SAW 6

Praėjo kažkiek laiko, kai staiga prisiminiau garsiąją "Pjūklo" frančisę ir tai, kad nemačiau pastarosios, šeštos, dalies. Išsibezdėjus visam tam triukšmui, priblėso pyktis ant šio pervertinto reikalo ir nusprendžiau pakovot su savo snobiškumu ir teisti matęs, o ne atvirkščiai. Pradžia stačiai kvaila ir kyla noras nusižvengus kaip arkliui filmą tiesiog išjungti, bet kažkas mane sulaiko. O po to reikalai nėra tokie ir blogi. Tęsiasi galvosūkiai, detektyvai ir siaubingos kančios teisybės pamokėlės. Nors kiekviena Pjūklo dalis seka pastarąją, mano galvoje pirmoji jau kažkaip atsiskyrė nuo likusiųjų kitų ir plaukioja atskirai. Tad ši šeštoji dalis - ne ką prastesnė už penktą, ketvirtą, dvidešimtą ar keturiasdešimt trečią. Tiesiog dar pusantros valandos -I want to play a game- trilerio. Aišku visa ta istorija seniausiai tapo gana puskvailė, bet žiūrovo dėmesį išlaiko, kažkuo sudomina, gal net nustebina, o šie bruožai juk teigiami. Neslepiant antipatijos šitam serialui turiu sau prisipažinti, kad viskas tikrai nėra taip blogai, kaip galėjo būti ir kaip, kad buvo su daugybe kitų horror tesinių. Galu gale vienas kolega iš forumo sakė, kad reiks palaukt kol išeis dešimt dalių, o tada pasižiūrėt visas vienu ypu, gal tada ir nesijaustų to nuoseklaus kvailumo :) Gal ir taip! Nuo kažkokio vertinimo susilaikysiu, buvo gana idomu, nors vietomis ir stebėtinai tūpa. Bet juk į mases ir orientuota, tad nėra ko stebėtis. Kas nori dar vienos ar dar dešimties dalių - prašom. Kas nematęs ne vienos, siūlau ties pirma ir liautis. O toliau kinuose - Pjūklas 3D :) Link ko viskas ir vedė. Meluočiau jei sakyčiau, kad nesmalsu

The SHADOW WITHIN

Ganėtinai keistokas, sakyčiau išskirtinis siaubo pasakojimas, nors ir nėra labai geras, bet jau savo savotiškumu patrauklus. Net nežinau kaip apibūdinti savo reakciją į jį. Žiūrėjau per tris kart, pirmą kart nuėjau gerti, antrą kart užmigau, tačiau vistiek pabaigiau. Istorija manęs nė kiek nedomino, nuo pat pradžių viskas daugmaž aišku ir nėra jokios didesnės intrigos. Atvirai sakant, nelabai suprantu kam tokia istorija gali rūpėti išvis. Nei ji idomi, nei originali, nei normaliai vystoma, kažkoks betikslis smaukymasis tarp keistai atrodančių bobų. Tačiau, pasikartosiu, Shadow Within turi kažką tokio savyto ir nepaaiškinamai patrauklaus, kas džiugina horror mėgėjo širdį. Tiek vaizdiškai, tiek savo atmosfera, jis tarsi tampa įpatingu ir vieninteliu tarp daugelio kitų. Gal tas savitas, subtilus old-skūlo prieskonis? Nemėgstu pagrindinių veikėjų vaikų, bet gal tos juodos akys pakeri? Animuotas šešėlis? Tikrai buvo gražių epizodų. Nežinau kaip paaiškinti, atvirai. Vienas tų atvejų, kai man visai patiko, bet nelabai rekomenduočiau kitiems. Galima sakyt ir "šūdas", bet dalykas keistas ir su savo prieskoniais, manau vien tai jau yra neblogai ir verta dėmesio... Bent jau labiau užkietėjusių siaubo žiūrovų. 6/10

FROZEN

Senokai jau buvau papurtytas gero survival horroro, šį kart apie filmą nieko nežinojau, tiesiog op ir viskas, už gerklės prigriebė gerai ir turiu prisipažint, kad bent trečdalį filmo tikrai praleidau sukandęs kumštį ir prilaikęs kvėpavimą. Palyginti galėčiau su Open Water, konceptas panašus, tik užuot palikti vandeny, herojai priversti patirti išgyvenimo dramą, pamiršti kalnų keltuve, kur oro sąlygos ne pačios svetingiausios ir tai toli gražu ne vienintelė grėsmė. Paprastai ir smarkiai, tiesiai į kiaušius, kvapą gniaužiantis trileris su tikru gyvenimišku siaubu. Kaip paprastos pramogos gali baigtis skaudžiausia patirtimi, tiesiai ir šviesiai, be jokių ten papildomų prieskonių ir išvedžiojimų. Tikrai senokai bežiūrėjau nemalonų ir smarkų filmą kaip šis. Nieko stebuklingo ar nieko perdėm naujo sakysite, na o aš sakau svarbu gerai padaryta ir tas veikia! Siaubu persunkta išgyvenimo drama, puikus seansas susisukus į miegmaišį. 8/10

BEACON 77

Kuklutis, mažo biudžeto, 2009-ųjų Anglų filmas, biški sci-fi, biški horroro, biški trilerio, biški mindfucko, tačiau tai veikiau vienas atvejų, kai filmas stengėsi būti per protingas, turiu omeny, daugiau protingas, negu jam pavyko. Nors mano galva taip gal ir geriau už tuos madingus super-duper holivudinius blokbasterius, kurie tik ir laikosi ant to, kaip čia viskas užsukta, užpinta ir panašiai. Beacon 77 pretenzijos smagios ir net sakyčiau - mielos, tačiau, gaila, pilnai joms įgyvendinti patrukdė babkės, profesionalumas ar dar koks velnias. Tai, kad filmas kukliai statytas - akis badyte bado, susidaro toks jausmas, kad aktoriai iš paskutiniųjų stengėsi išlaikyti visą tą intrigą vykstančią kone vienoj patalpoj, bet vistiek norisi prastą vaizdą versti ant prastos vaidybos. Aš manau, kad su aktoriais viskas ok, čia tiesiog gal prastas post-productionas, statymas ar dar kažkas, kad filmas atrodo kaip ne-per-geriausias televizinis žiuralas. O jei lyginti jį su tokiais pigiais sci-fi, kokius kartais galima pamatyt per kokį btv, tai sakyčiau šis būtų visai neblogas ir nors truputi juokingas, tačiau su sąlyginu dėmesiu išžiūrimas iki pat pabaigos. Aktoriai labai rimtai stengiasi ir vietom užkabinta neblogų teorinių pezalų, tačiau tam bendram skurdžiam vaizde, vistiek kažkaip viskas truputi juokinga, tad nepavyksta priimti filmo idėjų taip rimtai, kaip kūrėjai matyt stengėsi jas patiekti. Veiksmas vyksta viename Londono daugiabučių, kur užsibarikadavę "hakeriai" bando įminti visatos mįsles. Personažai sugalvoti gal ir neblogai, tačiau vystomi padrikai, kai kurie poelgiai labai sunkiai suprantami, o siužeto posūkiai iš piršto laužti. Visgi, jei mėgsti ne tik brangią holivudo produkciją ir moki užsimerkti į kai kuriuos dalykus, šiuo filmu galima puikiausiai pasimėgauti ir ne tik kaip b-klasės komedija. Daug kas čia blogai ir kritikuot galima be galo, bet tai jau reiškia, kad yra kur plėstis ir tobulėti. Tikrai negalėčiau pasakyt, kad visiškas šūdas. Aš jutau tas pastangas, įdėjas, kurių nepavyko tinkamai perteikti, man visai patiko kai kurie epizodai ir tikrai buvo ganėtinai idomu iki pat galo, nors kai kurios scenos ir kėlė šypsnį. Taigi sakykime, kad gali biški nepavyko iššokti aukščiau bambos, pavadinkime jį mažabiudžetiniu, televiziniu laiko žudiku, tačiau toli gražu ne prasčiausiu savo rasėje. 5/10 su pliusu.

MR. NOBODY

Šviežias ir toli gražu ne siaubo filmas, tačiau dėl minėto kino bado ir malonaus sci-fi prisilietimo jaučiu poreikį paminėti šį filmą, kaip ir dar keletą kitų, skaniai sužiūrėtų pastaruoju metu. Išskirtinai pachmelną sekmadienį, kai buvau invalidas ir negalėjau daryti nieko daugiau kaip tik vėpsoti į ekraną, pažiūrėjau du labai geru vaibu spinduliuojančius filmus, kurie nuostabiai pravalė mano puodynę ir įkvėpė drasiai žengti į naują savaitę/gyvenimą ir tt :) Tai buvo kukli ir graži drama Paper man, bei tas į kurį jūsų dėmesį atkreipti noriu - Mr. Nobody. Nuostabi ir filosofiška drama, su mokslinės fantastikos prieskoniu. Kupina gražių dalykų ir paprastų, tačiau tokių kiekvienam svarbių žmogiškų vertybių. Filmas verčia pamastyt apie mūsų gyvenimą, kaip visatos dalį. Pasirinkimai laukia kiekviename žingsnyje ir net menkiausias jų yra lemtingas. Paprasti žmogiški troškimai, taip gražiai patiekti nesunkiai sugraudina. Išties šiltas filmas, paliečiantis širdelę. Idant nenutolti nuo horroro, neišsiplėsiu, tik pabrėšiu, jog labai rekomenduoju.

9/10

P.s.: nesenai užmatyti NE horror filmai, verti dėmesio: This is England, gana paprasta ir sukrečianti drama apie Anglijos skinheadus; La Haine, ironiška drama apie Prancūzų marozus, kartais leidžianti ir nusijuokti. Per daug nevarginanti, tačiau ir ne buka. Artimos Šviesos - Lietuvių ir Vokiečių bendra naujiena, visai maloniai nustebinusi drama apie beprasmį pasivažinėjimą naktiniame Vilniuje, kuris čia parodytas, kaip rimtas didmiestis :) Na ir jau aukščiau minėtas Paper man - taip pat naujas, sušildantis gėris. Visi verti dėmesio, jei tik yra noro.

BLOOD ON THE HIGHWAY

Labai smagi ir kruvina amerikiečių 2008-ų juodoji komedija apie vampyrus. Iš tiesų tai pochui ar ten vampyrai ar zombiai, smagumą lemia pats pastatymas, kur jaučiasi, kad chebra linksminosi darydami, bet taip pat tą linksmumą perteikia ir žiūrovui, nes pasitaiko taip, kad chebrai linksma, o žiūrovui šūdas :) Na čia tirai geras variantas ir puiki atgaiva. Stebėtinai smagūs ir išradingi dialogai, dauguma pokštų pavykę, daug seksualinių užuominų, o ir kraujo vonios! Žavios kvailybės; Pakylėta nuotaika po šio filmo užsimaniau susiversti sidro bambalį, todėl einu taip ir padarysiu! 8/10

SHELTER

Po priverstinio kino bado svečioje šalyje, pagaliau įsigyjau laptopą ir vėl turiu galimybę grįžti prie mėgstamo laiko leidimo - baubiakų ir kitų filmų peržiūrų!

Smegenys pasiilgę siaubiako, tad savotiška pastoge tapo šiemetinis Shelter :) Holivudinis horror trileriokas su okultizmo priemaišom, nieko labai groundbreaking, tačiau geras ir kokybiškas rytinis seansas, ypač grįžimui į vėžes hehe. Paslaptingas, gana įtraukiantis, vietomis nugasdinantis, tačiau ne toks, kurį būtų idomu žiūrėti antrą kartą. Apie siužetą pasakot neketinu, nes atimčiau didžiąją filmo vertės dalį, mistery, mįslę ir jos išlankstymą. Tad labai trumpai (nes kažkaip daugiau ir nesumoju ką apie jį pasakyti): paprastas ir tamsus, suktas, tačiau perdėm smegenų nevarginantis fantastinis detektyvas vakarui praleisti. Raganystės su negražiąja Juliana Moore priešaky :) 7/10

BUNSHINSABA

Vidutiniškas vaiduoklinis 2004-ų Pietų Korėjos horroras. Tikrai ne kaži kas naujo šitam žanre, azijietiškas vaiduoklių siaubas ir tikrai ne pats geriausias. Vėl mokyklinukės, vėl kerštas, vėl juodi plaukai, nuo vidurio turėjau dėti išskirtinai daug pastangų, kad neužmigčiau. Padarytas gražiai, viskas savo vietose, turėjo neblogų scenų, tačiau visumoj tik dar vienas asian ghost filmas į vienodų ir užsimirštančių štampofkių krūvą. Nelabai 4/10

MAN BITES DOG

Man Bites Dog: It Happened in Your Neighborhood.
Pasišlykštėtinas ir ciniškas '92-ų metų Prancūzų filmas. Nespalvotas, filmuotas iš pseudo-dokumentinės perspektyvos, pasakoja apie serijinio žudiko gyvenimą. Mes tiesiog leidžiame laiką su šiuo šlykščiu tipu, klausydami jo pezalų apie gyvenimą ir šiaip šį bei tą, laiks nuo laiko ką nors nudobdami arba išprievartaudami. Drauge ne tik žudome, bet ir geriame, pietaujame. Bičas išskirtinio šlykštumo, toks pasibjaurėtinas, kad net visai žavus, scenos gali pasirodyti juokingos, bet visumoje gaunasi kažkokia gliti ir nemaloni patirtis. Konceptualiai galima filmą lyginti, kad ir su August undergound, tačiau estetika kitokia. Gore čia vaidina mažą vaidmenį, daugiau sarkazmas, cinizmas ir absurdas ima viršų. Žudynės ir kvailiojimai, serviruoti savotiškai subtiliam, prancūziškam stiliuje, kas kartais gali atrodyti dar nemaloniau už tiesmuką atvirumą. Nemeluosiu, - išžiūrėti buvo sunku, bet reginys užstrigs ilgam. Vienas tų atvejų kai tenka susimastyti, kas mane čia traukia ir kas man čia patinka, jeigu man kaip ir nepatinka! Tada sako "kontraversiškas", na tebunie. Man patiko, ir negaliu pasiaškinti - kodėl. Jausmas lyg žiūrėti kaip prakaituotas, storas ūkininkas dulkina avį ar ką nors panašaus. Ir ne dėl to, kad čia kažkas išskirtinai šokiruojančio ar brutalaus, tiesiog bendra atmosfera man nemaloni. Šlykštu ir savaip žavinga. Tikrai nepamirštama ir tuo pačiu, tai, ko antrą kartą žiūrėti nenorėčiau. Kilo stiprių sąsajų su A Clockwork Orange, I Stand alone bei Carne, Henry: portrait of a serial killer.

FERMAT'S ROOM

Dar kart dėkui skaitytojams už rekomendacijas;)
Kvapą atimantis 2007-ų Ispaniškas trileris "Fermato kambarys" nuo pradžios iki galo laiko už gerklės nepaleisdamas. Paprasta mintis, savo paprastumu ir suveikusi, pagal gerą formulę ir gražų pastatymą. Keturi šviesūs matematikos protai pakviečiami į paslaptingą susitikimą, kurio metu bus užduota įpatinga mįslė ir drauge jie ieškosią sprendimo. Smalsūs, guvūs protai susirenka į paslaptingą namą, kur jų laukia ypatingas kambarys. Subtilūs pajuokavimai ir pasimėtymai protingom frazėm greit išgaruoja, kai jie supranta jog atsidūrė mirtinuose spastuose. Išgelbėti juos dabar gali tik jų pačių protai, nes riboto laiko rėmuose jie turi minti mįsles ir galvosūkius, kitaip artėja kraupi mirtis. Detektyvas žinoma neapsiriboja loginių galvosūkių sprendimais, žinant žanro specifiką nesunku ir nuspėti, kad ne visi veikėjai-aukos yra tokie jau nekalti. Geras suspensas iki pat pabaigos, gražiai žiūrimas filmas, net ir ne užkietėjusiems pagauna-uždaro-stebi žanro maniakams. O tiesiog geras ir įdomus, įtemptas trileris/detektyvas, vertas jūsų vakaro 8/10

LA HORDE

Prancūzai vėl maloniai džiugina, su praeitų metų zombių "Orda". Pastebėjau, kad jau gana įprasta jog daugelis kūrėjų, statydami filmus apie zombius pasirenka humoristinį priėjimą. Juodoji komedija/siaubo komedija ir panašiai. Todėl labai džiugu kartais pamatyt ir "rimtų" žanro mėginimų, kartais pavykusių itin gerai, kaip tarkime [REC] ar štai "Horde". Horde nėra toks kvapą atimantis ar nuostabus, kaip buvo REC, tačiau vistiek smagus, gerai pavykęs, tamsus, kruvinas filmas apie gyvųjų numirėlių apokalipsę. Ginkdie nesakau, kad čia nebus ko pasijuokti, tiesiog galu gale tai nėra tik parodija. Berniukiškas, kupinas veiksmo ir tykštančio kraujo, Horde, vyksta daugiaaukščiame pastate, kur keršto ištroškę policininkai ateina į nusikaltėlių landynę suvesti sąskaitų. Jiems ne itin pasiseka, nusikaltėliai brutaliakai ir tikrai ne pėsti, iki dantų ginkluoti šaltakraujai žudikai. Šiems susirėmus, pačiu netinkamiausiu laiku ir netinkamiausioje vietoje, be jokio paaiškinimo, prasideda zombių apokalipsė. Fone liepsnoja Prancūzijos didmiestis, mirtini priešai dabar turi kovoti petis į petį, kad atmuštu gargaliuojančių, stiprių ir greitų zombių ataką. Tobulybės nėra, kai kuriose veiksmo scenose akį rėžią mažo-biudžeto efektai, kaip įprasta, yra neįtikimų sprendimų ir kvailokų personažų, tačiau visai linksma kaip veiksmas vykstantis viename pastate taip išlaiko dėmesį, o į visas puses besitaškantis kraujas neturėtų palikti abejingo nė vieno siaubo mėgėjo. Siužetas regis įtakotas įvairių klasikinių zombių filmų, bet apskritai La Horde turi kažką, ko daugelyje kitų žanro vienetų, labai trūksta. Ir tesispjaudo skeptikai, bet mano galva čia vienas stipresnių pastarojo meto living dead žanro filmų, kad ir kaip mane nervintų jog veikėjai negali suprasti, kad šauti reikia - į galvą :) Šaunios skerdynės 9/10

The DEATHS OF IAN STONE

2007-ųjų Anglų fantastinis siaubiakas apie demonus, mintančius mūsų baime ir skausmu. Siužetas atrodo ganėtinai išpezėtas vos bestatant filmą, buvo keletas ganėtinai tūpų vietų, bet šiaip jau įtemptas ir kvapą prilaikantis filmas, kuris tikrai lieka idomus iki kol neatsiskleidžia visos kortos ir pamatai, kad nelabai ten daug buvo ir ką "skleisti". Visai įdomus pasakojimas: pradedame su vaikinu Ian'u, kuris vis atsibunda skirtingose vietose, ir skirtinguose... gyvenimuose. Kiekvienas šių gyvenimų jam atrodo jo paties ir nekelia nuostabos, kol akių jam neatveria pusprotis senis. Vėliau viskas tampa panašiau į komiksinį fantastinį marmalą, kurį biški pagadino perdėti kompiuteriniai efektai. Bet šiaip žiūrimas daiktas, nėra blogai. 7/10 su minusu. Arba jei norite - 6/10 su pliusu.

THE CRAZIES (2010)

Sulaukėme sunkokai išžiūrimo Romero mėšlo "Crazies" perstatymo. Tiesą sakant ne kažką, išskyrus pirminę įdėją, šių metų versija iš to originalo ir perėmė. Nors ir nuspėjama, holivudinė ir kvaila (kaip žinoma visi siaubo filmai;) tačiau šių metų versija ištrenkė mane iš kėdės. Tikrai paprastas ir afigėnas, true amerikanskas horroras, kuris su laiku turėtų užsitraukt kultinio statusą ir ankščiau ar vėliau jį turėtų apdainuot kokia nors death metal grupė. Iš esmės turim paprasčiausią, brangų ir gerai padarytą zombinį / apokaliptinį / survival horror'ą, ir nesvarbu, kad tie "zombiai" čia yra "bepročiai":) Svarbu, kad actionas, įtampa, kraujas, destrukcija - viskas išlaikyta aukščiausiam lygyje, nepasiant to, kad siužetas iš generatoriaus ir nuspėjamas vos filmui prasidėjus. Regis dviračio kūrėjai ir nesiekė išrast, užtat padarė gerai tai, kas laiko patikrinta ir ką mėgsta visi tokio horroro mylėtojai. Taip ir reikia daryti. Norėtusi dešimtuką pilti, nors priekaištų visur galima rasti kai nori, na tačiau savo pirmtaką sutrėškė į lygią vietą. Retas atvejis, kai nauja versija dešimt kart labiau verta dėmesio. Nedaug tetruko iki orgazmo. Ir veikiausiai būsiu ne pirmas ir ne dešimtas, tą pastebintis internete, tačiau kažkaip negaliu neprisiminti dar vieno puikaus Romero remeiko - Dawn of the dead. 9/10

YESTERDAY WAS A LIE

Visai nesenas, gražus 2008-ųjų amerikoniškas "mindfuckas". Ganėtinai subtilus, neišsišokantis, turintis savitą stilių, kuris man šiek tiek gal ir per saldus pasirodė, toks tirštas ir džiazovas, bet nors ir ne mano skonio - gerai, kad jis jį turi. Gražiai sumanyta ir padaryta, nykus, nespalvotas ir romantiškas filosofinis paklaidžiojimas per būties ir laiko apmastymus, žmonių pasirinkimus ir tarpusavio santykius. Bent jau man, kažkada sužinota, ne-linijinio laiko teorija, buvo išties pasaulį sudrebinęs įvykis, po tų filosofijos paskaitų visą gyvenimą kitaip matyt pradėjau, todėl smagu žiūrėt kaip ir filmo herojai, gurkšnodami burboną apie tai diskutuoja, tik biški juokinga, kad didžiausios filosofės čia - papuotos blondinės, o vienas pagrindinių naudojamų simbolių - iki skausmo nusibodęs Dali paveikslas. Na bet tebunie - sakykime: ką, negalima? Juolab, kad tas irgi priduoda savotiškumo filmui ir tam jo saldžiam skoniui. Gražus kinematografiškai, saldokas estetiškai, nuobodus plepalų neišsiilgusiems bandymas filosofuoti ekrane. Gal ir neblogai. Gražu pažiūrėt, bet norisi sakyt, kad aš daryčiau kitaip. 7/10 su minusu.

ROBOGEISHA

Išprotėję Japonai ir toliau nenuilsdami skleidžia savo nesveiką, narkotikų prikimštą absurdą. Išties esu apakęs ir nežinau ką čia bepridurti, iš burnos man kone virsta putos ir šiuo metu daugiau susikaupę jausmų visam šitam reikalui, nei noro išreikšti juos žodžiu/raštu. Internete mačiau jau porą atsiliepimų, kad treileris pasako viską, tad paantrinsiu - pasisžiūrėkite treilerį apačioje, jis išties iškalbingesnis už viską, ką galima parašyt apie šitą filmą. Neribota fantazija, visiškas pochuizmas, nesibaigianti kvailystė, tobulai įkūnyta nesamonė, šiuolaikinės kultūros pikas išverstu kailiu. Japoniškai, taip, kaip nemoka nieks kitas.
Kam patinka, taip pat siūlau pračekinti: The machine girl, Tokyo gore police, Samurai princess.

EXAM

Taipogi naujas, praeitų metų, Anglų psichologinis trileris, visas vykstantis viename kambaryje. 8 žmonės susirenka laikyti egzamino laimėti konkursui, dėl itin patrauklios darbo vietos. Uždaras kamabrys be langų, jiems duodama aštuoniasdešimt minučių, po lapą popieriaus ir vieną klausimą... kurio nėra. Atsivertę lapus jie pamato, kad jie tušti, reikia atsakymo, tačiau klausimas - mįslė. Duodamos tam tikros taisyklės, kurias pažeidę, jie bus diskvalifikuoti, taip prasideda psichologinis realybės šou, kuris čia be abejo taps gana ekstremalus. Idėja paprasta, tačiau vėl gi - intriguojanti, tikrai išbandomi įvairūs variantai. Ir su tokia minimalistine mintim, reikia mokėti gerai išlaviruot, kad neprasidėtų nesamonės, manau kūrėjams visai neblogai pavyko. Gal kai kurie personažai ar sprendimai ir perdėm stereotipiniai, bet tas per daug neerzina, nes galime pamėginti kažką spėlioti, drauge su personažais, kuriuos iš tiesų pažinsime tik eigoje. Nepaliko tokio įspūdžio kaip koks The Cube, iš panašaus koncepto, tačiau neblogai prikausto dėmesį ir iki pat pabaigos malonu viniot tą siūlų kamuolį, ieškant sprendimo. Koks gi tas velnio klausimas? Decent trileris vakarui su alum praleisti, nors po savęs kažko daugiau ir nepaliks. 7/10

The HUMAN CENTIPEDE (First sequence)

Visas išvyniotas praktiškai iš vienos nesveikos idėjos, smogia naujas Olandų filmas "Žmogus-šimtakojis"... nors gal reikėtų sakyti "Žmonių-šimtakojis"? Šokiruojantis, iškrypėliškas, ciniškas ir liguistai smagus. Iš esmės paprastas, tačiau gerai šiknon-spiriantis horroras, kažkuo priminęs man The Dentist. Kadangi esminė idėja išplepėta treileryje, galima jos labai ir nedangstyti: žmonių-šimtakojis, pamišusio, pensijon išėjusio chirurgo fantazija, tampanti gorava realybe. Burnos prisiūtos prie šiknų, kaip gana seksuali maisto grandinė (he he). Ne paslaptis, jog suintrigavo pamatyti, kaip tas atrodo praktikoje. Na ir pamatome. Taip pat su priešistore, aplinkybėm ir rezultatais. Idėja ir įgyvendinimas tikrai pasišlykštėtini (gerąja horrorui prasme) tačiau didžiausią įspūdį čia palieka pats daktarėcas. Nagi ir surask tu man tokį, nepamirštamas bičas. "Aukos" irgi neblogos, dvi puskvailės vištos amerikietės, kurios verčiau bus žmogumi-šimtakoju, nei pamėgins pasikeisti padangą, įkyriai šūkaujantis Japonas, su ištatuiruotu playboy ženkliuku.. Beveik smagu matyt kaip jie kamuojasi šitoj absurdiškoj daktaro svajonių skulptūroje. Aišku reikia ignoruoti tą siaubekinį "veiksmų nelogiškumą", sutinkama daugybėje siaubo filmų, bet tikrai ne tame esmė. Puikus, dar nematytas horroro konceptas, apie kurį suręstas įtraukiantis ir atitinkamas pasakojimas, (ne)maloniai nustebina, net ir žinant kas maždaug ten turėtų būti. Gaivus tryo oro gūsis iš Nyderlandų, nors gal reiktų sakyt troškus, smirdančių išmatų tvaikas? :) Sarkastiškas Europietiškas juodas humoras, su piktu, košmarišku siaubu, keista pramoga keistai mastantiems ir tikra video-šlykštynė "normaliems". Pavarė Olandai. 9/10

SERPENT'S PATH

Kriminalinė '98-ų istorija iš mano mylimo, Japonų "lėto-kino" genijaus, Kiyoshi Kurosawos. Šį kart trileris/detektyvas, apsiėjęs be vaiduoklių. Tokiame pačiame kinematografiniame stiliuje, kaip ir kiti jo filmai, užburiantis, lėtai slenkantis veiksmas, ganėtinai paini ir ironiška istorija. Prasideda nuo to, kad du vyriškiai pagauna trečią ir prirakina prie sienos. Šis kaltinamas vieno iš jų dukrelės išniekinimu ir nužudymu. Atsiskleidžia charakteriai, situacija komplikuojasi, atsiranda ir naujų veikėjų. Pagvildenamas žmogiškumas, kvailumas, smurto vaisiai. Gerai ir paprastai susukta istorija, kuklus, bet stiprus filmas apie kerštą. Nėra geriausias Kurosawos darbas, bet be abejonės - gėdos nedaro. Hebi no michi. 7/10

PRIMER

Kuklus ir gudrutis, tikrąja to žodžio prasme MOKSLINĖS fantastikos filmas :) Visas sudarytas iš protingų kalbų, nutylėjimų ir fizikos; jokio veiksmo, lazerių ar sprogimų. Nemeluosiu, fizikas iš manęs ne koks, todėl sunkiai supratau kas ten tiksliai kaip buvo, daugiau -jutau-, bet tai ką jutau - labai patiko. Manau, kad teks žiūrėti antrą kart, kad susidėliot galvon visą scenarijų normaliau. Tas jų plepalų stilius užkabina, siekis suprasti įtraukia ir kai imi užčiuopti idėją, vaizduotė taip pašėlsta, kad ekrane papildomo veiksmo kaip ir netrūksta. Baugi ir žavinga kelionės laiku idėja ekrane, mano akyse buvo sustiprinta vasariškos audros už lango, su žaibu ir griaustiniais ir ryškiai jaučiu, kad šis savotiškas filmas vertas didžiulės pagarbos vien už tai, koks jis yra. Idėjos ir kūrybiškumo galia virš visko, o kelionės laiku paradoksas - neišsemiama diskusijų ir fantazijų tema. Todėl užtenka duoti protingą toną, ką šis filmas ir padaro ir bet koks išmislų mėgėjas, kaip ir aš pats, turi pripažinti mokslo galią ;)
Labai šaunus ir gudrus filmukas, bet neskirtas žiūrėti, kai ima miegas. Priminė man nuoskaudą, kad kažkada neaprašiau čia The Prestige (2006), narpliojantį praktiškai tą pačią temą. Na, bet dabar paminėjau juos abu. Abu ir rekomenduoju. Tikrai patiko. Labos nakties.

COMMUNION

Niūrus ir tvin pyksiškai hipnotizuojantis 89'ų Amerikiečių filmas apie ateivius-lankytojus su Cristopheriu Walkenu. Walkenas čia vinis, dėl jo savotiško veido ir vaidybos ir filmas tampa savotiškas, bet ne tik jis velka visą reikalą, "Komunija" iš tiesų turi kažką tokio tamsaus, magiško ir baugiai užburiančio. Visi žinom tas lankytojų istorijas, - sapnai, šviesa už lango, didelės juodos akys, hipnozė ir t.t. Atrodo kiek gi galima plėtoti tą patį per tą patį, tačiau štai pavyzdys, kad gerai padarius ir girdėta istorija visad iš naujo jaudina ir intriguoja. Gal tas siurrealizmo prieskonis taip nusipelnė šitam žavesiui? Ar garso takelis? Esmė, kad tai labai gero filmo apie ateivius pavyzdys. Galėčiau sakyti vienas geresnių matytų šio žanro ir tikrai siūlyčiau visiems, ką domina. Ir kadangi istorija jau daug kartų girdėta ir matyta, apie ją nėra ir kalbėti. Čia svarbus tasai tamsus, kerintis kino-sapno poveikis, o jį patirt galima tik pačiam pažiūrėjus, tad... give it a shot. Manau mažas būčiau apsišikęs. Puikus sci-fi/horroras su romantiškos, bet baugios ramybės gaidele. 8/10 ant vienos garbės lentos drauge su Intruders, ir kaip pavyzdys tiem, kam The fourth kind atrodo - visai geras filmas.