Jau senokai užmatytas ir visai maloniai gomurį nuteikiantis treileris šiandien pagaliau ištįso iki cielo filmo. Kaip jau ne kartą minėjau, laikas susitaikyti su pseudodokumentikos, kaip ant savo kojų stovinčio žanro, įsitvirtinimu siaubo kine ir matyt apskritai, kine. Šį kart su kameromis bleiro raganos ieškoma net pačiame žemės palydove.
Oficialiai paskutinis skrydis į mėnulį buvo Apollo 17 misija, tačiau vis dėl to yra priežastis, kodėl mes ten daugiau niekad neskridom. Ta priežastis, - aštuoniolikta misija, neva ilga laiką slėpta valdžios, tačiau dabar pagaliau nutekėjusi video "dokumentikos" dėka. Na, idėja šauni, išpildymas irgi visai žiūrimas, net sakyčiau gana originalus.
Patiko tamsumas, izoliacijos pojūtis. Ankštos erdvėlaivio erdvytės šiek tiek dusina, sakau tą geraja prasme, nes kažkaip kosminėj fantastikoj labiau esu pratęs matyti dideles erdvėlaivių patalpas. Tas prideda siaubo ir nejaukumo. Biudžetas matyt ne toks kaip Armagedono, bet išnaudotas neblogai, užtat pabaigos titrai trunka bene šeštadalį viso filmo laiko. Gal surašėte visus kas metėsi po litą?
Na gerai, nesišaipysiu, nes tiesą pasakius tai visai geras tas Apollo 18.
Galima kabinėtis kaip ir prie visko, bet sutikite, šia tema visada gali, o dažnai ir būna, daug blogiau, todėl užuot burbėjęs pasidžiaugčiau. Gražūs kadrai, vaizduotę kirbinantis garsinis miksas.
Asmeniškai gal būčiau dėjęs dar mažiau paranormalybių ir geriau daugiau gendančios technikos tragizmo, bet yra kaip yra.
7/10 balų kosmoso horroras, o tai neblogai. Jei daro norite pasiskaityti daugiau, - Slasher recenzija iš siaubas.lt čia pat.
Nežinau ar čia tik man taip nesiseka, o gal ir jūs pastebėjote, kad tie filmai apie skaičius, mistines datas ir panašiai dažniausiai būna šūdas? Pamenate filmą 23 su Džimu Keriu, kur visi bėgiojo ir rėkavo 'dvidešimt trys' visą filmą? Tai va, yra naujas filmas, apie datą, kuri išmuš po savaitėlės, kuriame visi bėgioja ir rėkauja yleven yleven.
Išties neturiu daug ką ir pasakyt. Režisierius statė kelis Saw tęsinius, kaip matote ant plakato, tad neabejoju, jog savo publiką jis turės, tačiau man tai ganėtinai gaidys šitas filmas. Mėginimai gasdinti neveikia, siužetas nepritraukiantis, nuspėjamas ir nuvalkiotas. Pradžioje dar atrodo visai pakenčiamas reginys, bet į galą pradėjau prasukinėti fast forwardu ir plyšau juokais kaip greit visi bėgioja ir šūkauja yleven yleven!
Naujausia, jau net devinta, nusiritusio Hellraiserio dalis. Turbūt pirmą kartą be Kultinio Dougo Bradlio snukelio, šį kart pinheado vaidmuo atiteko kažkam kitam. Užtat pagrindinių veikėjų pavardės yra Craven ir Bradley, - duoklė siaubo ikonom?
Prieš žiūrėdamas jau girdėjau labai nekokių atsiliepimų, nors pats nepasakyčiau, kad frančizė ritosi vien žemyn, mano galva - penkta ir šešta dalys, - vienos stipresnių visoje serijoje, na bet po paskutinio fiaskoHellworld daug tikėtis tikrai nebuvo lengva. Visgi džiaugiuosi, kad ryžausi pažiūrėti Revelations ir susidaryti savo nuomonę, nes tiesą sakant - man visai patiko.
Filmas kenčia nuo prastos vaidybos, nors matosi, kad aktoriai stengias iš paskutiniųjų, gal kažkokių efektų/montažo trūkumai, jis turi daug pigių, nepavykusių vietų, kurios atrodo tiesiog kvailai, tačiau jis užkabina ir taip pat turi nemažai teigiamų momentų. Jei vienoj vietoj smarkiai nepasiseka, kita gi gaunasi visai nieko, kas bendrai sudaro gana žiūrimą dalyką. Revelations yra trashas, reikia nusiteikti pigiai legendos interpretacijai ir iš tikro nebus taip ir baisu.
Istorija intriguojanti, siužetas įtraukia ir poroj vietų net nustebina, sakykit ką norit, bet kūrėjų drasa ir užsidegimas tikrai įkvepiantys. Man jau geriau matyti pinheadą su nauju snukiu, nei pinheadą siuntinėjantį sms žinutes. Kankinimai neišradingi, kai kurie kostiumai šiek tiek sūriški, bet šiaip tai neblogas šūdelis. Šešetukas su pliusu jam ir aš tikrai įvairaus šūdo esu matęs. Kiek geresnė/išsamesnė slasher recenzija siaubas.lt.
6/10
Oi... Ką tik po peržiūros... Uf! Reikėtų mažumėlę gal įkvėpti gryno oro :)
Nekantriai lauktas jau po pirmojo First Sequence, Olandai tęsia nesveikatą ir šį kart veiksmą perkelia į Angliją.
Labai įdomus priėjimas pasirinktas: pirmasis filmas čia tėra filmas, o tai kas vyksta, neva vyksta iš tiesų.
Mažas, storas ir šlykštus anglas iškrypėlis Martinas, turbūt didžiausias pirmosios dalies fanas pasaulyje (aktoriui - oskarą!). Jis nuolatos žiūri ją nuo pradžių iki galo, vėl ir vėl, turi susiklijavęs gražią fano knygą su daug paveiksliukų. Martinas svajoja susilipdyti savo šimtakojį, gauna tam patalpas ir nedelsdamas imasi darbo. Tik ar namų salygomis, be medicininės įrangos, viskas jam eisis taip lengvai kaip jis galvojo?
Jam net pavyksta užparinti vieną pirmojo filmo aktorių atvykti "filmuotis naujame projekte".
Šį kart, šlykštynių mėgėjai, išvysite absurdišką, ir absoliučiai groteskišką, net dvylikos žmonių šimtakojį. Filmas juodai baltas, tačiau nuo to nė kiek ne maloniau, gal kaip tik net kažkaip grubiau/tamsiau. Fone aidi dark ambientas, Martinas per visą laiką netaria nė žodžio. Kažkaip bendra nuotaika HC2 man labiau priminė Salad Fingerio filmukus, nei pirmąjį filmą.
Taip pat drįstu manyti, kad antra dalis žiūrisi ...maloniau (jei leisite taip išsireikšti), bent jau man tai prabėgo staigiai, kaip per dvidešimt minučių. HC2 žino, kad yra ne kas kitas, kaip tik pasibjaurėtinas šlykštybių festas, dėl to nė kiek nesiparina ir lenkia lazdą kur tik gauna progą, o tai yra - beveik visur. Turbūt nėra nė vienos normalios scenos kiek pagalvoju. Nuo pradžių iki galo viskas taip absurdiškai šventvagiška ir atgrasu, kad net juokas biški ima. Be juodo humoro čia niekaip, bet net ir šypsena ir šalti nervai nepadeda, Žmonių Šimtakojis 2 vistiek sugeba šokiruoti.
Galit keiktis, galit spjaudytis arba liaupsinti, manau bet kokiu atveju čia bus visiškas kultas, po kokių penkių metų siaubo kultūroje stovės petis petin su visokiais Saw ir kitais mūsų laikų kankinimo ir šlykštynių kino triumfo vedliais. Vėl turiu progą išrėžti: tokio nesu matęs. Kūdikiai, švytrinis popierius, laisvinamieji... na, labai plaukuoti kiaušai. Gal 100% mediciniškai ir NEtaisyklingas, bet užtat 100% nešventas, vimdantis, pasišlykštėtinas ir absurdiškas. Taip išeina, bene tobula video bjaurybė? Turbūt teks rašyt 10/10 už tai.
Bent jau garantuoju, kad ilgai šnekėsit apie jį su draugais.
Skanaus! Ir dar mamai būtinai parodykit.
Taigi, mieli skaitytojai, sveikinu jus su helouvinu, vėlinėm, visais šventais ir taip toliau.
Kaip bevadintumėt ir beminėtumėt, mums, siaubo mėgėjams, tai ypatingas metas, tiek dėl vakarų kultūros įtakos, tiek dėl mielų, baugokų Lietuviškų papročių ir šiaip dėl natūralaus metų laiko efekto: nukrinta paskutiniai lapai, galutinai atšala, o tyliai rusenančios žvakučių ugnelės kužda kažką iš ano pasaulio ir turbina vaizduotę.
Prisiekiu, grynas atsitiktinumas, kad ir vėl papuolė Karpenterio filmas, labai jau daug idomaus brūdo šis diedas prigaminęs, bet užtat visai neatsitiktinumas, kad šį helouviną, nutariau pažiūrėti ir paminėti būtent šią klasiką. Ne tik dėl to, kad proga atitinka pavadinimas, atmosfera ir t.t. bet ir dėl to, kad čia viena mano rimtųjų, juodųjų skylių. Gal kadais ir matytas, bet taip senai, kad smulkmenų tikrai nepamenu, taigi dabar šviežiom, jau daugiau suprantančiom akim pažiūrėtas slasher žanro kultas.
Labai mielas filmas, su labai stipria savo atmosfera, aišku jau išbarškintas visko ką jis įkvėpė, nebesižiūri taip, kaip žiūrėjosi pirmiesiem žiūrovam, senais '78-aisiais. Cinemassacre šiemetiniame Monster Madness Sequel-a-thone aptarė visas dalis, tikrai nežinau ar galima išsamiau, todėl labai rekomenduoju pažiūrėti. Pagalvojau, laikas ir man šviežiai ir aiškiai patirti Karpenterio helouvino siaubą. Viskuo Nerdo Jameso recenzijom galiu tik pritarti. Filmas nuostabiai atmosferiškas, nepamirštamas garso takelis, tie po suburbijos šaligatvį skrajojantys lapai... Neabejotinas kultas.
Šiai dienai, kai slasher žanras jau švelniai tariant iščiulptas, ši '78-ųjų revoliucinga juosta aišku jau neatrodo tokia ypatinga. Viskas kažkur matyta, girdėta ir panašiai, tačiau reikia turėti omeny, kad tai būtent vienas tų filmų, pradėjusių visą šitą reikalą, drauge su Texas Chain Saw Massacre, Friday The 13th ir kt. Su visa derama pagarba, senasis TCM iš šitų man patiko labiausiai, o Halloween savo ruožtu patiko labiau už Penktadienį 13. Čia tik šiaip kvailas pasvaičiojimas, ginkdie, neįžeidžiantis fanų ir apskritai nieko. Taigi šiandien Halloween man atrodė tiesiog OK siaubo filmas, nors ir labai vertas dėmesio.
Pagarbą žinoma dar reikia atiduoti už sukurtą nepakeičiamą siaubo ikoną - Maiklą Majersą, be kurio kaukės snukio turbūt retas ir įsivaizduoja šitą šventę. O kaukės istorija gana idomi! (Vėl nukreipiu į Cinemassacre.com). Dar yra labai jauna Jamie Lee Curtis, gimstanti legenda - žudikas baltu veidu, ir dar pasikartosiu - muzikinė tema, tapusi visiškai nepakartojama horror kultūros palydove. Halloween - vienas tų filmų, kuriuos verta pamatyti vien dėl bendro išprusimo, nes siaubo kultūrai jis davė labai daug. Nesu didelis slasher gerbėjas, tad nežinau ar knaisosiuos po kitas dalis greitu metu, tačiau šiam reikšmingam vakarui, tai - tobulas pasirinkimas. Net jei ir ne kartą matytas.
Peržiūrėjau visą serialą My Name is Earl, vėl prasidėjo South Parkas, Desperate Housewives ir The Walking Dead, daug laisvo laiko suryja tie šaunūs TV įvykiai.
Paskutiniai trys filmai, kuriuos mėginau žiūrėti, taip neužkabino, kad visų trijų taip iki galo ir nebaigiau. Arba šūdas, arba nervina, arba neidomu, žodžiu, kažkoks lepus darausi.
Tų nedažiūrėtų filmų neaptarinėsiu, nes taip nesažininga, gal kada nors pabaigsiu, tada bus teisingiau kritikuoti. Šiandien kažkaip prisiminiau, kad Carpenteris jėga ir pasirodo nematęs dar keletos jo tvarinių ir todėl nusprendžiau pamėginti 2001-ųjų Ghosts of Mars. Jaučiu Carpenteriui didelės garbės nedaro, vienas silpnųjų jo filmų.
Mėginęs būti kietas, bet galiausiai išėjęs tik apverktinai tūpas, vis dėl to gana maloniai žiūrisi iki pat galo, o tai jau geriau nei paskutiniai mano trys šaudymai :)
Ateitis, žmonės kolonizuoja marsą, tačiau čia gyvena tokios piktosios dvasios, kuriuos apsėda žmones ir šie tampa nesamones rėkaujančiais, Lordi tipo metalistais - kanibalais. Kliuvo pagrindinė "kieta" mergiotė, aktorė žiauriai nervinančiu veidu, šlykšti merga. Taip pat dar vadina Ice Cube ir veiksmo filmų anglų deimantas Stathamas, smagi kompanija.
Smagi ir nesamonė, bet nesamonė. Kaip rimta fantastika nesižiūri, kaip kietas boevykas - irgi nelabai. Žiūrisi kaip so bad its good filmas vaikams. Be to yra visai prikolnų vietų kur nei iš šio nei iš to kam nors nulekia galva ir panašiai. Tikiu, kad Carpenteris norėjo tik gero, nu bet ne visada gaunasi viskas pagal norus. Tinka užmušt laikui kai tarkime sergi ir negali pajudėt iš lovos, bet šiaip jau galima ir kažką prasmingesnio pažiūrėti. Iš kitos pusės - man tai miela kvailystė, mėgstu nesamones. Taigi vidutiniškai.
5/10
Ach ta pseudodokumentika, nebesuvaldomas žanras, vis atsidustu ir svajoju, kad ir man reiktų imt ir padaryt kokį šortą vieną gražią dieną...
Naujas nejaukus Ispanų filmas, tuo pat stiliumi. Šeima nutaria dešim dienelių praleisti savo sodyboje, prie kurios yra miškelis su iškirstais labirintais. Vaikai savo ruožtu pagalvoja, kad bus nuobodu, todėl pasiema kameras ir viską dokumentuoja.
Daug dabar tokių filmų mus pasiekia, daug jų išties geri, bet iš šito po teisybei, tikėjausi daugiau, Atrocious man pasirodė gana vidutiniškas. Užčiuopta gerų gairių, bet tarsi kažkaip per greit viskas nutinka ir nespėjau deramai įsijausti. Atrodo, kad dar vieną sluoksnį dulkių nupūtus išryškėtų auksas, tačiau anyway, yra gana gerai.
Slasher jau parašė gražią ir išsamią recenziją siaubas.lt tinklapyje, tad nenoriu kartotis, geriau siūlau paskaityti. http://www.siaubas.lt/2011/10/08/atrocious-2010/
Pats tai rekomenduočiau tik labiau horroro fanams, nes kažkoks neišbaigtumas kyštelėjo pagalį į ratus. Nejauku kai bėgioja ten po tamsą, tamsos plotai atrodo kaip siluetai etc, tačiau koks pastarasis Grave Encounters įšiurpino daug smarkiau.
7/10
Besmegenis ir kruvinas šių metų, b-klasės veiksmo filmas Arena. Trumpai, drūtai, nes nelabai turiu ką ir pasakyti. Žiauriai idiotiškas ir žiauriai geras, abejingų nepaliks. Jei mėgstat visokį idiotišką kino mėšlą tai čia labai geras daiktas, tikras exploitationas, pilnas kraujo, testosterono, nuogų papų ir t.t.
Atmsofera panašus į Death Race, o ką čia veikia Samuelis L.Jacksonas, - išvis neaišku, bet man patinka.
Mirtinas turnyras, jokios moralės, jokių gilių minčių. Labai kvailas ir tą žinantis filmas, tik berniukams. Būčiau labai mėgęs vaikystėje turėt tokią vaizdajuostę.
Gimdos Vaiduokliai, praeitų metų siaubo filmas iš Honk Kongo. Kaip įprasta su Azijos vaiduokliais, gana aukštas lygis, tačiau gana panašu į daugelį kitų tokių filmų. Būtent dėl tos priežasties ir neturiu daug ko pasakyt. Yra vaikiškų scenų, yra gana smarkių. Yra gerų scares'ų, bet yra ir lėvų.
Patiko keli originalūs sprendimai. Tarkime čia yra senis, kuris nusipirko gimdoje esantį embrioną, kad jį išlupęs, galėtų užsiauginti vaiduoklį, kurį po to naudotų pasipelnyti. To dar nesu matęs. Yra ir kito nesveiko stuffo, bet bendras įspūdis vistiek vidutiniškas. Be to pastebėjau, kad suaugę vaiduokliai man baugesni nei vaikai.
Subžanro fanatikams ir Azija neatsigėrintiems.
Vėl kažkaip nepatikrinęs užsižiūrėjau ir pražiūrėjau faktą, kad žiūriu remeiką. Šį kart ne taip blogai, nes režisierius perstatinėja pats savo filmą, o ne kokį egzotiškos šalies šedevrą. Kodėl? Ar vien dėl babkių, gal padėtų atsakyti pirmtakas tokiu pat pavadinimu, bet kadangi dabar mačiau tik 2007-ųjų versiją, kalbėkim tik apie ją.
Pavadinimas tas Smagūs žaidimėliai tiek kartų jau man iš kažkur girdėtas, rodos ir rekomendavo ne vienas patikimas pikto kino mėgėjas. Na išties stiprus ir šlykštus filmas, vienas tų paminėtinų įkalinimo, kankinimo ir patyčių filmų. Išskirtinai nemalonus dar ir savo blogaisiais personažais, kurie toli gražu nesimpatiški, kaip kartais būna blogiukai (pvz kokiam Devils Rejects), o vemt verčiantys vaikiukai iš pieno plaukusiais veideliais. Kitaip pasakius, kaip tik jie per daug saldūs savo rolei, ko aišku ir siekta.
Negaliu neprisiminti Prisukamo apelsino. Ar tik nebus jis čia didelę įtaką padaręs? Knygą skaičiau visą, filmas nepatiko, tai net nepažiūrėjau viso, bet efektą savo ryškiai padarė tas visas "ultrasmurto" reikalas ir čia jis rodos atgimsta. Baltapūkiai smurtautojai be tikslo, John Zorno muzika, beprasmis žiaurumas. Na... negali nepalikti kažkokio įspūdžio. Veikiausiai papiktins ir sunervins, mane išerzino gerai.
Viskas kas vyksta, - vien neteisybė, visa herojų kančia nepelnyta. Trilerio efektas nuolatinis, rodos jau lyg ir pavyks sprukti, bet dar čia kokia nesamonė, o baugiausia, kad viskas taip tikra atrodo, tikrai ne kažką originalesnio ir tesugalvočiau tokioj situacijoj. Norint galima gal ir kažkokio pikto humoro čia įžvelgt, bet šiaip jau tai tik šlykštus beširdis siaubo filmas.
...Ar visgi ne? Link pabaigos staiga, (bent jau man) netikėtai sukratoma šios realybės atvaizdavimo samprata ir aš natūraliai imu dvejoti tuo ką matau, o tas dar labiau nervina. Ar kūrėjai mus taip guodžia, kad čia tik filmas? Paliekamas šioks toks atviras klausimas, kas man gal ir patinka, bet interpretuoti giliau čia dabar nesiryžčiau. Turiu savo minčių, idomu išgirsti mačiusiųjų analizių, o tiem kas dar nematė, visai nesinori sugadinti peržiūros.
Taigi Funny Games U.S. - nemalonus, beširdiškas, erzinantis trileris, kurio kaip eilinio šūdo nepamirši kitądien. Kažkas ko antrą kart žiūrėt nesinori ir vis dėl to mano nuomonė lanksti, nes originalo peržiūra dar tik ateityje. O šiaip zjbs. Kol mes dar čia, nuoširdžiai rekomenduoju pasižiūrėti šito režisieriaus filmą Piano Teacher, galingas daiktas.
Dar vienas mielas trumpametražis filmukas, to paties The Silent City kūrėjo. Smagus, nors ir pilnai nuspėjamas.
Vaikas pagrindinis taip biesina, kad ir aš jį mielai prismaugčiau. Galite pasižiūrėti šitą filmuką prieš miegą čia http://veehd.com/video/4641416_Blinky-TM-BAD-ROBOT-mp4 tik leiskite pilnai užsikrauti.
Kad jau kaip debilas pradžiai sužiūrėjau tesinį Pabėgimas iš Los Andželo, tai dabar pasitaisiau ir pažiūrėjau pirmtaką - Pabėgimą iš Niu Jorko. Taisyklė naturaliai pasitvirtina, originalas aišku geresnis. Mažiau juokelių ir spalvų, daugiau tamsos ir rimtumo, na aišku atmetant tą faktą, kad tas Russelo personažas Gyvatė jau iš esmės yra labai cheesy, bet gi laikai tokie buvo.
Filmas senesnis, 81-ų, daug kas, kas tuomet atrodė kietai dabar atrodo sūriška, tačiau kai moki nusiimt tuos šiuolaikinio žmogaus akinius ir mėgautis tai žiauriai smagus fantastinis veiksmo filmas gaunasi. Garso takelis nerealus, muzikinė tema tobula, viskas čia labai kieta. Visgi Carpenteris yra jėga, sakykit ką norit. Antroji dalis iš esmės tik pakartojo tai, kas buvo parodyta čia, todėl originalas aiškiai kyla.
Istorija iš esmės nesikeitė. Čia, ateitis - 1997-ieji - Niu Jorkas paverstas izoliuotu miestu-kalėjimu. Čia kaip žiurkės gyvena visokie blogiečiai, gaujos. Vėl su užduotim pasiunčiamas vienaakis Gyvatė, šį kart iš nenaudėlių atsiimti paties prezidento. Veiksmo formulė stačiai tobula kompiuteriniam žaidimui. Nusileidimas, paieškos, kovos, pabėgimas... Butinai pasidomėsiu ar buvo nintendo sukūrę kažką.
Kietas, kultinis old skūlas.
Irgi 8/10, bet nepaisant to, daug geriau už tesinį. Jei būčiau šitą žiūrėjęs pirmiau, tesinys smarkiai gautų per balą jaučiu. Dabar gi pats esu kaltas, tad tebūnie abu šaunūs, o Carpenterio žiūrėk jau tuoj ir didžiąją dalį visos kurybos būsiu matęs. Gal ramiau numirt galėsiu.
Prancūziškas 2006-ų tvarinys Jie, papuolė man į rankas itin maloniame, dvd formate ir užėmė garbingą vietelę mano gana kuklioj kolekcijoj. Baugus, tamsus siaubiakas apie prancūzų porą gyvenančią atokiame rumunijos dvare. Namas jiems aiškiai per didelis ir man labai nejaukus, jauna pora susilaukia nemalonių svečių.
Filmas įtemptas, stiprus, tamsus, prabėga itin greit. Idomu tas, kad vis nesupranti ar reikalą turi su žmonėmis ar su dar kažkuo antgamtiško. Nepatiko tai, kad kai kurios scenos per daug ištemptos, galas drįsčiau sakyti posilpnis, o kai kas atrodo iš piršto laužta. Tačiau trūkumų nėra daug, tai išties tvirtas ir stiprus darbas. Veik ir kokiam nors 2006-ų tope rastu vietos.
8/10
Daugybę metų žinojau apie tokio filmo egzistavimą, mat garso takelyje skamba stačiai nereali ir niekur kitur neišleista, mano mylimiausios roko grupės - deftones daina Cant even breathe, bet tik šiandien sugalvojau prisėsti ir pagaliau pažiūrėti jį. Carpenteris - gerai, Bruce Cambell - labai gerai. Russellas atrodo žiauriai gėjiškai ir juokingai, bet bendram kontekste čia irgi labai gerai.
Paties deftones gabalo taip ir neišgirdau, bet soundtrekas su Tool, White Zombie ir kitais irgi labai šaunu, o taip pat dar vaidina ir Reservoir dogas - Steve Buscemi, nepakartojama mordytė. Tik po peržiūros atsiverčiau imdb ir susivokiau, kad čia yra tesinys, antra dalis filmo Escape from NY, tai gaunasi, kad apsilochinau, na bet buvo labai smagu, tad velniai nematė. Gal imsiu ir pirmąjį pažiūrėsiu ta proga.
Vistiek Carpenteris šūdo nedaro, o ir vertinimai pirmtako aukštesni.
O filmas pats žiauriai tūpas, juokingas ir dėl to geras. Drasus, idiotiškas actionas, ateityje nužmogėjusioje amerikoje. Žemės drebėjimų sugriautas Los Andželas dabar yra vandens atskirta, visokių nusikaltėlių ir atmatų tremties vieta. Ten taip blogai, kad pasmerktieji ten išvykti, vietoje to gali rinktis elektros kėdę čia ir dabar. Su misija ten pasiunčiamas "Gyvatė", pagrindinis, vienaakis, mūsų kietašiknis personažas. Labai, labai gėjiškas bičas, kurio badass šnabždėjimas, juokingesnis už Betmeno Dark Knighte... Nuotykiai tokiam postapokaliptiniam pasaulyje su visokiom gaujom ir mirtinom užduotim, kvaila berniukiška pramoga su alum.
Nerimta, bet smagu. Išties zajabys cheesy fantastinė nesamonytė. Savotiškas kultas gal net.
...Call me, - Snake. Ir pasisaugokit raudonos mėsos. 8/10
Naujas darbas režisieriaus, sukūrusio mano išliaupsintą trenktą šedevrą Home Sick. Pasak imdb, kaip suprantu, tai nuo tada ilgametražio kito jis ir nebuvo pastatęs, tad Siaubingas būdas mirti, gaunasi kaip ir sekantis didelis žingsnis.
Kadangi Home Sick žiauriai patiko tai iš šito natūraliai tikėjaus taip pat daug. Gal dėl to šiek tiek nusivyliau šiuo gana ramiu ir šį kart - rimtu filmu. Turbūt nereiktų lyginti su Home Sick, bet laukiau kažkokio prikolo vėl, o čia gi toks net gana tamsus ir meniškesnis daiktas.
Neturiu labai daug ką pasakyt, gana zanūdnas, bet šiaip geras filmas. Ramus, tamsokas, priminė Henry truputi. Baisiai erzino kameros darbas, ji visalaik dreba, juda, nefokusuoja. Suprantu, kad taip tyčia padaryta, bet norėjosi, kad nors minutei ją pastatytų ramiai. Nors idomu tas, kad rodo veidus close-up'ais ir tik po to pastebi detales, tokias, kaip, kad veikėjo laikomas peilis ar panašiai, kai jis pasikaso kaktą.
Anyway, nors ir pilkokas, bet vistiek idomus, originalus darbas, linkiu kurėjams nesiliauti eksperimentavus ir tikrai su malonumu žiūrėsiu dar vieną ir dar vieną jų filmą. Svarbiausia, idomus portretas žudiko, kaip normalaus žmogaus, turinčio rimtų psichologinių problemų, o ne kaip beveidžio galiūno, soundtrekas taip pat geras, stato nejaukią atmosferą. Bendrai - viskas geriau nei vidutiniškai, bet šiaip dar reiktų pasistengti. O mano žmona sakė, kad jai labai patiko, tad gal čia tik man jis zanūdnas pasirodė? Tai reiškia kaip visada rekomenduosiu savo nuomonę susidaryt.
Man - 6/10, su simpatija.
Dokumentinis filmas apie Amerikietiškąją grindhouse/exploitation kino kultūrą. Labai maloniai žiūrisi, greit prabėgo, pakalbinama tikrai svarbių žmonių, parodoma gardžių kasnelių iš visos išdykusio kino istorijos. Rekomenduotinas edukacinis seansas. Treileris čia.
Kiek kitokio posto proga norėčiau parekomenduoti keletą sužiūrėtų filmukų, kurie neįtilpo į kiras horror rėmus, tačiau yra verti dėmesio.
Pamatykite:
Repeaters - idomi fantastinė drama/trileris apie kelis narkomanus, kurie įmetami į tos pačios dienos kilpą.
Time Travelers Wife - graži, romantinė sci-fi dramytė apie vyruką, ne savo noru šokinėjantį per linijinio laiko juostą.
Ir aišku Hesher, tamsi drama apie metalistą su labai daug gero juodo humoro. Šitas tai aukso vertės ir 10/10, jaučiu, kad dar žiūrėsiu.
Tokios šiandienos rekomendacijos ir pastebėjimai. Jungiuosi siaubiaką ;)
Trumpametražis kruvinas post-apokaliptinis filmukas The Silent City, su Cillian Murphy. Man asmeniškai nepatiko, atrodo toks betikslis, koks nors Parasol Island Dead - šimtąkart geriau. Bet susidarykite savo nuomonę čia ir dabar.
Naujienos, naujienėlės, naujienaitės: dar viena skalsi šviežuma Dogmos režisieriaus siaubo filmas Red State. Rodos religija šitam bičui išties opi tema, jis ir vėl negailestingai ją doroja, tik nebe komedijos forma, o siaubiako. Tiesa, tai dar nereiškia, kad nebus juokinga. Absurdo ir taiklaus sarkazmo čia visas kibiras, prisižvengiau į valias.
Kelios scenos galėjo būt trumpesnės, bet iš esmės filmas gana nenuspėjamas ir kuo toliau įsisiautėja veiksmas - tuo smagiau. Keletas eilinių vaikigalių papuola į rankas kaimo religinių fanatikų sektai, kurie už savo įsitikinimus pasiruošę ne tik priešams galvas nukapot, bet ir savo paguldyt. Įsikišus teisėsaugai atokios koplyčios kiemas tampa karo lauku, man baisiai primenančiu Devils Rejects įvadinę sceną.
Smagu, kad personažai nukepami be atrankos ir be gailesčio. Filmo eigoje pagrindinio personažo vardas atitenka, bent keliems veikėjams. Logiška įvykių seka ima ir nupuola prie absurdiškos ir atvirkščiai, nuo ko filmas gerėja tiesiog sekundėm. Fanatikai užtektinai šlykštus, kad jų nekestume, tačiau užtektinai niekšiški, kad ir žavėtumėmės jų beprotybe.
Savo gana beprasmišku veiksmu ir išvadom filmas puikiai perteikia viso to religinio onanizmo beprasmiškumą. Piktdžiugiškas ir smagus, ne klišinis dalykas. Kažkuo labai primena dokumentinį filmą Jesus Camp... Ir gal net sakyčiau yra kiek Tarantiniškas.Idomu ar užkietėjusius krikščionis ir homofobus jis įžeis? Man tai žvengti iš religijos turbūt nenusibos kol gyvas būsiu.
8/10
Lauktas ir maloniai sulauktas, naujas Anglų filmukas Attack The Block, sci-fi/siaubo/komedija apie ateivius puolančius vieną iš pietų Londono daugiaaukščių, taip vadinamų council estate'ų, kuriuose gyvena ne patys turtingiausi ir dažnai ne pačios geriausios reputacijos žmonės.
Tokią ir turim pagrindinę šutvę veikėjų - kapišonuoti negrai, stumdantys narkotikus ir apiplėšinėjantys vienišas praeives. Nelabai simpatiška gaujelė, bet nuotykis būtent jų, taigi tebunie galvoji, ir ilgaainiui tai darosi visai linksma. Ateiviai užsipuola jų mylimą bendrabutį, o vyrukai kadangi ne iš kelmo spirti, o ir su teisėsauga nekaip sutariantys, imasi pastato ginti patys.
Ne visi juokeliai vykę, ne visas veiksmas įtikinantis, bet šiaip jau tai yra neblogas b movie. Man aišku idomiausia buvo dėl paties Londono, nes teko ten gyventi ir ta kultūrą iš arčiau pamatyti, tad nusivyliau, kad kiek mažai miesto matosi - visas veiksmas pagrinde ir vyksta tame daugiabutyje, bet čia gi ne filmo trūkumas, o mano įgeidžiai. Šiaip kaip jau sakiau, visai smagu: vaikučiai apsiginklavę kas kuo turi bėgioja ir talžo už naktį juodesnius ateivius, šviečiančiais nasrais.
Debiliukai, nusikaltėliai vaikėzai VS. iš dangaus krintančios, per flandžerį alsuojančios išperos. Nukritus pirmajam ateiviui, paaugliai jį pasigavę sako: "prastą vietą čia išsirinkai nukristi, Londoną" :) Eigoje jie čia dar ir socializuojasi su normaliais "kaimynais", parodomi niekšeliai, kaip ne tokie ir blogi, bet ar reikėjo juos kaip padugnes pristatyti iš pat pradžių? Na priimkim tai, kaip teigiamą neįprastumą. Visgi man pritrūko žmonių pastate. Per tokį sukeltą ermidelį tikrai būtų daug snukių išlindę žiūrėt kas čia po galais darosi.
Nors nedaug, bet yra kruvinų žudynių, jaučiasi nuoširdumas kažkoks viskame, o dar vaidina ir Nickas Frostas iš Shaun Of the Dead. Ne stebuklas, bet mielas ir kaip jau sakiau, maloniai sulauktas, lengvai žiūrimas, smagus filmėkas prie alaus. Gal ir ne itin gudru, tačiau smagu, to ir teisitkėjau. Gerai prieš miegą neužsigrūzint. 7/10
Vienas geriausių matytų 2008-ų horrorų, genialus, originalus, nenuspėjamas ir filosofiškas - Pontypool.
"Pontipulas" tai nedidelis apsnigtas miestelis Kanadoje, kurio keliukais, siaučiant pūgai, ankstyvą rytą į darbą skuba suirzęs, charizmatiškas radijo laidos vedėjas Grantas Mazzy. Pakeliui sustojus, į jo mašinos stiklą atsitrenkia keista moteris, tačiau nespėjus išsiaiškinti ko ji nori, ši dingsta sniego rūke.
Grantas atvyksta į darbo vietą, rūsyje įrengtą radijo stotį, pasiruošęs produktyviai pliurpti dar vieną dieną, čia jam talkina dvi žavios moteriškės. Nuo pat ankstyvo ryto ėmesi darbo, kaip įprasta, staiga jie pradeda gauti pranešimus apie tai, kad lauke vyksta kažkas labai negero ir keisto. Niekas nepatvirtinta, įvairios nuotrūpos, niekas neaišku, skamba beprotiškai. Veikėjai sužino, kad yra čia ikalinti. Jų misija bus - pranešti žmonėms kas vyksta, kas yra labai sunku, kai pats nieko deramai nesupranti.
Nors ir galima čiuopt savotiško humoro, žiūrint apima kraupoka panika, izoliacijos ir beprotybės pojutis. Nuostabu, kaip filmas sugeba sukurt siaubingą apokaliptinę nuotaiką be jokių ypatingų specialiųjų efektų, su vos pora veikėjų ir daugiausia visokiais garsais. Mum taip pat gana sunku suprasti kas vyksta, rodos kai jau imi nuspėti, siužetas vėl pasisuka netikėta linkme. Posūkiai labai drasūs ir išradingi, kažkas ko tikrai dar neteko matyti/girdėti. Dabar kai užmačiau, kad šis filmas irgi kurtas pagal knygą, darosi suprantamiau, bet jaučiu, kad reiks dar šį filmą žiūrėti, vien savo malonumui.
Nenoriu atskleist pagrindinės veiksmų ašies, nors apie tai galima būtų daugiausiai postringauti. Pasakysiu tik tiek, kad be siaubo ir mokslinės fantastikos čia užgriebiau ir gana rimtą objektą filosofinei diskusijai, kas mane labai sujaudino. Taigi Pontypool ne tik geras siaubo filmas, bet apskritai gana gilus dalykas, kuriame vaikiškas žaidimas gali sugriauti pasaulį, o tai kas atrodo baisu ir grėsminga, gali būti lengvai nugalėta. Taigi netikėtos ir grėsmingos reikšmės, mažo biudžeto šedevre Pontypool. Sužavėtas iki širdies gilumų, nerealiai rekomenduoju šitą simpatingą patirtį.
10/10
