Nėra daug ką pasakyti apie šį filmą. Jis tiesiog tęsia tai, kas pradėta pirmame. Viskas maždaug taip pat, tik čia gal truputi silpniau. Tačiau man patinka šis reikalas. Sveika pasižiūrėti gyvenimui (ir mirčiai) į akis, pagalvoti apie tai kas per padaras yra žmogus ir ką jis daro. Trečia dalis jau taipogi guli kompe. Visgi jei norite būti labai šokiruoti, tai galite nusivilti. Tikros mirties momentų užfiksuota mažokai, daug kas įviniota į vatą, tačiau aš jau suprantu, kad ne dėl to žiūriu "Mirties Veidus", kad pamatyti pačią mirtį.
Tikėjausi dar vieno naujo kakučio kaip ir visi tie nauji šito žanro, kur tik sugadinti nuotaiką moka, bet ohoho kaip nustebino mane. Pasirodo ir šituose - išsigimėliai vaikosi gražius amerikonus - filmuose dar yra vilties. Štai "lemtingas posūkis 2", be abejonės daug geresnis ir smagesnis ne tik už savo pirmtaką, (kas pasitaiko gan retai) bet ir išvis nušluostė nosį daugeliui tų naujų filmų apie tą patį. Taip, siužetas originalumu neblizga, bet užtat herojai bent jau ne tokie, kad norėtum kuo greičiau pamatyt juos negyvus, (bent jau kaikurie ;)) mirtys originalios, yra daug goro. Nenusibosta žiūrėt, nes ne viskas vyksta pagal klasikines nuspėjamas formules, o ir veiksmo begalė. Nors daug kas jau matyta ir girdėta, kūrėjai vis dar sugebėjo išspausti vaško iš šūdo. Su tuo juos ir sveikinu. O dar kaip smagu žiūrėt į senstantį, tačiau vis dar kietą Henry Rollins'ą! ;D Šiaip jau filmą labiau tiktų palyginti su kokiu Cabin Fever, nei su tais visais Hills Have Eyes ar Turistais. Panašus šlamštelis čia ėmė ir nublanko. Didžiausias jo trūkumas - klišiškumas. Bet šiaip tikrai gerulis. Net keista :) Nebloga pramoga ir 8/10
Štai pagaliau gavau dvd - rip'ą naujo akį patraukusio fantastinio filmo. Kūrėjai tie patys kaip ir 28 days later, tad galima tikėtis nemažai. Senokai jau mačiau gerą sci-fi, paskutiniai sukurti tokio stiliaus - kosminiai filmai, kokius man teko matyti tai turbūt "Mission to mars" ir "Red Planet". Tiesa, anie buvo abu apie marsą, o čia dealinama su daug tolimesne planeta ;) Pati įdėja tai priminė kažkada per televizorių matytą filmą "Į saulę". [Bent jau toks buvo vertimas, žinote kaip su tais vertimais. Štai parašiau į imdb "to sun" ir neradau nė velnio lol] Pirmą pusę valandos net turėjau įtarimą, kad tai gali būt koks remeikas, tačiau ačiū dievui ne. Dar vienas geras filmas stovintis ant savo pėdučių. Šiaip jau žiūrint fantastine/moksline prasme tai kaži ko naujo nesugalvota: Gesta saulė, siunčiama gelbėjimo komanda, kaip visada šitam žanre vis kasnors ne taip nutinka, po viena žūsta įgulos nariai bla bla... Bet manau šito filmo koziris yra vaizdai. Geri spec. efektai, nepriekaištingas montažas - tikra beprotystę perteikianti stilistika - pats puikiausias vaizdinis įspūdis. Tai gal gali man kasnors paaiškinti kodėl ir šitas aplenkė mūsų kino teatrus? Ar praužė taip tyliai, kad nespėjau pastebėti? Ai juk daug pelningiau rodyti remeikų remeikus. SUNSHINE - mirganti A klasės fantastika pašiurpinsianti jus ekstremaliai neįprastomis temperatūromis, tačiau žiūrėti galima blogiausiu atveju dvd - rip. Kitaip ne tik, kad nepaliks įspūdžio, bet išvis vargu ar viską suprasit. 8/10.
*Pataisa 2007 12 09. Gavau pataisymų, kad kino teatruose filmas visgi BUVO rodytas, todėl atsiprašau už savo apsišikimą. *Pataisa 2008 01 20. pažiūrėjau šitą filmą dar 2 kartus ir dabar drasiai parašau jam 10/10. Kartais reik, kad tokie dalykai susigulėtų, kad pajaustum tikrąjį efektą.
Stephen'o King'o romano "TAI" ekranizacija tokiu pačiu pavadinimu. Šiaip King'as dažnokai svyruoja ant ribos tarp košmariškos baimės pavaizdavimo ir vaikiškas pasakas primenančių pezalų. Dažniausiai jam pavyksta išlikti siaubo pusėj, bet pavyzdžiui čia jau to vaikiškumo man pasirodė per daug. Būtu man 10 metų tai jaučiu "IT"- būtų vienas mano įsimintiniausių filmų. Bet dabar jau sunkoka tris valandas rimtai žiūrėti į vaikus, vaidinančius suagusiuosius, suagusiuosius besielgiančius kaip vaikus ir visąlaik aplink lakstantį klouną blogietį. Daug negaliu burnoti, nes neskaičiau romano, o kaip žinia - ekranizacijos dažnai skiriasi nuo knygų, tačiau yra ir geresnių filmų pagal S. Kingą. Šitas labai ištęstas, persūdytai vaikiškas ir nors būdamas kingo fanas galiu daug atleisti, bet vargu ar verta rašyti daugiau 6.5/10. Visgi savo vaikams tai reiks kada nors parodyt ;) Čia bent jau nekopijuojama viskas iš eilės, o keletas momentų buvo išties įspūdingi. Ištrauka:
Siaubo filmų paaugliams parodija, išėjusi tais pačiais metais, kaip ir garsusis Scary Movie. Sunkoka jų nepalyginti, nes abu parodijuoja beveik tą patį - I know what you did last summer, bei Scream. Jau ir patys originalai - nelabai geri filmai, o šitas mėginimas juos parodyjuoti - dar prastesnis. Sunkoka ir nepastebėti, jog scary movie - daug geresnis, tiek parodija, tiek ir kaip komedija. Shriek.. buvo vos keli geresni pokštai, nors ir subtilesni negu Scary Movie, tačiau daug prastesni. Bandymas pasijuokti - vargiai vykęs, riba tarp juokingos nesamonės ir papraščiausios nesamonės praktiškai dingusi. Filmas galėtų padaryti įspūdį nebent visai mažam vaikui, kuriam labai juokinga, kai skauda katinui Tomui. Net ir keli neblogi pokštai negelbsti šito skęstančio laivo, tad labiau rekomenduočiau dar kartą pasižiūrėti bet kurį iš scary movie filmų. Pataupysit nervus ;) 3/10 Paslaptėlė: youtube įvedę "shriek last friday" ar panašiai galėsite pasižiūrėti visą šį filmą. Na, o aš įmetu tik ištraukėlę:
Čia ir vėl filmas, kurį pamačiau velnio dėžutės dėka. Ko tikėjaus - tą ir gavau: nieko gero. Garsūs aktoriai, didelis biudžetas, banalus siužetas bla bla - holivudas. Scenarijus ištrauktas iš scenarijų generatoriaus - šeima atsikrausto į namą, o poto prasideda nemalonumai. Ir, kad ir kaip man patiktų žiūrėt į besimaivantį Stephen'ą Dorff'ą visgi tai labai silpnas trileris laiko stumimui. 4/10 jei neužmgisit.
Ilgai planuotam susitikimui su siaubo-kolega Zombi, planavom kartu pažiūrėti kokį tikrai gerą siaubeką. Katė maiše gavosi "The dead pit" ir galiu pasakyt, noras išsipildė su kaupu. Laaabai keista kodėl "The Dead Pit" yra kažkoks mažiau žinomas, kodėl aš apie jį iki šiol dar nebuvau girdėjęs, Nes vertas jis beveik dešimtuko, tikras auksas kiekvienam tyro "mortišianiško" horror'o mėgėjui. Siaubas, kraujas, goras, zombiai, kančia čia yra viskas ko reikia ir ne tik tai, o dar viskas ir labai gerai padaryta. Tikrai nepriskirčiau prie tų cheesy filmų, kuriems jaučiame simpatiją vien už mažą biudžetą. Čia nepaisant ir to, viskas yra tiek 666% trve, kad neįmanoma nepamilti. Achujėnas montažas, įspūdingi kameros kampai - vienas malonumas, o svarbiausia ne tik pramoga, bet ir gan kraupi. Statau jį į vienas gretas su Re-animatorium, Hellraiseriu 2 ir panašiai. 9.5/10 Ištraukėlė:
Kaip jau esu sakęs - patinka man šūdai. Bet čia jau ir man per daug. Kažin kodėl kūrėjai pagalvojo, kad recenzuojanti frazė "wow, just wow" yra teigiamas, neironiškas atsiliepimas. Aš sakyčiau "Lol. Just lol." Saugokitės šito filmo. Nebent norit pasižiūrėti kaip nereikia daryti. Arba susigadinti sau vakarą kaip padariau aš. Gal nebūsiu per daug griežtas - 1/10.
CANNIBAL FEROX mane patraukė ne tik gražiu plakatu :) o taipogi tuo, kad nemažai kur rašo jog tai vienas sunkiausių filmų bla bla. Na iš tikro tai nepastebėjau, kad jis būtu labai perdėtai žiaurus, nebent buvo savo laiku tai įsivaizduoju, kad galėjo būt skandalas. Sumaitojami keli lytiniai organai, nužudoma keletas gyvūnų. O ir nėra jis pats įdomiausias ar originaliausias. Vakarinis žiuralas prie alaus cheesy ar senovinio horror'o loveriui. Trumpai jį apibūdinti užtenka pasakyti jog tai tarsi kokia CANNIBAL HOLOCAUST atžala. Siužetas ir esmė labai panašūs tik visko truputi mažiau. Mažiau veiksmo/smurto/įtampos. Mažiau ir pramogos. Cannibal Holocaust fanams tai turėtų tikrai patikt, bet man tai ši tema jau kažkokia nučiulpta. Dar įdomus faktas, kad vaidina tas pats bičelis iš Cannibal Apocalypse ;) Šiaip viskas su filmu gerai, bet ne toks stiprus kaip tikėjausi. Būna ir įdomiau. 7/10 Treileris vokiškai. Įspėju - nemenkas spoileris - parodo kone visas filmo "smagybes".
Senai mane traukė ši garsioji mirties dokumentika. Prisigalvojęs visokių velnių buvau ir nežiūrėjau. Maniau, kad čia man bus tokia trauma, kad po to niekada nebeužmigsiu ;) Visgi kai jau pažiūrėjau šokiruojantį filmą "Man behind the sun", pasakiau pats sau, - "sekantis shockeris - faces of death". Filmas mane maloniai nustebino savo intelektualumu ir subtilumu (jei galima taip išsireikšti). Čia nebuvo vien surinkti kažkokie mirties kadrai ir brutalūs vaizdai, kaip aš tikėjausi, kad bus. "Mirties veidai" - tiesiog atviras filmas apie tai kas yra šalia mūsų, tačiau ko mes linkę nematyti, nes mum taip geriau. Mirtis parodoma įvairiuose kontekstuose ir situacijose, fone visąlaiką komentuojant filmo kūrėjui Daktarui kažkokiam. Nepamiršta niekas - gyvūnų pasaulis, mūsų mitybos įpročiai ir pramogos, karas ir ligos, nelaimės ir konfliktai. Visko po truputi kur susiduriame su mirtimi. Komentarai ne tik atskleidžia įdomių faktų apie vaizdus, bet ir šiek tiek teisingai pamoralizuoja, pasiūlo mums susimastyti apie tai ką žmogus daro, ko galėtų nedaryti ir ko jau pridarė. Nemalonių scenų iš tiesų daugybė, rodomos tikros mirtis, todėl žinoma, kad ramiai žiūrėti nelengva, tačiau aš siūlyčiau jums nebijoti ir nevengti "Mirties veidų", o kaip tik atsimerkti ir pasižiūrėti. Bent jau aš po šios peržiūros jaučiuosi kažkuo turtingesnis. Filmas ne tik šokiruos, bet ir privers susimastyti. Mėginsiu žiūrėti tęsinius, kurių kiek žinau yra daugybė... *Pataisymas 2007 11 12 - Pasiskaitinėjes internete išsiaiškinau, kad didžioji dalis mirčių esančių filme yra ne tikri, o tiesiog fake documentary stiliuj. Na šiek tiek nusivyliau, bet kitiem gal kaip tik geriau nuo to ;)
Man labai liūdna, kad iš tokio gero kompiuterinio žaidimo "Resident Evil" trilogijos kūrėjai sugebėjo padaryti tokį vaikišką mėšlą. Jei pirma dalis dar buvo pakenčiama, tai kitos dvi visiškas "pravalas". Po antrosios itin skeptiškai žiūrėjau į "Extinction" pasirodymą ir ne veltui. Jei ir ne blogiau už antrą tai taip pat blogai. Labai tingiu vardinti filmo trūkumus, nes jų be galo daug, o gero pasakyti praktiškai negaliu. Izdivonas iš fantastikos, siaubo žanrų ir legendinio žaidimo. What a pity. Trumpai apibūdinti galėčiau - kakalas Snickers poperėlyje. IR nors buvo keletas minučių įdomių, per kurias nekartojau panosėje "lol", visgi negaiškit laiko ir taupykit akis. Ačiū dievui į kino teatrą nesugalvojau nueit. 2/10
Visada mėgau Jim'ą Carrey ir visada sakiau, kad jis tiktų/tinka vaidinti ne tik komedijose. Nepaisant keletos filmų, kuriuos aš laikau visai rimtais štai pasirodė ir iš tiesų neva rimtas filmas su juo. Galiu pasakyti labai silpnas ir nuviliantis. Tikėjaus, kad jau ne siaubo filmo tai bent intriguojančio trilerio, deja gavosi gan vaikiškas, nelabai tvirtai ant kojų stovintis, mistifikuotas detektyvas, primenantis laikus kai kokioj ketvirtoj klasėj darydavom anketėles, atminimus ir kviesdavom dvasias. Vienas iš tų filmų, kuriuos būtų įdomu pasižiūrėti per televizorių kai nėra ką veikti, bet šiaip jau tikrai nieko gero. Gal patiktų tiems kas mėgsta narplioti paslaptis, bet sunku man čia įžvelgti kažką geresnio ar labiau verto dėmesio. Jei ne "didžiabiudžetinis" pateikimas, tai turbūt išvis būčiau užmigęs. Trumpai papasakosiu istoriją - pusantros valandos šūkaujama "23". Gaila, bet tai beveik viskas. Yra daugybė filmų, kurie labiau verti jūsų laiko. Ir jei su Jim Carrey čia viskas gerai, tai su visu kitu - ne. Sorry. 4/10 ir delete.
Aptikau šį filmą internete pristatomą kaip vieną sunkiausių ir žiauriausių kino istorijoje, prilyginama tokiems filmams kaip "Cannibal Holocaust", "SALO: 120 days of sodom" ir panašiems. Nusprendžiau išbandyti savo nervus ir galiu pasakyt, kad tikrai nemalonu paliko po peržiūros. Gal ir ne pats žiauriausias, bet tikrai nemalonus ir nepatogus kinas. Čia iškeliama skaudi tema - karo nusikaltimai. Filmas pasakoja apie slaptus Japonijos karo eksperimentus atlikinėtus su gyvais žmonėmis. 90% kraupumo prideda tai, kad filmas ne vien fantazijos padarinys, o sukurtas remiantis tikrais faktais, istorija. Aš, tiesa sakant nelabai žinojau apie čia vaizduojamus įvykius, todėl tai dar labiau mane šokiravo. Vaizduojami įvykiai neva turėjo likti paslaptyje, bet akivaizdu, kad išlindo. Karas nepatinka niekam ir galima įsivaizduot tokius dalykus, galima net sakyti, jog supranti, kad jie tikriausiai vyksta ir šiomis dienomis.. ir dar šiurpesni, galima numanyti kaip žmonės sugyvulėja, kaip smunka moralė ir triumfuoja nesuvokiamas žiaurumas, bet reta vaizduotė geba pranokti tą įspūdį, kurį gauni žiūrėdamas tokius vaizdus, kai viskas rodoma detaliai, kančia neužglaistyta, grubiai tariant - tiesiai į snukį. Šiaip jei nekalbant apie žiaurumą tai ir pats filmas yra geras - įtraukiantis, įdomus. Visai neprailgo kaip retkarčiais būna su senesniais filmais... Filmas atviras ir nuoširdus. Visgi žiūrėti tokį filmą gali ne kiekvienas ir tikrai derėtų įspėti silpnesnių nervų žiūrovą prieš rodant. Įspūdis didelis ir geras, bet kaina gali būt ne kiekvienam ;) Juo labiau, kad be viso tikroviško goro ir kankinimų scenų dar rodomos ir tikros gyvūnų mirtys... Trumpai tariant - hardcore cinema, nuotaiką gali puikiai sugadinti :) Bet dėl tokių jausmų ir norisi kartais juos pasižiūrėti... Kam Įdomu galima pasiskaityti išsamų ir daug atskleidžiantį interviu su režisieriumi čia (angliškai).
Plačiau:
“Men Behind The Sun” – “Žmonės Už Saulės”, dar kitaip žinomas, kaip “731-as padalinys” dažnai pristatomas, kaip vienas sunkiausių visų laikų filmų ir prilyginamas tokiems garsiems exploitation -“išnaudojimo” žanro filmams, kaip “Salo: 120 Sodomos dienų” ar “Kanibalų Holokaustas”. Tame yra tiesos, bet “Žmonės Už Saulės” išskirtinis dėl savo istorinio konteksto. Šiame filme nagrinėjami įvykiai, neva įvykę iš tikrųjų antrojo pasaulinio karo metais, tai priduoda daug kraupumo, nes žiūrėdamas filmą turi omenyje, kad kažkam tai nutiko iš tiesų. Filmas išleistas 1988-aisiais, pastatytas Kinų režisieriaus Tun Fei Mou, pasakoja apie Japonų karo padalinį 731, kuriame buvo atliekami biologiniai ir kariniai eksperimentai. Jais buvo siekiama tobulinti Japonijos kariuomenę ir tuo pačiu pasiekti pergalę, todėl rezultatų tikslumo vardan, vietoje bandomųjų gyvūnų buvo naudoti gyvi žmonės, kaip teigiama daugiausia – Kinai ir Rusai. Žinoma, negalima aklai pasitikėti viskuo, kas rodoma, tačiau niekam ne paslaptis, kad karas demoralizuoja žmones, sunyksta žmogiškumo ir skyriaus tarp gėrio ir blogio ribos, tokiu atveju sunku pasakyti, kada moksliniai eksperimentai gali virsti sadistišku ir beprasmišku velnio žaidimu. Interviu režisierius sako, kad šiuo filmu norėjo atiduoti duoklę Kinų tautai ir parodyti žmonėms, kokios baisios dienos tai buvo. Dėl to jis stengėsi “nepatogius” filmo epizodus dar labiau paaštrinti, kad jie paliktų kuo gilesnį įspūdį. Dėl to čia galima pamatyti taip pat etiškai sunkiai išsprendžiamų epizodų, kaip tikros gyvūnų mirtys, tikros autopsijos vaizdai. Itin įdomus faktas, kad berniuko autopsijos scena iš tiesų atlikta su dar šviežiu jauno berniuko lavonu. Interviu režisierius sako, kad turėjo vos valandą laiko įkalbėti berniuko tėvus, kad šie leistų išdarkyti jo kūną prieš kamerą. Jis jiems paaiškinęs, kad tai Kinų tautos pagerbimo labui. Apie scenas su gyvūnais režisierius kalba nenoriai, tad visgi žiūrovui spręsti ar menas, ar skaudus atminimas vertas tokių aukų. Filmui pasirodžius, režisierių buvo kėsinamasi nužudyti, jam grasinta, mėginta filmą uždrausti, tačiau jis įsitvirtino kino istorijoje, būtent kaip išskirtinis “išnaudojimo” kino pavyzdys ir tikrai rado vietą ne tik tarp militaristiniu kinu besidominčių žmonių, bet ypač siaubo filmų mylėtojų tarpe. Reikia paminėti, kad šymet buvo išleistas ir Rusų filmas apie tuos pačius karo nusikaltimus. Tai 4,5 valandos trukmės režisieriaus Andrejaus Iskanovo filmas “Philosophy of a knife” - “Peilio Filosofija”, jis taip pat pristatomas, kaip vienas brutaliausių ir daugiausiai smurto talpinančių kino filmų ir ne veltui. Daugiau kaip keturios valandos atviros kančios, maišytos su dokumentika, abejingų nepalieka. Nors režisieriaus tikslas esąs tik atminimas aukoms ir tamsi, pikta meninė estetika, bet teko skaityti, kad vos po filmo jį tuoj pat suėmė saugumo institucijos, konfiskavo visą medžiagą ir uždarė į vienutę be tualeto, kur pralaikė penkias dienas, minimaliai duodami maisto. Su tokiomis temomis reikia būti atsargiam, tačiau būtų tikrai skaudu, jei tokie įvykiai nugrimztu užmarštin. Juk kiekvienam aišku, kad reikia žinoti istoriją, ne tik tam, kad nekartotume jos klaidų, bet ir tam, kad pažintume save, kaip žmogiškosios prigimties atstovus. “Žmonės Už Saulės” režisierius sakė, kad nereikia šio filmo priimti kaip kažkokio įžeidimo, draugystė tarp tautų lieka draugyste, o istorija, lieka istorija. Įspėjimas dėl silpnų nervų, tikrai ne dėl intrigos, seansas labai sunkus ir nemalonus, tačiau verta save juo išmėginti, nes įspūdį palieka tikrai gilų, ką byloja net keli filmo tęsiniai, tiesa, statyti jau ir kitų režisierių.
Labai laukiau naujo Rob Zombie filmo, dėl to, kad man labai patiko jo pastatytas "House of 1000 corpses", o antrasis - "The devil's rejects" man išvis tapo vienu geriausių kada nors matytų filmų. Žinoma, iš legendinio John'o Carpenter'io slasher'io "Halloween" perstatymo nereikėtų laukti "Devil's rejects", o perstatymai ir šiaip jau turi užsitarnavę skeptišką mano požiūrį. Visgi nieko negalėjau sau padaryti ir laukiau kažko stebuklingo... Pažiūrėjau šį filmą du kartus. Pirmąjį kartą bandžiau įžvelgti viską, kas jame gerai ir tuo mėgautis. Antrąjį kartą mėginau daugiau žvelgti kritiškai, prie ko nors prisikabinti. Pagal savo nusiteikimą gavau ir įspudžius. Pirmąjį kartą man labai patiko, - antrasis kiek nuvylė. Šis filmas jau devintas iš "Halloween" serijos. Nors visų dalių aš ir nematęs, bet užtenka pasekti kitų istorijų serialus, kad įsitikintum jog dažniausiai nuo pirmos dalies kitos būna vis prastesnės, o peržengusios pvz. penkių dalių skaičių ima darytis tiesiog absurdiškos. Tiesa čia ne tęsinys. Reikia turėti omeny, ka tai "remeikas", nepaisant to, kad pirmoji filmo pusė gaunasi tokia kaip ir priešistorė. Filmą drasiai galima skirti į dvi dalis: pirmoji - Maiklo Mayerso vaikystė, antroji - siaubinga helouvyno naktis, kai Maiklas jau suaugęs. Būdamas vaikas, helouvino nakti jis žiauriai nužudo savo šeimą ir ištisus septinioliką metų praleidžia beprotnamyje. Kadangi ir taip jau buvo nesveikas, tie ilgi metai tarp keturių sienų tik dar labiau nurauna jam stogą ir kai jam pavyksta ištrūkti, jis ima siautėti dar labiau. Pagalvojau, kad jis tarsi išlindo į tą pačią naktį, iš vienos helouvino nakties - į kitą... Tik po labai ilgo laiko... Rob Zombie jau įtikino mus, kad moka brutaliai ir sadistiškai pavaizduoti žudynes. Čia jis dar kartą tą įrodo, žudymai daugiausia atviri, kruvini, negailestingi, mirties baimės pilnomis akimis aukos rėkia tiesiai žiūrovui į veidą, muzika dar labiau pastirpina šį įspūdį. Muzikiniame fone persipina klasikinė "Halloween" tema su Rob Zombiškais siaubų muzikos motyvais, panašiais į tuos, kuriuos jau girdėjome ankstesniuose jo filmuose. Žudynių įtikinamumui nieko prikišti negalima. Taip pat mano galva nors ir "Rob-zombifikuota" tačiau originalo atmosfera visgi išlaikyta, bent jau kažkiek, kas irgi labai svarbu. Siaubų naktis juoda ir tamsi, kaip ir turėtų būt siaubiake, filme daug tamsos ir niūrumo. Visgi gerai, kad ir ne viskas perimta iš originalo. Rob zombis turi labai patrauklų savitą stilių, - tam tikri kameros kampai ar drebėjimas, kadro sustabdymas ir panašus fintai labai maloniai žiūrisi, prideda vaizduojamoms scenoms pastiprinančio efekto. Gerai, kad šitie dalykai yra. Tačiau kaip jau sakiau, yra ir trūkumų. Visų pirma tai šis filmas pasirodė man kažkoks... nebaisus. Taip jis turi įtampos ir daug brutalumo, tačiau norėjosi kažko tokio, kas prikaustytu prie ekrano ir daugiau negu vieną kartą... Aišku tai didelis reikalavimas, bet jau galėjau sau leisti to tikėtis. Nesakau, kad man būtų nebaisu jei mane užsipultu toks maniakas su peiliu ir klyk neklykęs... ;) Tačiau gal laukiau kažko šiek tiek idomesnio. Be to keletas vietų pasirodė man truputi juokingos [pvz.: kur vaikas pradžioj mokyklos direktoriui sako "fuck you" arba toje vietoje kur bandė įtikinti psichiatrą, kad jam reik lauk ir kartojo "I need to get out of here"] Nežinau kas dėl to kaltas, ar tai, kad vaikis netobulai suvaidino ar tai, kad aš išpindėjęs. Visgi šiaip jau vaikas parinkitas neblogas, snukutis toks nemielas kai susiraukia. Ir prisipažinisiu man pirmoji filmo pusė, kai buvo vaizduojama Mayerso vaikystė buvo bent jau perpus įdomesnė už antrąją. Tai irgi ne pliusas, nes juk filmas į galą turėtų darytis vis įdomesnis, o antrą kart žiūrint jau kažkaip ir prailgo. Taipogi man, kaip ilgaplaukiui buvo įdomu pastebėti, kad dauguma filmo veikėjų - ilgaplaukiai :) Čia jau be abejonės ilgaplaukio Rob Zombio paliepimu ;) Kas dar negerai tai gal, kad trūskta kažkokio originalumo, nežinau ar aš per daug siaubekų žiūriu ir esu jau pripratęs, bet "Halloween" pasirodė man kiek nuvalkiotas, na bent jau antroji filmo pusė. Žinoma originalas savo laiku padarė tikrą revoliuciją, tačiau po to sekė visa krūva panašių filmų ir mes pripratome. Dabar gal jau norisi ir kažko kito. Didžioji dalis aktorių jau pažįstami iš vienos chebros. Beveik visi vaidino ankstensiuose Zombio filmuose. Nepamiršta ir gražioji jo žmonelė Sheri Moon Zombie tik čia jai teko jau kiek subtilesnis - mamos vaidmuo. Tiesa, imdb perskaičiau, kad vaidina ir mano pamiltas Bill Moseley, bet per abi peržiūras aš taip ir nesupratau, kuris čia jis... Gal kas pastebėjot ir galit mane apšviest? Negaliu pasakyti, kad remeikas nepavykęs. Negaliu pasakyti ir kad jis blogas kaip atskiras filmas. Gal per daug vilčių dėjau, bet manau, kad Rob Zombie gali ir geriau pavaryti. Gal tiesiog jam reikia kurti savo personažus, kaip matėme - tikras šedevras gali gimti. Na, bet duoklė atiduota, geltoni lapai krinta kaip ir filme - Helouvinas jau ir mums ant nosies ir šiaip tai manau, kad žiūrėti tikrai verta. Ypač jei pas mus kino teatruose parodys tai visi galit drąsiai nueiti ir dar paneles nusivesti. Ne geriausias metų filmas ir ne geriausias Rob Zombio filmas, bet žiūrint į platesnį kontekstą tai palyginti geras remeikas ir tikrai neblogas, visai stiprus siaubo filmas, kurį galima prisiminti ir ilgiau negu daugelį kitų. 8/10
Kažkaip jaučiau, kad čia bus geras ir tik dabar imdb perskaičiau, kad čia pagal komiksą. Gal tai iš dalies ir gali paaiškinti kodėl pastatyta taip smagiai ir su tiek visokių keistenybių. Šis filmas turi tris labai: labai žiaurus, labai keistas ir labai smagus. Žiaurumas: Jau per pirmas penkias filmo minutes mačiau mafiją, smurtą - mušamą ir prievartaujamą moterį, vartojamus narkotikus ir tokią krūvą goro ir kraujo, kad nesimatė kambario sienų. Filmo pavadinimas tiesiogine to žodžio prasme išplaukia iš spermos (wtf?). Filme žiauriai ir ciniškai kankinama daug žmonių, vaizduojamas atviras smurtas prieš moteris ir vyrus, įskaitant prievartą, lytinių organų žalojimą, brutalų mušimą, išliejamos marios kraujo ir t.t. todėl eilinio žiūrovo nervai čia ne itin tinka. Keistumas: Labai netipiški personažai, todėl visiškai nenuspėjami jų veiksmai. Dėl filmo originalumo visiškai nežinai ko laukti ir tikėtis, viskas skandinama tokiame absurde, kad kiekvienas momentas gali nustebinti. Baisiai keista jausmų mišrainė, kai tuo pat metu bandoma tavo kantrybė, esi juokinamas, šiurpinamas ir dar velniai žino kokie tavo mygtukai spaudomi. Filmui einant link galo išvis nebežinojau ką galvot. Labai sunku apibūdinti apie ką jis išvis ir kokio jis žanro. Smagumas: Nepaisant viso hardcore violence filmas visgi yra labai smagus, įtraukiantis. Sunku atsiplėšti. Nežinau ar čia aš nesveikas, kad sugebėjau juoktis kai kuriose vietose, bet tikrai negalėjau susilaikyti. Humorą galima pavadinti juodesniu už juodą, o jo absurdiškumas tame, kad jis dažniausiai ne ten, kur žmonės įpratę juokauti... bet argi taip ne geriau? ;) Likau sutrikdytas ir apžavėtas. Dar vienas azijiečių filmas, kurį manau pamatyti - būtina.
Lol, na išties truputi nesamoningas filmas ;) Senovinis, cheesy toks truputi juokingas, bet daugiau nuobodus... na ir toks pokvailis :)
Grupelė išgėrusių jaunuolių vakarėlyje susimasto išsikviesti dvasių. Iš pradžių jiem nepavyksta, bet iš tikro pavyksta haha. Po to pagrindinis veikėjas Džonatanas meta mokslus, kad galėtų taisyti namą (wtf?). Tada jis matyt iš nuobodulio staiga įpuola į juodąją magiją ir tapęs burtininku prikelia kažkokių šlykščių pragaro neužaugų. Po to atgyja dar kietesnis burtininkas ir jie kovoja. Ne nu rimtai čia viskas taip kvaila man pasirodė, kad net juokas ima rašyt :D Ir kaip visada matyt dėl to, kad norėta rimtai padaryti. Vienoj tokioj vietoj kur visi pradėjo isteriškai rėkti neaišku ko tai nesusilaikiau balsu juoktis. ;) Visgi nereikia pagalvoti, kad aš čia vien neigiamai kalbu. Iš tikro tai visai žavi toks mėšlas.. Na bet ne tiek, kad sunaudočiau cd-r ;D
Apie šį filmą sužinojau jo garso takelio dėka. Mat jį sukūrė garsusis dark ambient genijus LUSTMORD. Turbūt nepameluosiu sakydamas, kad tie garsai ir yra didžioji dalis šio trumpametražio filmo stiprybės. Taip nutiko, kad vakar teko garbė pamatyti ir tikrą "Zoetrope" dvd. Filmą vargiai galima priskirti prie siaubo kino, nes jis išvis yra gan toli nuo to, ką mes įpratę vadinti kinu. Tačiau nutariau jį aprašyti savo puslapyje neveltui. Kas nors kažkiek susidūręs su dark ambient muzika ir kultūra, žino, kad ji gali įvaryti klausytojui ne tik nerimą, bet net ir siaubą ar paniką. Zoetrope yra būtent vaizdinis tokio kūrinio pavyzdys. Šis sunkus filmas trunka apie 15 minučių, kurios yra prifarširuotos psichodeliniais vaizdais ir garsais. Tokio kaip įprastinio scenarijaus irgi nėra - žiūrovas atakuojamas tamsiais, bespalviais, košmariškais reginiais kur iš garsų masės jį pasiekia konstruojama mintis. Interpretacijai vietos palikta itin daug todėl nerekomenduočiau žiūrėti žmonėms, kurie mėgsta kai viskas būna aišku. Tai tikrasis video - menas ir nekaltinu tų, kuriem nepavyksta jo suprasti, nes panašius dalykus suprasti reikia mokintis, lavinti savo skonį, nebijoti jog kūrinys sudaužis tavo smegenis, o po to vėl suklijuos. Ir vėl gi, - kai būna sunku suprasti - norisi manyti, kad kūrinyje kažko trūksta, kad jis gal stilingas vien sėl stiliaus. Išgyvenęs tam tikras emocijas galiu užtikrinti, kad zoetrope taip nėra. Visgi gerai, kad jis trumpas, nes būtų per sunku tokį žiūrėti ilgai. Gal ir efektas nebūtų toks stiprus. Ir nepaisant to, kad filmas nėra labai žinomas, sukaltas jis tikrai profesionaliai ir įspūdingai, techninei pusei irgi negalima nieko prikišti. Montažas, nepabijosiu pasakyti, irgi pribloškiantis - padirbėta gerai, o tokiame kūrinyje tas labai svarbu, nes montažas vaidina vieną svarbiausių vaidmenų. Sunku daugiau pasakyti apie tokį darbą. Toks menas reikalauja, kad jį pamatytum pats. O ar verta vargintis, galite nuspręsti pažiūrėję tikrai pilnai pristatantį trailerį.
Dar vienas filmas iš nepriklausomo kino kompanijos TROMA, žymiojo animacinio filmuko SOUTH PARK, kūrėjų darbas - "Cannibal: the musical". Senokai norėjau jį pažiūrėti, o dabar mano draugas ir šitkoro kolega, grupės mafia vs. ninja veidas ir šerdis (o gal... rudė) ėmė ir patiekė man jį lėkštutėje, tad ilgai nelaukęs sėdau smaližiauti. Mano nuostabai nebuvo šis filmas toks jau ir shitkorovas :) Toks visai ne piktybinis, o daugiau "gerietiškas". Humoras nors ir juodas, bet ne toks ir persūdytas, kaip buvo galima laukti. Palyginti subtili nuotykinė trash juodoji komedija, iš kurios be problemų smagiai gali pasijuokti ir visa šeima ;) Smurto, kraujo ir goro toli gražu ne tiek ir daug kiek kokiam "Citizen toxie" ar kokiuose kituose tromos filmuose. Pasakojama čia apie būrelį valstiečių keliaujančių per kalnus į aukso kupiną kraštą. Pakeliui jie sutinka įvairių žmonių, kruvelę nedraugiškų kailialupių, japonų, kurie šventai įsitikinę, kad yra indėnai, karo veteraną su skyščius švirkščianiča išdurta akimi ir t.t. ;D vėliau nuklysta nuo kelio dėl pasimetusios kumelės, kuri pagrindiniam veikėjui regis daugiau nei vien transporto priemonė... vėliau nebelieka maisto.... Viskas padabinta absurdiškomis, o kartais net ir visai gražiomis dainelėmis iš kurių jaučiu vienos ilgokai nepamiršiu... (Let's build a snow man...) ;D Labai maloniai praleidau vakarą, įkvėpė kažkokio optimizmo ir geranoriškumo. Trumpam nuoširdžiai atpalaidavo ir leido pamiršti kasdienius rūpestėlius. Gaila, kad bliat reikia eiti miegoti, nes rytoj nuo pat ryto jie vėl užpuls 9/10 Labanakt.
Režisierių David'ą Lynch'ą visi geriausiai žino, kaip "Twin Peaks'o" kūrėją. Šiaip jau jo filmai tamsūs, sunkūs, slegiantys, sunkiai suprantami - tikrai ne kiekvieno nervams. Visgi lucky me - man tai patinka toks stilius. Kiek Lynch'o filmu man teko matyti tai labiausiai man patikęs sakyčiau - Mullholand Drive, na o šis tikrai panašus, todėl man irgi labai patiko. Tiesa "Mullholando kelias" buvo gal daugiau ironiškas, daugiau absurdiško juodojo humoro, tačiau kaip ir anas, šis - niūrus, mįslingas, paslaptingas, kerintis. Žiūrėdamas visąlaik nežinai ko laukti, ko tikėtis, todėl ir baugu kažkaip darosi. Yra vietų, kurios tikrai labai šiurpios, nors nė negali paaiškinti kodėl... Pacituosiu draugą, - Lynchas užduoda daug klausimų ir beveik neduoda atsakymų. Praktiškai visos interpretacijos paliekamos žiūrovui. Todėl kartais net galima pamanyti, kad gilesnės minties ir nėra, viskas specialiai supinta, bilia tik krūčiau būtu. Visgi čia to nuslydimo išvengiama ir filmui pasibaigus, viskas susilieja į tam tikrą - kažkaip konstruktyvią - patirtį, nors ir nelengva iškart paaiškinti, kaip tu manai, kaip čia viskas iš tiesų buvo. Čia vargiai galioja mums įprastas laiko matas, labai nemažai metaforų ir mįslių. Laiks nuo laiko filmas tampa siurrealistiškas, net truputi groteskiškas, košmariški vaizdai primena tamsiausius sapnus. Stipriai beldžia į pasamonę todėl nori - nenori vienokį ar kitokį įspūdį palieka. Įsijautus išties užburia. Vienintelis man kliuvęs dalykas tai gal soundtrekas su visokiais merlin mensonais ir ramsteinais, bet greit pripratau ir nusiraminau mintyse pats sau priminęs, kad stereotipų taikymas, trukdo (mokintis) suprasti meną/ gilintis į jį. Siužeto pasakoti kažkaip nesirįžtu, nes labai jau jis abstraktus ir apgaulingas, bet bent galvoje likus tam tikriems įspūdžiams sau išskyriau tam tikras nagrinėjamas temas ir problemas. Tai mano interpretacija ir apie ją rašyti neverta, nes šis kūrinys reikalauja individualios analizės, kuri kiekvieno veikiausiai bus kitokia. Vienaip ar kitaip - emocinis užtaisas išties stiprus, todėl jei šįvakar nenorite kvaršinti sau galvos ar apsunkinti savo sielą, tuomet geriau žiūrėkite kažką lengvesnio.
Atsimenu kai tik atsirado "Penktas kanalas", tai iškart pirmaisiais savaitgaliais pradžiugino mane seno goravo siaubeko "Thicks" ("Erkės") seansu, o po to iškart ir keliais "Hellraiser" iš eilės. Vakar atsitiktinai užmetęs akį į TV programą užkliuvau už "Wishmasterio", kurio vaizdajuostę kažkada nuomoje varčiau rankose, bet taip ir nepažiūrėjau. Wishmaster, kūrėjas pasirodo esąs pats Kriugerio tėtis - Wes'as Craven'as. Na o tv5 parodė mums antrąją filmo dalį "Evil never dies". Tiesa tv programoje buvo parašyta tiesiog "Norų valdovas", bet niekam ne naujiena lietuvoje tokie nesusipratimai. Manau, kad jei po tokį b-kategorijos siaubeką rodytų kiekvieną savaitgalį tai televizorių įsijungti būtų verta daug dažniau. Kita vertus Lietuviški realybės šou irgi ne ką mažesnis goras. Prisipažinsiu, žiūrėjau filmą ne visai nuosekliai, keletą minučių gal ir praleidau, bet pakako tikrai suprasti kame reikalas tas wishmasteris, nors ir iš antros dalies, kuri režisuopta nebe Craveno. Nežinau kaip ten su tolimensėmis dalimis, bet pirmąją tai tikrai norėsiu pažiūrėti. Wishmasteris - nelabai protingas, didelių pastangų tikrai nereikalaujantis, bet užtat ir smagus, goravas, kiek absurdiškas siaubiakas su senąją videkinio horroro dvasia. Jau matau kaip vidutinis žiūrovas numojo ranka burbtelėjes "nesamonė", bet aš tai smagiai praleidau valandėlę žiūrėdamas kaip ironiškai žmonių troškimai tampa pragaro bausmėmis. Tokie filmai turi savo publiką, mielieji televizoriaus erekcijos. Jie irgi yra žiūrimi, galėtumėte dažniau mus prisiminti, užuot nepaliaudami plovę vaikučiams smegenis su kultūrą ir skonį prievartaujančiais... šou. Įdedu mano galvą smagiausią "noro išpildymą" iš šio filmo ;)
