A QUIET PLACE

Berods antras rimtesnis aktoriaus John Krasinski mėginimas režisūroje - siaubiakas su paprasta, bet paveikia idėja, kuriame jis, beje, atlieka ir vieną pagrindinių vaidmenų.
Apokaliptinis įvykis, po kurio išlikę žmonės negali išleisti nė garselio, kitaip juos pačiumpa nepaaiškintos būtybės, tad jie gyvena ant pirštų galiukų, kas yra tikrai sudėtinga su savim tampantis kelis mažamečius vaikus ar net naujagimį. Nuo tos įtampos net pats seanso metu imi krebždėti kuo tyliau.
Tikrai skamba neblogai ir galima buvo puikiai prasisukti su tokiu paprastu kabliuku, tačiau deja ne viskas šiame, nors ir smagiai žiūrimame filme, pavyko gerai.

Labiausiai man užkliuvo tai, kad antroji filmo pusė yra tikras jovalas. Visiškai neaiškus timeline'as, kokia tvarka ir kokiu laiko skirtumu vyksta dalykai. Kas rodos turėjo trukti vos porą minučių, neadekvačiai išsitempia kito šalia rodomo veiksmo atžvilgiu ir atvirkščiai: rodos tėvui vos nubėgus kelis šimtus metrų, pas mamą jau atsitiko pusės paros laiko vertės nuotykių. Na ir sunkoka susikaupti, dėl to pametama rimtis, kam visai nepadeda nelabai vykę vaikai aktoriai, pačių susikurtų taisyklių nesilaikymas ir nebaisiai įspūdingi kompiuteriniai monstrai. Nebloga mintis, bet skurdokai išvystyta, iš esmės nedaug skiriasi nuo to prastesnio Black mirror epizodo - Metalhead. Smagu kartelį pažiūrėti, tačiau tik tiek.

6/10

DEATH WISH (2018)

Išpažinties momentas: nesu matęs originalaus Death wish, nors ir puikiai žinau kas tai yra. Tiesa sakant, visų penkių nesu matęs ir anksčiau gėdydavausi tokių dalykų, bet dabar suprantu, kad čia yra zajabys, nes nieks nėra matęs visko, o mano malonumas man dar prieš akis! Paprastai vengiu taip daryti, kad remeiką žiūrėčiau prieš originalą, tačiau kartais būna išimčių ir čia taip nutiko dėl to, kad neabejoju Eli Roth talentu, jo meile liečiamiems žanrams, source materialo kokybe ir Briuso Viliso mordyte, tad pamatęs kas gaminama, iškart nekantriai laukiau.

Pagaliau žiūrima kokybė jau čia ir lūkesčiai pateisinti. Puiki, smagi keršto istorija, be nereikalingai persūdytos dramos, retenybė šiais laikais. Veikėjų motyvacija tokia aiški, paprasta ir tai yra žavinga.
Gražūs Čikagos vaizdai, skoningas kiekis goro ir tie trumpi meistriškos apdailos momentai, kuomet parodoma tik tiek, kiek reikia ir ne daugiau ir ne mažiau.
Kuo toliau, tuo labiau man patinka Eli Roth ir kaip jis bręsta savo kūryboje, ypač po Green inferno ir Knock Knock, jei kas dar jų nematėte, labai rekomenduoju. Death wish puiki duoklė ir neabejotinai geras įrašas filmografijoje.

8/10