet seansas labai vertas dėmesio, gerai atskiestas debilišku, absurdišku humoru, kaži kokiu nejaukumu, užkoduota antireligija ir Verhoeveniška erotika. Ave Nyderlandų perlas 7/10

SHROOMS

Kažkaip nuo pat šito filmo atsiradimo jį buvau pastebėjęs, bet vis jis mane kažko aplenkdavo. Galu gale išvydau, na, nesu itin sužavėtas. Sakyčiau vidutinybė su pliusu. Gera idėja, kai nesupranti visąlaik ar chebra tik tripina ar iš tikro kažkas negero vyksta. Būta smagių dialogų ir gerų scenų, tačiau kažkaip po pirmosios valandos darosi nebeidomu. Kažkaip norėjosi, kad daugiau būtų koncentruotasi į grybačių potyrius, nei tą "tikrąją grėsmę", baisiausia kai pagalvoji, jei gerai apsvaigus koks šūdas nutinka, pvz randi draugo lavoną ir toliau turi tęsti "kelionę", modifikuotą tų baisių potyrių, oi ne as ;) Bet čia kažkaip tas ne iki galo išskleista. Ir patys personažai man visai nesimpatiški. Nemažai žiūrėjimo pro skylutes ir staigių iššokimų, airijos miškuose besitrainiojantys frykai, ir žinoma pabaiga, kuri visus "apgauna". Na nėra blogas šitas filmas, gan smagiai žiūrisi, bet idomiau už patį filmą buvo pažiūrėt tamsiais filtrais neužniauktus dvd extras, behind the scenes medžiagą. 6,5/10

THIRST

1979-ųjų vampyrinis filmas iš Australijos, žiūrėjosi maloniau nei buvo galima tikėtis iš viršelio. Nors ir sunkokai iškenčiau iki galo, buvo tikrai migdančių vietų, tačiau buvo ir tokių epizodų, kad vėpsojau išsižiojęs ir šnibždėjau "uau". Tikrai vietomis nuostabus horroras, sutelktas ne tik į vampyro - aukos santykį, bet ir į abstraktų siaubą, pasireiškiantį sakykime tam tikromis haliucinacijomis. Visą laiką neapleidžia nuojauta, kad stebi košmarišką sapną. Scenos gali nelogiškai pasikeisti, pagrindinės herojės reakcijos kartais taip pat neadekvačios, kaip būna sapnuojant, tas savotiškai užburia. Mintis irgi ganėtinai siurrealistinė ir šiurpokai patiekta: vampyrai - aukštesnioji aristokratų rasė, pogrindyje gaminamas mitalas iš žmonių kraujo. "Siurbiamieji gyvuliai" vaikšto aprengti baltais rūbeliais prabangioje kraujo-siurbimo stovykloje. O pagrindinė herojė, senų vampyrų palikuonis, kuri apie tai nė nenutuokia. Jau pačioje pradžioje kolegos ją pagrobia ir ima "reabilituoti", kad ji pagaliau pripažintu kas esanti. Buvo kilęs noras persukti fast forward kai kuriuos epizodus, tačiau tada sulaikė nuostabi ost muzika ir kaip jau minėjau buvo vietų, kurios paprasčiausiai vertos aukso ir privertė išsivėpti. Taigi bendrai - vietomis gan vidutiniškas, tačiau labiau į gerą pusę velkantis kruvinas, originalus ir kiek siurrealistiškas horroras... dar iš Australijos. 6,5/10

The ANIMALS FILM

Šituo postu iš tiesų noriu atkreipti į du filmus. Tai 1981-ųjų The Animals film (Gyvūnų filmas) ir ganėtinai panašus, naujesnis, 2007-ųjų Earthlings (Žemiečiai). Abu filmai gali būti įvardinti kaip siaubo dokumentika, daugeliu aspektų lenkianti "Mirties veidus", "Mirties pėdsakus" ir t.t. Esminis skirtumas tas, kad pavyzdžiui Traces of death serija, pateikta gan ciniška forma, brutalios priemonės pasirinktos šokiruoti. Šie gi filmai skirti daugiau pažintiniam seansui ir be abejo gyvūnų teisių šalininkų dauginimui. Būdami itin šališki, turėdami ryškų politinį atspalvį šie dokumentiniai filmai vis dėl to yra labai sunkiai išžiūrimi ir (ne juokais) skirti tik stiprių nervų žiūrovams. Earthlings daugiau emocingas, graudinantis, Animals film kiek šaltesnis ir moksliškesnis, nors ne ką mažiau paveikus, kas man labai patiko. Čia įmiešta ir politikos ir filosofijos, ir nors be abejo kalama į vienus vartus, tačiau daugiau kalbinami žmonės turintys įvairių nuomonių, kad leidžia susidaryt taip vadinamą "Bigger picture". Aš pats visados buvau gyvūnų mylėtojas, tad ši dokumentika man patys tikriausi siaubo filmai :) Tačiau kažkodėl renkuosi nelengvą seansą, su pažinimo atpildu ir tada ėdu kepsnį ramesne širdim. Kitiems gi ramiau to nematant, na kiekvienam savo, politikuoti čia nesiruošiu nė kruopelytės. Tik norėjau paminėti šiuos filmus, nes manau, kad jie verti dėmesio visomis prasmėmis. Ir kaip piktas, sunkus kinas ir kaip pažintinė, dokumentinė medžiaga ir kaip tam tikra politinio, socialinio, etinio paveikumo/sprendimo priemonė. Manau labiausiai jie reikalingi mažiau sąmoningiems žmonėms, kurie tikrai nelabai žino, nelabai galvoja apie visą tą reikalą etc. Deja tai nėra pati smagiausia tema vakaro filmui. Earthlings atrodo yra ganėtinai populiarus, tačiau Animals film aš simpatizuoju labiau, o gauti jį palyginus - nebuvo lengva. Tad tik noriu atkreipti dėmesį, tų kas galbūt domisi, tų kas nieko apie tai nežino ir tų, kuriuos tiesiog domina sunkaus kino ištvermės seansai.

LEGION

Jau ir šių metų derlius ima žerti gardžių, ankstyvų daržovių: religinių skiedalų įkvėptas fantastinis veiksmo horroras "Legionas" malonia mane nustebino. Kažkaip negerai mane nuteikia visokie filmai apie angelus ir panašius gyvius, kažkokio velnio iškart prisimenu tokius blogąja prasme slegiančius filmus, kaip End of days su Švarcu ar Prophecy su Walkenu. Sunku ir įvardint kas mane ten erzina... Tačiau Legion - išimtis, siurprizas. Daugiau kaip iš komikso nužengęs, drąsus ir tikrai šauniai įgyvendintas berniukiškas kliedesys, ginkdie nerimto veido žiūrovui. Įsivaizduokite, kad scenarijus patikėtas labai lakios fantazijos 10-ies metų berniukui ir viskas ką jis išsigalvojo lakstydamas kieme su mediniu kardu, perkelta į holivudo ekraną, finansavus atitinkamomis sumomis. Drąsiai skamba ir aišku ne kiekvienam patiks, bet mano galva tai ir padarė šitą filmą geru. Jis turi tokią unikalią nuotaiką, kaip turi smagiausi kultiniai horrorai, kur juokinga ir smagu, tačiau tuo pat metu ir baisu, nejauku. Reikia pripažinti, kad į antrą pusę filmo nesamonių maišas prakiura nesusiūvamai, tačiau buvo tokių scenų, kurios vertos tik aiktelėjimų, aplodismentų ir didžiausių pagyrų. Galingas ir smagus mėšlas kokį pamačius visad pakyla... nuotaika. Aišku nereik ir sakyt, visada gali būti geriau. Pabaiga atrodo rėkte rėkia apie antrą dalį. Pagyvensim. 8/10

BELOW

Jau kažkada rekomenduotas man komentrauose, kažkodėl sunkokai rastas (nors dabar nesuvokiu kodėl aš jo negalėjau rast) tačiau dabar atmintas ir pagaliau pažiūrėtas, klaustrofobinis 2002-ų trileris / siaubiakas "Below", statytas to paties režisieriaus, kuris kurė "ridiko nuotykius" apie ridiką Viną Dyzelį ir net visai ne šūdiną naujesnį - Perfect Getaway. Below - tikrai geras siaubiakas ir dabar internete užmačiau, kad režisierius vėl kuria tęsinį apie ridikus. Nesuprantu kam vėl tepliotis, jei moka padaryt ir gerai, bet ne esmė. Babkės? Anyway, visas Below veiksmas vyksta povandeniniame laive, 1943-iaisiais. Istorija užmezgama tarsi karinė, tačiau nereik būt perdėm nuovokiu, kad suprasti greit, kad kažkas ten smirdi "žuviškai". Amerikiečių laivas priglaudžia kelis paslaptingai jūron ištėkštus britus, viena jų - panelė, kas testosteronu persunktam jūreivių laive iškart sukelia sumaišties, tiesa ne tiek ir daug kiek tikėjausi. Aplink pradeda dėtis keisti dalykai, įgūla girdi balsus, mato siluetus, vyksta visokio kitokio plauko paranormali veikla. Istorija aiškėja iš lėto, prisipažinsiu ilgokai daug ko nesupratau, tačiau tas veikia gerai, nuolat išlaiko dėmesį ir įtampą. Geriausiai čia veikia atmosfera - tamsus, povandeninis laivas: izoliacija, klaustrofobija, siaubas. Dinginėjanti šviesa, kraupūs, nežinomos kilmės garsai ir kokybiškai padaryti garsūs pokštelėjimai nejuokais įbaugina ir praktiškai visą filmą prasėdi kaip ant adatų. Išsirišus pasakojimui - gal ir nėra jis toks nuostabus, vietomis nusipezėta, bet ganėtinai originalus filmas ir tikrai turėtų prikaustyt visus kuriem patinka sci-fi/horrorai itin nejaukiose erdvėse: kosminiuose laivuose ar panašiai. 7/10