Būna ir labai susiveržę diržus chebra pastato šedevrus, pvz Berlin Undead, būna kartais truputi bado akis, bet galima kentėt, na ir būna, kad žiūrėti beveik neįmanoma, kaip kad nutiko šį kart. Mėginta filmą sulipdyti kaip labai rimtą, bet tiesiog skauda žiūrėti į medinę vaidybą, klausyti apgailėtinai dirbtinų dialogų, sekti neįtikėtinai naivų ir tūpą siužetą, kuriame jokios logikos ar realumo, į kurį graudžiai apeliuota, beveik nerasta.
Kažkoks pientraukis nubunda papludimy, aplink apokalipsė. Jis atsiduria užskvotintam name su grupele paauglių, kurie ten tiesiog geria užsikalę langą ir kalbasi pačiais nenatūraliausiais įmanomais užrašytais dialogais. Karts nuo karto atbėga rėkiantis infekuotasis, tuomet jis greit nukaunamas pasitelkus super-staigius kameros judesius, nutinka viena kita laidos "okna" lygio dramelė, o negana to šią šutvę persekioja šimtas "elitinių" kareivių, kurių kiekvieną nesunkiai galima įveikti plikomis rankomis. Matyti, kad norai buvo geri ir kad tikrai chebra bandė, tačiau deja tik tiek gero ir galiu pasakyti.
Pradžioje dar mėginu pasidžiaugti mėgėjiškais bandymais išlaužti gerą atmosferą. Vėliau suprantu, kad didelė dalis vilties jau negrįžtamai prarasta, bet vis dar įdomu kaip gi čia viskas baigsis. Paskutinis trečdalis filmo jau lenda sausai ir skausmingai ir nebepadeda niekas, nei pagalvę įsikąsti, nei įsivaizduoti, kad tiesiog esi labai labai girtas ir žiūri kažkokį 28 days later fanų filmą. Ekrane mirga riebus vidurinis pirštas, o aš jau skrolinu delfi telefone ir tai atrodo žymiai įdomesnė ir prasmingesnė veikla, nei stebėti po pievą ratukais lakstančius Brigthon'o sudegusio teatro būrelio studentus. Tikrai negaiškite.
2/10
No comments:
Post a Comment