2003-ių metų Olafo Ittenbacho [Legion of the dead] filmas apie kruvinas amžinojo gyvenimo paieškas. Tiesa sakant visiškai nesvarbu apie ką jis, net sunku tai pasakyti aiškiai, nes siužeto linija tai ganėtinai nesąmoninga, kaip ir viskas kažkiek šitame filme. Svarbiausia tai goras goras goras. Iki vidurio filmas žiūrėjosi kaip puiki absurdo komedija su labai keistu humoro jausmu, bet po to, kai prasidėjo tos scenos senovėje ir neva mėginta konstruot rimtą pasakojimą tai jau neigiami jausmai užplūdo. Nei ten idomi mums ta istorija, nei mums reikia to mėginimo rimtai vaidinti. Kam gi pritempinėti visą tai prie paprasto taškymosi kraujais... Įspūdis gavos toks idomus, Ittenbachas - savotiškas režisierius. Iki vidurio auksas, o po to - šiokia tokia nesamonė. Goras dėl goro turi daugiau prasmės jei nemaskuojamas siužeto subtilybėmis ;)
Idomus 2004-ųjų Pietų Korėjos siaubiakas su lėlėmis! Lėlės visad kažkoks nemalonus siaubo filmų veikėjas ir man kažkaip ne itin dažnai pasitaiko ir filmų, kur jomis gasdinama, tačiau dažniausiai jie būna geri. Doll Master kraupokas, bet gal mažiau baisus negu koks Dead Silence, visgi kai kurios scenos smagiai šiluma per kelius pasireiškė. Azijiečiai apjungia tą lėlių terrorą su savo vaiduokliniais "ilgų juodų plaukų" bajeriais ir rezultatas labai smagus + ir šiaip filmas labai maloniai žiūrimas, visai neprailgstantis, nors gal su tais stengimaisiais dramatizuoti ir padaryti twistą keliose vietose buvo kiek ir perlenkta. Tačiau tai, kad nuolat yra intriga kažkokia ir išlaiko iki pabaigos prilipusį prie ekrano. Visa kita irgi gražiai padaryta, labai gražios spalvos, vietos ir kiti estetiniai dalykėliai, net aktoriai tokie į kuriuos įdomu žiūrėt ir pačios lėlės labai kietai padarytos. Nors kažkokios labai gilios minties ir nėra, bet filmas tikrai smagus ir vertas įpatingo dėmesio, toks, kuris gal ir ilgiau išliks atminty. Tikrai vienas geresnių asian horror. Daiktai irgi nori meilės, o kai jos duodi, o vėliau atimi, jie pasidaro pagiežingi ir siekia keršto.
Rosso Sangue Monster Hunter Anthropophagous 2 Antropophagus 2 Ausgeburt der Hölle Horrible Psychose infernale Terror sin límite The Grim Reaper 2 Zombie 6: Monster Hunter
Nemažai sinonimų, tiesa? Taigi prisėdu žiūrėti Absurd, jau pačioje pradžioje man nušvito du dalykai: 1) Juk tai Joe D'amato filmas [Blue Holocaust]! Pala, bet rašoma, kad režisierius Peter Newton? Pasitelkiu pagalbon internetą ir sužinau, kad Joe D'amato dirbo ir kitais slapyvardžiais! Peter Newton, Aristide Massaccesi. 2) Filme šmėžuoja matytas veidas ir nuojauta man kužda, kad tai ką aš dabar žiūriu yra Antropophagous tęsinys. Einu į imdb, patikrinu ir tiksliai! Idomu tai, kad Antropophagous aš dar nė nematęs, (LoL) bet ta mordytė jau įsirėžusi atmintin iš visokių screenų. Taigi darau neleistiną dalyką - žiūriu filmą nuo antros dalies. Kažkaip užkabino tas nepakartojamas, tik Italams būdingas, old schoolinis muzikinis score'as ir pagalvojau - velniai nematė, žiūrim absurd, o jei patiks vėliau būtinai pažiūrėsiu ir pirmtaką, viskas stos į savo vietas. Nenoriu labai įžeisti klasikos, bat Absurd man pasirodė gan sunkiai žiūrimas, nuobodokas. Nemažai laiko įsijausti tikrai reikėjo pastangų, o mintys vis nukrypdavo kažkur šalin. Gal mačius Antropophagous žiūrėtųsi kitaip? Filme pasakojama apie nemirtingą, nemalonų bičą, kuris esąs beprotis pagautas žudymo instinkto ir skerdžia po ranka pasipainiojusius, kokiais nors rakandais atsitiktinai atsirandančiais veiksmo vietose (grąžtas, orkaitė whatever). Jį vejojasi kunigas ir policija, o tuo tarpu į nemalonumus įpainiojami ir paprasti žmogystos. Viena jų man pasirodė gan idomus personažas - (kažkuo) serganti mergaitė pririšta (niekaip nesupratau kodėl. Ji galėjo judėti, kaulai regis nebuvo sulaužyti, o jei ir būtų, kam žmogų pririšti, ir ji nebuvo beprotė, tad kokio velnio?) prie lovos. Ji ir yra pagrindinė dalyvė filmo kulminacijoj, bet iki jos teko neblogai pažiovauti. Kas tikrai čia gerai tai žudymo scenos. Tiesa sakant tik jos man ir pasirodė nors kažkiek exciting. Visa kita gan ištempta, neįsiurbia, o kai kas net nepamatuota ir kaip sako filmo pavadinimas - absurdiška (pvz scena, kur berniukas beldžia į duris ITIN ilgai ir šaukia, kad jį įleistų). Visgi kažkokio įpatingo absurdo čia neišvydau - daugiau toks vidutiniškas slasheris, su antgamtinių jėgų priemaišom. Savo nuotaika ir įspūdžiu kažkaip priminė man filmą Nightmare in a damaged brain. Die-hard old schoolinio horroro maniakams tai gal ir saldus klasikinis kasnelis, bet man, kad ir su visa pagarba, - ne ypač patiko.
Nesupainiokit su tokio paties pavadinimo 2004-ųjų metų filmu, kurį Lietuviai "tiksliai" išvertė "Mano kaimynė - porno žvaigždė" ;) Jack Ketchum's The Girl Next Door - aršus 2007-ųjų trileris / drama / siaubas, neva paremtas tikra istorija. Atrodo gan realistiškas, ypač gerai pagautas tas vaikų išnaudojimo momentas, kai jie dar nesupranta, gerai elgiasi ar blogai, kai nujaučia, kad kažkas ne taip, tačiau jei mama leidžia - tai matyt, ne tik taip galima, o ir reikia. "Nučiuožusiai" mamytei tokie vaikai - tarsi švarus lapas ant kurio ji gali išpilti visą savo nevykusio gyvenimo purvą ir paversti viską - tyru blogiu. aip pat ir įvykiuose besisukantis kaimynų vaikas, lyg ir galintis kažką padaryt, bet dar regis metelių kokių trūksta, kad suprastu kas iš tiesų aplink dedasi. Ir skaudu būtent dėl to, kad buvo galima kažką padaryt, kad nieko blogo nenutiktų, bet aplinkybės klostosi vis ne į gerą. Paties siužeto gal ir nespoilinsiu, bet tai filmas apie kančią, išnaudojimą, žmogiškumo praradimą. Priminė nesenai matytą Eden Lake ar ten minėtą Broken. Jei patinka neteisybės ir žmogiško blogio kupini filmai panašūs į šiuos - tai tikrai vertas dėmesio filmas, kuris lygiai taip moka sugadint nuotaiką, kaip ir stipresni jo "giminaičiai". Smarkus, nemalonus, įtraukiantis seansas, kurį drąsiai rekomenduoju. Vienu žodžiu "Rated R for sadistic torture and sexual abuse, nudity, language and strong sexual dialogue - all involving children" ;)
Beprotiškas 2005-ų metų cyberpunkas iš Japonijos, vienas iš tokių filmų, apie kuriuos galiu pasakyti, kad "dar nieko panašaus nesu matęs". Na galėčiau gatvėmis lakstančius goreborgus (čia vaidntus necroborgais ;)) susieti su metalu virstančiu Tetsuo veikėju, o išlietas upes kraujo sulyginti su The Machine Girl taškalyne, bet Meatball Machine, visvien yra trenkta ir nepakartojama patirtis. Persikeliame į beveik siurrealistinį pasaulį, kuriame siautėja žmones užvaldantys - pusiau mechaniniai parazitai. Jei vienas jų užšoka ant tavęs, itin nemalonios procedūros eigoje tu tampi kyborgu (ar ką aš vadinčiau gore-borg'u), pusiau žmogumi, pusiau mašina, kurios tikslas yra susikauti su kita tokia mašina, o pakeliui nudobti po kojomis pasimaišiusių žmonių. Į šį kominksinį veiksmą įsitraukia keista pora, kurios santykius šitame filme galima pavadinti itin keista meilės istorija. Crazy aukso luitas iš tekančios saulės šalies, kurio gal nesupras mergaitės, bet berniukam pamatyt privaloma ;) Žiūrėjęs šitą filmą iš vakaro, net sapnavau jį pusę nakties. Beje, imdb matau, kad tai yra 1999-ųjų versijos naujas pastatymas, bet vienas režisierių - tas pats. Gal kam yra tekę matyti pirmtaką? Būtų labai įdomu!
2006-ųjų vaiduokliškas siaubas iš egzotiškojo Tailando. Palyginti gan nuobodokas, visas veikmsas vyksta viename dvarelyje ir intrigos kokios nelabai yra, išskyrus pabaigą. Pradžioje atrodo kaip prasidėjo neidomiai taip ir vystosi viskas neidomiai, nieks neužkabina, nieks per daug nebaugina, bet kulminacija išgelbėjo visą filmą. Paskutinės ~20 (tiksliai nepažiūrėjau) filmo minučių, atperka pražiovautą laiką ir ištaiso visą padėtį. Filmas iš nuobodaus, vidutiniško pasakojimo apie vaidenimasį tampą užpinta, kraupoka ir intensyvia siaubo pasaka. Tad jeigu jau žiūrėsite, tai pasistenkite nespjauti ir palaukti pabaigos, nors playginus su panašiais filmais - yra ir geresnių. Tad trumpai - ne itin geras, bet ir ne itin prastas. Kažkaip gera širdy, kad yra su daug geresniu kuo palyginti.
2006-ųjų Vengrų filmas. imdb. Žiūrėdamas galvojau ar tiktų čia jį aprašyti, bet kuo arčiau galo tuo labiau įsitikinau - tinka. Filmas sviruoja nuo dramos iki juodosios komedijos ir iki siaubo, tačiau kaip vientisas kūrinys tampa žavingu, filosofišku ir nedalomu. Tiek šiurpiai egzistencinis, metaforiškas kiek ir nemaloniai žmogiškas, bei absurdiškai smagus. Sunku šviežiai pažiūrėjus verbalizuoti emocinį įspūdį, ar trumpai paaiškinti kokios mintys užpuola, tad gal ir nereikia to daryti - be galo vertinga interpretacijos laisvė ir patyrimo džiaugmsas paliekamas pačiam žiūrovui, tad ir aš tiesiog primigtynai rekomenduočiau pasižiūrėti ir pajausti ar suprasti, kas per filmas Taxidermia yra pačiam. Šlykštu ir žavinga, iškreipta ir tobula vienu metu, kažkaip kraupu ir be galo gražu. Sąlyginai - šedevras. Vietoje treilerio įdedu ištrauką iš filmo - kuri kartu yra ir grindo grupės P.K.I.K.T. klipas. Įspūdinga
Paviliojo mane proga išmėginti pagaliau tą trimatį kiną. Atkapščiau savo senus popierinius žalia-raudona akinius ir sėdau žiūrėt. Deja iki galo neištvėriau. Tas trimatiškumas dažniau veikia kaip žvairinimas, akis tik paskaudo. Buvo pora vietikių kur efektas smagiai suveikė, bet daugiau nemalonu, negu malonu... Ir pats filmas ganėtinai prastas, nes šiaip dar ne tokį šlamštą moku pažiūrėti iki pabaigos. Tikrai nieko gero. Geriau tęsiu naujo Desperate Housewives sezono peržiūrą lol.
Radau prie padėvėtų daiktų šio filmo dvd, tad nutariau suteikti šansą šiai amerikiečių versijai. Na filmas labai gražus tikrai, stilingas toks. Įskiepija tokios tamsios, mieguistos ramybės nuotaiką. Gal reikėtų sakyti, net ramaus nerimo ar šiurpios ramybės. Veiksmas lėtas, nėra jokių didelių amerikietiškų sprogimų ir jokių lazerių. Veiksmas, nors ir fantastinis, rutuliojasi draminio filmo stiliumi, veikėjai daug kalba, žiūri kits į kitą, viskas vyksta subtiliai ir iš lėto. Tačiau tas visai netrukdo įsijausti, nes istorija tikrai idomi, o jos posūkiai netikėti. Nuolat išlaikoma paslaptis, net ir po filmo dar gali išsikelti keletą interpretacijos versijų. Žavi, kiek kraupi, paslaptinga ir intelektuali mokslinė fantastika romantikams, mėgstantiems pamąstyt apie žvaigždes, tolius, gyvenimą ir mirtį... ir gyvenimą.
A.k.a. Zombie apocalypse / Cementerio del terror (1985).
Šitą filmą man labai rekomendavo net ne vienas žmogus, nes jis turėjo būt labai geras, tačiau man nepasirodė jis kažkuo įpatingas. Gal nuotaika ne ta buvo ar ką, bet gan sunkiai jis man praėjo. Ginkdie nesakau, kad šūdas, tiesiog labai cheesy ir tiesiog vidutiniškas jis man pasirodė. Tikrai ne toks, kurį labai rekomenduočiau kitiems. Na bet gal skonio, poreikių ir nuotaikos reikalas? :) Šiaip manau neblogai tinka prisiekusiems zombių fanams, dar jei norisi pasižiūrėt kažką seno ir pigaus. Būna juk, kad tokie norai užklumpa. Tačiau aš gal labiau pramogos norėjau šiandien, o šios Siaubo Kapinės - nuobodokas dalykėlis. Čia pasidrožt norintis vaikinai susiveža savo mergyčkas į apleista namą prie kapinių. Deja jom tokia romantika visai nepatinka, tad linksmintis jie nutaria kitu būdu - pavagia labai pikto bičo lavoną iš morgo ir kapinėse rituališkai įsodina į jį patį velnią. Tuo pat metu būrelis vaikų eina trick-or-treatinti ir nukėblina į tas pačias kapines. Vienas bičas labai pasiryžęs sustabdyti tą velnio įsikūnijima pavagia policijos mašiną ir pusę filmo važiuoja, o kai jau atvyksta vieton, veiksmas būna pasiekęs viršunę - zombių prisikėlimo sceną, kuri man ir buvo nuoširdžiai smagiausia / idomiausia per visą filmą. Be to važiavimo, kuris truko visą amžinybę dar norėčiau paminėti morge lavoną su batais ir vyruką grasinanti zombiams kryželiu, tuo metu rankose laikydamas milžiniška, tačiau kažkodėl neveiksmingą kitą kryžių :) Tos cheesy detalės tikrai smagios, bet visumoj prasidžiuginau mažokai. Taigi kaip jau sakiau, nėra labai prastai, tačiau nieko ir itin gero. Čia pirmos 10 filmo minučių...
Taip pat žinomas kaip "The blood of heroes" (1989). Gan kietas filmas iš tos "ateitis - žmonių moralė sudilusi" serijos. Fantastinis veiksmo filmas, kurį dėl vienos ar kitos priežasties galima būtų palyginti su Turkey Shoot, Running Man, Death Race 2000, Waterworld, Mad Max ir panašiais. Šioje vizijoje sutinkame burelį keliaujančių sportininkų, kurie siekia išmėginti savo jėgas elitinėje lygoje. Sportas labai grubus, lūžta kaulai, varva kraujas. Man prireikė daugiau nei pusės filmo, kad iš tiesų supraščiau taisykles todėl pradžioje buvo sunkoka sirgti už personažus tad ir žiūrėjos nuobodokai, tačiau kuo toliau - tuo buvo geriau ir filmui pasibaigus visgi noris pasakyt, kad čia jėga. Siekiamoje lygoje dalyviai itin stiprūs ir kviesti juos į iššūkį esą tikra savižudybė, tačiau herojai žinoma įsidrąsina, o to mes visi labai laukiame. Vietomis šitas filmas kvepia martial arts, vietomis sci-fi, gan įdomus mišinukas, su savitu pasaulėliu, kuris padarytas nebrangiai, bet įtaigiai. Atmosferą sukurti pavyko todėl ir įsijausti lengva, nors pradžioje taip ir neatrodė. Šiaip man patiktų daugiau smurto, bet "tamsos" čia pakankamai. Rekomenduotina jei patiko nors vienas ar daugiau aukščiau paminėtų filmų.
Kultinis 1985-ųjų Italų filmas prie kurio prisidėjo ir pats Dario Argento. Jau ankščiau mėginau jį žiūrėt, bet tuomet viso pamatyt nepavyko, šiandien prisiminiau kokia jėga ten kvepėjo tad pagaliau pasižiūrėjau iki galo. Man kaip siaubo filmų mėgėjui čia tikras saldainis, kuriam vos vos trūksta iki tobulybės. Galėčiau jį pavadinti itališku Evil dead sumaišytu su From dusk till dawn. viskas čia yra žiauriai krūta ir žiauriai "true", bet manau tai supras tik tie, kurie iš tiesų myli šitą žanrą ir supranta kas yra tikras zjbs oldskūlas. Garsiai grojantis heavy metal, klanai kraujo, demonų apsėsti zombiai, motociklai oh yeaaaah!!!!!! Tikras auksas nuo pradžių iki galo, be kalbų žanro klasika.
Itin keistas 2000-ųjų metų Japonų filmas. Keistas ta prasme, kad toks siurrealistiškas, bet tas siurrealizmas ne toks kaip daro pvz D. Lynchas, o toks ... kitoks. Savotiškas, pateiktas tvarkingai. Man regis apibūdinimui labai tinka angliškas žodis - Bizarre. Seansas buvo estetiškas, savotiškai gražus, bet tikrai negalėčiau pasakyt, kad lengvas, mat kažką itin nemalonaus turi šitas filmas ir pateikiu tai kaip teigiamą bruožą. Kažką tokio kraupiai nenormalaus ar paranormalaus. Net istorija keistoka apie spiralę, kaip pražūtį. Tos spiralės visur vaidenas, apsireiškia visokiomis formomis, nuo spiralės formos maisto iki dangaus susisukančio, tarsi juodoji skylė į patį niekį. Spiralės yra visur, tarkime, kad ir mūsų pirštų pagalvėlės. (!) O Čia savotiška spirale tampama ir įsuktam po mašinos ratu arba kaip viniotiniam susuktam skalbimo mašinoje ;) Taigi filmas labai originalus ir savotiškas, palieka gerą, stiprų, tačiau nelabai malonų ir keistą įspūdį. Labai vertas dėmesio.
Na taip, šitas pavadinimas - išties toks ;) Koks pavadinimas - toks ir filmas. 20-ies minučių trukmės, absurdiška zombių komedija su antisemitiniais juokeliais. Vakarieniauja sau ramiai neva tvarkinga šeima ir juos užpuola zombiai-žydai! Tuomet atsiranda kažkoks kietuolis pusiau žydas, kuris žino kaip su jais susidoroti :) Humoras gal biški ir lėkštokas, bet poroj vietų tikrai smagiai nusikvatojau. Atrodo filmas neblogai, be humoro atiduota šiokia tokia duoklė ir visokiems evil dead ir night of the living dead sakyčiau. Nieko įpatingo, bet smagu tokį pasižiūrėt, vien jau dėl originalios idėjos :) Šiaip jau manau gana ir treilerį pažiūrėt, kad suprast maždaug pilnai kas čia per daiktas.
Šviežias superinis šokeris iš Anglijos! Oh yeah baby kaip smarkiai papurtė. Galėčiau palyginti su tokiais filmais kaip Frontiere(s), Wolf creek, Storm warning, Broken ir taip toliau, bet čia viskas rimčiau ir smarkiau (matyt taip sakau tik dėl to, kad įspūdis šviežias ;) ir šiaip skiriasi vien jau tuo, kad istorija labiau galima realybėje, nėra kažkokių tamsoje glūdinčių maniakų ar bepročių šeimynėlės. Būtent tas faktas, kad čia tik žmogus žmogui - vilkas, kažkaip labai suaštrina įsijautimą, nes filmas kužda, kad taip gali nutikti ir tau, o net tas ežeras ir tas pliažas tokie Lietuviški... Turime tą patį aukos - persekiotojo santykį, tik čia viskas taip skaudžiai tikra ir įtikinama, kad net kvapą gniaužia, todėl "Edeno Ežeras" iškart užsitarnauja įpatingą vietą tarp panašių šiandienos siaubo filmų. Tik filmui dar prasidėjus ir nespėjus išlipti iš klišių jau esi įtrauktas ir sužavėtas, o tai liudija labai gerą kūrėjų darbą - vaidybą, montažą, režisūrą ir t.t. viskas praktiškai nepriekaištinga. Taigi vėliau kai prasideda siaubai, "gerieji" filmo veikėjai tau iš tiesų rūpi, todėl žiūrėt kaip jiem nesiseka visai nesmagu ir net norisi, kad jiem baigtųsi gerai (o juk būna ir atvirkščiai). Blogiukai irgi sakyčiau ne tipiniai ir labai puikiai čia atrodantys. Rezultatas tikrai puikus, kūrėjams pavyksta viskas ką norėta parodyti ir ką paprastai norima perteikti tokiuose filmuose. Mums baisu, nemalonu, mums verda kraujas, mums gaila, mus apima beprotystė, desperatiški sprendimai kartu su veikėjais. Net nesigauna sugalvoti būdu kaip jie galėtų išsisukti ar atrasti momentų kur jie pasielgė labai kvailai. Tai labai realistiškas trileris, su išspaustais visai įmanomais ir nemaloniais šiurpuliukais iš palyginti tikrai parpastos ir minimalios istorijos. Sukrečia taip, kaip tokie filmai ir turėtų, išties pavyzdinis atvejis, rekomenduotinas visiems. Nuotaiką žinoma gali ir pagadint, bet dėl to tokie filmai ir įpatingi! Kai viskas su filmu būna taip gerai, dažnai sunku ir plačiau kažką parašyt; Pamatyk! Siūlau žiūrėt filmą iškart, o treilerio nežiūrėty, na bet visgi
Kas yra D. Lynch'as visi prisimena išgirdę pavadinimą "Tvin Pyksas". Aš savo bloge jau rašiau apie Eraserhead ir Lost highway. Dabar prisiruošiau pažiūrėti ir naują Lynčo darbą - Inland Empire (Vidaus imperija). Na jau žinojau maždaug ko čia laukti. buvo ir ko bodėtis ir kuo žavėtis. Lynčo eksperimentinis kinas - visas savam stiliuj, nieko aiškiai suprasti negali, baisu nežinia ko ir vietom atrodo, kad tuoj viskas nuvirs į perdėto meniškumo pusę... bet nenuvirsta. Vienas draugas labai taikliai išsireiškė apie šitą filmą: atrodo, kad kažkas paėmė žmogaus smegenis, sudaužė jas į šipulius tarsi stiklines ir sulipdė atgal. Išties būčiau linkęs pritarti. Ir smegenys matyt buvo kątik po prastai nusisekusios lsd kelionės, sapnuojančios labai ilgą ir nemalonų sapną. Trys valandos siurrealistinių, košmariškų, nakrotinių ir labai tamsių vaizdinių, kurie vietomis tampa tokie kraupus, kad net šiluma pereina per kūną. Labai sunkus, tačiau įspūdingas filmas. Kaip trijų valandų ilgio, gražiai susuktas dark ambiento klipas. Toli gražu ne tiem, kurie nemėgsta kitokio/keisto/meniško/specifinio skonio kino (vadink kaip nori) ir ne lengvam vakarui su alučiu. Gerai Lynčui, kad gali šitaip sau leisti, po savo visur kur gerą vardą užsitraukusio serialo. Vargu ar kito eksperimentalisto filmus visi vargintusi taip žiūrėti ir į juos gilintis ;) Na, bet ką jau jis moka tai moka.
Amerikietiškas šių metų filmas, dar nesenai rodytas ir mūsų kino teatruose. Teko girdėti porą nelabai gerų atsiliepimų, todėl šiek tiek uždelsiau šią peržiūrią, bet treileris visgi intrigavo, smalsumas nugalėjo ir labai džiaugiuosi, nes man tikrai patiko. Nėra labai superinis filmas, bet 8/10 manau duočiau! Brangūs (ir tarkime dėl to kokybiški) apokalipitiniai filmai tikrai nesimėto bet kur, tad atsiradus progai išvysti dar vieną grėsmės visai žmonijai viziją beabejo sukyla smalsumas. The Happening gali nuvilti tuos, kurie laukia didžiulių sprogimų, griūvančių miestų ir panašių masinių scenų. Happening - daugiau tykus filmas, išsisukęs be didesnių išlaidų spec. efektams šiuo atžvilgiu gal palygintinas su Melo Gibsono "Signs", kur įtampa irgi buvo sukelta paprastomis, bet veiksmingomis priemonėmis. Kaip ir "Signs" čia irgi buvo pora "tuparylnų" vietų, kurių gal derėjo ir išvengti filmo labui, tačiau bendrai - šitas man labiau patiko. Mano galva jis gan originalus, ko šiek tiek trūksta naujiem amerikonų filmams. Aš jį matau kaip kažką tokio, kuo buvo tokie filmai seniau. Apie ką gali pasakyti "o vat čia tai gal ir ne stebuklas, bet turi kažką SAVO" kaip kokie filmai pagal S. Kingą ar panašiai. Na nežinau, aš čia tik taip svaičioju. Gal čia tas atvejis kaip su THE PLAGUE, kuris man atrodė superinis, o kitiem visai nuobodus ir vos vidutiniškas. Manau va čia ir bus tinkamiausias palyginimas kokį galiu sugalvot. Ne itin pompastiškas, bet visai šiurpokas, kraupokas tačiau kažkaip ir mielas filmas, kurį aš tikrai rekomenduočiau pasižiūrėt, bet gal kitiem ir nebus taip įdomu ir smagu. Kad į kiną nėjau nesigailiu, bet per teliką pasižiūrėt tikrai ganėtinai ispūdinga ir patrauklu.
Taip pat senokai taikiausi pasižiūrėt šitą filmą, nes vis atsitiktinai internete užtikdavau gerus atsiliepimus apie jį. Na filmas jau tikrai senas - 1968-ų metų, nespalvotas. Čia vaidina ir šauniai maivosi ir pats, dar jaunas Sidas Haigas :) Filmas gan kuklus, nėra kažkuo labai įpatingas, tačiau visai mielas ir maloniai žiūrisi. Kažkur buvau užtikęs komentarą, kad jis galėtu vadintis "house of 100 corpses". Na ir būčiau visai linkęs pritarti, nes atskirais momentais tai lyg senesnis Rob Zombie filmo prototipas-įkvėpėjas. Net detalės visiškai sutampa. Tačiau "house of 1000 corpses" tikrai nėra kopija ar koks remeikas, čia tik smagus pastebėjimas / duoklė / "referencas". Tačiau kaip matau remeikas jau yra/tuoj bus? Čia vizduojamas namas, kuriame gyvena šeimynėlė turinti įpatingą proto sutrikimą. Pas juos užsuka nepageidautinų svečių, tai namiškiai maloniai juos priema, pagal savo supratimą. Filmas dar žinomas kaip Attack of the Liver Eaters ; Cannibal Orgy, or the Maddest Story Ever Told ; Jack Hill's Spider Baby ; The Liver Eaters ir spider baby, The maddest story ever told. Na jeigu kam neramu - išties tai nėra meddest story ever told. Tačiau išsidrėbus ramiai pasižiūrėti klasiką, visai smagu.
Kaip ir naujas (2007) siaubiakas su šiek tiek militarizmo ir mokslinės fantastikos. Buvau girdėjęs, kad neblogas, bet tiesą sakant tikrai negalvojau, kad taip patiks! Žiauriai įdomus, įtraukiantis, originalus, kraują stingdantis pasišaudymas su šiurpiu, vaiduoklišku prieskoniu! Nors realiai panašumų ne daug, bet pati filmo nuotaika ir tai, kaip jaučiausi jį žiūrėdamas priminė man Event Horizon, tad kažkaip su juo ir norisi palyginti. Vietoj kosmoso veiksmo vieta čia - senas karinis bunkeris, tačiau jame irgi yra paslaptingas įrenginys, "messinantis" su kitomis dimensijomis. Daug nerašysiu, nes nenoriu spoilinti, bet užtikrinu, kad pasilakstymas smagus, baisus ir įspūdingas. Net jeigu įdėja gali pasirodyti truputi vaikiška - pastatymas tikrai išvaikys abejones - Outpost yra stiprus, šviežiena kvepiantis siaubo filmasm kuriam iki šedevro gal ir trūksta, bet pasižiūrėti tikrai verta ir smarkiai rekomenduočiau. Gal treileris šiandien bus iškalbingesnis už mane. Tiesa treileris gali pasirodyti ir prastokas, bet patikėkit filmas tikrai toks nėra.
2003-ių metų Olafo Ittenbacho [Legion of the dead] filmas apie kruvinas amžinojo gyvenimo paieškas. Tiesa sakant visiškai nesvarbu apie ką jis, net sunku tai pasakyti aiškiai, nes siužeto linija tai ganėtinai nesąmoninga, kaip ir viskas kažkiek šitame filme. Svarbiausia tai goras goras goras.
