SKYLINE

Nauja, šių metų, fantastinė nesamonė apie ateivių antpuolį. Filmas-apgavikas, iš pradžių atrodo geras, sudomina, apstulbina, įtraukia ir maždaug ties viduriu, kai pagaliau susivoki kokį šūdą žiūri, jau per vėlu liautis, reik dažiūrėt. Taigi kai supratau jog galvą įkišau pakankamai giliai, kad nebepavyktų ištraukt, man ant galvos buvo suverstas išmatų kibiras. Pradžioje ėmė pyktis ir šleikštulys, tačiau į pabaigą ėmiau nuoširdžiai juoktis. Keletas visiškai neidomių veikėjų įkalinami dangoraižyje, agresyvios, visuotinės ateivių invazijos metu. Veikėjai lochai ir man visiškai nerūpėjo, bananaveidis bičas ir jo nervuota nėščia negraži mergiotė, keletas pasiturinčių draugų. Tikrai norisi paklausti, kam reikėjo švaistyt laiką pažindinantis su personažais? Koks dievaži skirtumas? Ateiviai nusileidžia laivais, ištrauktais iš sci-fi efektų generatoriaus, tiek padarų, tiek laivų originalumo nulis, visi sudėti iš kažkur jau matytų detalių ir išvis yra chui paimioš kas... metalas? organika? ... biomechanika? Koks skirtumas, davai griaukit viską. Tačiau ir griovimo ne per daugiausia, vis pasislepiam po užuolaidom, žaliuzėm ar namo kampo. Užuolaidos tai labai geras skydas nuo protą užvaldančios ir gyslas išverčiančios mėlynos šviesos. Keista, kaip nieks daugiau visam mieste nesusiprotėjo jų užsitraukti. Atėjūnai atrodo tokie pigūs, kad tikrai galvojau jog čia mažo biudžeto bandymas, o tik po to sužinojau, kad tai holivudo blokbusteris! Gal chebra per kokso kalną nė nematė galutinio rezultato? Žodžiu, iš pradžių atrodo neblogai, įsijaučiam, užsikabinam, tačiau su kiekvienom 10 filmo minučių vis krinta po balą. Gerai draugė išsireiškė: atrodo, kad scenarijų rašė kairiarankis šuo. Aš gi sakyčiau gal alkoholio prigirdytas, šešių metų vaikas, turintis protinę negalią. Viskas kas vyksta, neturi jokios prasmės, actionas taip pat idiotiškas ir nevertas dėmesio, veikėjai tragiški, siužetas niekuo nepagrįstas. Kaip vyšnaitė ant šūdų pyragaičio viršaus puikuojasi stačiai infantiliška pabaiga, kurios metu taip prunkščiau, kad apspjaudžiau ekraną. Didelis riebus įžeidimas visam žanrui, šalia kurio Nepriklausomybės diena ar Cloverfieldas atrodo, kaip Einšteinas. Visaip bandau surast kokį gerą žodį šitam filmui, bet jau para praėjo, o vis dar negaliu. Ar tai, kad išžiūrėjau iki galo yra bruožas? Jei taip, tai jis vienintelis geras, matyt... O šiaip tai labai, labai liūdna. Per daug į smulkmenas nenoriu leistis, nes nebaigsiu keiktis ir tyčiotis. Gal jei į kino teatrą leistų nemokamai ir būtų galima nueit praleist laiko, bet šiaip tai tikrai pasipiktinimo vertas išsišokimas. Jei jau krečiat kvailystes, tai bent kraujo kelias šimtas tonų būtumėt ištėškę. Deja, liūdniausia, kad šita parodija veikiausiai turėjo atrodyti rimtai. Tikrai senai bemačiau, kad kas šitaip susimautu su tokiom galimybėm. 3/10