ONLY LOVERS LEFT ALIVE

Trumpai reziumuosiu, kas manau pasirodys labai neigiamai, bet neskubėkim su išvadom: tai lėtokas Jarmuscho filmas apie snobiškus, hipsteriškus anglus vampyrus. Filme ir istorijoje nedaug veiksmo ir jei ne tas faktas, kad veikėjai - ne žmonės, tai tebūtų nuobodi melodrama arba nejuokinga romantinė komedija. Viskas ką jie čia veikia tai nuobodžiai leidžia laiką užsidarę namie ir diskutuoja aukštom materijom apie meną, apie tai, kokie jie seni, protingi ir geresni už visą žmoniją. Vėliau užsuka įkyri giminaitė, įvyksta gan nuspėjamas konfliktas, trumpa kelionė, na ir tai daugmaž viskas.

Jei būčiau pamatęs tokį trumpą aprašą - gyvenime nežiūrėčiau tokio filmo. Skamba kaip blogiausia, kas gali būti, tačiau dėl to ir perspėjau pradžiai - filmas tikrai nėra blogas. Biški užpiso tas mandras datų citavimas, bet būtent tie maži, kasdieniški, žmogiški dalykai ir jausmai, kurie čia tyliai burbuliuoja ir padaro filmą kažkaip keistai žavingu. Ir vampyrai nervinasi, kai užsibūna svečiai, ir vampyrus jaudina muzika, ir vampyrai būna erzinantys, apgailėtini snobai. Visai kaip mes, tik su smagiom pasakišom smulkmenom, kaip nepakantumas saulei, ar neįprastais talentais, kaip super-greitas skaitymas. Šios smulkmenos nuobodžią melodramą apie mianininkus, padaro visai savitą, žavingą ir žiūrimą. Beje, privalau paminėti, paskutinė filmo sekundė - geriausias viso filmo kadras.

6/10