RESIDENT EVIL 4

Nesu didelis geimeris, tad kai jau pereinu kokį žaidimą - man tai būna didelis įvykis. Ką tik perėjau ketvirtąjį Resident Evil ant PS2 tad padarysiu išimtį bloge, kaip dariau su Silent Hill: Shattered memories ir vietoje dar vieno itin blogo RE filmo, bent trumpai, aptarsime video žaidimą. Per šitą laiką teko pažaisti ir kitų siaubo žaidimų ant pleisteišiono - žaidžiau The Suffering, Silent Hill: Origins, Resident Evil: Outbreak file 2, tačiau nė vieno jų nesugebėjau pabaigt iki galo, matyt nepakankamai kabliavo.

Pirmi trys "rezidentai" man buvo tikra playstation klasika. Zombiai, degantis miestas, galvosūkiai, aršūs bosai, erzinantis, bet dėl to pagavus iššūkis. Tenai labai užknisdavo ta fiksuota kamera, tad čia pagaliau išspręsta šita problema - kamera yra "virš peties" ir "bėga" ji kartu su veikėju. Prie istorijos irgi jau traukiama kiek kitaip: esi juokingas amerikos slaptas agentas vardu Leonas, atkleliauji į neaiškų, izoliuota Ispanijos kaimelį, gelbėti pavogtos prezidento dukters. Priešai čia nebe lėti, pūnantys zombiai, o zombifikuoti kaimiečiai, kurie puls su kirviais, deglais, benzopjūklais ir panašiai.

Išgirdūs tokį sumanimą aš irgi susiraukčiau, bet žinokite veikia gerai. Kaimiečiai tikrai neatrodo jaukūs, su savo perbalusiais snukiais, rėkaujantys kažkokius nesuprantamus grasinimus ir dejones. Siaubas perkeliamas į daugiau agresyvų lygį, kas patį žaidimą daro daugiau veiksmo, nei išgyvenimo-siaubo, tačiau miksas gaunasi puikus. Kai kuriems kaimiečiams nusprogdinus galvas išlenda kokios šlykščios atakuojančios žarnos, vėliau monstrai darosi vis išradingesni. Nuo milžiniškų išsigimėlių milžinų iki tik infraraudonųjų spindulių pagalbą įveikiamų košmariškų išperų. Ginklų pasirinkimas irgi stulbinantis, galima griebtis įvairiausių taktikų: bėgimo, sprogdinimo, peilių kovos, šaudymo iš toli arba iš arti, panaudojant aplinkos daiktus, bačkas ir panašiai, laisvės nemažai.

Beje kalbant apie ginklus, reikėtų paminėti nuostabiausią detalę - pirklį. Tai toks abejotinos reputacijos vyrukas, kurį sutinki šen bei ten, kokioje saugesnėje vietoje, dažniausiai šalia save pointo. Jam gali parduoti visokiausias brangenybes, kurias randi žaidimo metu ir už gautus pinigus pirkti naujų ginklų, tuninti ir tobulinti jau turimus ginklus arba nusipirkt kokią kitokią gėrybę, tarkime didesnį lagaminą ginklams susidėti, arba neperšaunamą liemenę. Kartais tenka pataupyti, kad nusipirkti kažką geresnio, arba parduoti gal visai reikalingą daiktą, tam, kad pajėgtum įsigyti dar reikalingesnį. Tas priduoda realumo, nes galiausiai sprendimus darai pats ir tavo pasirinkimas ar keliauti apsikrovus dešimt šautuvų, ar iki tobulybės išpopinti savo tris turimus. Susitikus pirklį visada smagu išgirsti ir nerealiausią soundtreko gabalą.



Vėliau susitinkam tą šlykščiai rėkaujančią debilę, prezidento dukrą. Bėgam dviese, kartais galima susikeisti vaidmenimis, pasidalinti rastom gėrybėm arba patarti jai luktelti kol išėjęs į priekį išžudau visus blogiečius. Kvailumo pas ją pilnos kelnaitės, tad ji dažnai įsivels į bėdą, įlis į spastus ar paklius į nagus kokiam niekšui ir reiks ją gelbėti. Žaidimo eigoje kontaktą su ja prarandu dar daug kartų, tačiau galiausiai ne apie istoriją čia reikėtų šnekėti. Istorija debiliška, vietom pritempta iki visai jau vaikiškos, tačiau pati žaidimo eiga viską atperka. Patogus valdymas, nuolat sukuriamos įtemptos situacijos, įvairiausios scenos ir mažai pasikartojantys priešų tipai tikrai nejuokais užkabina. Veiksmas įvairiausio plauko, snaiperinis šaudymas, artima kova, galvosūkiai taktiniai sprogdinimai, netikėti išsisukimo momentai net video intarpų metu, na tikrai įvairovė džiuginanti.

Šitoks įvairus gameplėjus ir padaro RE4 tokiu ypatingu, dėl to paties galima jam atleisti ir pasakaičių lygio siužetą apie gelbėjamą princesę ar kažkur pamestus klasikinius zombius. Jei ne virusai ar šnekos apie Umbrella, gana laisvai būtų galima ir išvis išskirti šitą žaidimą iš RE serijos, iškėlus tą evil kultą/sektą, pavadinus jį kaip nors kitaip. Matosi įtaka senesnių dalių ar net filmo, tačiau iš esmės tai kitoks, geras geimas su originaliais savo išmislais, savais monstrais, geru valdymu ir t.t. Tikrai rekomenduoju pasižaist net ir žmonėm, kurie paprastai nežaidžia žaidimų, aš esu toks pat ir apturėjau puikų laiką. Perėjau per maždaug dvidešimt valandų, atsirakina visokie special featuresai, galima kalt ir toliau jei nori, na tikrai džiaugiuosi išbandęs. Horror ar action... ar abu - malačiai Japonai visada gerai padaro savo darbą, net kurdami istoriją, kurios centre - toks juokingas personažas.