THE INNKEEPERS

Mielas ir įdomus praeitų metų tvarinys apie du jaunus beužsidarančio viešbučio prižiūrėtojus, vaiduoklių entuziastus. Viešbutis dirba paskutinįjį savo savaitgalį, panelė ir vaikinas, - vienintelis likęs personalas, svečiai taip pat vos keli belikę, dar pora dienų ir viskas. Taip pat viešbutyje vaidenasi, bent jau legendų yra apie čia gyvenančią neramią sielą. Jaunimas čia nuobodžiauja, tad žinoma sumasto su ta siela pakontaktuoti, ją paerzinti, taip pat ima girdėti visokius keistus garsus, juos įrašinėti ir panašiai.

Tikrai smagus vaiduoklinis filmas, net ir su mažyčiu biudžetu gerai pavykęs. Turi tokį naivų romantišką prieskonį ir kažkaip nuolat nežinai ar čia iš tikro yra tų vaiduoklių ar ši porelė tuoj pasimylės ir tuo viskas baigsis. Tačiau tas vedžiojimas už nosies sukuria kažkokią fainą atmosferą, kuomet galiausiai pasidaro gal baisiau, kad pats save įbaugini, nei kad iš tikro kažkas baisaus čia vyksta.

Reikia pripažinti, kad įtemptų vietų irgi daug, ypač gal dėl to, kad žiūrėjau vienas, tikrai norėjosi pasilikti lemputę ir pasitildyti garsą. Filmas kuklus, bet vykęs ir teisingas, personažai įdomūs, istorija gal ir banali, bet gerai patiekta, su tokiu vaikiškos baisios istorijos dvelksmu. Tiesa pagrindinė aktorė labai nesimpatinga man, erzinantis snukis, tačiau reikia pastebėti, kad vaidyba nebloga, nors veikėjų minimaliai, bet jų elgsena ir reakcijos kažkokios labai žemiškai natūralios. Taip paprastai, paprastai, maloniai žiū ir prabėgo staiga geras pusantros valandos, širdis nesprogo, bet buvo geri šiurpuliukai, taigi Innkeeperiams verta parašyti 8/10.
Taip pat skaitykite Slasher recenziją siaubas.lt

PARANORMAL ACTIVITY 3

Ką gi, panašu, kad turime dar vieną siaubo serialą, jei jau kas met išeina po dalį. Pasirodė nauja, trečioji populiariojo Paranormal Activity dalis. Sakyčiau geriau už antrąją, buvo įdomiau ir truputi daugiau emocijų sukėlė, nors tiesa beveik visos gasdinimo scenos yra garsiai iššokantys netikėtumai, bet jie veikia ir net paprasčiausi, klišiniai metodai vistiek geba įbauginti. Drįstu sakyti, kad tikrai gana baisus filmas, nors jau numanai maždaug kas vyks ir panašiai (tos prakeiktos pravertos duris tiesiog privalo užsitrenkti).

Vėl turime visą tą patį stilių, tą patį veiksmą, tik šį kart gal atskleidžiama daugiau bilduko istorijos. Peržiūrime itartinai kokybiškai nufilmuotas '88-ųjų vaizdajuostes, kuriose matome kaip jauna šeima su dviem dukrytėm, susisieja su bilduku. Kam rūpi ta istorija? Man tai ne per labiausiai, man svarbu, kad būtų smagu, o žiūrisi gana smagiai, todėl sakau, kad dar vienas tesinys tikrai pasisekęs. Tik nereikia ieškoti kažko inovatoriško, jei nepatiko pirmi du filmai, nepatiks ir šitas. Jei patiko, - šitas irgi bus geras.

Kažin ar sugebės išlaikyti idomumą ir ketvirtąjai daliai, ar gal jau laikas paranormalų reiškinį perkelti į kitus vandenis? Gal bent iš priemiesčio namo miegamojo... Ai pala, bet jau yra Grave Encounters.
Žodžiu, pabijosim ir pamatysim. Nuo tada kai išėjo pirmasis P.A. iki šiandieninio seanso, spėjau pažiūrėti du šimtus nematytų siaubo filmų. Kažin ar spėsiu užmatyti dar šimtą iki ketvirtojo? Iššūkis priimtas!

8/10

RAMMBOCK: BERLIN UNDEAD

Še tau, kad nori, netikėtas pavyzdys, kad tarp krūvos šiomis dienomis išleidžiamio mažabiudžetinio mėšlo 'rimtu veidu' gali slypėti ir tokie zombiniai grynuoliai. Beveik drįsiu pavadinti šitą filmą mažuoju [REC], nors tokio lygio jis aišku nepasiekia, gal dėl akivaizdžiai mažo biudžeto. Dar didelis pliusas, kad nesigriebta populiaraus siaubo dokumentikos stiliaus, idant paslėpti pinigų stoką. Veikiau pilnai išnaudojama tai, kas turima ir rezultatas arti tobulybės.

Filmas iškart įmeta mus į veiksmą, kai į vieną Berlino daugiabučių, pagrindis personažas atvažiuoja ieškoti savo merginos. Be didelių ceremonijų prasideda zombių apokalipsė ir veikėjai arba sudraskomi arba įspečiami į kampus, kuriuose ir vyksta didžioji dalis veiksmo. Klaustrofoboški kambariukai, langai tik į vidinį kiemą, veikėjai badauja užsibarikadavę kambariuose, o į duris beldžią į kiekvieną garselį reaguojantys zombiai. Šie čia parinkti to plėšraus, greito ir grėsmingo, 28 Days Later tipo, kas man asmeniškai gal šiom dienom patinka net labiau už klasikinius numirėlius.

Kaip šūdas niekad nežino kada, taip geras filmas puikiai žino kada baigtis. Šiuo atveju tenka net paapgailestauti, kad Rammbock (gal kas žino ką čia reiškia?) trunka viso labo valandą. Ji man prabėgo kaip dešimt minučių ir tikrai dar norėjosi paplėtoti veiksmą pusvalandžiu. Tačiau taip žymiai geriau, nei prikišti tą pusvalandį bereikalingo mėšlo, tad trukmę irgi užskaitau kaip pliusą. Negana to, kad tikrai kietai parodytas visas zombių horroras, per tą valandėlę filmas dargi sugeba įpinti ir dramos ir tikro siaubo, buvo labai nejaukių vietų, o tai mažesnio biudžeto zombių filmuose irgi sukuriama rečiau. Dažniau gal imamasi temos per komedijos prizmę, nei mėginama sukelti tokią įtampą, kokią aptinkame čia.

Taigi šitas mažytis Vokiečių stebuklas, - beveik tobula valanda zombinio 'išgyvenimo siaubo'. Nepatrukdė net tai, kad žiūrėjau kažkokią idiotiškai dubliuotą versiją, anglų kalba. Trukumų yra, tačiau aš visai nenoriu jų išryškinti, kadangi jaučiu šitam filmui didelę simpatiją ir nuoširdžiai sakau, kad man seansas buvo nerealus. Pamiršau viską aplink ir ką tik atidirbta sunkaus darbo diena dabar atrodo buvo vakar. Kas padaryta su turėtom galimybėm, - pranoksta lūkesčius ir iš rimtų zombinių filmų, tai vienas geresnių kokius mačiau pastaruoju metu. Ir kulminacija man patiko. Vien iš principo rašau 10/10, su viltim daugiau tokių fainų horrorų sulaukti. Galėtų būt gera pamoka Lietuvos kūrėjams. Dabar užmirškite viską ką parašiau ir nesitikėkite nieko. Tegu Berlino numirėliai ateina ir pas jus.

HELLDRIVER

Trumpai, - 700-asis mano įrašas ir nesenkanti Japonų fantazija naujame gore absurde - Helldriver. Toks jausmas, kad Tokyo Gore Police buvo tam tikras pikas, ar tiesiog labai laiku pasirodęs, kad nuo tada viską norisi lyginti su juo, o gal tikrai jis tiesiog labiausiai vykęs iš šitos serijos? Regis nuo tada dar nieks jam neprilygo, na aišku dėl paties absurdo, gal nebent Robogeisha :)

Žodžiu mes čia galim lyginti, matuoti ar burbėti kažką, o šita chebra nė kiek nesiparina ir toliau kepa visiškai nesveikus, arteriniu krauju trykštančius ir jokios logikos nepripažįstančius gore festus. Tad ir apie Helldriver neturiu kaži ką naujo pasakyt, kaip tik vėl pasidžiaugt smagiu, lengvai prabėgusiu seansu ir nusistebėt nesenkančia kūrėjų išmone.

Užstrigusios detalės: filmo intro trunka 50 minučių, tik praėjus tiekai laiko pasirodo pradžios titrai. Mordos išskirtinai šlykščios, visų aktorių iki vieno, taip pat be galo erzinantis nepaliaujamas rėkimas. Zombių galvų ataka, kaip strėlių lietus iš dangaus. Suformuotas zombių-žmonių milžinas, į abi rankas pagavęs po raketą ir kuriam laikui tapęs lėktūvu. Iš zombių kūnų dalių akimirksniu sukonstruota mašina, kad būtų lengviau vytis kitą mašiną. Ir šiaip jau savotiška tradicija tampantis gėris: nepakartojamos spalvos, kraujo fontanai, nesveiki gyviai su įvairiausiais kardais vietoj galūnių.
Iš savo rasės ne pats geriausias, bet vistiek smagiai žiūrimas, o nemačiusiems panašių turėtų išvis gerai stogą nuraut.

Taip pat skaitykite Slasher recenziją siaubas.lt

7/10

TWO EVIL EYES

Tobulas siaubo meistrų duetas Romero ir Argento, nostalgiškaisiais 1990-aisiais pasauliui pristatė šį dvigubą filmą Dvi Piktos Akys. Dviejų valandų double feature'as, du nerealūs valandos ilgio filmai viename komplekte, nuostabi peržiūra šiam, pagaliau snieguotam, šeštadieniui. Apie šiuos režisierius pasakot nesivarginsiu, tad trumpai apie Two Evil Eyes.
Filmas pastatyas remiantis Edgaro Alano Poe istorijomis, pradžioje duoklei trumpai parodomas jo namas ir pastebima, kad būtent šiam nesveikam protui dėkingi turime būti.

Pirmasis pasakojimas, Romero "Pono Valdemaro bylos faktai" atskleidžia jauno daktaro ir gana šlykščios bobos aferą. Moterytė turėjo suviliojusi turtingą senį, senis galuojasi mirties patale. Užhipnotizavę jie jį priverčia pasirašyti dokumentus, kad visą palikimą atiduotų bobai. Jie turi išlaikyti jį gyvą kelias savaites, kol bankas sutvarkys dokumentus, senis neatlaiko. Rodos bėda dabar bus išgauti tuos pinigus, bet pokštas toks, kad senis miręs ilgai nesusituri.

Romero pasaka ne tik pamokanti, bet ir baisi. Juk žinia, kad retas siaubo filmas iš tiesų geba įbauginti, na tai per šį visą laik laikiaus įsikibęs kaldros krašto. Taip susiklostė, kad man bežiūrint dar itin įtemptoj vietoj pasigirdo beldimas į duris, vaje, vos širdis neiššoko :D Šitas segmentas turi tą nuostabų vaikiškos siaubo pasakos prieskonį, kas gal siaubo skeptikams ir išjungs susijaudinimą, o man tai tik didina.
Argento savo ruožtu, kaip ir priklauso, iš to tyro, šalto siaubo perkelia mus į jau kiek kitą plotmę - paslaptingą didmiesčio detektyvą "Juoda katė".

Jauna muzikantė gyvena su šiurpius vaizdelius fiksuojančiu fotomenininku. Kaimynai galvoja, kad jie - šeima, tačiau jie tik gyvena kartu ir dar turi šiokių tokių problemų, alkoholis, susvetimėjimas, melas ir panašiai. Čia pasirodo juodas katinas ir pora nutaria jį pasilaikyti. Vyriškiui nuo pat pradžių gyvūnas kliūna, jausmas abipusis, bet profesijos prasme jis randa tame katine fotogeniškumo, žavesio. Galiausiai katė prapuola, santykiai pašlija ir leidžiamės į Argentiško detektyvo, trilerio ir siaubo labirintus, kurie yra gerai apgalvoti, tampantys nervų galūnes ir netgi labai smagūs.

Kaip jau sakiau tobulas duetas, tobulas ir rezultatas. Du skirtingi, tačiau drauge taip derantys filmai suskamba kaip gražiausias siaubo akordas. Dvi valandos nesibaigiančio džiaugsmo horroro mylėtojo akims ir širdžiai. Dėkui už rekomendaciją, aš malonumą jau apturėjau, dabar galiu rekomenduoti jį apturėti ir jums.

10/10

VAKARIENĖ

Sveiki, kolegos, penktadienio tryliktosios proga, - ypatingas įrašas.
Trumpametražis, Lietuviškas siaubo filmas Vakarienė. Apie normalų feature filmą turbūt dar ilgai tik svajosim, tad tai yra labai  sveikintina iniciatyva.

Po teisybei tai man ne itin patiko, daug darbo, mažai tolko, trukmė 15 min, bet ir tai spėja prailgti, o dar tas Marukas... Bet gi Lietuviškam poniui į šiknąskylę nieks nesidairo, ar kaip ten sakoma. Taigi jūsų teismui visas džiaugsmas čia pat, o siaubas.lt tinklapis taip pat pateikia ir interviu su režisieriumi. Linkime jam kantrybės ir storos skūros, o aš asmeniškai dar linkiu spjauti į tą kriminalinę komediją ir nerti gilyn į siaubą, Lietuvai reikia to!

Išskirtinio posto proga turiu pasidžiaugti dar viena gera naujiena. http://satanaitispit.blogspot.com/ šviežiai keptas, analogų lyg ir neturintis, blog'as Lietuvių kalba, iš pasišventusio žmogaus, dengsiantis visą tą klasikinę, old skūlinę, juodai baltą siaubo erą! Sekit, mylėkit, skaitykit, komentuokit ir gal rytoj gyvensim geriau. :)

WRECKED

Taip pat nesena išgyvenimo drama su 'pianistu, žydo nosimi' Adrienu Brodžiu. Nežinau ar jis man patinka ar ne, čia visas šou jo. Personažas atsibunda sudaužytoje mašinoje, įstrigusiom kojom, sudaužyta galva, praradęs atmintį. Mes nežinom kas atsitiko, nežino ir jis. Šalia guli nemalonus lavonas, ima lankytis keista moteriškė - vėlė.

Horroru gal pavadinti ir netinka, bet tai yra pakankamai tamsi drama. Visą filmą kažkaip nejauku, šmirinėja plėšrus gyvūnas, herojui vaidenasi, pamažu jam bešliaužiojant ir bekovojant už savo būtį atsiskleidžia ir istorija, veikėjas prisimena, o mes savo ruožtu sužinome kas įvyko. Žiūrimas filmas, bet turi nuobodžių vietų, kartais rodosi kiek ištestas, vėliau kažkaip ima ir baigiasi. Taigi bendrai įspūdis gana vidutiniškas.

6/10

A LONELY PLACE TO DIE

Dasigyvenau iki to, kad tik dabar randu minutę trumpai aprašyti filmą, kurį žiūrėjau jau kone prieš savaitę, negerai, oi negerai.
Naujas Škotų filmas, JK gamina kokybiškus dalykus ir šitas ne išimtis, labai geras, įtemptas trileris su kiaušais. Su šiuo režisierium tai man nauja pažintis, bet vaidina simpatingoji Melissa George iš superinio filmuko Triangle.

Pasakoja trileriokas apie žygeivius alpinistus, kurie susiranda problemų škotijos kalnuose. Ir taip jau kvapą gniaužia kai ten jie laipioja ant tų skardžių ir briaunų, bet siaubas randasi ne iš to. Visai netyčiom jie randa gyvą-palaidotą žmogų, nelabai malonu. Tuomet juos imasi kažkas medžioti. Fantastikos nėra, scenarijus realistiškas, prasideda gyvus nervus tampanti kova už išgyvenimą.

Filmas moka nustebinti, nėra viskas nuspėjama, todėl nuolat išlaikoma įtampa, kas gi nutiks toliau? Personažų irgi negailima, jei ką reik nukilint tai nesicackina daug, o tiesiog ima ir pokšteli. Žodžiu aitraus kraujo trileris, puikiai praleist laikui, nors nervukus ir patampys, tačiau iš esmės labai geras. Turėtų patikt ir tiem, kas nelabai siaubiakus kultyvuoja. Good job!

9/10

Kažko youtube grybauja, neduoda embeded kodo pasiimt tai va tiesiog linkas į treilerį
http://www.youtube.com/watch?v=MhfbdaQ_ub0