HEREDITARY

Jau beveik savaitė praėjo po peržiūros, o aš vis dar negaliu išmesti šio filmo iš savo minčių. Dar dieną po to vaikšiojau pajuodusiom akim, lyg su kokiu nelaimės debesėliu virš galvos. Prasta mintis buvo žiūrėti pagyringam prieš miegą. Tamsi laiptinė vakare, dingusi elektra, o reikia eiti į rusį, taip nejauku, bybį dėjau. Net dabar prisiminus kažkaip nefaina.

Atmosfera žiauriai nemaloni, gerklėje užstrigęs guzas trukdo įkvėpti, keistas pulsuojantis soundtrekas taikliai padeda patiekti šį nerimo, juodos nevilties ir tyros baimės atsimerkti, patiekalą. Gerai išnaudoti tie momentai, kai kažko nematai ir savo mintyse kuri baisiausius įsivaizduojamus variantus. Tai kas parodyta irgi padaryta labai skoningai ir su meile žanrui. Pradedant tais keistokais dienos transitionais į naktį ir baigiant tokiais neatskiriamais žanro elementais, kaip goru.

Sunku patikėti, kad tai režisieriaus pilnametražis debiutas. Arba tai yra nerealus jaunas talentas, arba jam tiesiog labai pasisekė. Bet kokiu atveju, jau dabar su nekantrumu laukiu ką jis darys toliau. Tikiuosi ne dešim tęsinių ir spin-offų, kaip dabar vyksta su visokiom Conjuringo Vienuolėm.
Gal ne visiem Hereditary atrodys baisus, gal kažkas prieštaraus, dėl lėtoko judesio, tačiau man visa tai nė motais, kiekvienas plaukelis ant mano kūno styrojo iš šiurpo ir be durnų jump scaresų čia puikiai apsieita.

Ko tikrai nieks nepaneigs, tai kad filmas labai gražiai nufilmuotas ir neša labai tamsią, bei nemalonią nuotaiką. Atmetus fantastinius elementus, galima sakyti, jog čia pasakojama niūri, vienos nelaimingos šeimos istorija. Šia prasme jį galima žiūrėti ir kaip dramą, aišku iki tam tikro lygio, tačiau ką noriu pasakyti, tai kad jo siaubas ateina ne iš nuspėjamų klišių ar gąsdinimo garso/vaizdo efektais, o iš tos empatijos personažams ir suvokimo, kaip žmonės turėtų jaustis išgyvendami tokius siaubingus dalykus.

Tik po seanso galvojau "na labai geras, devyni", bet truputi pagulėjus dabar manau drįsčiau sakyti, kad tai ko gero vienas tų esminių filmų, kuriuos galima dėti prie "geriausių visų laikų". Žinoma kalbant apie horror žanrą. Norėsiu žiūrėti dar ne kartą, bet nežinau kada būsiu tam emociškai pasirengęs. Iš pastarųjų tokių gerų į galvą šauna tik It Follows, The VVitch ir gal koks Babadook, bet jei reiktų iš jų išrinkt kiečiausia, manau Hereditary laimėtų. Tikrai šiuolaikinis horror šedevras. Daugiau pasakyti be spoilerių sunkoka, nors labai norisi apie jį kalbėt, tad tiesiog konstatuoju savo meilę ir rekomenduoju visiems, o tada galėsime padiskutuoti. Šį kart iš principo dedu tą retąjį

10/10