JIGOKU a.k.a. HELL

Visai idomi old skūlinė, 1960-ųjų, Japonų pragaro vizija. Jaučiasi tas senumas, visgi filmui jau 50 metų, idomu paragauti ir senesnės, daugiau klasikinės, jų kultūros. Iki vidurio nebuvo labai idomu, bet žiūrėjosi kažkaip jaukiai, o vėliau kai prasidėjo tos pragaro scenos tai visai kietai pasidarė. Labai idomiai, teatrališkai pavaizduotas tas tradiciškai įsivaizduojamas pragaras. Gyvenkit gražiai ir nenusidėkit, nes pakliūsyt į nelabai malonią vietą ;) Dar idomus pastebėjimas, kad pas juos nuodėmė yra vaikui mirti ankščiau už savo tėvus ir būtent už šią nuodėmę irgi yra speciali bausmė pragare! Na nepasirodė man labai super filmas, bet turint omeny, kad old skūlas tai tikrai gan idomus, originalus ir įsimenantis. Gal biški ir prailgo, bet, kaip rašo durnuose testuose su penkiais atsakymų variantais - labiau patiko nei nepatiko.

ISOLATION

2005-ų metų Airių/Anglų produktas, kurį galima prilyginti legendiniam Carpenterio The Thing, tiek turiniu, kiek "nuotaika" ir "išvaizda". Aišku nesakau, kad visiškai prilygsta ar yra vienas ir tas pats, bet The Thing, Alien ir panašių filmų fanai turėtu suklusti. Čia veiksmas rutuliojasi gan lėtai, nėra daug veiksmo scenų, bet tas prideda kažkokio gyvenimiško realumo, o įtampa ir kraupumas išlaikomas visą filmą. Jis tamsus, nejaukus, permirkes nemaloniomis, gličiomis emocijomis. Tikrai šlykštoka, įsijautus, net norisi pakelt kojas nuo žemės kai pagalvoji ar nėra ten kokio gyvio. Ne pretenzingas, bet labai stiprus ir toli gražu ne malonus siaubiakas. Rekomenduoju nepraileisti.

MARTYRS

Dusinantis 2008-ųjų shockeris iš Prancūzų, kurie rodos vis labiau stebina savo žiaurumo atvaizdavimu. O brol, tokius filmus reikia žiūrėti mažomis dozėmis, antro tokio iškart tikrai neištverčiau. Kažkaip net norisi skirti atskirą atšaką tokų kokybiškų, rimtos nuotaikos filmų, kurių horroras atremtas vien į neapsakomą žiaurumą, nežmogiškumą. Čia patektu visi tie Frontiere(s), Eden Lake, Broken ir t.t. Pavadinčiau juos "filmais, kuriuose žmonės labai negražiai elgiasi vieni su kitais" ;) Ir Europiečiai labai gerai tą daro, pasivydami ir nežmoniškus Azijos smurto festus, kaip all night long 2 ar kokį Kichiku Dai Enkai. Martyrs ("Kankiniai") iš karto, be jokių kompromisų, įsviedžia žiūrovą tiesiai į kruvinos beprotybės piką, dar nespėjusį suprasti, kas čia/už ką/kodėl. Filmas įpatingas tuo, kad per visą savo trukmės laiką nelabai ir leidžia atsipūsti, atrodo, kad pradžioje įkvėpi oro ir turi išlaikyti nekvepaves iki pat pabaigos. Po to belieka tik smarkiai atsidusti. Jausmas toks tarsi kas nei iš šio nei iš to trenktų į dantis, o po to su kerzu pusantros valandos spardytų į kiaušus! Net ir daugiau tų siaubo filmų mačius, taip kokybiškai ir aršiai pateiktas smurtas perduoda tam tikrą nihilizmo jausmą ir verčia klausti savęs "ar mums nuolat reikia aštrinti dirgiklius, "didinti dozę" dėl savo vis labiau atbunkančių pojūčių"? Gal graudu prisipažinti, bet tai - faktas. Kita vertus, juk šis nihilizmas gali būti suprantamas kaip papraščiausias realizmas, natūralizmas. Gvildenama tema - neapsakomai žiauri, smurtas, kančia realybėje niekaip negali būti gražūs ar idealizuojami, tad kodėl gi meno kūrinys turėtų vengti apeiti šiuos reiškinius? Martyrs smūgis - tiesiai į tai, brutalus, ciniškas, be kompromisų. Į pabaigą paaiškėja, kad visa ši bjaurastis net gi ne "šiaip sau", o dėl "didingo tikslo", kas man taipogi pasirodė itin ciniška ir bjauru (Kažkas gal sakys, kad tai visgi idealizavimas, bet aš nesutikčiau. Sveiko proto žmogui tai vistiek suveiks atvirkščiai). Be abejonės vienas geriausių praėjusių metų siaubo filmų, kuris tiesiog "sumuša" žiūrovą, taip, kaip sugeba retas siaubo filmas, panašia tema. Pagaliau pats jautiesi kaip praėjęs tam tikrą šoko terapijos seansą, kratytas elektra ir pradėjus bėgti pabaigos titrams, sutinusiu veidu giliai atsidusti "išganytas", sau panosėje: "pyzdėc"...
Stipru kaip druska ant žaizdos. Nenustebčiau jei daug kas tiesiog išjungs nebaigęs žiūrėti. Bet aš kaip visada džiūgauju perbėges per tokį laužą.

BATTLE ROYALE

2000-ųjų smūgis iš Japonijos sučiupes mane už atlapų ir prikaustęs prie ekrano visas dvi valandas taip, kad net nusimyžt nėjau iš to kaifo! Tikrai nerealus, labai įviariapusiškas ir neabejotinai žavingas filmas, tikras žanro pavyzydys. Kalbu apie "mirtinų žaidimų" filmus, kur kokių nors realybės šou ar turnyrų forma dalyviai turi išskersti vieni kitus, kad išgyventų. Šitoks yra Battle Royale. Klasė mokinių prievarta įkalinami izoliuotoje saloje kur per tris dienas turi vieni kitus nužudyti. Dalyviu virš 40 ir patikėkit, filmo kūrėjai leidžia jums nesveikai mėgautis ne tik kiekvieno jų agonija, bet supažindina ir su drama: praeitimi, santykiais, meilės istorijomis, net sapnais. Nors žaidimas ir žudymai tikrai žiaurūs, filmas pamažu persismelkia visa nuotaikų spalvų palete, kuria pabaigoje nutapomas nuostabus bendro įspūdžio paveikslas. Tai ne tik puikus gore/action flickas, bet ir prasmingas filmas, paliekantis kažką viduje po peržiūros. Kažką smagaus, kažką net mielo, kažką graudaus ar net estetiškai gražaus. Daugialypis ir labai turiningas piktas nuotykis. Be to labai įvairus ir patrauklus vizualia prasme, o ir garso takelis be priekaištų. Jei nebijot ciniškų, žiaurių žudynių sportiniais sumetimais vizijos, tučtuojau čiumpat savo davinį su ginklais-staigmenomis ir marš į Battle Royale salą! Neabejotinai 10/10 ir vienas iš Azijos must-see.

UNBORN BUT FORGOTTEN

2002-ų siaubukas iš Pietų Korėjos. Toks gan lėto veiksmo, sėlinantys momentai nelabai jaukūs, bet realiai nieko tikrai baisaus. Šiaip gan vidutiniškas filmas ir buvo tikrai nuobodoka. Tarp viso to j-horroro stoja į ilgą eilę arčiau galo. Nelabai turiu ką ir pasakyti, kokybiškai viskas atlikta, bet nepamaišo dvigubo greičio peržiūros funkcija, o gal tiesiog labai ne ant tos nuotaikos pataikiau. Nežinau, manau rytoj jau neatsiminsiu kas slypi po šiuo pavadinimu.

SLEEPAWAY CAMP 3: Teenage wasteland

Trečiasis filmas apie Andželą - stovyklautojų žudikę. Prasčiausia iš kolkas matytų dalių, [1 ; 2] bet gal ir nieko keisto, visgi istorija gan tuščia ir visos šito filmo dalys tokios tiesiog "fainos prie alaus". Na ir šita prabėgo gan greitai, nieko nepraleidi nuėjęs į tualetą, nepaspaudęs pauzės... Toks mielas, jaukus paprastas slasheris, ne šūdas, bet nieko įpatingo tikėtis nereiktų.

BABY BLUES

Praeitų metų amerikietiškas trileris pasakojantis neva tikrą istoriją apie tai kaip atokiam vienkemy, vienos šeimynos mamytei pavažiuoja stogas. Tėvas išvykęs dirbti, šeimoje keletas vaikų, nuo pat filmo pradžios su mama aiškiai kažkas ne taip ir po keletos atsitiktinių, nelabai aiškių haliucinacijų jos protelis galutinai pasimaišo ir jai labai prireikia nužudyti savo vaikus. Panašių istorijų ir Lietuvoje teko girdėti, kas čia man patiko tai, kad nelabai gilinamasi į tai kodėl yra kaip yra, o įšokama praktiškai iškart į pačią mamos siautulio naktį. Prieš tai tiesa parodomi keletas mamytės gliūkų, jie niekuo nepagrindžiami, bet man pasirodė, kad savyje turi kažką krikščioniško. Taigi mama (kuri atrodo kažkokia erzinanti nuo pat filmo pradžios) čiumpa kapoklę ir puola savo vaikus. Tai tiesiog tokia paprasta baisi istorija, kurią galima papasakoti labai trumpai, na, o čia su smulkmenom pritempta iki viso pilnametražio filmo. Jei žiūrėti kaip į rimtą, tamsų siaubo pasakojimą tai įspūdis skystokas: vaidyba vietomis nekokia, scenarijus, aktorių eilutės atrodo silpnai ir kai kurios vietos labai nepavykę, bet iš kitos pusės - buvo tikrai neblogų momentų ir pažiūrėjau iki pabaigos gan susidomėjęs. Keletas vietų man pasirodė juokingos, nežinau ar jos turėjo tokios būti. Be to kaip suprantu tai režisieriaus (režisierių) debiutas, tad gal bendrai žiūrint ir visai nieko, ateitin įdėt vilčių galima. Na bet nepaisant keletos tikrai gerų kadrų (vieną įdėjau čia) man Baby Blues pasirodė gan vidutiniškas filmas, kurį greit užmiršiu. Manau reikėjo arba rimtesnio pagrindo įtampai kurti arba daugiau brutalaus chaoso šokui sukelti. Dabar gi toks mėtymasis nuo vieno prie kito, nė vieno iki galo neišpildant. Gal kažką labai sukrės smurtas prieš vaikus, na bet aš buvau nusiteikęs kažkam aršesnio :)

FEAST 3: The Happy Finish

Ir paskutinė pašėlusios Puotos [1, 2] trilogijos dalis. Taipogi toliau tęsia istoriją nuo ten kur ji baigėsi ir išlaiko visą tą exploitationinę mėsmalę. Absurdas čia gal jau kartais pasiekia, net naujų Japonų gore filmų lygį, kuo tikrai džiaugiuos, nes labai reikia žmonių, kurie gali taip pavaryti ne tik azijoje. Tikiuosi nesiliaus šitas režisierius tokią temą stumt (nors Feast 4 gal jau nereikia). Dabar bendrai peržvelgus visas tris dali jos visos kažkuo gal ir skiriasi, tačiau nenorėčiau skaldyti šio bendro įspūdžio kurį patyriau, todėl kažkaip smagiau galvoti apie tris FEAST filmus kaip tris serijas. Todėl ir jums labai rekomenduoju žiūrėti visas tris dalis iškart, susidaro nereali patirtis. Visiškas must see gore ir exploitation fanams, labai dėkoju siaubo mėgėjams, kurie parekomendavo man šitą trigubą stebuklą. PUOTA!!!

FEAST 2: Sloppy Seconds

Puota tęsiasi. Jau praeitais metais išėjusi antra trilogijos dalis man dar labiau patiko už pirmąją. Jos kažkiek susiję - antra dalis prasideda toj pačioj vietoj, kur mus paliko pirma, įjungiama naujų veikėjų, kas savaime suprantama - juk anie beveik visi buvo išskersti. Taip pat, pirmoji dalis vyko sėsliai - vienoje vietoje, na, o čia monstrų apokalipsė jau išsiveržia į gatves, kur verda tikras, kruvinas chaosas. Čia regis dar daugiau to persūdyto smurto nei pirmame, žiūrovą stengiamasi kuo labiau supurtyti pasitelkiant visokius smagius exploitationiškus pokštus: siaubingomis mirtimis miršta tie, kas mažiausiai nusipelnė, kai kas išvis labai ilgai nemiršta, kad parodyti kuo daugiau kančios, kuri vėliau tampa net biški absurdiška mūsų visų smagumui, na ir visa kita - papai, motociklai, tatuiruotės... Na, žinokit, aš manau nemažai jau matęs to kino "purvo", bet žiūrėdamas šitą valgiau tokį rieboką patiekalą tai tikrai, net pasidarė biški bloga :D Visiškai, absoliučiai nerealu, negaliu sulaukti trečios dalies todėl tuoj pat ją surysiu ir pirštus apsilaižysiu! Pati tikriausia nesveikai smagi goro puota!
Tikrai, kad "FUCKING AWESOME"!!!

FEAST

Pramoginis 2005-ųjų gore smagumynas iš Amerikos. vienas iš tokių filmų, kurie prabėga tarsi 20 minučių, palikdami tik saldų, dvasinį, "proto-išeiginių" orgazmą. Tokių filmų mes norime dar ir dar, todėl džiugu, kad manęs laukia du tesiniai. Formulė čia labai paprasta, be jokių paslapčių - tarsi "Žemės virpesiuose" ar "nuo sutemų iki aušros" antrosios filmo pusės situacija - būrelis žmonių, be didelių ceremonijų, brutaliai užspaudžiami į kampą ne aišku iš kur atsiradusių šlykščių padarų. Jokios gilesnės minties nėra tik labai kruvina naktis įtraukianti žiūrovą kaip karusėlė. "Būm! Tykšt!!!". Žmonės užsikala bare, nagli monstrai bando patekti vidun, o kai įkiša savo šlykščius snukius, pilasi daug kraujo, nukrenta galūnės ir t.t. Panika savaip veikia ir žmonės, šie patys moką pasigadint situaciją. Trumpai tariant - super pašėles siaubo traukinukas, be bereikalingų smegenų po kurio atrodo, kad veidas pačiam aptyško kraujais iš ekrano. Gal ir ne dešimtukas, bet arti. Dar vaidina Henris Rolensas. Čia treileris, kuriame pateikta ir kažkokia priešistorė, kurios filme nebuvo.

LET THE RIGHT ONE IN

Nuostabi, subtili praeitų metų siaubo drama iš Švedijos. Toks filmas, kuris turėtų patikti ir siaubo žanro "skeptikams" t.y. žmonėms, kurie galvoja, kad siaubo žanras kvailas, miręs ir t.t. Filmo atmosfera unikali, hipnotizuojanti ir literatūriška. Su kiekviena minute susidaro vis pilnesnis ir žavingesnis bendras vaizdas, kuris gale palieka tokį pergalingą jausmą, kaip perskaičius gerą gerą knygą (o juk užrašas ant plakato teigia, kad jis ir yra pastatytas pagal knygą...). Nenoriu išduoti visiškai nieko, tad detalių neaptarinėsim, pasakysiu tik tiek, kad klasikiniai siaubo atributai čia aprengiami didingais, gražiais draminiais rūbais, todėl filmas žavi ir sukrečia, tai kas kituose filmuose panašiom temom gal juokinga ar net kvaila, čia atrodo gilu ir kraupu. Kraupu ne ta prasme, kad bus baisu žiūrėti, bet ta, kad filmas verčia susimastyti apie tai koks iš tiesų turėtų būti siaubo personažų gyvenimas (egzistavimas), į kurį retai, kada sugebama žiūrėti be šypsenos, o juo labiau perteikti nuotaiką ir žiurovui. Trumpai - į siaubo žanrą čia pažvelgta labai, labai rimtai ir tai turėtų būti pavyzdys. Deja holivudui ne tas galvoje, bet kam mums jo reikia, mes juk, skirtingai nei jie, mokam skaityti subtitrus.
Labai graži ir įtraukianti siaubo drama, apie kurią nesugalvoju nė vieno blogo žodžio.

GUTTERBALLS

Old skūlinių exploitationų dvasia alsuojantis visai šviežias, 2008-ųjų Kanadiečių filmas GutterBalls pradžioje atrodo kaip gan mėgėjiškai susukta komedija paaugliams. Daug keiksmų, regis daug beskonybės ir kiek panašu į Tromos trashą. Tačiau jau per pirmas 20 filmo minučių jis staiga grubiai persimaino su stirpiai kvapą gniaužiančia nepridengtos seksualinės prievartos scena, kuri net leido prisiminti kokį I spit on your grave. Ir visas filmas toks - siužeto linija gan puskvailė, absurdiška ir veiksmas nedaug skiriasi nuo kokio kvailo filmo paaugliams amerikiečiams, bet kitą akimirką ir vėl mes užpuolami nesveiku gore, atvirom sekso scenom, trumpai sakant - neadekvačiai :) Taip susidaro labai įdomus ir savotiškas, sarkastiškas efektas, kuris leidžia išskirti šitą filmą iš kitų. Veikėjai dar tokie prikolni irgi nepavadintini klišiniais. Muzika ir bendra filmo atmosfera man pasirodė orientuota į panašius aštunto dešimtmečio filmus, tas sakyčiau irgi pavykę. Tarsi žiūrėtum seną, keistoką exploitationą, su paaštrintu violencu. Savotiškas filmėcas, bet man labai patiko. Anyway, not for normal people.

ESKALOFRIO a.k.a. SHIVER

Kietai kalė Ispanai su 2008-ųjų SHIVER, filmu, kuris prikaustė ir išlaikė išsižiojusį, įsispitrijusį į ekraną iki pat pabaigos. Nors ir apibrėžiamas kaip paprastas siaubo filmas, čia gerai išlaikytas tas netikėtumo faktorius ir maždaug iki vidurio iš tiesų nesupratau, su kuo gi veikėjai turi reikalą. Tas labai įtraukė ir užkabino, o po to labiau leidžiamasi į tas vadinamas "tradiciėmis" siaubo fiškes - sėlinimą, laukimą, nemalonų susitikimą... ;) Visa tai čia atlikta nepriekaištingai, buvo ne tik labai idomu, bet ir baisu! Vaizdai labai gražiai nufilmuoti ir pateikti, apskritai sunkiai rastum prie ko prisikabinti. Tikrai pavyzdinis šių laikų siaubiakas, o dėl minėto netikėtumo, kad nesupranti "kuo" bus gasdinama, nieko nesakysiu ir apie istoriją. Užteks trumpai - filmas superinis, gal nėra tarp visų laikų "must see", bet tarp naujos kartos siaubiakų - stiprus dalyvis!
Ispanai dabar ruošia ir [REC] tęsinį. Nagi laukiam, žiūrėsim.
Daugiau apie Shiver Lietuviškai galite paskaityti čia http://www.siaubas.lt/shiver-eskalofrio-2008/

DEATH MACHINE

Tpfu, pagaliau baigėsi! :D
Koks aš laimingas matydamas pabaigos titrus. 1995-ųjų "Mirties Mašina" - mano mėgstamiausio filmo apie vampyrus - BLADE režisieriaus Stepheno Norringtono darbas, regis ir debiutas. Labai, labai kvailas filmas ir savotiškai smagus dėl savo debiliškumo. Galėtų tik būti valanda trumpesnis tai būtų labai gerai! Bet dvi valandos tokių nesamonių tai jau neblogai įgriso. Šiaip užkabinta neblogų dalykėlių, blogietis gan žavus, "metalo ir žiežirbų" scenos galingai atrodo, bet viskas sukišta į tokį durnos, durnos komedijos rubą ir gaunasi gan keistas mišinys - lyg ir rimta mokslinė fantastika, lyg ir beprasmis absurdas. Taigi žvengiau, žvengiau, bet gale supratau, kad labai beprasmiškai praleidau šitą laiką. Smagu, kad šitas filmas toks blogas, nepavadinčiau jo nežiūrimu ar šiaip šūdu, bet oi tikrai tikrai ne kiekvienam. Nusiteikit kiek ištemptam puskvailiui cyberpunkui, be jokios didelės prasmės su humoro jausmu, panašiu į Dark Star ir gausit ko norit. Jei ieškot rimto sci-fi, nesivarginkit. Nors pinigų būtų užtekę ir tokiam! Taigi idomu kaip čia yra: ar "mėginom, bet nepavyko" ar "išsidirbinėjom ir kažkas visai gavosi"? :) Gal ir prikolna savotiškai... Ypač jei man būtų penkeri.

STALKER

Post-apokaliptinė rusų kino klasika, 1979-ųjų Tarkovskio - Сталкер. Tikrai magiškas filmas savo nuotaika, atmosfera, erdvėmis, genialiai sukurtomis praktiškai iš nieko. Ypatingas kameros darbas, bendras vaizdo pateikimas sudaro hipnotizuojančią ir unikalią vizualinę patirtį. Taip pat ir muzika, sakyčiau smarkiai pralenkusi savo laikmetį. Išvis šitas filmas smarkiai pralenkęs laiką. Net ir šiandien žiūrint jis visai nekvepia kažkokia seniena. Manau sovietmečiu jis turėjo būti sutiktas gan neigiamai, nežinau ar tiesa, bet vienas pažįstamas minėjo, kad Tarkovskis buvo neretai bepročiu pavadinamas. Na, o mano supratimu šis filmas slepia gan stiprią filosofinę potekstę, nuolat provokuoja tam tikrus apmastymus ir skatina mus klausti. Kai kurios scenos "plaukiančios", filmas gan ilgas - dvi su pusė valandos, bet labai neprailgsta tikrai, kažkas vis naujai sužadina susižavėjimą, o kartais tai labai paprasti kinematografiniai, sakyčiau netgi teatriniai "pokštai" - žaidimai šviesomis ir panašiai. Čia aukštesnio lyio mokslinė fantastika, ne tokia, kuri tik parodo ką nors "futuristinio", bet tokia, kuri įpina žiūrovą į sudėtingas žmogaus ir pasaulio sąntykio dilemas, pasaulio po tam tikros pabaigos. Istorija pasakoja apie žmogų, pravedantį norinčius į nelegalią zoną. Zoną, kurioje nėra jokių žmonių, kur tikrovė fiziškai kinta, tarsi būtų gyva, reaguoja į atvykėlius. Tenai stūkso kambarys, kuriame išsipildo patys giliausi troškimai, tenai ir keliauja veikėjai - mokslininkas, rašytojas ir jų vedlys - stalkeris. "Zona" padeda jiems reflektuoti kas jie yra, ką jie daro, dėl ko jie gyvena, ko jie iš tiesų nori ir kas žmogus per padermė apskritai. Filme viskas labai subtilu, o čia būtent to ir reikia. Nereali, unikali atmosfera neleis pamiršti Stalkerio, tamsaus, liūdno ir gražaus filmo.

LETTERS FROM A DEAD MAN

Rusiškas 1986-ųjų post-apokaliptinis filmas (Письма мёртвого человека). Labai nuotaikingas (niūrumo prasme), be galo lėtas, ramus, vietomis sakyčiau rusiškasis Threads.
Čia daugiau tokia fantastinė drama, daug veiksmo ar kažkokių super efektų tikėtis nereikia. filmas nelengvas, reikia susikaupti ir įsijausti, bet šiaip įspūdis nuostabus. Tokia nyki atmosfera, taip pilka, šalta, graudu ir beviltiška. Tikėtina, kad taip ir atrodytų pasaulis po apokalipsės. Šio filmo vizija - pasaulinį branduolinį karą išgyvenę žmonės, tūnantys požemiuose. Čia iššaukiamas visas jų liūdnas žmogiškumas, tokiu labai paprastu ir artimu, dramatišku būdu. Filmas ramus, kuklus, bet labai paveikus. Keliantis daug minčių apie bendro žmonijos judėjimo (kur link?) ir individualaus žmogaus mąstymo susidūrimą. Ką gali paprastas vienišas žmogus? Ką mums reiškia pasaulis netekus tų, kurie mums brangūs? Ir tuomet, kas mums yra tikrosios vertybės? Labai dėmesio vertas filmas, kuris liks atmintyje ilgesniam laikotarpiui.
Čia filmo pabaiga, tad jei rimtai ketinate žiūrėti filmą - šito video nežiūrėkit.

THE DAY EARTH STOOD STILL (2008)

Naujoji, daug kainavusi Diena kai apsišiko žemė versija, su Keanu Reevesu ir mano mylima Kathy Bates. Na krūtas čia gal filmas, bet nieko daugiau. Senoji versija nors buvo labai cheesy, bet turėjo įdėja ir žavesį. Čia šių dalykų nėra, tad jie užkišti milijoniniais efektais. Man aišku labai smagu žiūrėt kaip griūna pasaulis arba į tą didelį kietą robotą, bet šiaip jau šitas filmas tuščiaviduris holivudinis saldainis. Daug blogąja prasme holivudiškų vietų, nemažai nesamonių ir iš originalo paimta idėja, kuri neišsakyta iki galo. Blogiausia filmo dalis tai tas šūdinas, mandras vaikas gudročius ir ta jo niekam neidomi drama su mirusiu tėvu, kuri suryja pusę filmo laiko.
Nors žiūrėt labai idomu ir smagu, tai tik dėl brangių efektų. Karoče nelabai rimtas pop filmas popkornai koka kola. Smagiai užmušė laiką belaukiant Transformerių 2 ;)

ELECTRIC DRAGON 80.000V

2001-ų metų filmas, Japonų režisieriaus Sogo Ishii. Galima sakyti trumpametražis, truputi daugiau nei 50 minučių, juodai baltas. Toks išprotėjęs, siautėjantis, cyberpunkinis stuffas apie bičą, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo elektros įtampos, kurią jis iškrauna siautėdamas su elektrine gitara. Labai ryškaus siužeto ir nėra, daugiau tokia pokšinti pankova beprotybė, bet trumpai kalbant jis sutinka kitą, panašų į save, (Griaustinis Buda!!!) tas be didelio pagrindo užsirauna, tad abu jie stoja į žaibais blyksinčią ir žiežirbom byrančią kovą!
Patiks tiem, kam patinka "išprotėję" azijos filmai. Man tai jėga, bet ne dešimtukui. Smagiausia žiūrėti kaip magiškai jis draskosi su savo mylima gitara!

RED SANDS

Dar garuojantis, šių metų, Dead Birds režisieriaus filmas apie grupelę samdomų amerikonų kareivių, užstrigusių islamiškame krašte ir susiremiančių su vietiniais demonais. Labai nejaukus, gerai sukaltas filmas, kurs nepaisant poros trūkumų privertė mane prakaituoti prilipus prie ekrano. Šiaip vertinti galima panašiai kaip ir dead birds, jei anas nors kiek patiko tai patiks ir šitas, čia formulė gan panaši - izoliacija, kraupūs garsai, dvasios, laukimas... nors konceptualiai šitas filmas gal artimesnis kokiam Outpost (kam šitas patiko, tai red sands - must see) ar R.point. Minėti trūkumai tai gal keli nepavykę kompiuteriniai efektai, bet man asmeniškai jie nė kiek netrukdė. Visgi žinau, kad bus žmonių, kurie dėl jų spjaus į šį filmą, na bet whatever. Žiūrėjau tamsoje tai tikrai labai nejaukiai jaučiausi, lyg drauge su veikėjais būčiau atsidūręs tam smėlio užpustytam užkampy, iš kurio jie negali ištrūkti. Demonas neva esąs beformis, tad tai kas juos puola yra daugiausiai psichologiniai dalykai, tie gliūkai smagiai žiūrisi, o pora "ištysiusių" efektų man net maloniai priminė išgirtą, košmariškąjį D@bbe. Šiaip nėra čia idealus filmas, bet man tikrai buvo jėga. Ir tikrai idomu ir net baisu. Smarkiai rekomenduoju siaubiakų mylėtojams, visai krūti šitie kūrėjai atrodo, tikimės ateity dar ką išspaus įdomaus. O čia kolkas iš šviežiausios horror produkcijos neabejotinai smarkiai vertas dėmesio kūrinys. Bet kultinis nebus.

GIN GWAI 10

Trečiasis brolių Pangų "Akies" [1, 2] filmas - "Matyti vaiduoklius 10", dar žinomas kaip The eye: infinity. Kitaip nei pirmose dviejose dalyse, šioje įmaišoma daug keistoko humoro ir net fantasy elemenų. Nebesistengiama statyti rimtos vaiduoklinės istorijos, o tiesiog leidžiamasi į linksmus eksperimentus. Būrelis jaunuolių mėgina įvairiausius būdus dvasioms išsikviesti. Visi jie daugiau mažiau veikia ir šis filmas gaunasi kaip kratinys tokių "pasišokimų" su vaiduokliais. Pangai turi babkių, tad atrodo visi tie žaidimai tikrai gražiai ir filmas žiūrisi lengvai ir maloniai. Linksma, tik, kad galima sakyt apie nieką. Fun with ghosts ir tiek. Tad nusiteikit pamatyt kažką kitokio nei įprastos asian vaiduoklių siaubo kino istorijos.
Ištraukėlė: