Susivokiau, kad mačiau tik tęsinį "Amerikietiškas vilkolakis paryžiuje". Praleista vilkolakinė klasika atkeliavo atgal į ateitį iš 81-ųjų, kad įkrėst man pipirų ir pataikė tiksliai kaip pirštu į vieną vietą (dangų, žinoma). Dabar beveik neabejoju, kad jei tai ne pats geriausias filmas apie vilkolakius kokį mačiau, tai bent jau vienas geriausių. Pusantros valandos bežiūrint prabėgo kaip 15 minučių, originaliai, kietai ir išties juokingai, viskas iki menkiausių smulkmenų man čia pasirodė tobula, tiek pradžia, tiek pabaiga, tiek... viduriai. Neturiu ką ir pridurti, geri dalykai yra geri ir nepakartojamas jausmas atrast šimtinę seno rūbo kišenėj. 10/10
No comments:
Post a Comment