PUREI a.k.a. PRAY

2005-ųjų [nors šitame šaltinyje rašoma, kad 1990! Matyt tiesiog klaida] Japonų siaubo filmas pasakojantis apie nusikaltėlius pagrobusius mergaitę dėl išpirkos. Jie atitempia ją į uždarytą mokyklą, tačiau ji pasirodo ne visai normali. Tai yra - ne visai gyva. Aplink pradeda dėtis visokie keisti dalykėliai.
Kas nepatiko: nėra normalaus siužeto, didžiają filmo dalį veikėjai tik bėgioja ratais toje pačioje vietoje, atrodo, kad patys nežino ko nori ir siekia, tarsi kūrėjai būtu dirbtinai tempę ir taip neilgą filmo trukmės laiką. Truputis spoilerių: onanizmas kažkoks - mergaitė pasirodo, nieko nesako, arba išlemena vieną kitą žodelį, tada vyrukas bando iš jos gauti kažkokią informacija, o ji op ir pabėga. Ir taip kokius 15 kartų, be jokios normalios priežasties! Taip ir smaukosi veikėjai pirmyn - atgal visą filmą, neaišku dėl ko iki pat galo, kol neva atskleidžiamos kortos ir kažkas paaiškėja (ar bent jau turėtu. SPOILERIAI: Wtf ten buvo su ta dingusia dukra? Kodėl ji visus žudė? Ir ką reiškia gale tos mergaitės pasakyta frazė? Truputi susipainiojau). Ir be to - iš j-horror'o visada tikiuosi būti pašiurpintas, o šitas filmas ne tik truputi nuobodokas, bet ir visai nebaisus.
Kas patiko: Filmo keistumas. Visas jis vyksta vienoje vietoje, tai atrodė kaip trūkumas, tačiau pamažėle tas smaukimasis kažkaip užbūrė ir maždaug ties 50-a filmo minute labai giliai užmigau. Tikrai, sakau tai ne ironizuodamas, labai idomiai suveikė. Užmigęs saldžiu dienos miegu, net apsiseilėjęs, susapnavau kokias keturias skirtingas šito filmo pabaigas [Na va, visgi siaubo filmai daro įtaką žmogaus psichikai :) Todėl nežinau ar iš tiesų geras/sveikas sumanymas buvo niekur nekišti nosies, užsikalti langus ir žiūrėt siaubekus, bet man patiko toks poveikis] vėliau atsibudęs pažiūrėjau tikrąją pabaigą ir nors ji buvo gan nuspėjama, vistiek kažkaip patiko man savo paprastumu ir tuo naiviu, "gerietišku" ramybės jausmu. Vėl Spoileris: turbūt įdomiausia vieta šitam filme ir buvo tas finalinis vaikiškas pokalbis su vaiduokliu.

Gan vidutiniškas, neslepiantis jokios rimtesnės minties apmastymams [vietomis tikrai tūpas] ir nelabai tvirtai suklijuotas, tačiau visgi paliekantis savitą skonį ant lūpų apsilaižymui Azijietiškas horroras.
Treilerio čia įdėti neduoda, bet jį galite pamatyti paspaudę šitą nuorodą http://www.youtube.com/watch?v=h5tO1CP1RQY

Dar yra special features'ai. Reikės mesti akį, gal ten kas gero...

VIOLENT SHIT

Pavadinimas išties daug pasakantis apie filmą. Plakatas kažkuo labai primenantis Traces Of Death. Galima numanyti, kad grožio ir estetikos šitame 1989-ųjų Vokiečių režisieriaus Andreas Schnaas filme ne itin gausu. Nebent kalbėsime apie gore estetiką, nes žiūrint šitą trenktą naminį šūdą, nelieką nieko kito kaip tik gėrėtis tykštančiais kraujais, nes... daugiau čia nelabai ko ir rasite.
Keistas, truputi buitiškas, truputi siurrealistiškas slasheris/splatteris nuneša mintis kažkur labai toli, užhipnotizuoja savo nesveika plaukiančia ir truputi aidinčia nuotaika. Geriausia tokį dalyką žiūrėt matyt suvartojus kokį narkotiką. Ir pats jis veikia kaip narkotikas.
Montažas, vaidyba, viskas naminiame lygyje, tačiau kaip atsvara visam tam - nerealus gore, ties kuriuo akivaizdu padirbėta daugiausia, tad šitas filmas skirtas grynai goreriams. Daugiau kaip pusė jo laiko kažkas pjaustomas, maitojamas, žudomas. Dominuojanti spalva - raudona. Tema - mirtis, masinės žudynės, beprotybė. Pagrindinis įrankis - mėsos kapoklė, o rezultatas mėsos, sudarkyti lytiniai organai, beheadinimai, kūno padalyjimai ir jūros marios kraujo.
Dar daugiau nesveikumo priduoda filmuotos juostos "suanimacėjimas" ir normaliai judančio vaizdo mainymasis su beveik-foto kadrais.
Čia 5+ minučių ištrauka:

Įžeidžiantis, šventvagiškas ir labai "apsinešęs" Vokiškas gore deimantas.

THE DAY AFTER

1983-iųjų katastrofų filmas apie atominį karą, kurį galima palyginti su THREADS. Šis kiek silpnesnis, ne toks stiprus, ne toks tamsus ir ne toks šokiruojantis, bet vistiek vertas dėmesio, ypač tų, kurie mėgsta apokaliptinius ir disasterių filmus. Net ir nebūdamas siaubeku, jis vistiek gasdina, užgniaužia kvapą, nors ir ne taip, kaip Threads, kuris išėjo vos metai po šito.
Laukimas įdomus, aftermathas kiek nuobodokas, tačiau vien jau dėl ko verta žiūrėti Day After - tai pati katastrofos scena. Tikrai galinga ir žarnas sukanti sprogimo akimirka, viską šluojanti ugnis, klykiantys veikėjai, virstantys skeletais, scenos supainiotos su dokumentiniais kadrais. Visą kita - gan nuspėjama ir paprasta. anyway, vistiek stipriau už kai kuriuos dabartinius katastrofų filmus, odar ta bauginanti atominio holokausto mintis...
Dar įdomu, kad vadina tas Mahounis iš "Policijos akademijos" ir tas seniokas iš "Trečio luito už saulės" :)

BANGKOK HAUNTED

Azijietiškas vaiduoklių siaubas, 2001, iš pavadinimo galite išprotauti jog - Tailandiečių. Pačio siaubo ir vaiduoklių, čia ne tiek ir daug, labiau dominuoja pats istorijos papasakojimas, jos eiga. Istorijos galima sakyti iš tiesų pasakojamos, nes filmas pateiktas bare beplepančių draugių forma. Susėdę rateliu jos kiekviena papasakoja po baisią istoriją, o jų čia - trys. Visos jos kažkuo skirtingos, kažkuo panašios ir kažkuo žavios. Daug neišplepant, bet užmetant kabliuką apie ką ten maždaug eina kalba, sugalvojau jog jas galima būtu pavadinti 1) "Apsėstas būgnelis" 2) "Meilės tepaliukas" ir 3) "Pakaruoklės byla" ;)
Man asmeniškai labiausiai patiko antroji, tokia šiuolaikiška ir su žavia intrigėle. Pirmoji nukelia mus net į 1917-uosiuos, bet pasirodė gan pilkoka, o trečia tokia pompastiškiausia, kaip ir dera finalui, su [nelabai įtikinamu] twist'u ir gaudžiančiu soundtreku [beje, antroje istorijoje viena muzikinė tema tiesiog brutaliai primena vieną pop grupės Linkin' Park dainą, nors tu ką :) bet manau - sutapimas] . Galas išvis jėgovas. Visgi filmo trukmė nemaža 2h10min. Sunku tiek laiko išlaikyti žiurovą dėmesingą ir iš pradžių filmas man atrodė gan pilkas ir vietomis leidžiantis mintims nuklysti kažkur/betkur, tik ne į pasakojamą istoriją, bet vėliau tas įspudžio rutuliukas beriedėdamas vakarėjančio dangaus už lango ir VLC media pleirio laiko rodiklio pabaigos link, apsivėlė gražiais vaizdais ir momentais, padidėjo, praturtėjo ir paliko tikrai neblogą nuomonę apie Bangkok Haunted. Trys žavios siaubo istorijos gan gražiai ir subtiliai papasakotos man prieš miegą, bet vargu ar pavyks tokias perpasakoti kamnors kitam :) Atrodo Bangkoke vaidenasi išties neprastai, bet abejoju ar būtu nors koks cinkelis dar antrą kart žiūrėti tokį filmą. In every city... in every home, there's a real ghost story ready to be told...

DIARY OF THE DEAD

Paties amerikietiškų zombių "tėvelio" George'o A. Romero naujas filmas prisidėsiantis prie jo gyvūjų - numirėlių sagos... ir ją sutepsiantis. Sunku patikėti, kad tai to paties Romero filmas. Labiau panašu į kokio jauno, nepatyrusio režisieriaus truputi pavykusį bandymą. Nieko daugiau. Siaubinga vaidyba, kvaili dialogai, pasibjaurėjimą keliančios reakcijos į vienus ar kitus dalykus, krūvelė "koledžinio" siaubeko paauglių, kurių nė vieno nė trupučio negaila ir nuobodokas, nuspėjamas siužetas. Daugybė siaubo filmų kūrėjų senai pralenkė tokį lygį, o Romero tikriausiai nuo senatvės nupęzo, kad ir kaip šventvagiškai jauščiausi taip kalbėdamas apie klasikinių, kultinių zombių siaubiakų kūrėją. Jau po "Land of the dead" man kilo įtarimas, kad dėdė pasuko ne ta linkme, o Diary - visiškas šlamštas. Sakau nuoširdžiai, aišku buvo neblogų vietų, bet jau po psuvalandžio nurašiau šitą filmą į amerikietišką šiukšlyną. Gaila, kad sutepta Romero reputacija, man tai panašu į kažkokį paskutinį pasispardymą. Dar prie to, kad ir taip nieko gero, pasirinkta pseudo - dokumentikos stilistika, kuri ne tik neišėjo į naudą, o dar ir smarkiai pakenkė, nes padaryta taip neatsakingai ir atmestinai, kad norisi klausti "kodėl/kam tai buvo reikalinga"?
Diary of the dead - labai vidutiniškas, nuobodokas ir bukas siaubo filmas, kuris priverčia žiūrovą jaustis taip, tarsi kažkas laiko jį kvailiu. Geriau jau antrą kartą pažiūrėkite [REC].

CRAZY LIPS

Labai keistas ir trenktas 2000-ųjų Japonų filmas. Tiesa sakant, tiek žiūrėdamas tiek ir pažiūrėjęs vistiek nežinau kaip į jį reaguot, kaip jį suprast ir į kokį stalčių savo galvoje jį patalpinti. Dar tiesiau - tai išvis nelabai supratau kas čia darosi ir pamažu pasijutau tarsi girtas [ir kalta čia buvo ne pamažu tuštėjanti alaus skardinė!]... Crazy lips man pasirodė gal net ne tiek "crazy" kiek "strange" :) Kažkas tokio savotiško , kad sunku su kažkuo ir palyginti [nebent poroj vietų prisiminiau "Guts of a virgin 3: Rusted body", bet nė nežinau dėl ko.] Visiškai neaišku ko laukti iš sekančio kadro; nei iš šio nei iš to smurtines hentai sekso scenas primenančias vietas pakeičia miuziklas, po to staiga actionas, fantastika, išnaudojimas, trenkti juokeliai... Nesuprasi ko iš tavęs [ir iš savęs] šitas filmas nori. Kol žiūrėjau tai kažkaip norėjau, kad greičiau baigtusi, išskyrus paskutines 20 minučių, kurios buvo tikrai smagios, bet dabar kai galvoju apie šitą filmą tai vistiek jis kažkoks krūtas. Anyway, patarčiau tik tiem, kurie nori keisto kino.

LEGION OF THE DEAD

2001-ųjų Vokiečių režisieriaus-gorerio Olaf'o Ittenbach'o juodoji komedija. [Iš siaubo maniakų girdėjau kalbas, jog geriausi vokiečių goreriai - Butgereitas, Schnaasas ir Ittenbachas. Kadangi Buttgereitą jau kažkiek pažįstu iš NEKRomantik, Schramm, Todesking, tad nusprendžiau, kad būtina pastudijuoti ir kitus paminėtuosius, ne tik todėl, kad Butgereito darbai nerealūs, bet ir šiaip visi sako, kad Japonų ir Vokiečių goras - pats geriausias.]
Iš pavadinimo sprendžiau, kad išvysiu zombių mėsmalę, tačiau truputi nepataikiau. "Legion of the dead" kai kuriuose epizoduose daugiau gal palygintinas su tokiais filmais kaip "From dusk till dawn", "Demon Knight" ar net "Devil's Rejects", turi panašių scenų ir vaizdų. Su zombiais tikrai nelabai susiję. Čia viskas gan idiotiška, jokios rimtesnės minties nėra, filmo esmė - beprasmiai kvaili ir smurto kupini juokeliai, susijungiantys į vieną tikrai puikią pramogą, epizodai, kurių kiekvienas turi savotišką savo mintelę, nuotaiką ir prikolą. Nesuprantu kodėl imdb, tiek mažai duota, nors kritikuojančiųjų argumentai ir išties pagrįsti, bet nejaugi negalima taip atpalaiduoti smegenų, kad tokia kvailoka pramoga virstu puikiai praleistu laiku? Nežinau, su "Legion of the dead" man ir stengtis nereikėjo - sėdėjau pakerėtas, išsižiojęs ir išsišiepęs, nepaisant to, kad vaidyba [tiesiog žavingai] tragiška, dialogai ir pokštai beveik iš multikų vaikams, o pati istorija visiškai beprasmė, absurdiška ir turbūt galėjo būti sugalvota jau viską nufilmavus, bemontuojant ;) Personažai tikrai nerealus, išprotėję, garantuotai įsiminsiantys, nors dabar net neišvardinčiau ką ten kuris iš tiesų veikė ir ko norėjo :)
Viskas perdėtai kvaila ir "kreizi", bet kratinukas tikrai geras, labai tinka goravam pachmielui su alum ir mėsainiu. Svyruoja nuo Tarantino stiliaus bajeriukų vos ne iki Tromiškų perdimų ir smegenų taškymų. Prie viso to, iš šito filmo dar paimtas tas nerealus mano mėgstamiausios gore-grind grupės Last days of humanity semplas iš jų priešpaskutinio ep, kur vyrukas pasakoja apie nelaimingų tranzuotojų likimą :)
Yra dar kažkoks 2005-ų filmas tokiu pat pavadinimu, tad nepainiokit.

MUSALLAT

Dar šiltas, šių metų, filmas iš Turkijos, pasakojantis paslaptingą istoriją, apie vyruką, kuris staiga ima ir netenka ramybės. Jam, dirbančiam užsienyje, toli nuo namų, ima sapnuotis vaiduokliai, keista jėga traukia gimtinėn, tačiau su namiškiais jis lyg ir nelabai susikalba tuomet kreipiasi pagalbos į tokį senolį, kuris turėtų padėti susigražinti jam ramybę, tačiau iš tiesų - atskleisti tiesą.
Yra truputi išggasdinusių vietų, originali atmosfera ir siužetas. Be abejo - šiokia tokia egzotika, ne kasdien matai Turkiškus siaubekus. Šiaip jau ne taip stipru, kaip ne per seniausiai žiūrėtas Turkų D@bbe, užtat čia viskas daug subtiliau ir [tikėkimės] pačių sugalvota. Visumoje gaunasi kaip savotiška tamsi pasaka ir tikrai neblogas seansas.

P.s.: Dabar truputi sunku kažką daugiau parašyti apie šitą filmą, nes katik žiūrėjau "Eternal sunshine of the spotless mind (2004)", kuris mane labai smarkiai sujaudino, todėl šito filmo įspūdžiai dabar truputi nustumti į šalį... Visgi jei ką vėliau dar sugalvosiu - pridėsiu. Gal treileris daugiau pasakys

DARK FLOORS

Karoče, naujas grupės Lordi sukurtas siaubo filmas. treileris atrodė tikrai neprastas, net pagimdė kažkokią viltį, kad tai bus ne šūdas, tačiau deja, teko labai nusivilti. Žinoma gal net ir nereikėtų stebėtis, bet jau senai nemačiau kažko tokio bukaprotiško, kad net neištverčiau iki pabaigos.
Toliau yra didelių spoilerių: Mergaitė sunkiai serga kažkokia liga, ji atrodo kaip ištraukta tiesiai iš kvailiausio Merlin Menson klipo, pastoviai rėkia "man reikia raudonos kreidelės" ir paišo juodai-raudonas piešinėlius-makaliūzes apie pragarą. Jos tėvas, toks neva neutralus teisybės ieškotojas sugalvoja ištempti ją iš ligoninės, nes mano, kad kurnors kitur jai bus geriau. Su grupele žmonių jie sulipa į liftą, bet anas nuveža ne kur paprašytas, o kažkur "po velnių". Kolkas viskas atrodo visai neblogai, tikrai padirbėta su atmosfera, visa ta Silent Hill'ine aplinka (mirgančios šviesos, apsilupę sienos ir t.t.)
Žmonės surinkti pagal pačią nučiulpčiausią klišę - sunkiai serganti mergaitė, kurios liga ir aiškiaregystės net kažkaip nervina, jos "pagrindinis veikėjas" tėvas, visų nemėgstamas, niurzgantis ir tik savo kailių besirūpinantis racionalistas, graži medicinos seselė aišku skirta nukabinti tėveliui, "gerietis" juodukas, kuris gali išspirti duris jei kam reikia ir apšepęs valkata, kliedintis nesamones ir akivaizdžiai žinantis kas čia darosi. Taigi kaip jau sakiau, jie ima klaidžioti tamsiais staiga-tapusios-apleistos ligoninės koridoriais ir atrodo jau tuoj pagalvosi, kad gausis visai neblogas "Langoljerų" ir "Silent Hill'o" mišinys kai straiga OMFG iššoka gargaliujantis LORDI narys. Tai ko LABIAUSIAI BIJOJAU susilaukti iš šito filmo, iš tiesų ir nutiko. Veikėjus ima vaikiotis kažkokia tragiškai komiška klykianti dvasia ir visi iki vieno Lordi nariai, kurie tikrai galvoja, kad yra baisūs. O sukurti tą atmosferą juk tikrai kainavo keletą dolerių :/ Ir jūs galvojat, kad tai blogiausia? Lordi nariai dar ir kandžiojasi, gargaliuoja per pitch-shifterius, griauna sienas ir "kažką" krapšto užsisukę ir uždenge savo "paltais" XD ... Mano kantrybė galutinai trūksta kai mergaitė piktu žvilgsniu nubaido "piktą" dvasią, ties 1h 3min. šito filmo [Taip, aš iš tiesų tiek ištvėriau]. Susiemu pirštais tarpuakį ir soaudžiu shift + delete. Kas ir už ko mane patraukė žiūrėti šitą filmą???
Vienu žodžiu - visiškas šūdas ir laiko gaišimas. Žiūrėk šitą "siaubo" filmą tik tada, jeigu Lordi tau - metalas. Einu po dušu, gal pavyks "nusiplauti" šitą.

SKINNER

Gan tamsokas, bet ir truputi smagus 1995-ųjų slasheris su nerealiu Ted Raimi vaidmeniu. Žiūrėt buvo įdomu, bet dabar nelabai galiu ką papasakot, o gal kita vertus tai ir nereikalinga. Būdamas gan klasikinio siaubo filmo rėmuose "Skinner" kažkuo savitas. Geras soundtrekas, prikolnas siužetas. Akivaizdu iš pavadinimo, kad filmas apie skinnerį, kuris moka gerai visus nuskinninti >:)
Gilesnė mintis neausta, bet užtat yra pora keistai gražių moterų ir šioks toks žaviai kvailokas logikos trūkumas, bet manau sutariam, kad ne dėl logikos žiūrim siaubekus ;)
Jei ne svetimos žudikų - maniakų istorijos - tikrai verta pačiam įsitikinti kaip kokybiškai skinneris skinnina!

PHONE

Azijietiškas vaiduoklių siaubas. "Telefonas" ("Pon") - 2002-ieji, Pietų Korėja. Iš tiesų toks truputi klišių rinkinukas, bet iš tikro visai geras filmas ir nors pradžioje atrodė banalu, matyta ir nuobodu visgi vėliau kažkaip įsitraukiau į veiksmą, o keletoj vietų ir nejuokais išsigandau. Kad Azijiečius vaiduokliai puola iš elektroninių prietaisų, tai jau ne tik, kad nieko naujo, bet ir savotiška tradicija :) Todėl čia žinoma ne išimtis ir jau iš pavadinimo akivaizdu, kad vaiduokliai "lenda" iš telefonų. Kas man čia patiko tai, kad tikroji istorijos gija iš tikro yra meilės trikampis/nelaimingos meilės istorija, o ne mistiniai virtualaus, elektroninio pasaulio dalykėliai (nors nesakau, kad anie yra blogai). Meilė dažnai netoli nuo skausmo, todėl ši tema kiekvienam žmogui daugiau ar mažiau, tačiau nuolatos aktuali.
Kaip man dažnai pasitaiko - patiko estetiškai labai gražiai padarytos scenos kai rodo krintančias snaiges. Dar yra viena nereali mergaitė, kuri atrodo vaidina geriau už visus kitus šio filmo aktorius ir šiaip perspjauna daugelį mažų vaikų vaidinančių kine. Truputi užkniso įkyrus telefono skambėjimo garsas, kai veikėjas iš baimės prie jo artinasi minutę ir norisi sušukti "Nu pakelkit kasnors tą sušiktą ragelį", o dar buvo juokinga scena kai lemiamu gyvybės ir mirties momentu dvi moteriškės negalėjo prasibrauti pro paprastas kambario duris su stiklais, nes dvasia užspaudė tą mygtuką ant rankenėlės :D Na, bet čia tik pora smulkesnių pastabėlių, o pats filmas, kaip jau sakiau iš šitos asian ghost serijos tai ne per labiausiai išsiskiria, bet paėmus jį kaip atskirą siaubeką, tikrai nėra prastas. Tai jau pagal nuotaiką rinkitės ar žiūrėti.

DOOMSDAY

Dar garuojantis "Descent" kūrėjų fantastinis veiksmo šedevras. Visada labai malonu sulaukti kokybiškos tokio tipo produkcijos, Doomsday - aukščiausios rūšies, stilingas ir labai žiaurus fantastinis trileris su tiek veiksmo, kad tikrai nėra kada atsikvėpt. Žmoniją užpuola fatališkas "pūliais besispjaudantis" virusas, kam pasisekė įsimaišyt su kariuomene, tie pateko "už sienos", į rezervatą, panašų kaip filme 28 weeks later. Dabar 2033-ieji ir virusas vėl atsigauna. Grupelė išrinktųjų su kieta mergyčka priešaky tankuose išsiunčiami į apleistą pasaulį ieškoti priešnodžio, nes paaiškėja, kad jame yra išgyvenusiųjų katastrofą. Survivors'ai žinoma nelabai džiaugiasi "geresnių" žmonių iš anapus viešnage. Visa kita - žiaurus, nutruktgalviškas ir spalvingas veiksmo paradas. Tykšta kraujai, sprogsta automobiliai, lekia galvos, visi rėkia. Veiksmo tiek daug, kad kartais net nespėjau gaudytis kas ekrane vyksta.
Tai - didelio biudžeto filmas, todėl efektai nepriekaištingi, super sci-fi action flickas. Galima palyginti su tokiais galingais filmais kaip 28 days later, Warriors, Mad Max su Gibsonu ar Waterworld su Kostneriu. Aukščiausio lygio berniukiškos lynksmybės. Kolkas nematau, kad kas vežtu šią pas mus į kino teatrus, bet jei atveš, tai būtinai nepraleiskit progos nueit į šitą filmą. Galinga pramoga verdančiu krauju.

BOTCHED

Hehe netikėta čia man buvo :)
Prieš žiūrėdamas nieko nežinojau apie šitą filmą, nė neįsivaizdavau ko iš jo laukti, o pasirodo "Botched" - labai gera pramoginė, kruvina siaubo komedija su Stephenu Dorfu. Prasidėjo kaip kriminalinė komedija, tačiau vėliau nei iš šio nei iš to pradėjo dėtis pasiučiausi dalykai, kuo toliau - tuo labiau stebinantys, kol galiausiai visai nebežinai kaip reaguoti, nes atsitikt čia gali praktiškai betkas. Visiškai trenkti personažai, neįtikimas siužetas, krūva absurdo ir vionios kraujo - ko dar reikia gerai pramogai? Dauguma situacijų nepateisinamos, visi Rusai kalba tik angliškai, bet visa tai tik pagyvina tą auksinį absurdo jausmą. Neblogai pažvengiau, o laikas prabėgo greitai ir maloniai. Smarkiai rekomenduoju kai norėsis geros juodosios komedijos. Ir gauti manau tikrai nebus sunku, nes filmas naujas - 2007-ųjų. Štai treileris trumpai papasakosiantis, kad gi per velniava čia darosi

GOD TOLD ME TO

Truputi keistokas amerikiečių režisieriaus Larry Coheno filmas. Nors 1976-ųjų, bet tikrai neatrodo toks senas. Itin paslaptingas, iki galo neatsakantis visų klausimų ir įtraukiantis savo keistai žavinčia atmosfera. Svyruoja nuo siaubo iki fantastikos ir detektyvo. Vieną dieną kažkoks beprotis užsilipęs ant stogo pradeda pyškint visus žmones iš eilės, vėliau pasiteisina, jog jam taip daryti liepė pats dievas ir nusižudo. Prasideda visa serija panašių masinių žmogžudyščių, o pagrindinis veikėjas policininkas tiria kuo visa tai susiję su religija ir kuo baigsis.
Man labai patiko vaidyba: dialogai kažkokie... tikroviški. Gal labiau nestandartiniai, dėl to daug maloniau žiūrisi nei klišiniai holivudo filmai. Keista nuotaika dar kurį laiką pasilieka. šis režierius taip pat režisavo The Stuff, kuris pamenu irgi buvo neprastai trenktas. Žiūrėdamas neatsitiktinai prisiminiau grupės C.U.M. dainą "Mass murder - the only way to become god" ir tokius filmus kaip Rosemary's baby ar Scanners ;)

LOFT a.k.a. ROFUTO

Tęsiu "lėto" Japoniško siaubo meistro Kiyoshi Kurosawa filmų peržiūras. 2005-ųjų LOFT arba ROFUTO, dar viena paslaptinga ir kraupi lėto-veiksmo vaiduoklių istorija. [Žiūrėti Seance, Kairo, Sakebi, Cure]
Populiarių meilės romanų rašytoja nekaip jaučiasi todėl jos vadybininkas išnuomoja jai namelį gražioje vietovėje, kad ji nurimtu ir greičiau pabaigtu savo knygą, kurią jis nori parduoti. Romanas rašosi nelabai nuoširdžiai, nes vadybininkas ją spaudžia dirbti, o jai visai ne tas galvoje, nes šalimais išnuomoto namelio stūkso paslaptingas, šiurpus pastatas nepermatomais langais. Naktim ten bastosi neiaškus vyriškis ir tampo kažką panašaus į žmogaus kūną. Šie vaizdiniai ir gandai apie gretimame vandens telkinyje rastą 1000-io metų senumo mumiją neduoda moteriai ramybės.
Vėliau šis suprantamas ir gan tradiciškai atrodantis siužetas ima painiotis, įviniojamas žmogiškasis tragizmas ir vaiduokliai. Prasideda tikras košmaras K. Kurosawos stiliumi. Veiksmas toks pat "ištįsęs" kaip ir kituose jo filmuose, tad jei jus gasdina taip vadinamos "nuobodžios" vietos, kur per tris minutes neiššoka nė viena klykianti pabaisa tai galite drąsiai aplenkti šitą filmą. Bet jei ieškot rimtos, beveik epinės ir tikrai košmariškos siaubo istorijos tai patariu nuoširdžiai susikaupti ir žiūrėti vienam. Geras dark-ambient garso takelis ir superinis nufilmavimas manau pagrindiniai "įspudžio darytojai" šitame filme. Jie padeda perteikti ir gilią istoriją, tačiau jei nepavyks įsijausti, nesuprasit nei žinutės nei pajusit kokį malonumą, tad su draugais prie alaus tokį filmą žiūrėti griežtai draudžiama. O man, Kiyoshi Kurosawa kolkas geriausias asian ghost filmų režisierius. Įdomu, ar pats jis miega ramiai?

PANIC IN YEAR ZERO

Nespalvota 1962-ų fantastinė išgyvenimo istorija. Pasaulyje branduolinis karas, valstybės apsibombarduoja, o šeimyna buvusi kažkur kelyje griebiasi išgyvenimo. Tėvas gudrus, galvotas vyras ir visko prigalvoja, kad tik išsaugotu savo šeimą. Šiaip aš senų/nespalvotų filmų nelabai mėgstu, man sunku į juos įsijausti, tačiau šitas - tikrai išimtis. Nors jame praktiškai nėra nė vieno spec. efekto, tačiau mane tikrai užkabino ir visai neprailgo tie šeimynos nuotykiai. Net ir pamiršau žiūrėdamas visai, kad tų spalvų nėra, kas liudija įsijautimą ;D
Krūtas, nors ir kuklus filmas. Guvus dabartinių apokaliptinių filmų tėvukas.

SLEEPAWAY CAMP 2: Unhappy campers

1988-ųjų Sleepaway camp tęsinys. Pirmas įspūdis - PAPAI :) Vėliau keletas nuoširdžiai neblogų "koledžinių" pokštelių. Vėl tie vaikiški/paaugliški nuotykiai priverčia pačiam pasijausti kaip keturiolikiniam stovyklautojui. Gerai, kad nebūtina steibelyti visą filmą nesumirksint, kad tik ko nepražiopsotum. Labai tiko po darbo su brendžio+coca colos kokteiliu. Subtiliai piktdžiugiškas, biški sūrinis ir biški kvailokas, bet vistiek mielas. Daugiau mažiau toks pat kaip pirma dalis, tad ne kaži ką ir pridursiu. Na aišku, nieko nuostabaus, kad tęsinys truputi prastesnis, bet labai geraiatsipalaidavimui kartais tokį pasižiūrėt. Galėjo tik kreizi Andžela truputi ilgiau pakankint savo aukas, nes labai jau greit visos mirdavo hehe.
Spoileris: Labai gera ta vieta gale, kai ją vežė tą boba ir Andžela ją subadė už tai, kad pliurpė nesamones kol sunervino :D
Taigi vidutiniškas, paprastas, bet ne prasčiausias seansas atsipalaidavimui prieš miegą. Ne daugiau.

DEEP RED

Taip, taip, gal ir lol, bet aš dar buvau nematęs šitos Dario Argento klasikos. Kas man patinka su nematyta klasika, kurią visi liaupsina tai, kad žinai, jog tavęs dar laukia malonumas ją pamatyti. (Kartais pavydžiu tiems, kurie nematė kokių nors jėgovų filmų, kuriuos aš jau mačiau, nes tada galėčiau vėl juos pamatyti haha). Deja šį kartą visai nusivyliau, nes Deep Red radau tikrai mažokai gero. Filmas gražiai padarytas ir tarp panašių filmų fanų tikrai suprantu kodėl mėgstamas, tačiau man tiesiog nepatinka tie detektyvai. Kadangi manau daug kas jį bus matęs tai tiesiog susakysiu kas man patiko, o kas nelabai.
Gerai: GOBLIN'ų garso takelis. Kai kurios teminės dainos žiauriai vežančios ir įstringančios. Kvapą gniaužiančios žmogžudyščių scenos. Dar neteko susidurt, kad Argento šitoj vietoj susviruotu. Murder scenes - neabejotinas kozeris. Veikėja - telepatė iš Lietuvos [!!!] Yes. She's from Lithuania. Va čia tai geras :)
Blogai: Tas pats garso takelis vietomis tikrai erzinantis, bet čia daugiau skonio reikalas. Filmas ilgas - daug plepalų, o veiksmo labai mažai, todėl seansas tampa zanūdnas, ištęstas, neišlaiko dėmesio. Didžioji filmo dalis - detektyvinė istorija, o detektyvai mane užknisa.
Nors ir klasika, bet be murder scenų man pasirodė gan nuobodus/vidutiniškas filmas. Visgi, nors žiūrėti ne pati didžiausia pramoga, bet tokie filmai kažkaip įstringa, neoriginalumu vargu ar jį apkaltinčiau. Išvados - Argento kaip Argento. Bet tai ne man... arba prie kitokios nuotaikos.
Ir dar: WTF? Jau ne pirmą kartą man tokie bajeriai darosi, kad veikėjai nei iš šio nei iš to ima ir prabyla Itališkai. Po to vėl angliškai, po to vėl Ita, ir taip keitaliojasi visą filmą. bandžiau perjungt audio trackus, bet tik vienas yra, nesuprantu kas per velnias? Gal kokia rip'inimo klaida?

HORROR EXPRESS

1973-ųjų Anglų/Ispanų filmas. Jau kuris laikas kažko tokio nemačiau, tad buvo savotiška atgaiva po didesnio kiekio Azijietiškų siaubo filmų. Ir labai maloni, nes filmėcas tikrai kietas, toks jėgovoj old-schoolo dvasioj suręstas. Pasakoja apie traukiniu gabenamą dėžę, kurioje yra paslaptinga fosilija. Traukinys važiuoja per sibirą todėl sustoti negali. Labiausiai iš šito filmo man patiko vaizdai, kai rodomas traukinys iš šalies, be galo gražūs apsnigti, tamsūs peizažai. Galėjo būti jų daugiau, vien jie super atmosferą filmui suteikė. Taip pat labai įsimintina ir užburianti ta švilpaujama filmo tema. Yra įmaišyta truputi detektyvo, bet jis nelabai prailgsta ir galiausiai turim patį tikriausią siaubų traukinį, kupiną šiurpių žvilgsnių.
Įsimintini personažai ir griaudinti kulminacija. Tikrai superinis, senovinis siaubekas. Truptui priminė man legendinį Carpenterio The Thing. turėtų tikrai patikti tiems, kas žiūri senesnį siaubą. Be to senas ar naujas, geras filmas betkokiu atveju yra geras.
Štai treileris, tik vokiškai. Aš tai žiūrėjau angliškai šitą filmą.

THE MACHINE GIRL

Šių, 2008-ųjų, metų gore-veiksmo filmas iš Japonijos. Tikras perlas tiem, kurie mėgsta daug smagaus ir beprasmio smurto su į visas puses tykštančiais kraujais. Na, gal neteisingai sakyti - beprasmio, eksplotuojama keršto tema, bet turiu omeny jog nesileidžiama į didelius rimtumus ir iš tiesų visas violencas vyksta dėl žiūrovo smagumo. Aš iškart užsikabinau vos pažiūrėjęs treilerį, kurį pridėjau apačioje, siūlau pasižiūrėt, labai smagus reikalas. Veiksmas toks nerealus, kaip animaciniame filme, kraujo perdėtai per daug, bet juk tik to mums ir reikia ar ne. Palyginti galėčiau su tokiais filmais kaip Ultimate Versus, Shoot 'em up, Kill Bill ar Evil Aliens. Pats daug neplepėsiu, nes gerą recenziją Lietuviškai jau yra parašės Slasher štai čia http://www.siaubas.lt/the-machine-girl-2008/
rekomenduoju pasiskaityt, tad kopijuoju ir atpostinu ją čia, su visa pagarba ir copyrightais ;) Į sveikatėlę kraujo gurmanai! Super paitekalas - kraujinė dešra ištaškyta ant visų sienų!

"Po filmo peržiūros, supratau, kad jau senokai tikėjausi kažko panašaus iš japonų gore kūrėjų. Pagaliau jie išgirdo.
Jau filmo pradžia prikausto prie kėdės savo grindhousiniu žavesiu (net titrai 70ųjų dvasioje) ir be jokių didesnių įžangų prasidėjusiu nesveiku actionu. Gan teisingas sprendimas iš kūrėjų pusė - reikia iškart drėbti žiūrovui, tai ko jis tikisi. Ne visuomet smagu laukti, kada pasirodys tie vaizdai matyti posteryje ar traileryje. O ypatingai tokios pakraipos filmuose. Sekantis žingsnis, per daug neskubant papasakoti kaip tas machinegun’as priaugo ant tos mergiotės rankos. Žiovauti, kaip ir neteko - mokinukai, dori japonų gyventojai, psichai, jakudzos tiesiog tryško noru parodyt kokiom beprotybėm jie sutveri ir kokie gabūs įgyvendinant visa tai :). Aišku, koks filmas be dramatiškų nukrypimų. Taip ir čia - kenčia, liūdi, pyksta žmonės dėl išsitaškiusių ar pasmulkintų jų artimųjų. Bet ką, jau padarysi, kad realybė tokia. Pakutinis filmo pusvalandis virsta be galo išradingai sumontuota kruvina mėsmale, kad net nespėji fiksuoti iš kur paimtas vienas ar kitas filmo epizodas. Galima nemažą sarašą sudaryt filmų, kuriais manau rėmėsi kūrėjai, bet bežiūrint tai visai negadina įspūdžio. Išskirčiau keletą tikrai nuostabą sukėlusių ginklų panaudojimo būdų - pjūklas ant kojos, skraidanti giljotina, panaši į ekskavatoriaus kaušą, gręžiantys auką papai, panaši į power rangerius nukentėjusių tėvų armija ir dar daug visokių keistenybių. Verta paminėt, kad aktorių vaidyba tikrai ne iš geriausių, na tokia kokia ir dera trash filme, martial arts ir labai mėgėjiškai išpildyta, gore ir nesakyčiau, kad labai aukštumoj, nepalyginsi su vokiečių, o dar nemaža dalis atlikta kompu, na bet galima prieš tai užmerkt akis, kai filmo idėja superinė. O vietomis, net su pasimėgavimu demonstruojama, kaip netobulai mes tą ar aną darome. Nori nenori, bet nuotaiką tokie triukai pakelia. Manau antra dalis tikrai nepamaišytų. O dabar su nekantrumu teks laukti kitos panašios produkcijos iš Japonijos - Tokyo gore police."
Parašė Slasher.

BLADE RUNNER

Užlopijau rimtą savo išsilavinimo spragą ir pasižiūrėjau klasika tapusi Ridlio Skoto "Blade runner" su Harisonu Fordu. Labai savotiškas filmas. Nors ir 20 metų senumo, labai gerai atrodo estetiškai, turi smarkią savitą nuotaiką, nepakartojamą atmosferą. Šiaip toks gan lėto veiksmo, ne įprastinis mokslinės fantastikos/ veiksmo filmas. Pasakoja apie žmogaus sukurtus biorobotus, kurie vėliau tapo nelegaliais ir turėjo būti žudomi. Iškyla moraliniai klausimai - kas daro žmogų žmogumi, ar atimti gyvybę biorobotui nėra žmogžudystė ir panašiai. Kaip jau sakiau - stipriausias pliusas filmui tai be galo keista jo nuotaika, bet šiaip man nepasirodė šedevras. Bet kokiu atveju - klasika yra klasika. Gera, tamsi ir rimta futuristinė vizija, kuri man pasirodė ne tik siurrealistinė, bet net ir kažkuo romantiška.