MEAT

Vlees - gana disturbinanti 2010-ųjų, olandų drama, su trilerio, detektyvo ir siaubo elementais. Gal bežiūrint kiek painu ir sunkoka suprasti kas tiksliai dedasi, tačiau nuotaika sukuriama gera ir aiški. Gyvūnų ir žmonių mėsa, bei jų supanašėjimas, kai šlykštus nihilizmas paverčia nuogą žmogaus kūną nedaug nuo skerdienos besiskiriančiu. Stiprūs, netikėti europietiški judesiukai, neperdėtas, subtilus simbolizmas, užburiantys lyg-sapno momentai ir keista simpatija, sveikam protui atgrasiems, personažams.

Kažkuo gal net priminė ankstyvąjį Gasparo Noe - Carne... Ko gero dėl tos mėsos. Čia ne taip brutaliai viskas, bet irgi yra mėsinė, mėsininkas, ne aukščiausios klasės moterytės sukasi aplink. Kažkokia lengvo būdo "buhalterė" ir ką tik pasamdyta, savo seksualinėse patirtyse pasimetusi ir sumišusi asistentė. Man asmeniškai nuostabiausias išmata tai veikėjas, kurį paprastai priimta matyti kaip gėrio atsvarą - policininkas-detektyvas. Atgrąsus tipas. Tuomet jie ima persipinti ir darosi vis kebliau: gal jie susiję ne tik įvykių seka?

Įdomus filmukas, ne itin lengvai įkandamas iš pirmo karto ir paliekantis kiek nemalonų skonį po to. Ne toks stiprus, kaip buvo galima išlankstyti, tad vietom gal kiek pabosta, tačiau ir nesijaučia, kad kūrėjų tikslas buvo šokiruoti. Įtariu, kad čia vyksta daugiau nei viena linija veiksmo, tačiau nemanau, kad greitu metu norėsiu dar kartą murkdytis į šitą negerą europietišką sapną. Tai ir rekomenduoju nebent kai norėsis Mėsos, - sunkiai virškinamo, ne itin naudingo sveikatai, tačiau sotaus ir kaloringo kino šmoto.

7/10