BABY BLUES

Praeitų metų amerikietiškas trileris pasakojantis neva tikrą istoriją apie tai kaip atokiam vienkemy, vienos šeimynos mamytei pavažiuoja stogas. Tėvas išvykęs dirbti, šeimoje keletas vaikų, nuo pat filmo pradžios su mama aiškiai kažkas ne taip ir po keletos atsitiktinių, nelabai aiškių haliucinacijų jos protelis galutinai pasimaišo ir jai labai prireikia nužudyti savo vaikus. Panašių istorijų ir Lietuvoje teko girdėti, kas čia man patiko tai, kad nelabai gilinamasi į tai kodėl yra kaip yra, o įšokama praktiškai iškart į pačią mamos siautulio naktį. Prieš tai tiesa parodomi keletas mamytės gliūkų, jie niekuo nepagrindžiami, bet man pasirodė, kad savyje turi kažką krikščioniško. Taigi mama (kuri atrodo kažkokia erzinanti nuo pat filmo pradžios) čiumpa kapoklę ir puola savo vaikus. Tai tiesiog tokia paprasta baisi istorija, kurią galima papasakoti labai trumpai, na, o čia su smulkmenom pritempta iki viso pilnametražio filmo. Jei žiūrėti kaip į rimtą, tamsų siaubo pasakojimą tai įspūdis skystokas: vaidyba vietomis nekokia, scenarijus, aktorių eilutės atrodo silpnai ir kai kurios vietos labai nepavykę, bet iš kitos pusės - buvo tikrai neblogų momentų ir pažiūrėjau iki pabaigos gan susidomėjęs. Keletas vietų man pasirodė juokingos, nežinau ar jos turėjo tokios būti. Be to kaip suprantu tai režisieriaus (režisierių) debiutas, tad gal bendrai žiūrint ir visai nieko, ateitin įdėt vilčių galima. Na bet nepaisant keletos tikrai gerų kadrų (vieną įdėjau čia) man Baby Blues pasirodė gan vidutiniškas filmas, kurį greit užmiršiu. Manau reikėjo arba rimtesnio pagrindo įtampai kurti arba daugiau brutalaus chaoso šokui sukelti. Dabar gi toks mėtymasis nuo vieno prie kito, nė vieno iki galo neišpildant. Gal kažką labai sukrės smurtas prieš vaikus, na bet aš buvau nusiteikęs kažkam aršesnio :)