THE SHRINE

Šio režisieriaus, Jon Knautz, dar lyg ir nieko neteko matyti, tad pirmoji pažintis labai maloni: galingas, naujas siaubiakas, 2010-ų The Shrine. Daug kalbėti neketinu. Su logika besipjaunantis veiksmas, tačiau idealiai sukaltas ir kvapą atimantis siaubas, pagal geriausias tradicijas. Kraupus, tamsus, paslaptingas ir piktas, tobulas death metal pragaras, pamaloninsiantis visus tikro horroro mėgėjus.

Burbėti galima būtų tik ant personažų nelogiškumo, bet retas siaubo filmas geba tai apeiti. O jei kiti dalykai sukurti gerai - šitas trūkumėlis greit atsiperka, o jei štai kaip čia, tai ir su kaupu. Galingai tvoja Shrine ir nežinomybės baime ir staigiais iššokimais ir kylančia įtampa ir kruvina agresija. Gal aš senai nemačiau gero horroro ir tesu labai pasiilgęs, kad taip įsimylėjau iškart, bet man čia pasivaikščiojimas tobulybės briaunom.

Keli puskvailiai amerikonai atvyksta į Lenkijos kaimelį medžiot medžiagos straipsniui apie dingusį žmogų. Čionais jie užtinka paslaptingą, sustingusio rūko debesį. Rūkas baugina, tačiau ir traukia. Kaip klasikiniams mulkiams, jiems aiškiai pasakoma eiti lauk, tačiau šie žinoma neklauso. Kiek juokinga man, kad amerikonai taip isivaizduoja rytų europą, tačiau mažumėlę ir didžiuojuosi ir kaifuoju įsivaizduodamas kaip jie dreba nuo mūsų pasaulio krašto vizijos. Lenkų kaimo pikta, laisvai galėtų būti ir Lietuvių. Išduoti nieko neketinu, jei mėgstat paprastą ir gerą horrorą, čia jau pasikliaukit manim.

Prikibti aišku galima rast prie ko, bet man The Shrine pasirodė labai šviežias ir išties baisus.
Tokį vakarą kaip šis, kai už lango niūru ir pliaupia lietus, tai pats tinkamiausias seansas. Išreikšiu simpatijas 10/10 ir \m/