Vakar galu gale pamaciau ilgai laukta ir legendomis apipinta 1963m. klasikini siaubiaka "Pauksciai". Pakankamai senas, kad pelnytai butu vadinamas klasikiniu, taciau esme ne tame. Ir net ne kultiniame rezhisieriuje. Esme tame, kad filmas tikrai pritraukiantis ir net terrifying, nors uz akies kartais ir kliuna gan juokingai padaryti to meto efektai :) iki filmo vidurio ne nepagalvotum jog filmas lenkia link siaubo. Jis atrodo kaip paprasta drama, taciau po biski koks praskrendantis kiras vis grybsteli kanors :) kol galu gale herojai ima klykti is siaubo, o ausis raizo tukstanciu rujojanciu katinu balsais zviegianciu agresyviu pauksciu zudiku balsai. Filmas man zymiai labiau patiko uz PSYCHO, pastatyta vos pora metu pries ji, kuris man pasirode kiek nuobodus ir sunkokai pajauchiamas. Na o apie PAUKSCIAU poto dar biski pakalbejom su mama tai ji irgi papasakojo idomiu faktu :) karoce dvi valandos vertos ne tik siaubo megeju demesio, bet ir apskritai to, kuris megsta kina.
Mano anksciau taip megti balandziai dabar nebeatrodo tokie faini ir nekalti!
No comments:
Post a Comment