Dabar kai lietuvoje gripo sezonas ir visi serga, gavosi aktuali tema su šitu filmuku. Kitą savaitę taip lauktos atostogos, kelionė suplanuota jau iš anksto ir galvoji sau, o kas jei susirgsi paskutinę dieną? (Negalvok taip, o tai dar įsikalbėsi!) Gerai jei kelionė nebrangi materialiai, o jeigu taupei metus laiko, kad nuskrist į kokią Japoniją, kelialapis guli stalčiuje ir paskutinėm akimirkom susergi taip, kad laužo kaulus, haliucinacijos ir 40 temperatūra? Ar vistiek važiuot ir rizikuot numirti išsvajotoje šalyje ar nuleist keletą štukyčių į tualetą kartu su išmyžtu tera flu? Išties aštrus klausimukas, gal labiau gaila, net to laukimo ir planavimo, nei pinigėlių, kita vertus toks gyvenimas, - you never know.
...Ir žinoma apsirgau, gerai, kad biški iš anksto, kolkas temperatūros nėra, tai galvoju, kad šiaip pašalau, gal ne gripas (tfu tfu tfu), o šitaip saugojaus, ploviau rankas su spiritu, stengiaus kuo mažiau bendrauti, vengti viešų susibūrimų, gėriau vitaminus, damn! Gera naujiena, kad dar turiu laiko pasveikti, tad čiupau biuletenį, citrinas, medų, imbierus, o procedūroms žinoma geriausia - siaubiakų terapija. Šita bacilų paranoja padėjo nesunkiai susitapatinti su gana nauju ir žinomu, garsių holivudinių aktorių prikištu Contagion (2011).
Gaila, kad pasakot apie savo nedarbingumo lapuką turiu daugiau ką nei apie patį filmą. Istorija paprasta - naujas virusas puola žmoniją, kažkas panašaus į mums jau pažįstamą paukščių gripą or smth, tik nauja atmaina. Pradžia labai excaitina, nes tikiesi, kad viskas labai akseleruosis, garmės po velnių ir išvysim visada taip trokštamą apokalipsę, prisisunkusią horroro, tačiau gal čia mano siaubo išlepintos smegenys tik taip to trokšta? Matyt didžiausias filmo savotiškumas ir trūkumas, tuo pačiu metu, pasireiškia būtent per kūrėjų pabijojimą, o gal ir sąmoningą nenorėjimą, nuslysti į siaubo platumą. Veikiau jie pasirenka realistiškesnį kelią: suserga toli gražu ne kiekvienas ir ne kas antras. Serga daug žmonių, tačiau drama daugiau politinė nei socialinė, trileris, dialogai, detektyvas blablabla. Filmo highlightas - Gwyneth Paltrow autopsija, negalėjau nesužviegti iš nuostabos džiaugsmo, kai jai, re-animatoriaus "apelsino metodu", atlupo skalpą.
Bet šiaip siaubo mylėtojus turiu nuvilti, kad nepamatysite nei griūnančių miestų, nei pajuodusių kanibalų, nei totalinio karo, nieko ko mes laukiame iš filmo apie marą. Veikiau čia vyksta politiniai ginčai, kas pirmas gaus vaistus, atskleidžiami skirtingų nuomonių susidūrimai: matome kaip viešas, oficialiai valdžią atstovaujantis žmogus gali būti juodinamas ir kaltinamas korupcija, kai galbūt jis iš tiesų daro viską kas jo galioje, be jokių labiau savanaudiškų kėslų, negu turime kiekvienas mūsų, ar štai jam prieštaraujantis, kone anarchistinių pažiūrų blogeris, nuolat kalbantis apie valdžios sąmokslą prieš paprastus žmones ir t.t. Šitus tipus atpažįstu ir realioje mūsų visuomenėje, dėl to - įdomus realistiškas polytis Contagion. Jei viso to nebandyčiau įžvelgt ar pateikt kaip pliuso, tai veikiau būtų toks per BTV pažiūrėtinas bezdaliukas, su erzinančiai kaprizingu soundtreku ir neaišku už kokias babkes pasamdytom, niekam nereikalingom žvaigždėm.
5/10
No comments:
Post a Comment