Beprotiškas 2005-ų metų cyberpunkas iš Japonijos, vienas iš tokių filmų, apie kuriuos galiu pasakyti, kad "dar nieko panašaus nesu matęs". Na galėčiau gatvėmis lakstančius goreborgus (čia vaidntus necroborgais ;)) susieti su metalu virstančiu Tetsuo veikėju, o išlietas upes kraujo sulyginti su The Machine Girl taškalyne, bet Meatball Machine, visvien yra trenkta ir nepakartojama patirtis. Persikeliame į beveik siurrealistinį pasaulį, kuriame siautėja žmones užvaldantys - pusiau mechaniniai parazitai. Jei vienas jų užšoka ant tavęs, itin nemalonios procedūros eigoje tu tampi kyborgu (ar ką aš vadinčiau gore-borg'u), pusiau žmogumi, pusiau mašina, kurios tikslas yra susikauti su kita tokia mašina, o pakeliui nudobti po kojomis pasimaišiusių žmonių. Į šį kominksinį veiksmą įsitraukia keista pora, kurios santykius šitame filme galima pavadinti itin keista meilės istorija. Crazy aukso luitas iš tekančios saulės šalies, kurio gal nesupras mergaitės, bet berniukam pamatyt privaloma ;) Žiūrėjęs šitą filmą iš vakaro, net sapnavau jį pusę nakties. Beje, imdb matau, kad tai yra 1999-ųjų versijos naujas pastatymas, bet vienas režisierių - tas pats. Gal kam yra tekę matyti pirmtaką? Būtų labai įdomu!
2006-ųjų vaiduokliškas siaubas iš egzotiškojo Tailando. Palyginti gan nuobodokas, visas veikmsas vyksta viename dvarelyje ir intrigos kokios nelabai yra, išskyrus pabaigą. Pradžioje atrodo kaip prasidėjo neidomiai taip ir vystosi viskas neidomiai, nieks neužkabina, nieks per daug nebaugina, bet kulminacija išgelbėjo visą filmą. Paskutinės ~20 (tiksliai nepažiūrėjau) filmo minučių, atperka pražiovautą laiką ir ištaiso visą padėtį. Filmas iš nuobodaus, vidutiniško pasakojimo apie vaidenimasį tampą užpinta, kraupoka ir intensyvia siaubo pasaka. Tad jeigu jau žiūrėsite, tai pasistenkite nespjauti ir palaukti pabaigos, nors playginus su panašiais filmais - yra ir geresnių. Tad trumpai - ne itin geras, bet ir ne itin prastas. Kažkaip gera širdy, kad yra su daug geresniu kuo palyginti.
2006-ųjų Vengrų filmas. imdb. Žiūrėdamas galvojau ar tiktų čia jį aprašyti, bet kuo arčiau galo tuo labiau įsitikinau - tinka. Filmas sviruoja nuo dramos iki juodosios komedijos ir iki siaubo, tačiau kaip vientisas kūrinys tampa žavingu, filosofišku ir nedalomu. Tiek šiurpiai egzistencinis, metaforiškas kiek ir nemaloniai žmogiškas, bei absurdiškai smagus. Sunku šviežiai pažiūrėjus verbalizuoti emocinį įspūdį, ar trumpai paaiškinti kokios mintys užpuola, tad gal ir nereikia to daryti - be galo vertinga interpretacijos laisvė ir patyrimo džiaugmsas paliekamas pačiam žiūrovui, tad ir aš tiesiog primigtynai rekomenduočiau pasižiūrėti ir pajausti ar suprasti, kas per filmas Taxidermia yra pačiam. Šlykštu ir žavinga, iškreipta ir tobula vienu metu, kažkaip kraupu ir be galo gražu. Sąlyginai - šedevras. Vietoje treilerio įdedu ištrauką iš filmo - kuri kartu yra ir grindo grupės P.K.I.K.T. klipas. Įspūdinga
Paviliojo mane proga išmėginti pagaliau tą trimatį kiną. Atkapščiau savo senus popierinius žalia-raudona akinius ir sėdau žiūrėt. Deja iki galo neištvėriau. Tas trimatiškumas dažniau veikia kaip žvairinimas, akis tik paskaudo. Buvo pora vietikių kur efektas smagiai suveikė, bet daugiau nemalonu, negu malonu... Ir pats filmas ganėtinai prastas, nes šiaip dar ne tokį šlamštą moku pažiūrėti iki pabaigos. Tikrai nieko gero. Geriau tęsiu naujo Desperate Housewives sezono peržiūrą lol.
Radau prie padėvėtų daiktų šio filmo dvd, tad nutariau suteikti šansą šiai amerikiečių versijai. Na filmas labai gražus tikrai, stilingas toks. Įskiepija tokios tamsios, mieguistos ramybės nuotaiką. Gal reikėtų sakyti, net ramaus nerimo ar šiurpios ramybės. Veiksmas lėtas, nėra jokių didelių amerikietiškų sprogimų ir jokių lazerių. Veiksmas, nors ir fantastinis, rutuliojasi draminio filmo stiliumi, veikėjai daug kalba, žiūri kits į kitą, viskas vyksta subtiliai ir iš lėto. Tačiau tas visai netrukdo įsijausti, nes istorija tikrai idomi, o jos posūkiai netikėti. Nuolat išlaikoma paslaptis, net ir po filmo dar gali išsikelti keletą interpretacijos versijų. Žavi, kiek kraupi, paslaptinga ir intelektuali mokslinė fantastika romantikams, mėgstantiems pamąstyt apie žvaigždes, tolius, gyvenimą ir mirtį... ir gyvenimą.
A.k.a. Zombie apocalypse / Cementerio del terror (1985).
Šitą filmą man labai rekomendavo net ne vienas žmogus, nes jis turėjo būt labai geras, tačiau man nepasirodė jis kažkuo įpatingas. Gal nuotaika ne ta buvo ar ką, bet gan sunkiai jis man praėjo. Ginkdie nesakau, kad šūdas, tiesiog labai cheesy ir tiesiog vidutiniškas jis man pasirodė. Tikrai ne toks, kurį labai rekomenduočiau kitiems. Na bet gal skonio, poreikių ir nuotaikos reikalas? :) Šiaip manau neblogai tinka prisiekusiems zombių fanams, dar jei norisi pasižiūrėt kažką seno ir pigaus. Būna juk, kad tokie norai užklumpa. Tačiau aš gal labiau pramogos norėjau šiandien, o šios Siaubo Kapinės - nuobodokas dalykėlis. Čia pasidrožt norintis vaikinai susiveža savo mergyčkas į apleista namą prie kapinių. Deja jom tokia romantika visai nepatinka, tad linksmintis jie nutaria kitu būdu - pavagia labai pikto bičo lavoną iš morgo ir kapinėse rituališkai įsodina į jį patį velnią. Tuo pat metu būrelis vaikų eina trick-or-treatinti ir nukėblina į tas pačias kapines. Vienas bičas labai pasiryžęs sustabdyti tą velnio įsikūnijima pavagia policijos mašiną ir pusę filmo važiuoja, o kai jau atvyksta vieton, veiksmas būna pasiekęs viršunę - zombių prisikėlimo sceną, kuri man ir buvo nuoširdžiai smagiausia / idomiausia per visą filmą. Be to važiavimo, kuris truko visą amžinybę dar norėčiau paminėti morge lavoną su batais ir vyruką grasinanti zombiams kryželiu, tuo metu rankose laikydamas milžiniška, tačiau kažkodėl neveiksmingą kitą kryžių :) Tos cheesy detalės tikrai smagios, bet visumoj prasidžiuginau mažokai. Taigi kaip jau sakiau, nėra labai prastai, tačiau nieko ir itin gero. Čia pirmos 10 filmo minučių...
Taip pat žinomas kaip "The blood of heroes" (1989). Gan kietas filmas iš tos "ateitis - žmonių moralė sudilusi" serijos. Fantastinis veiksmo filmas, kurį dėl vienos ar kitos priežasties galima būtų palyginti su Turkey Shoot, Running Man, Death Race 2000, Waterworld, Mad Max ir panašiais. Šioje vizijoje sutinkame burelį keliaujančių sportininkų, kurie siekia išmėginti savo jėgas elitinėje lygoje. Sportas labai grubus, lūžta kaulai, varva kraujas. Man prireikė daugiau nei pusės filmo, kad iš tiesų supraščiau taisykles todėl pradžioje buvo sunkoka sirgti už personažus tad ir žiūrėjos nuobodokai, tačiau kuo toliau - tuo buvo geriau ir filmui pasibaigus visgi noris pasakyt, kad čia jėga. Siekiamoje lygoje dalyviai itin stiprūs ir kviesti juos į iššūkį esą tikra savižudybė, tačiau herojai žinoma įsidrąsina, o to mes visi labai laukiame. Vietomis šitas filmas kvepia martial arts, vietomis sci-fi, gan įdomus mišinukas, su savitu pasaulėliu, kuris padarytas nebrangiai, bet įtaigiai. Atmosferą sukurti pavyko todėl ir įsijausti lengva, nors pradžioje taip ir neatrodė. Šiaip man patiktų daugiau smurto, bet "tamsos" čia pakankamai. Rekomenduotina jei patiko nors vienas ar daugiau aukščiau paminėtų filmų.
Kultinis 1985-ųjų Italų filmas prie kurio prisidėjo ir pats Dario Argento. Jau ankščiau mėginau jį žiūrėt, bet tuomet viso pamatyt nepavyko, šiandien prisiminiau kokia jėga ten kvepėjo tad pagaliau pasižiūrėjau iki galo. Man kaip siaubo filmų mėgėjui čia tikras saldainis, kuriam vos vos trūksta iki tobulybės. Galėčiau jį pavadinti itališku Evil dead sumaišytu su From dusk till dawn. viskas čia yra žiauriai krūta ir žiauriai "true", bet manau tai supras tik tie, kurie iš tiesų myli šitą žanrą ir supranta kas yra tikras zjbs oldskūlas. Garsiai grojantis heavy metal, klanai kraujo, demonų apsėsti zombiai, motociklai oh yeaaaah!!!!!! Tikras auksas nuo pradžių iki galo, be kalbų žanro klasika.
Itin keistas 2000-ųjų metų Japonų filmas. Keistas ta prasme, kad toks siurrealistiškas, bet tas siurrealizmas ne toks kaip daro pvz D. Lynchas, o toks ... kitoks. Savotiškas, pateiktas tvarkingai. Man regis apibūdinimui labai tinka angliškas žodis - Bizarre. Seansas buvo estetiškas, savotiškai gražus, bet tikrai negalėčiau pasakyt, kad lengvas, mat kažką itin nemalonaus turi šitas filmas ir pateikiu tai kaip teigiamą bruožą. Kažką tokio kraupiai nenormalaus ar paranormalaus. Net istorija keistoka apie spiralę, kaip pražūtį. Tos spiralės visur vaidenas, apsireiškia visokiomis formomis, nuo spiralės formos maisto iki dangaus susisukančio, tarsi juodoji skylė į patį niekį. Spiralės yra visur, tarkime, kad ir mūsų pirštų pagalvėlės. (!) O Čia savotiška spirale tampama ir įsuktam po mašinos ratu arba kaip viniotiniam susuktam skalbimo mašinoje ;) Taigi filmas labai originalus ir savotiškas, palieka gerą, stiprų, tačiau nelabai malonų ir keistą įspūdį. Labai vertas dėmesio.
Na taip, šitas pavadinimas - išties toks ;) Koks pavadinimas - toks ir filmas. 20-ies minučių trukmės, absurdiška zombių komedija su antisemitiniais juokeliais. Vakarieniauja sau ramiai neva tvarkinga šeima ir juos užpuola zombiai-žydai! Tuomet atsiranda kažkoks kietuolis pusiau žydas, kuris žino kaip su jais susidoroti :) Humoras gal biški ir lėkštokas, bet poroj vietų tikrai smagiai nusikvatojau. Atrodo filmas neblogai, be humoro atiduota šiokia tokia duoklė ir visokiems evil dead ir night of the living dead sakyčiau. Nieko įpatingo, bet smagu tokį pasižiūrėt, vien jau dėl originalios idėjos :) Šiaip jau manau gana ir treilerį pažiūrėt, kad suprast maždaug pilnai kas čia per daiktas.
Šviežias superinis šokeris iš Anglijos! Oh yeah baby kaip smarkiai papurtė. Galėčiau palyginti su tokiais filmais kaip Frontiere(s), Wolf creek, Storm warning, Broken ir taip toliau, bet čia viskas rimčiau ir smarkiau (matyt taip sakau tik dėl to, kad įspūdis šviežias ;) ir šiaip skiriasi vien jau tuo, kad istorija labiau galima realybėje, nėra kažkokių tamsoje glūdinčių maniakų ar bepročių šeimynėlės. Būtent tas faktas, kad čia tik žmogus žmogui - vilkas, kažkaip labai suaštrina įsijautimą, nes filmas kužda, kad taip gali nutikti ir tau, o net tas ežeras ir tas pliažas tokie Lietuviški... Turime tą patį aukos - persekiotojo santykį, tik čia viskas taip skaudžiai tikra ir įtikinama, kad net kvapą gniaužia, todėl "Edeno Ežeras" iškart užsitarnauja įpatingą vietą tarp panašių šiandienos siaubo filmų. Tik filmui dar prasidėjus ir nespėjus išlipti iš klišių jau esi įtrauktas ir sužavėtas, o tai liudija labai gerą kūrėjų darbą - vaidybą, montažą, režisūrą ir t.t. viskas praktiškai nepriekaištinga. Taigi vėliau kai prasideda siaubai, "gerieji" filmo veikėjai tau iš tiesų rūpi, todėl žiūrėt kaip jiem nesiseka visai nesmagu ir net norisi, kad jiem baigtųsi gerai (o juk būna ir atvirkščiai). Blogiukai irgi sakyčiau ne tipiniai ir labai puikiai čia atrodantys. Rezultatas tikrai puikus, kūrėjams pavyksta viskas ką norėta parodyti ir ką paprastai norima perteikti tokiuose filmuose. Mums baisu, nemalonu, mums verda kraujas, mums gaila, mus apima beprotystė, desperatiški sprendimai kartu su veikėjais. Net nesigauna sugalvoti būdu kaip jie galėtų išsisukti ar atrasti momentų kur jie pasielgė labai kvailai. Tai labai realistiškas trileris, su išspaustais visai įmanomais ir nemaloniais šiurpuliukais iš palyginti tikrai parpastos ir minimalios istorijos. Sukrečia taip, kaip tokie filmai ir turėtų, išties pavyzdinis atvejis, rekomenduotinas visiems. Nuotaiką žinoma gali ir pagadint, bet dėl to tokie filmai ir įpatingi! Kai viskas su filmu būna taip gerai, dažnai sunku ir plačiau kažką parašyt; Pamatyk! Siūlau žiūrėt filmą iškart, o treilerio nežiūrėty, na bet visgi
Kas yra D. Lynch'as visi prisimena išgirdę pavadinimą "Tvin Pyksas". Aš savo bloge jau rašiau apie Eraserhead ir Lost highway. Dabar prisiruošiau pažiūrėti ir naują Lynčo darbą - Inland Empire (Vidaus imperija). Na jau žinojau maždaug ko čia laukti. buvo ir ko bodėtis ir kuo žavėtis. Lynčo eksperimentinis kinas - visas savam stiliuj, nieko aiškiai suprasti negali, baisu nežinia ko ir vietom atrodo, kad tuoj viskas nuvirs į perdėto meniškumo pusę... bet nenuvirsta. Vienas draugas labai taikliai išsireiškė apie šitą filmą: atrodo, kad kažkas paėmė žmogaus smegenis, sudaužė jas į šipulius tarsi stiklines ir sulipdė atgal. Išties būčiau linkęs pritarti. Ir smegenys matyt buvo kątik po prastai nusisekusios lsd kelionės, sapnuojančios labai ilgą ir nemalonų sapną. Trys valandos siurrealistinių, košmariškų, nakrotinių ir labai tamsių vaizdinių, kurie vietomis tampa tokie kraupus, kad net šiluma pereina per kūną. Labai sunkus, tačiau įspūdingas filmas. Kaip trijų valandų ilgio, gražiai susuktas dark ambiento klipas. Toli gražu ne tiem, kurie nemėgsta kitokio/keisto/meniško/specifinio skonio kino (vadink kaip nori) ir ne lengvam vakarui su alučiu. Gerai Lynčui, kad gali šitaip sau leisti, po savo visur kur gerą vardą užsitraukusio serialo. Vargu ar kito eksperimentalisto filmus visi vargintusi taip žiūrėti ir į juos gilintis ;) Na, bet ką jau jis moka tai moka.
Amerikietiškas šių metų filmas, dar nesenai rodytas ir mūsų kino teatruose. Teko girdėti porą nelabai gerų atsiliepimų, todėl šiek tiek uždelsiau šią peržiūrią, bet treileris visgi intrigavo, smalsumas nugalėjo ir labai džiaugiuosi, nes man tikrai patiko. Nėra labai superinis filmas, bet 8/10 manau duočiau! Brangūs (ir tarkime dėl to kokybiški) apokalipitiniai filmai tikrai nesimėto bet kur, tad atsiradus progai išvysti dar vieną grėsmės visai žmonijai viziją beabejo sukyla smalsumas. The Happening gali nuvilti tuos, kurie laukia didžiulių sprogimų, griūvančių miestų ir panašių masinių scenų. Happening - daugiau tykus filmas, išsisukęs be didesnių išlaidų spec. efektams šiuo atžvilgiu gal palygintinas su Melo Gibsono "Signs", kur įtampa irgi buvo sukelta paprastomis, bet veiksmingomis priemonėmis. Kaip ir "Signs" čia irgi buvo pora "tuparylnų" vietų, kurių gal derėjo ir išvengti filmo labui, tačiau bendrai - šitas man labiau patiko. Mano galva jis gan originalus, ko šiek tiek trūksta naujiem amerikonų filmams. Aš jį matau kaip kažką tokio, kuo buvo tokie filmai seniau. Apie ką gali pasakyti "o vat čia tai gal ir ne stebuklas, bet turi kažką SAVO" kaip kokie filmai pagal S. Kingą ar panašiai. Na nežinau, aš čia tik taip svaičioju. Gal čia tas atvejis kaip su THE PLAGUE, kuris man atrodė superinis, o kitiem visai nuobodus ir vos vidutiniškas. Manau va čia ir bus tinkamiausias palyginimas kokį galiu sugalvot. Ne itin pompastiškas, bet visai šiurpokas, kraupokas tačiau kažkaip ir mielas filmas, kurį aš tikrai rekomenduočiau pasižiūrėt, bet gal kitiem ir nebus taip įdomu ir smagu. Kad į kiną nėjau nesigailiu, bet per teliką pasižiūrėt tikrai ganėtinai ispūdinga ir patrauklu.
Taip pat senokai taikiausi pasižiūrėt šitą filmą, nes vis atsitiktinai internete užtikdavau gerus atsiliepimus apie jį. Na filmas jau tikrai senas - 1968-ų metų, nespalvotas. Čia vaidina ir šauniai maivosi ir pats, dar jaunas Sidas Haigas :) Filmas gan kuklus, nėra kažkuo labai įpatingas, tačiau visai mielas ir maloniai žiūrisi. Kažkur buvau užtikęs komentarą, kad jis galėtu vadintis "house of 100 corpses". Na ir būčiau visai linkęs pritarti, nes atskirais momentais tai lyg senesnis Rob Zombie filmo prototipas-įkvėpėjas. Net detalės visiškai sutampa. Tačiau "house of 1000 corpses" tikrai nėra kopija ar koks remeikas, čia tik smagus pastebėjimas / duoklė / "referencas". Tačiau kaip matau remeikas jau yra/tuoj bus? Čia vizduojamas namas, kuriame gyvena šeimynėlė turinti įpatingą proto sutrikimą. Pas juos užsuka nepageidautinų svečių, tai namiškiai maloniai juos priema, pagal savo supratimą. Filmas dar žinomas kaip Attack of the Liver Eaters ; Cannibal Orgy, or the Maddest Story Ever Told ; Jack Hill's Spider Baby ; The Liver Eaters ir spider baby, The maddest story ever told. Na jeigu kam neramu - išties tai nėra meddest story ever told. Tačiau išsidrėbus ramiai pasižiūrėti klasiką, visai smagu.
Kaip ir naujas (2007) siaubiakas su šiek tiek militarizmo ir mokslinės fantastikos. Buvau girdėjęs, kad neblogas, bet tiesą sakant tikrai negalvojau, kad taip patiks! Žiauriai įdomus, įtraukiantis, originalus, kraują stingdantis pasišaudymas su šiurpiu, vaiduoklišku prieskoniu! Nors realiai panašumų ne daug, bet pati filmo nuotaika ir tai, kaip jaučiausi jį žiūrėdamas priminė man Event Horizon, tad kažkaip su juo ir norisi palyginti. Vietoj kosmoso veiksmo vieta čia - senas karinis bunkeris, tačiau jame irgi yra paslaptingas įrenginys, "messinantis" su kitomis dimensijomis. Daug nerašysiu, nes nenoriu spoilinti, bet užtikrinu, kad pasilakstymas smagus, baisus ir įspūdingas. Net jeigu įdėja gali pasirodyti truputi vaikiška - pastatymas tikrai išvaikys abejones - Outpost yra stiprus, šviežiena kvepiantis siaubo filmasm kuriam iki šedevro gal ir trūksta, bet pasižiūrėti tikrai verta ir smarkiai rekomenduočiau. Gal treileris šiandien bus iškalbingesnis už mane. Tiesa treileris gali pasirodyti ir prastokas, bet patikėkit filmas tikrai toks nėra.
2006-ųjų metų filmas, statytas A. Iskanovo - to paties rusų režisieriaus kaip ir kątik aptartas Philosophy of a knife. Jaučiasi, kad šitas ankstesnis, nors užmojai sakyčiau gan rimti. Nors ir su mažu biudžetu - režisierius kala drąsiai, nebijo eksperimentuoti, rezultatas slidokas, bet vis dėl to pavykęs. Visions of suffering - siurrealistinis, psichodelinis, narkotinis filmas, pradžioje lyg ir turintis sekamą siužeto giją, tačiau vėliau pasileidžiantis į visiškai nesuprantamus, šiurpius, o kartais net absurdiškus psichodelinių vaizdų pasaulius. Galėtu būti ir pusvalandžiu trumpesnis, nes dvi valandas kiek pabosta žiūrėt į visą tą pankovą pragaro viziją, tačiau įspūdis tikrai lieka, nes nieko panašaus į šitą filmą taip pat nesu matęs (Na gal pora vietelių priminė Lynchą, pora hellraiserį, o viena įpatingai - Phantasm ;) Šyzovas, šiurpus, absurdiškas ir ilgam įstrigsiantis videomenas, keistasis kinas. Ypač super, kad chebra idėjiniai ir patys viską daro. Tokiem talentingiem žmonėm davus daugiau galimybių (babkių), susilauktume manau ne vieno itin kokybiško šedevro.
LOL!!!!!11vienas Jau tikrai senokai neteko žiūrėti kažko tokio kvailo ir nepavykusio :D Atrodo, kad režisieriui būtu 10 metų. Šiame filme zombiai nors ir supuvę ir vaikšto zombiškai, tačiau turi stovyklą, kurioje laiko įkalinę žmones ir veisia juos ten, kad vieną dieną suvalgytu ir verčia juos dirbti laukus (kurie akivaizdžiai yra kažkokiam filmavimo komandos sode) ir liepia jiem praustis su muilu. O miškuose gyvena žmonės - pasipriešinimas: krūvelė "kietuolių" nuo kurių levumo, net juokas neėmė ir kai juos sučiumpa jis turi nekalbėti kitaip juos suvlagys. Ir tada ten buvo du broliai, o tada mergina laukinė, o po to ji mokėsi kalbėti ir bučiavosi, o po to paišė planaą ir kišo zombiui į kišenę, o po to sąmokslas, o po to sukilimas... Nu karoče :D Net mokantis vaidinti aktorius labai prastai atrodytu tokioj absurdo krūvoj, na o čia... ir kam gi bandyti pateikti visą tai rimtai? :) Labai smagu po pertraukėlės pasižiūrėt tokį nesamoningą trashą. Čia BEVEIK taip blogai, kaip ZOMBIE NIGHT :) Rekomenduoju jei norit vėjais išpersti valandą gyvenimo.
Šių metų, Rusų režisieriaus Andrey Iskanov filmas apie antro pasaulinio karo metu veikusią stovyklą 731. Su pasakojimu apie šią stovyklą esu susiduręs filme Man behind the sun ir susidurimas tikrai nebuvo malonus. Tiesa sakant jis buvo toks sunkus ir šokiruojantis, kad galiu pripažinti, jog Man behind the sun - tikrai vienas pikčiausių mano matytų filmų. Vien jau dėl to kaip jis papurtė - niekaip nepavyks jo užmiršti. Prie įspudžio dar prisidėjo ir pamėgtas power electronics projektas tokiu pat pavadinimu, atkreipkit dėmesį, kam idomu. Apie "Peilio filosofiją" sužinojau perskaitęs Slasher recenziją Lietuviškai štai čia. Rekomenduoju pasiskaityti. Pamačius siaubą keliančią skaičių kombinaciją iškart tapo smalsu, kaip gi šią istoriją perinterpretavo ir pateikė Rusų režisierius. Daug kankinti žadanti filmo trukmė - 4 su puse valandos!!! Ir nelabai maloniai nuteikiantis treileris (apačioje), privertė kurį laiką palaukti, kol ateis tokia nuotaika, kad ryžčiausi žiūrėti tokį dalyką. Dar toks failas įdomus, niekad nematytas .mkv, kurį vos vos paleido VLC ir tai be galimybės prasukti. Tai reiškia, kad reikėjo visą šitą sunkenybę peržiūrėti vienu prisėdimu, nors šiaip jau filmas turėtu būti iš dviejų serijų, nežinau kodėl riperis jas suklijavo. Sulaukiau nuotaikos, apsiginkalavau šaltais nervais ir su iškrypėlišku smalsumu vėl leidausi į padalinį "731". Šį kartą vizitas buvo kiek kitoks nei Man Behind the sun. Nors visas eksperimentų siaubas pateikiamas žymiai ilgiau, aukos kankinamos daug sadistiškiau, tačiau visas filmas aprengtas tokiu industrinio video klipo stiliumi, todėl šoko buvo kiek mažiau. Aišku smarkiai nemalonu žiūrėt į tuos tykštančius embrionus, sukepusias odas, ekstremalių temperaturų sumaitotas kojas, raunamus dantis ir taip toliau ir taip toliau, tačiau tas "industrialinis" viso to pateikimas sukuria tam tikrą distanciją nuo kančios ekrane ir primena, jog esi tik smalsus žiūrovas, saugiai tupintis namuose. Neabejoju, kad nemačiaus Man behind the sun ar nežinant ką čia dabar pamatysi, sukrėtimas turėtų būti itin smarkus. Sunkiai iškenčiau šitą seansą, tačiau jei lyginti, tai jau minėtas Honk Kongo filmas mane šokiravo labiau. Nemaža Philosophy of a knife dalis pateikiama ir kaip dokumentika, yra įdėta tikrų nuotraukų, filmuotų karo vaizdų, balsas už ekrano kartais papasakoja kas čia kaip ir dėl ko vykdavo, o be to yra paimtas ir vietomis įklijuotas interviu su kažkokiu Rusu dėde, kuris neva būdamas jaunas medicinos studentas, gavo progą pasitūsint, netoliese tų įvykių ir filme šį bei tą papasakoja. Aišku labiausiai ir sukrečia tai, kad manai jog tai kažkam nutiko iš tiesų, net pagalvot baisu, tačiau akivaizdu, kad Philosophy Of A Knife - daugiau darytas kaip siaubo filmas, o ne kaip istorijos pasakojimas. Faktai ir aplinkybės dažniausiai be didelių ceremonijų nustumiamos į šalį kai pradeda rodyti tai, ko kaip sakant "visi čia ir susirinkome". Begalinės, į galvą netelpančios, beprasmės kančios. Mirgesiai, spalvų pokyčiai, susilieja su kietu industriniu garso takeliu ir musių zvimbimu, stebint tykštantį nespalvotą kraują, kalnais virstančius mėsos gabalus ir lavonų krūvą sumestą sandėliuke, kažkaip iš tiesų apima filosofinės mintys. Negali geras keturias valandas vien baisėtis tuo, kas rodoma. Norom - nenorom imi gerėtis filmo estetika, jei galima čia taip pasakyti. Žinoma, viskas atrodo labai ištęsta ir bereikalingai pritempta, tačiau žinokit, jei filmas nebūtu tokios trukmės, jis tikrai nebūtu toks savotiškas ir neturėtų būtent tokio skonio, kokį turi. Tiesa, man gan stipriai trukdė tai, kad mano šūdina dėžė vos pavilko tą paslaptingą failą ir garsas kas kažkiek laiko įkyriai trukinėjo, tačiau tai nepakišo kojos suprasti, kaip gerai padirbėta su montažu ir garsu (mačiau CG yra atsisiūsti soundtrekas, reikės taip ir padaryt). Nors, tarkim ir menkavertis šitas filmas istorine prasme, tačiau menine prasme jis tikrai padarė didelį įspūdį. Turbūt dar nesu matęs nieko panašaus į šitą filmą. Visgi jei nutarsit šiuo filmu pasigasdinti, nusiteikit tikrai nemaloniam ir žostkam laiko praleidimui. Šitas filmas yra žiauriai šlykštus, šokiruojantis ir dėl to labai vertingas, kaip nerealus gore/exploitationas. Tikrai džiaugiuosi pasiryžęs save juo išmėginti.
Dar vienas visai naujas [2008] vaiduoklių filmas ir šį kartą netgi ne iš Azijos, o iš papraščiausios Amerikos ;D Jei norite kažko mistiško su taip vadinamasi "scares'ais", bet privengiat Azijietiškos egzotikos - čia vienas tų, kurie jums patiks. Labai pagirtinas tuo, kad puikiai išlaiko įtampą, vietomis buvo netgi labai baisu, nors mintis gan paprasta, bet veiksmas išrutuliotas įdomiai, laikas su filmu pralekia greitai ir maloniai. Na jei malonumas jum yra nervų gadinimas prieš ekraną sugniaužus kumščius iš baimės, kaip man ;) Istorija primena "Disturbia" - prasikaltusiai mergyčkai skiriamas namų areštas, kontroliuojamas aparačiuku pritvirtintu prie kojos. Nusikaltimas, tiesa, ne toks ir menkas - žmogžudystė. O nužudytojo vėlė (Su beveik "Helouvyno" siaubūno, Maiklo Mayerso, mordyte) laiks nuo laiko ateina įkrėsti herojei į kailį. Tačiau į kalėjimą ji grįžti nenori ir būdama stebėtinai drasi, lieka apsėstam name ir visaip stengiasi nemalonų įnamį išguiti. Už lango ją dar nuolat stebi asmeniškai įžeistas policijos pareigūnas, kuris matyt labai jau neturi ką veikti, nes stovi ten dieną - naktį. Jis vienas iš tų personažų, kurie atrodo itin kvaili, visiškai nesupranta kas vyksta ir nuolat gadina reikalus. 100 Feet - tikrai įdomus siaubiakas, kurį tikrai verta pasižiūrėti, bet turi ir itin siplnų vietelių. Siaubingai kvaila pabaiga, keletas žiojėjančių logikos spragų, keletas vaikiškai atrodančių epizodų. Tačiau vis dėl to sakote daugelis siaubo filmų kenčia nuo panašių bėdų? Na, teigiami "100 Feet" aspektai nusveria tuos kelis "šūvius pro šalį" ir vis dėl to įspūdis lieka geras. O už keletą scenų, net labai. Taigi drąsiai galima pasižiūrėti - laikas nebus išmestas. Platesniam susipažinimui galite paskaityti dar vieną recenziją Lietuvių kalba, kurią parašė Slasher, štai čia ---> http://www.siaubas.lt/100-feet-2008/
Beprotiškas 2005-ų metų cyberpunkas iš Japonijos, vienas iš tokių filmų, apie kuriuos galiu pasakyti, kad "dar nieko panašaus nesu matęs". Na galėčiau gatvėmis lakstančius goreborgus (čia vaidntus necroborgais ;)) susieti su metalu virstančiu Tetsuo veikėju, o išlietas upes kraujo sulyginti su The Machine Girl taškalyne, bet Meatball Machine, visvien yra trenkta ir nepakartojama patirtis. Persikeliame į beveik siurrealistinį pasaulį, kuriame siautėja žmones užvaldantys - pusiau mechaniniai parazitai. Jei vienas jų užšoka ant tavęs, itin nemalonios procedūros eigoje tu tampi kyborgu (ar ką aš vadinčiau gore-borg'u), pusiau žmogumi, pusiau mašina, kurios tikslas yra susikauti su kita tokia mašina, o pakeliui nudobti po kojomis pasimaišiusių žmonių. Į šį kominksinį veiksmą įsitraukia keista pora, kurios santykius šitame filme galima pavadinti itin keista meilės istorija.
