THE FRAME

Jei kas prisimenat tokį gražų, labai vykusį filmą Ink, tai štai jų kūrėjų naujas darbas The Frame. Vėl tikrai originalus ir šviežias, estetiškai nuostabus ir atmosferiškas meno kūrinys, kuris parodo, kad tikrai yra ir Amerikoj išskirtinai mąstančių gamintojų, nebijančių imtis rimtų, drąsių idėjų, nepriklausomam kine, ir galinčių sulipdyt tokį puikų reginį. Meistriškai padarytas tripas su keliais klodais emocinių ir filosofinių linijų, bei potekstčių tikrai ras savo gerbėjų būrį ir aš būsiu tarp jų. Provokuojantis, smegenėles sukrečiantis žvilgsnis į mūsų gyvenimus, tarpusavio santykius, mūsų ir mūsų "kūrėjo" santykį ir panašiai, pasitelkiant kiną ar trečio asmens dėstomą istoriją, kaip įrankį.

Turime Aleksą - vyruką, ne iš gero gyvenimo, turinti dalyvauti kriminaliniame pasaulyje ir Sam - vienišą, tamsią praeitį užgniaužusią paramedikę, besistengiančią gyventi teisingai. Įdomumai prasideda tuomet, kai paaiškėja, kad Sam - tik realybės šou apie paramedikų komandą dalyvė laidos , kurią Aleskas žiūri namuose, o jis pats, tėra kriminalinio draminio serialo, kurį mėgsta žiūrėti Sam - aktorius. Staiga jie ima bendrauti, paslaptingos jėgos televizoriuje pagalba, patys nesuprasdami kas vyksta ir nei vienas nenorėdami pripažinti, kad yra tik kažkieno fikcija. Abu jie yra tikri ir abu jie yra sugalvoti. Taip jis stebi ją, ji stebi jį, o mes stebime juos abu.

Interpretacijų apie tai kas čia iš tiesų vyksta galima priraityti daug, bet aš žiūrėdamas mėgstu susidaryti tokią asmeninę emocinę patirtį, tad rekomenduoju taip daryti ir jums, nes Frame tikrai turi ką pasiūlyti įvairialypiam skoniui ir kažkuo pamaitint įvairias mintis, bei idėjas. Nepatiko tik tai, kad filmas gana ilgas ir dėl savo "atmosferiškumo" veiksmą vysto gana lėtai ir kartais nuobodžiai. Kartais apima toks jausmas, kad kažką bandoma pasakyti per lėtai ar pakartoti per daug, tačiau verta išlaukti tuos nuobodžesnius momentus, nes kulminacija tikrai galinga tiek vizualiai tiek emociškai. Aš pabaigoje buvau gana sugniuždytas ir priblokštas, jei ne dėl pamatinių ir egzistencinių filosofinių klaustukų, tai bent jau dėl to kaip vaizdiškai viskas išspręsta. Jei nebijote truputi mieguisto ir tuo pačiu hipnotizuojančio dėstymo, galite čia rasti tikrą šedevrą.

8/10

DEVIL'S TOWER

Nežinau kodėl aš žiūrėjau šitą filmą, gal jau pasiilgau Anglijos. Filmas tikrai prastas visomis prasmėmis. Tiek savo išvaizda, tiek siužetu, tiek vaidyba, tiek režisūra. Labai ne koks rezultatas, nors matosi, kad daryta nuoširdžiai ir tas, kaip visada, jaučiasi. Kažkas privertė iki pabaigos mane pažiūrėti šitą reikaliuką, bet pabaigon jau nuoširdžiai pats šaukiau fucking hell!, kad tik kuo greičiau pasibaigtų. Tikras jovalas, neaišku ar bandyta daryt rimtą siaubiaką, ar kažkokią "alia" šaunią komediją. Juokeliai nevykę, siaubas nevykęs, istorija sumesta į krūvą be jokių klijų, košmaras.

Tikrai blogas filmas, blogų filmų mėgėjams. Gal ir man iš dalies dėl to patiko. Toks keistas mazochistinis patikimas, tarsi patiktų kai kas reipina tave per šikną. Jaučiaus lyg užhipnotizuotas, kiekvieną minutę vis giliau suprasdamas, kaip čia viskas nepavykę, kažkodėl vistiek žiūrėjau dėmesingai ir net sugebėjau išspausti kažką simpatiško sau. Kas tai? Na, tikrai negaliu paaiškinti, gal tie keli papukai, gal tas Džėjaus (iš Džėjaus ir Silent Bobo) rip-offas, gal vaidint besistengiantys anglai, o gal pats filmo šūdinumas savaime, na tikrai nežinau kodėl man patinka tokias nesamones žiūrėti. Tačiau griežtai saugokitės, jei nemėgstate analizuoti blogo kino ar iš jo pasidaryti keistą pramogą.

3/10

PREDESTINATION

Dar vienas šviežias ir gardus sci-fi kasnelis, šitas ypač tiem, kam patinka užpinti mindfuckai, kurie verčia pasukti smegenėles norint išvinioti painų siūlų kamuolį. Kelionės laiku paradoksas, lemtis ir bandymai ją pakeisti, viskas gražiai išdėstyta šitam gudriai užrašytam trileriuke. Nesitikėkite didelių erdvėlaivių ir kosmoso odisėjų, tai tokia daugiau žemiška fantastika, tačiau tikrai smagiai žiūrisi. Panašu gal kažkiek į Prestige, jei išvis reikalingas kažkoks palyginimas. Daugiau nieko nenoriu pridurti ir siužeto neaptarinėsim, nes išlukštensite patys.
Trumpai, drūtai - it's good.

8/10

BABADOOK

Akį kaipmat užkabino minimalistinis nieko neišduodantis posteris ir linksmai skambantis vaikiškos siaubo pasakos pavadinimas, tačiau po tuo slepiasi ne kokia Timo Burtono kalėdinė pasakaitė, o kolkas vienas baisiausių ir labiausiai vykusių šių metų siaubo filmų. Babadukas atkeliauja iš Australijos ir sunkoka patikėti, kad tai režisierės pilnametražis debiutas. Jei Insidious gąsdino aršiai ir plėšriai, Babadook scares'ai tokie daugiau lėti ir tįstantys, tačiau dėkui dievui užteko proto man nežiūrėti vienam, nes jaučiu tikrai būčiau padaręs į kelnes ką nors.

Palyginimui, jis turi kažką iš Mama, kažką iš Pagiežos ar Insidious, bet šiaip yra gana originalus ir savotiškas. Be tos niekad nedingstančios nejaukios atmosferos, kai krauni į apatinius ir negali paaiškint kodėl, dar labai patiko ir kaip išnaudoti efektai, tiek garso tiek vaizdo. Praktiniai efektai labai teatriški ir tai prideda tam tikro nuoširdumo. Taip pat noriu pastebėti, kad tai filmas nebijantis metaforų ir nereikėtų visko priimti tiesiogiai, tad jei vienas ar kitas momentas iš pažiūros atrodo gana juokingas, pagalvokite apie jį platesniame kontekste: tai nėra tik dar vienas filmas apie baubą iš po lovos. Pagrindinė tema iš esmės čia - gyvenimas su sielvartu ir kasdienis tvarkymasis su savo vidine tamsa.

Kas dar puiku, kad nebuvo nė vieno pigaus gąsdinimo ir apskritai išvengta daug ydingų horroro klišių. Vietom atrodo jau tuoj subraškės siaubo namelis ir tamsa išsisklaidys, bet kažkaip sugebėjo kūrėjai visą laiką išlaikyt tą košmarišką niūrumą. Prie bendros paranojos prisideda dar tai, kad nežinai ar čia iš tikro kažkas vyksta ar tiesiog kažkuriam iš veikėjų susisuko smegenėlės, ir jei taip, tai kuriam?
Gudrus ir labai gerai padarytas siaubo filmas, kuris nusipelnė daugiau dėmesio nei didelė dalis dabar kino teatruose rodomo šlamšto. Kolkas keliauja į mano metų horror top 10 ir jum rekomenduoju pamėgint vakare palindus po antklode pabandyt įsileist Babaduką, tik nesitikėkit "garsiai pokšinčio" siaubiako apie kažkokį pabaisą ir tikrai rasit kažką žavingo sau.

9/10

CHAINED

Tėtis nuveža žmoną su vaiku į kiną, o šie grįždami pasiėma taxi, kuris užuot važiavęs kur paprašytas pasuka šunkeliais. Mamytė tuoj pat užverčiama, o sūnus tampa įkaitu žudiko maniako, kuris namo vis tempia jaunas merginas. Bėga metai ir mes stebime kaip žudikas augina šį vaikį prirakintą, akilnai užkaltam name, taip jį visiškai traumuodamas. Laukiame kas išeis iš šito vargšo, sukrėsto protelio ir kaip vystysis judviejų neįprasti sąntykiai. Gal ir įdomu būtų stebėti tokį brutalų socialinį-psichologinį eskperimentą, BET.

Filmas, kuris turėjo šokiruoti, man pasirodė tik erzinantis ir ištįsęs. Siaubiakai apie nežmogišką elgesį veikia stipriai, kai gerai padaryti, tačiau čia deja kažko pritrūko. Lyg vietom per daug nuspėjama viskas į priekį, lyg kažkokie super nerealistiški momentai išlenda, vis kažkas patrukdo pasiduoti tai iliuzijai. Tuomet mėgini teisinti veikėjus, gal jie kažką daro ar kažko nedaro tiesiog dėl to, kad jiems galvoj negerai, tačiau vėliau imi galvoti, gal tau pačiam galvoj negerai, kad tokius filmus žiūri, ir vėl subliūkšta visa rimta iliuzija ir lieka tik nuobodulys.

Kas patiko, tai kai kurie absurdiškai juokingi dialogai ir tai, kad filmas suerzina būtent tiek, kad galima būtų pražiūrėt iki pabaigos, tačiau vien tai nedaro filmo geru siaubiaku. Kažkas nepajausta, kažkas nepadaryta iki galo, kažkur perspausta, kažkur nedaspausta, na tokia pusėtinai patiekta istorija. Net keli twistai pabaigoje atrodo per tolimi sveikam protui ar per daug pasakiški, per daug greit įvykstantis ir dėl to mažai tikėtini. Bendras sumanymas gal ir nieko, bet geriau veiktų kaip penkių minučių pasakojimas užstalėje, nei pusantros valandos filmas. Greit pasimirš, bet šį kart kažkaip ir negaila. Tinka laikui prastumti, kai alternatyva yra žiūrėti į sieną.

4/10

SUMMER OF BLOOD

Didžiausias popietinės pamainos privalumas, - kas rytą po filmą! O šiandien labai geras papuolė (ačiū senam siaubo vilkui Dahmeriui).
Seniai teko jau matyt tokią šviežią ir gaivią siaubo komediją, be šimtą kart perdirbtų idėjų ar tris kart išvemto scenarijaus ir be to Scary movie stiliaus over-the-top'inio humoro. Čia viskas labai kaip reikiant, nuo pirmų akimirkų įsiurbiantys dialogai, netikėti sprendimai ir pagrindinis personažas, kuris erzina iki tokio lygio, kad rodos norėčiau jo nekęsti, tačiau nesuprantu kodėl vis dar išsižiojęs žaviuosi jo apsileidimu ir naglumu.

Filmas jau žiūrisi super ir neblogai įsuka dar iki prasidedant paranormaliems dalykėliams, tad aš kiek net primiršau, jog čia be komedijos bus dar ir horroras kažkoks, tad kai tai nutiko, dar maloniau nustebau, lyg vaikas prakandęs kinder siurprizą. Apie filmą nieko nežinojau daugiau ir neskaičiau (nors dažnai taip darau, bet vis dar veikia), tad siūlau ir jums dėti nesidomėjus nei kas čia, nei apie ką čia, tuomet, ko gero, laukia geriausia patirtis. Tiesiog kai norėsis ko nors gudriai linksmesnio, bet ne visiško grotesko... Taip pat gerai tiks pachmui gydyti. Šviežias požiūris ir šviežios šypsenos.

9/10

EL CIN

Dabbe režisierius Hasan Karacadag nepailsta. Toliau entuziastingai svaido į mus riebius Turkiško, musulmoniško, horroro šmotus. Pirmoje filmo pusėje net sau, taip pusiau juokais, pagalvojau, kad jis lyg turkiškasis James Wanas: nors dauguma gąsdinančių vietų yra tiesiog garsūs pokštelėjimai, jie nėra apgaulingi, dažniausiai tai ne katė ir ne prisliukinęs draugas. Ir puola nuo pat pirmos minutės. Stilius jo toks savotiškas, isteriškas, tačiau jau gerai įvaldytas ir net be didelio biudžeto jis moka išspaust maksimumą iš skaitmeninių efektų, praktinių efektų, bei maišytų filmavimo technikų.

50% scares'ų yra tikrai kraupūs ir baisūs, kiti 50% - absurdiški ir juokingi, tačiau visus juos sukombinavus, bendras vaizdas gaunasi super smagus. Svarbiausia jie niekad nepaliauja ir mėgina non-stop, lyg koks siaubo atrakcijonas. Kas suveiks, kas ne, jau iš dalies ir nuo žiūrovo priklauso. Taip pat veikia tas kultūrinis smalsumas: vakaruose sunkiai įsivaizduoju, kad ką nors išgąsdintų Džinė. Tačiau kaip bevadinsime velnius, demonus, vaiduoklius, prakeiksmus ir t.t. - visose kultūrose žmonės bijo daugmaž tų pačių dalykų: tamsa, nežinomybė, mirtis, blogis ir panašiai. Siaubo kinas, kaip ir kiekvienas menas, gali eiti kiaurai valstybių sienas ir kultūras.

Man nuo pat pradžių patinka Karacadago kūryba ir aš suprantu, kad objektyviai žiūrint, - filmas nėra geras. Daugumai Lietuvių žiūrovų turbūt sukeltų tiesiog juoką, o vėliau nuobodulį tie choleriški skaitmenizuoti rėkavimai, tačiau man čia kažkas yra tokio savito ir žavingo. Ar tas buitinis prieskonis, ar tas vaiduokliškas demonų (džinų) pavaizdavimas... Gal ir tai, kad turkai šiaip gražūs žmonės.
Jei ir turint omeny visą filmo absurdiškumą, isteriškumą ir pigiai atrodančias, nepavykusias vietas, turėsite bent jau sutikti, kad tokiom kukliom sąlygom užmojai milžiniški ir pretenzingumas pagirtinas. Tik šitas drąsus, užkietėjęs požiūris, meilė žanrui ir neginčytinas originalumas ir velka šitus filmus taip gerai pirmyn ir aukštyn.
Asmeninės simpatijos.

7/10

MEAT

Vlees - gana disturbinanti 2010-ųjų, olandų drama, su trilerio, detektyvo ir siaubo elementais. Gal bežiūrint kiek painu ir sunkoka suprasti kas tiksliai dedasi, tačiau nuotaika sukuriama gera ir aiški. Gyvūnų ir žmonių mėsa, bei jų supanašėjimas, kai šlykštus nihilizmas paverčia nuogą žmogaus kūną nedaug nuo skerdienos besiskiriančiu. Stiprūs, netikėti europietiški judesiukai, neperdėtas, subtilus simbolizmas, užburiantys lyg-sapno momentai ir keista simpatija, sveikam protui atgrasiems, personažams.

Kažkuo gal net priminė ankstyvąjį Gasparo Noe - Carne... Ko gero dėl tos mėsos. Čia ne taip brutaliai viskas, bet irgi yra mėsinė, mėsininkas, ne aukščiausios klasės moterytės sukasi aplink. Kažkokia lengvo būdo "buhalterė" ir ką tik pasamdyta, savo seksualinėse patirtyse pasimetusi ir sumišusi asistentė. Man asmeniškai nuostabiausias išmata tai veikėjas, kurį paprastai priimta matyti kaip gėrio atsvarą - policininkas-detektyvas. Atgrąsus tipas. Tuomet jie ima persipinti ir darosi vis kebliau: gal jie susiję ne tik įvykių seka?

Įdomus filmukas, ne itin lengvai įkandamas iš pirmo karto ir paliekantis kiek nemalonų skonį po to. Ne toks stiprus, kaip buvo galima išlankstyti, tad vietom gal kiek pabosta, tačiau ir nesijaučia, kad kūrėjų tikslas buvo šokiruoti. Įtariu, kad čia vyksta daugiau nei viena linija veiksmo, tačiau nemanau, kad greitu metu norėsiu dar kartą murkdytis į šitą negerą europietišką sapną. Tai ir rekomenduoju nebent kai norėsis Mėsos, - sunkiai virškinamo, ne itin naudingo sveikatai, tačiau sotaus ir kaloringo kino šmoto.

7/10

A SNAKE OF JUNE

Kiek ramesnis, 2002-ų, Tsukamotos [Tetsuo, Nightmare detective, Haze] pusiau erotinis trileriukas su švelniais fantastikos elementais. Ko gero daugiau dėmesio susilaukiantis dėl vardo, nei dėl kažkokių unikalių elementų, kurių čia būtų. Jų aišku yra, tačiau šį kart, nors ir norėjosi kažko egzotiškesnio, buvo gana pilka ir nuobodu. Jaučiu nebūtų pamaišę, jei filmas būtų spalvotas, gal kažkaip unikaliau atrodytų. Dabar tas "artistiškumas" suveikė lyg apmirinimas ar narkozė, nors turiu pripažinti, kad per langą bėgančio lietaus vaizdas atrodo super ir gerai formuoja atmosferą.

Žodžiu pilkoka moteriškė dirba psichologinės pagalbos linijoje ir kartą ji atkalba kažką nuo savižudybės, įtikindama, kad gyvenimas per trumpas ir turi nesivaržydamas daryti tai, ko iš tiesų nori. Vėliau tas pats pilietis ją pradeda šantažuoti, prisigaudęs jos pačios užslėptų fantazijų nuotraukų ir verčia ją elgtis taip, kaip pati patarė. Kažkaip ne iki galo suveikia, nes tos fantazijos lyg ir tokios nelabai wild, pavaikštinėti trumpu sijonu, susikišus vibratorių ar panašiai.

Taip pat čia dalyvauja ir pliktelėjęs moterėlės vyras, kuris irgi turi daug kompleksų ir paslapčių. Simboliais filmas lyg ir perskeltas į keletą segmentų, pirmą apie ją, paskui apie jį, vėliau... apie abu? Padaromos, gan nuspėjamos ir nesunkiai suprantamos išvados, trumpam įmaišant kažkokį siurealistinį kankinimų kultą (?), kaip vaizdinę priemonę (?). Pasirodžius pabaigos titrams lieka toks, "na, OK", bet tada seka toks "nu ir kas iš to?", o tuomet saldžiai, saldžiai užmigau. Tai gal ir nemeluosiu, kad man labai patiko. Filmas meniškas, tačiau toli gražu ne aukso vertės, lyginant su kitu keistu kinu iš tolimosios Japonijos.

4/10

Štai treileris:


O čia ir visas filmas youtube, bet deja dubliuotas Vokiškai. Jei suprantate Vokiškai, prašom:

INTERSTELLAR

Atūžė kaip uraganas naujas Nolano filmas, pilnos salės, bilietai išpirkti. Džiaugiuos, kad Lietuviai domisi sci-fi ir jaučiu visam pasauly toks pasisekimas žvėriškas bus, nu ir gerai. O aš kažkaip nieko nežinojau apie šitą filmą, tik išgirdau kalbas sklindant kol kolega man užmetė hintą, kad čia būtent Nolano naujas darbukas ir būtinai reikia pamatyti. Tai aš nežiūrėjau nei treilerio, nieko, specialiai taupiausi, kad nueiti kaip tuščiam lapui popieriaus ir atsipirko tas celibatas su kaupu.

Interstellar išties yra epinių proporcijų filmas. Tokio epic sci-fi nesugalvoju nė vieno matyto nuo Kosminės Odisėjos laikų gal net. Tai dideli žodžiai, bet ir filmas šitas yra didelis. Toks didelis tiesą sakant, kad būtų galima daug apie jį kalbėti, bet kažkaip jaučiu, kad visai nenoriu to daryti. Lai kiti kalba visokiuose imdb forumuose, diskutuoja apie mokslą, smulkmenas, vingrybes ir estetiką, aš turiu keturis alaus užbaigti šitam audringam savaitgaliui, kuriam tarpžvaigždinis seansas tokią puikią karūną užmovė. Tenoriu pasidalint džiugiais įspūdžiais.

Nolanas gerai jaučia kaip padaryti gerai parduodamą ir masėms patinkantį produktą, tuo pat metu nenuviliant ir užkietėjusių žanro fanatų. Tą parodė ne kartą ir pamažu regis tampa kino legenda, nors Inception man asmeniškai ir yra pervertintas šūdas, kiti jo filmai iš tiesų dręskia gerai. Nuėjom į kiną su keliais draugais fizikais, šie užsiminė, kad jų tie draminiai ir vaizdiniai blizgučiai taip smarkiai kaip manęs neapžavėjo. Rado jie ir mokslinių nesamonių ir scenarijaus "siūlių braškėjimo", tačiau tikrai nesakė, kad filmas neįdomus ar negražus. Kas mano šitas skrebaliones paskaitot, žinot, aš toli gražu ne mokslininkas ir filmus myliu daugiausiai už estetinę patirtį. Šia prasme Interstellar išties kone tobulas.

Turint tai omeny, taip pat drįsiu pasakyti, kad Gravity prieš jį atrodo kaip SELas prieš Underworldus. Plačiau neaiškinsiu tikėdamasis, kad priimsit mano šmaikštų palyginimą. Kaip jau minėjau, pastebiu, kad mokslinei fantastikai kažkokie geri laikai atėjo, na tai Interstellar stovės tarp šių gerųjų laikų sėkmingiausiųjų. Tiek dėl savo pasisekimo tarp masių, tiek ir dėl to, kad jis iš tiesų yra didingas ir svarbus. Tuo pačiu ko gero ir labai reikšmingas. Jei dar ne šiandien, tai rytoj. Beje, ačiū, kad nemovėte ant snukio man trimačių akinių. Pasirodo ne viskas dar į juos susieina.

Bandau sugalvot prie ko prisipist, tačiau nelabai pavyksta, o taip ko gero yra dėl to, kad noro mažai. Suprantu aš, kad panarpliojus rastume ten įvairių neaiškių klausimų. Taip pat suprantu, kad ir dramos ir pasaldinimų nemažai. Tačiau tuo pat metu niekaip negaliu sau pripažint viso to kaip trūkumų, vien dėl to, kaip aš visku tuo mėgavausi. Per šį filmą aš buvau kaip vaikas, prikaustytas kiekvieną sekundę, apžavėtas kiekvienos į mane mestos smulkmenos. Gal šiuo atžvilgiu aš nebe toks "nusimanantis" kino snobas ir labiau "užhipnotizuota masė", bet man šikna nuo to nė kiek nekraujuoja. Jei tik galima tuo pasidžiaugti, taip ir reiktų daryti. Ar gi ne toks tikslas visos šitos "ėjimo į kiną" kultūros?

Galima čia būtų daug priraityti visko apie siužetą ir tai apie ką čia filmas, tačiau pats ėjau nieko nežinodamas, gal netyčiom nieko neišpliurpęs paliksiu galimybę ir kažkam kitam tuo pasidžiaugti. Scenarijaus neaptarinėsim. Viskas ką noriu pasakyti tai eikite į kiną ir pasižiūrėkite patys. Visi šiti liaupsai internete nėra iš oro. Jeigu labai jau norite kabinėtis prie kažkokių mokslinių teiginių ir istorijos dėliojimo vingrybių tai jūsų laisvė, tačiau net ir pats skeptiškiausias žiūrovas turės pripažinti, kad filmas gražus, gerai padarytas ir palieka įspūdį. Net gi trys valandos neprailgsta, o juolab jei jau sumokėjai už bilietuką tai turėtumei džiaugtis gavęs gerą dozę pramogos. Tai tiek norėjau pasakyti. Apibendrinant: epic proportions ir estetiškai puiki pramoga.
Manau verta ir dešimtuką kalt, jei nesugalvoju dėl ko ne... tai kodėl gi ir ne!

P.S. American homeburgers OZE yra šaltas, neskanus, overpriced šūdas.

10/10

LUCY

Tikrai geri laikai atėjo science fictionui manau, nemažai kokybiškų filmų pasirodo pastarosiomis dienomis. Naujas Penkto Elemento režisieriaus Luco Besono darbukas su Scarlett Johanson  - taip pat ne išimtis. Šiaip nelabai aš mėgstu to Besono už jo Taxi filmus, kurių nelabai galiu pernešti, bet turiu pripažinti, kad all in all jis yra geras režisierius. Puiki pramoga ir vienas kaifas tokį žiūrėti, nelabai daug ką ir noriu pasakyti - tiesiog išsidrėbkit ir mėgaukitės daug proto šiknoj neieškodami.

Jei matėt treilerį tai jau žinot, čia kiek paexploitinta ta idėja, kad mes išnaudojame tik mažą dalelę savo smegenų. Girdėjau, kad moksliškai įrodyta, kad čia mitas ir nesamonė, bet koks skirtumas. Fantazija galinga, o tokių supergalių turėjimas, kaip pagridninės herojės išties vilioja pasvajoti. Rezultatas - labai maloniai žiūrimas, brangus fantastinis filmas su daug veiksmo, šiek tiek filosofijos ir gražių vaizdinių. Gal ir pasimirš ne už ilgo, bet vienas džiaugsmas susilaukti tokių. Verta ir į kiną užsukti žinokit.

8/10

VHS: VIRAL

Pirmas VHS pokštelėjo netikėtai ir smagiai, antras netgi pralenkė originalą ir kartelę iškėlė dar aukščiau. Viral treileris atrodė tikrai super ir su nekantrumu laukiau labai kokybiško, gerą laiką garantuojančio produkto. Tačiau su liūdesiu pranešu, šį kart tenka kiek nusivilti. Filmas gavosi chaotiškas ir sunkiai suprantamas. Tikras bardakas. Pagrindinė istorija vykstanti tarp trumpųjų filmų yra sunkiai sekama ir pabaiga visai neaiški, tryse žiūrėjom, nė vienas nesupratom kame bajeris. Trumpieji segmentai šį kart taip pat deja ne auksas.

Pirmoji siaubo pasakaitė apie magą su stebuklingu apsiaustu per greit suputoja ir pasipylus veiksmo scenoms tampa tiesiog graudžiai juokinga. Antroji, apie paralelinę dimensiją ko gero įdomiausia ir originaliausia, neabejotinai filmo highlightas.
Kaulai, vudu ir skeiteriai gerai prasideda ir gal smagus tas kompiuterinio žaidimo šaudyklės efektas, tačiau galop pasibaigia gana antiklimatiškai ir lieka toks neaiškus klaustukas - nx čia to reikėjo.

Bendrai gana vidutiniška dalis deja, biški su kokybe prasilenkė šį kartą, tačiau idėja per helouviną iššikti tokią kompiliaciją vis dar yra gera ir jei išeis dar dalių, manau vistiek žiūrėsiu. Gal ir ne itin gerai čia pavyko, bet jaučiasi, kad daryta su meile ir nusimanančių, atsidavusių žmonių. Gal tik paskubėta truputi buvo ar kažkurioj vietoj "tep lep" padaryta ir bendrą vaizdą tas kiek gadina. Turi savo momentų, bet su VHS 2 deja nėra net ką lyginti. Jei norėsis trumpų siaubukų kompiliacijos ir reiktų rinktis vieną, šiam lapkričiui geriau siūlyčiau - ABCs of death 2.

6/10