SILENT HILL: REVELATION

Oh god why.

Pirma taip piktinausi, kad neturėjome progos pamatyti antrojo Silent hill Lietuvos kino teatruose, vėliau kone kasdien laukiau galimybės pamatyti nupiratautą versiją ir pagaliau kai ši diena išaušo, dėkoju kažkam, kad sutaupė mano nervus ir pinigus kinui. Jau buvau girdėjęs ne kokių atsiliepimų, tad tikėjausi prastesnio filmo, tačiau galvojau nors bus nesamonių, turbūt bus vistiek įdomu prisiminti tas bemieges naktis prie playstationo ir pasekti kur toliau šia tema neša fantazija. Deja klydau taip, kad skauda net fiziškai, su SH atsitiko tas pats, kas nutiko su Resident Evil filmais. Tam tikra prasme, gal net blogiau, nes tema čia subtilesnė, jį drąsiai galima vadinti SH parodija, ne tęsiniu, ir kad ir kaip man būtų nemalonu, - aš tą sakau visiškai rimtai. Parodija irgi būna gera ir būna bloga.

Žinote kaip visi tie Scary movie filmai parodijuoja siaubo žanrą, pasirinkdami kelias tam tikras kertines atramas, tai čia kažkas panašaus, tik žymiai prasčiau. Tenai nors tyčiojamasi grubiai, tas daroma su kažkokia meile, nepametant paties susižavėjimo originalais, čia - tyčiojamasi neskoningai ir beatodairiškai, ciniškai ir besmegeniškai, o dar ir implikuojant, kad visa tai - rimtai. Skūra nulupama ne tik visiems nors kruopelę smegenų turintiems Silent hill gerbėjams, šiek tiek dar nusimyžama ant Hellraiser serijos ir sakyčiau dar kiek paprievartaujamas Marilyn Manson lavonas. Visa tai sukišama į prastai padarytą, beprasmišką 3D, kuomet į tave nenatūraliai grūdami ir mėtomi įvairūs objektai.

Siužetas toks absurdiškas, kad žiūrėdami nuoširdžiai žvengėme balsu. Atrodo, kad kažkas trumpai aprašė visus SH žaidimus į vieną knygą, išvertė per aštuonias kalbas, tada buvo išleista "Iliustruotos didžiosios klasikos" versija vaikams. Šios, šuns apgraužtą, egzempliorių paskaitė vaikas su protine negalia ir užaugęs nutarė ją ekranizuoti. Istoriją papasakojo šimtui turtingų dėdžių, kurie išvis nieko apie tai nebuvo girdėję ir rezultate turime šitą stebuklą. Grūste prigrūstą nesuprastos SH simbolikos, sukramtytos ir išvemtos Yamaokos muzikos, belekaip į blenderį sumestų personažų ir prasto kino apskritai. Net jei išmesti viską apie SH ir pakeisti tuos dalykus, bet kokiais kitais siaubo kultūros elementais, filmas vistiek būtų nieko vertas. Srutų kibiras toks sunkus, kad net tingiu jį kelti, bet matyt reikia kažkaip daugmaž įvardinti kas yra blogai, išpilti tuos šūdus ir myžalus, kad neatrodyčiau vien kaip rūgštimi besispjaudantis SH fanas, koks beje ir esu.

Viltys dūžta nuo pat pirmų minučių, už ką gal galima kūrėjams ir padėkoti, viliantis, kad kažkam greit truks kantrybė ir seansas bus nutrauktas. Matome iš trečiosios dalies pažįstamą veikėją Heather, sapnuojančią supopsintą ir hipertrofuotą SH košmarą. Vėliau mums iškart paaiškinama kas čia vyksta, keletą kart, kaip teletabiuose, kad suprastu net mažiausieji. Dialogai atrodo skaitomi repeticijos tualete, o ne galutiniam filmo variante, aktorių įtikinamumas tarsi spindi žinojimu, į ką jie įsivėlė ir kokia nemeilė jų laukia šitam filmui pasirodžius. Grubiai paeskalavus naują istorijos versiją ir sugriovus gražią pirmojo filmo pabaigą, mūsų veikėjai užvelkama žaidimo mėgėjams iki skausmo pažįstama lemenė ir kaip priklauso atstumtiems amerikos paaugliams, ji nuėjusi naujon mokyklon nesusilaukia didelio populiarumo.

Čia pat mums parodomos kelios "Silent hilliškos" vizijos, kad tik neužsimirštumėte, jog žiūrite didingąjį Silent hill. SILENT HILL! Čia jums ne šuns papas. Kartais išlenda koks pilnai kompiuterinis užsiūtaveidis frykas ir man kyla įtarimas, kad tas negalią turintis vaikas mažas galėjo ne tik skaityti knygą, o ir pamatyti kokį Hellraiser filmą. Iš niekur atsiranda filme nereikalingas samdomas detektyvas ir "simpatingas" jaunuolis, per penkias minutes tampantis atšiauriosios paauglės geriausiu draugu ir beveik vaikinu. Jų tarpusavio dialogai vėl gi verti atskiros pastabos, norisi trinti ausis ir akis, galvojant, kad gal kas paslapčiomis pakeitė filmo garsą Bad lip readingu? Kai išskėtę rankas nebežinome ar verkti ar juoktis, veikėjai be didelio paaiškinimo išlekia į Sailent Hillo miestelį, kuomet pakeliui apsistoję motelyje išsiaiškina, kad šis, prieš penkias minutes sutiktas vaikinas, vis dėl to nėra toks jau ir svetimas.

Čia matyt buvo tas esminis lūžis, kuomet pasipiktinimas ir burbėjimas, kaip 'tas ar anas' negerai, virto isterišku juoku, prunkštimu ir rodymu pirštais. Nuo čia aš supratau, kad žiūriu į nekrofilišką 'reipą', šimtaprocentinę pornografiją, o ne į naują įrašą SH istorijoje. Keletą kartų norėjosi tiesiog išjungti, tačiau žinojau, kad turiu pamatyti tai iki galo, kad galėčiau turėti pilną įspūdį ir tvirtą nuomonę. Istorija tampa nebesvarbi, jokio senso ji vistiek nebemeikina, žaidimuose įsteigtos realybės beatodairiškai sujungiamos, supainiojamos, be jokio paaiškinimo apart 'dabar tiesiog bus štai taip'. Heather pradeda lakstyti po košmariškąjį SH pasaulį, tik čia vietoj tuščių apsnigtų gatvių visur mirga šviesos ("be disturbed!"), bėgioja milijonas visokių žmonių ir pabaisų, visi jie klykauja ir deklamuoja poezija, idant "kvailesniems" (jei tokių dar liko) papasakotų - kas čia po galais vyksta. Aš jau patylėsiu apie vidury gatvės paliktą invalido vėžimėlį.

Skamba visai ne kaip SH, ar ne? Exactly. Tačiau, kad taip negalvotumėt, simbolikos ir referencų prigrūdama į kiekvieną įmanomą kadrą, šitaip vis labiau viską sumenkinant ir išniekinant. Kažką panašaus tikėčiaus išvysti jei kino kompanijai 'Asylum' staiga kas duotų labai daug pinigų, bet čia pat klausiu savęs, - ar nepadarytų jie geriau jei tik turėtų tų nelemtų pinigų? Heather čia susitinka dar iš žaidimo iššiktų, o taip pat ir iš piršto išlaužtų personažų, jis visi čia elgiasi bet kaip, galiausiai nebekyla noras aiškintis kodėl, košė verda taip nesuvaldomai, kad atrodo belieka kviesti gaisrininkus ir po tokio disasterio geriau įsijungti kokį rip offą, kurių per šitą laiką buvo pridaryta daug sėkmingesnių, kad ir Pangų Re-cycle.

Pasirodo fetišistinėm grandinėm prirakintas, turbūt bet kokį vaidmenį dėl skatiko griebiantis McDowelis, veikėja randa "Megatrono" raktą (kuris atrodo susijungęs su Optimus Prime raktu, įgauna stiabuklingo omleto galią), tada ji susitinka su pačia savimi, identiškoje pirmų filmo kadrų sapno aplinkoje ir finale tarp sektantų, apsistačiusių žaidimų atributika, įvyksta Mortal Kombat dvikova tarp kibirgalvio ir kažkokios Hellraiser kūrėjų atmestos, kaip filmui netinkamos, išbezdos. Tuomet dar pažėrus dešim referencų į kompiuterinių žaidimų frančisę, pasirodo išskirtinai 3d pabaigos titrai ir aš tiesiog negaliu patikėti tuo, ką kątik mačiau.
Kolkas drąsiai - blogiausias metų filmas, spjūvis į veidą ne tik SH fanams, bet horror žanrui apskritai.

Blogiausia tai, kad žinau jog dachuja debilų ėjo į kiną ir jiems patiko, ir sunešė jie kūrėjams tas babkes ir pirks jie dvd ir žaisliukus ir maikutes su filmo atributika. Ir tikrai jie eis į imdb ir parašys, kad "ne taip ten ir blogai" ir, kad filmas buvo "ištikimas žaidimui ir originaliai istorijai" ir atsiras trečia  ir ketvirta, tokios pačios dalys ir vėl viskas kartosis, holivudas jau mums ne kartą pademonstravo kaip puikiai tai veikia. Šiukšlės, atmatos, nežmonės. Toks košmaras mums. O kūrėjams už šitą nuodėmę aš linkiu vieną dieną nubusti tikram Silent hill košmare. Apsnigtame, tykiame, su niekuo nesupainiojamam pragare. Tuomet galės tyliai kūkčioti ir gailėtis to, ką padarė, per amžių amžius.

Apibendrinant, gal apskritai netūrėtų būti Revelations painiojamas su Silent Hill? Gal išvis nereikėtų jų sieti, vat imkime ir pervadinkim kaip vertėjai mėgsta. Pavadinkime... "Blogio nelemtis 3: Sunaikinimas" ir turėsime eilinę siaubo nemėgstančių žmonių tragediją. Dabar gi - mažu mažiausiai gėda turėtų būti, stovi išdidžiai vidury aikštės kino skulptūra niekad nesibaigiančiai žmonijos kvailybei. Kad viskas atrodytų fanatiškiau norėčiau iškart pabrėžti, - žmonės, kurie sakys, kad filmas buvo "visai nieko" yra arba dar vaikai, arba infantilūs dalbajobai, su kuriais, kaip ir su šitais kūrėjais, ne(be)noriu turėti nieko bendro. Štai, pasisakiau. Ar yra toks balas 0/10?