COLD FISH

Japonija tėkšteli kraujo ir beprotystės: 2010-ųjų Šalta žuvis. Tai beprotiška, adrenalinu ir testosteronu trykštanti siaubo drama apie verslininką, kurį netikėtai įsuka mafijos gyveniman. Mafijozai čia - tikri psychai, jie rėkauja, žudo, dulkinasi ir panašiai, tikras gyvuliškas šėlsmas. Pagrindinis personažas toks užguitas žmogeliukas, visai ne pagal džiunglių įstatymus jis gyvena, visko bijo, kas jam pasakoma - daro. Prigrasinę jie paverčia jį savo bendru, visą šeimą tučtuojau apraizgo tom mafijos pinklėm ir diena iš dienos, labai greitai jis tampa viso to gyvenimo dalimi... ar net daugiau.

Jokių pabaisų čia nepamatysite, pagrindinis monstras čia - nežmoniškai besielgiantis žmogus. Pradžioje tos pinklės dar rodos valdomos kažkaip, nors ir dega kėslai, peripetijos verda, tačiau galop viskas garma po velnių, kaip mums labai patinka. Atsiveria kruvinas, isteriškas, nihilistinis pragaras. Žvėriška beprotystė triumfuoja ir galu gale net priverčia juoktis. Kiek tavimi galima joti kol tau plyš kantrybė?

Daug bullinimo visokio pamatysite, smurtas čia - esminė detalė. Siužetas įtraukia, bet gal kiek per ilgas filmukas, dvi su pusė valandos. Gerai, kad jas praskaidrina keli gražūs papai, bet šiaip tai yra nelengvas filmas. Sveikam žmogui neturėtų būt labai malonu kai taip bandomas jo beprotystės durų tvirtumas. Man tai patinka. Ir kas gi geriau tokiom nesveikatom geriau užsiema nei Japonai? Žuvų verslas slepia supjaustytas mėsas, sudegintus kaulus ir isterišką seksą! Tikras kino perlas purvuose

9/10

PROMETHEUS

Žodžiu turėjom du pakvietimus į kiną ir kantriai saugojom juos Prometėjui. Kai tik pasirodė šis ilgai lauktas Ridley Scotto filmas, jau beeidami pro duris supratom, kad pakvietimų nebeturim, kažkur pametėm... pora savaičių praėjo, kol atsirado jie tarp senų sąskaitų tad pagaliau visiem jau pažiūrėjus pamatyti gavau progą ir aš. Net linzes pirmą kart išdrįsau įsidėti, kad nereiktų 3D akinių maukšlintis ant savo stiklų :D

Trimačio efekto ten minimaliai, tikrai drasiai galima žiūrėti ir normalią, dvimatę, versiją, tačiau turiu pastebėti, kad per treilerius rodyta animacija (Ledynmetis) su ta 3D technologija, tikrai atrodo įspūdingai. Taip, kad jei mėgstat tuos multikus, tikrai rekomenduoju eit į 3D.
Dar pasipiktinau, kad negalima į kiną atsinešti savo čipsų, išvis jau achujėli, moki po 20lt už filmą ir negali savo mineralkės atsinešt? Gerai, kad dar tašių nepurto nieks tai mes kaip normalūs lietuviai visko nachališkai susislėpėm, o ir šiaip jei būtų reikėję mokėt turbūt palauktume dvd rip haha.

Na tai čia toks backgroundas, bet dabar jau prie esmės: Prometėjas, tai naujas įrašas Svetimo istorijoje. Vieni vadina priešistore, prequelu, kiti tiesiog nauja dalimi. Aš tai sakyčiau gal čia tiesiog naujas skyrelis ar gal net mažiau susijęs pasakojimas, tiesiog vykstantis toje pačioje visatoje. Bet kokiu atveju tai sąryšio su originaliu Svetimu čia daugiau nei tokiam nesusipratime kaip Svetimas prieš Grobuonį, kurio net nežinau kuo laikyt, ar Svetimo tęsiniu ar Grobuonio tęsiniu ar paprasčiausia nesamone. Prometėją galima sieti su kitais Alien filmais, tačiau jis ramiai stovi ir ant savo kojų, tad nenustebsiu jei iš jo eis atskira tęsinių linija.

Po tikrai įspūdingų treilerių visi tikėjosi didžiausios bombos, Ridlis Skotas, visa kita... Nuomonių teko prisiklausyti pačių įvairiausių, kažkam tai metų sci-fi filmas, tačiau nemažai žmonių ir nusivylę liko. Aš kaip visada sakau, kad kitų nuomonės paisyti reikia kuo mažiau ir visada geriau pirma pamatyti pačiam, o tada šnekėti/skaityti/klausytis/diskutuoti. Išgirdęs įvairių atsiliepimų nestačiau jokių standartų, nesitikėjau nieko, švarus, kaip popieriaus lapas susidariau savo patirtį ir aš būsių prie tų patenkintų vartotojų. Su visais įvardintinais trūkumais, filmas yra tiesiog labai... OK. Nei čia didelis stebuklas, nei čia labai kažkas negerai. Viskas čia OK. Man žiūrėjosi labai normaliai ir turiu pasakyti, kad nuoširdžiai mėgavausi kiekviena minute.

Nepatiko, kad lyg trūko kažkokio klimaksiškumo, nors paskutinis kadras aišku labai mielas širdžiai. Nepatiko, kad kai kurie sprendimai rodosi skuboti, tarkime veikėjų sprendimas numušti priešišką objektą buvo toks staigus, kad nė nespėjau suprasti ką jie čia daro, kai jau buvo po fakto. Nors ašarėlę galėjo duot spėt išspaust ar ką. Nepatiko, kad robotas - blogas. Ar gi pirmoje trilogijoje tie biorobotai turėjo nors kokių kėslų pakenkti žmogui? Kažkaip neprisimenu nė vieno tokio momento. Gal ketvirtoj daly ir slapukavo Vinona Raider, bet visi žinome, kad ketvirta dalis į trilogiją netelpa LOL.

Nepatiko tas dirbtinai pasendintas senis. Kodėl holivude moka padaryti neįtikinėčiausius spec. efektus, bet visuose filmuose kur senį vaidina jaunesnis aktorius, jis būtinai bus netikroviškai pasendintas? Jei jau taip tai paimkit kokį sukriošusį senį, pvz Nicholsoną ir tegu vaidina. Dar pažangus operavimo aparatas užšaudo žaizdą stapleriu? Kamon, jei jau lazeriu pjaunamas pilvas tai tikrai manyčiau lazeriu tarpelį ir užlydytų. Na tai keli minusai, bet nėra taip, kad jie labai gadintų bendrą vaizdą, daugiau tikrai tik smulkmenos prie kurių galima kabinėtis... jeigu mėgsti. Aš tai nelabai mėgstu.

O šiaip man tikrai patiko. Idomus kitoks priėimas prie gal to paties pasaulio. Įspūdingų humanoidų įvedimas į jau pažįstamą visatą. Keli sukti momentai maloniai nudžiuginę. Yra ir nemalonių vietelių kur batuose reikėjo sugniaužti kojų pirštus, ko aišku tikėčiausi iš naujo Alien filmo (nors gal jau reiktų liautis taip sakyti). Gigerio fanams, tiems kur ten tatuiruojasi jo meną ir t.t. tai išvis turėtų būti tikras rojus pamatyti tiek naujų objektų, formų ir patalpų toje pačioje estetikoje. Taip pat reikia padėkoti dievui, kad nesugalvojo padaryti filmo PG-13 kaip dabar madinga, tad turim ir kraujo ir keiksmažodžių, kaip ir turi būt normaliam fantastiniam filme. Geras reginys, geras laikas. Revoliucijos nepadarė, bet kažkas dėl ko verta pakelti šikną ir nueiti į kiną.

Nežinia ar šiemet dar kažką geresnio žada parodyti kinuose. Nauja Resident Evil nesamonė su Mila Jobvovič. Nolanas jau pradeda nervinti mane su savo savimeile: Betmeno LEGENDA baigiasi. Kokia dar legenda, apsiramina tegu, nieks naujas čia neprasidėjo ir nėra čia kam labai baigtis. Galėtų jo filmuose būti mažiau pliurpalų ir daugiau veiksmo, tada galėtų gal taip pūstis. Kas dar? Total Recall perstatymas? Kam gi šitokia šventvagystė? Kaip Farelio ūsiukai gali pakeisti Švarco marse išsprogusias akis, paaiškinkint jūs man. Darytų panašų filmą su nauju pavadinimu, o ne nervintu prisiekusius fanus geriau. Na, o kad jau pradėjom nervintis, ar žinote, kad perstatinėjamas Robokopas?

Prometėjui drasiai rašau 8/10. Smagus, įdomus, geras, paprastas sci-fi š paties pono Scotto. Jei kas dar nematėt ir dvejojat. Siūlau nueiti. Gaila pinigų, - eikite ryte. Pigiau. Tačiau jei ir 13 litų už filmą gailą, neišdegs akys ir per kompą pažiūrėjus.

MAD MAX: ROAD WARRIOR

Dar prisiminęs, kas viena akim vaikystėje matyta, nutariau atgaminti kultinę Mad Max trilogiją. Pirmoji dalis pasirodo su fantastika daug bendro ir neturėjo, tai veikiau istorija apie užsiknisusį policininką, tad apie ją ir neketinau rašyti. Keista, kad antrąją dalį režisierius iš gaudinių filmo staiga, netikėtai pavertė post apokaliptine vizija. Pradžioje mum trumpai paaiškinama: nuo tada, kai žiūrėjote pirmąjį filmą, įvyko apokalipsė. Dabar tas pats Maksas bastosi po Australijos dikynes ir kovoja ne tik dėl išgyvenimo, bet ir dėl lašelio benzino. Kažkaip nestebina jau manęs dabar tokia fantastika, greitai jaučiu ir patys už benzino litrą gausim licenziją žudyti.

Dar kažkaip negaliu suprasti kodėl po apokalipsės visi tampa pankais. Paaiškinti nemoku, bet man patinka. Ir čia spėju iš Mad Maxo antro daug ką Waterworld su Kostneriu nusižiūrėjo. Labai jau panašus visas sustatymas. Užbarikaduota bazė, rėkaujantys pankai blogiečiai, atgrasus herojus, šlykštus vaikas. Labai matyta. Gerai, kad skirtumas tarp filmų penkiolikos metų bent, bet vistiek netikiu, kad netyčia čia taip panašu. Melas Gibsonas tada gal dar buvo kvailas vaikas, o ne prasigėręs krikščionis, tad čia iš jo charizmos tik tiek, kiek jam suteikė koža ir siužetas. Žodžiu jo snukelis man netrukdo ir visai tą Maxą galima mėgti, pamiršus į kokias nesamones Melas Gibsonas įsivėlė poto.

Taigi dykuma, pankai, benzinas, kaukės, mašinos, motociklai, kraujas. Griaudžia motorai, vyksta karas dėl benzino. Pasiutusios lenktynės po dykumas su sprogimais, dūžtančiais metalais, prispaustais žmonėm, šūviais, kuokom ir kitokiom gėrybėm. Jei pirmas filmas buvo kažkoks nedagalvotas nesusipratimas, tai antras, - tikras tobulas, postapokaliptinis veiksmo gėris, įkvėpęs turbūt ne tik Waterwold, bet ir daug kitų poto išėjusių filmų. Žiūrėsiu butinai ir trečią dalį, nors apie tą beveik nieko nežinau. Tikiuosi bus daugiau dar tokių išvirtusių akių (pirmo filmo pažyba!). Puikus konceptas, kvapą gniaužiantis išpildymas, tikras old skūlinis, berniukiškas gėris, ką čia daug ir pridursi. Klasika yra klasika. Nors šiandien gal ir neatrodo jau taip neįtikėtinai, kaip kažkada stebuklingai mažam atrodė netikėtai išvydus per teliką. Su alum verta prisiminti ir dar kartą kitą.

LET THE BLOOD RUN FREE

Tai, kad nepasirodytų, kad visai jau  nieko nežiūriu, - ką tik ištvėriau visą Australų Tegul Kraujas liejasi laisvai. Sakau ištvėriau, dėl to, kad į pabaigą šiek tiek užknist jau pradėjo tas pats per tą patį, gal iš tikro ir gerai, kad taip baigėsi po tik dviejų sezonų. Šis serialas tai absurdo teatras ir teatras tiesiogine prasme, mat didžioji dalis veiksmo suvaidinta gyvai ir tiesiog nufilmuota. Dekoracijos, tikra publika ir labai pagirtynas visų iki vieno veikėjų hiperaktyvumas.

Serialo pažiba žinoma nepamirštamoji Doroti, Ukvedė kalė intrigantė, bet šiaip visi veikėjai viens kito verti, malačiai ta the blood group humoro chebra. Puikiausiai absurdiškas visko dramatizavimas virš ribų, nuolatiniai, neįtikėtini siužeto posūkiai. Niekad negali žinot kas nutiks, nutikti gali bet kas, tačiau į pabaigą jau pastebėjau, kad viskas vistiek sukasi apie pačių veikėjų santykius, nesvarbu kas figuruotų kontekste, ar kalėjimas ar vampyras ar kraujomaišos sūnaus gimimas.

Serialo bėgyje bene visi veikėjai tarpusavy įsimyli, veda, mylisi, skirtiasi, žudosi. Kiekvienoje serijoje nutinka daugybė esminių pokyčių, kas vėliau jau tiesiog nestebina. Minėtasis absurdas teatrinis, tačiau televizinių ribų neperžengia. Yra juokingų goro scenų, bet kokių nuogų bybių ar šokiruojančio šūdo valgymo čia nepamatysite. Gal ir norėtų Australai prisivyti Tromą, šitie jaučiu ir galėtų, tačiau matyt televizijos ribos buvo nustatytos. Taigi nesamonės čia vyksta kitokios, efektai tai daugiausia žaislai prikabinti ant virvučių, arba tampomi pačių aktorių, personažai nesidrovi ir čia pat apsipilti dažais, jei scena reikalauja kraujo, na o karts nuo karto nugriūna ir kokia dekoracija, kuomet galime pamatyti filmavimo komandą ar žiūrovus. Smagu, gyva, žaisminga. Veikia.

Bet jau kaip sakiau galop tas bardakas ima save kartoti, pradedi sunkiai atskirt kas dabar ligoninės menedžeris ir kas su kuo miega. Žavu, kad gali nutikti bet kas, tačiau į pabaigą kiek pavargau jau nuo to.
Kaip ten bebūtų, Tegu Kraujas Liejasi Laisvai yra klasika. Šiam serialui turiu būti dėkingas, kad turbūt pirmą kart per TV, dar būdamas vaikas, pamačiau kažką tokio nerūpestingo, šelmiško ir tuo pat metu gražaus. Tai turbūt buvo viena pirminių trinkelių, grindusių man kelią link domėjimosi kitokiu vaizdu ekrane ir už tai visumoje viską pamatyti naujomis akimis buvo labai gera. Daugiau animacinis humoras, brutalybės pridangstytos, bet absurdas pavyzdinis ir rekomenduotinas. Tegul liejasi laisvai! Čia pat ir pirmas epizodas

ANGEL HEART

Šitam filmui Pink Floidų Sienos režisieriaus filmui metų - kaip ir man, o rekomendaciją gavau, kaip pachmo gydimui skirtą žiurinį. Dėl to atsakyti negaliu, nes žiūrėdamas vėl išgėriau, bet ne apie girtuoklystę čia. Iš tikro šitą amerikonų filmą pavadinčiau labiau detektyvine Jacobs Ladder versija. Tame jau slypi kažkoks spoileris, bet velniai nematė, beldžia man ta panašumo mintis į galinį įėjimą nors tu ką.

Tik jei Jaccobs Ladder velnių ir tamsos kupinas siaubo filmas, čia susidūrimas su demonu subtilesnis, erotiškesnis, holivudiškesnis. Ką jau sako headlaineriai - Rurkė ir De Niro. Tiesa Roberto kiek pritrūko ekrane, pagrindinį Max Payno vaidmenį atlieka Rurkė. Jis - samdomas detektyvas ir jį įdarbina nemalonus senis, ilgais, bobiškais nagais. Rurkės personažas turi surasti karo sužalotą, o dabar be žinios dingusį ir pėdsakus išmėčiusį žmogų. Tik prasidėjus tyrimui viskas pamažėle grimzta po velnių, žmonės pradeda mirti.

Spėkit kur tai veda, man pradėjo dašusti jau maždaug ties viduriu, kas nėra labai gerai, tačiau gal tokių twistinių filmų dar nebuvo tiek prikurta tada, devintam dešimtmety, kiek dabar jau jų mum per gerklę prigrūsta. Be to, čia - romano ekranizacija, o su jomis visada kiek kitaip, to žinoma akyse matęs nesu, tad ir pakomentuot neišeina. Filmas tamsus, aidi daug saksofono muzikos. Niūrus, horroravi epizodai tikrai deliverina ir džiugina širdį, bet ne kartą esu sakęs, kad detektyvai - ne mano arklys. Ir čia būsiu priverstas numušti baliuką, Angel Heart - labiau pintas detektyvas ir pažiūrėjęs į imdb vertinimą, sakyčiau gal net pervertintas. Giliai strigo tas žemyn garmančio lifto vaizdinys, bet nuoširdžiai kalbant, man nėra superinis seansas.

6/10

Visos treilerio versijos youtube kažkodėl diseiblintos nuo perpostinimo, tad turėsit spausti nuorodą.

INTRUDER (1989)

Mielas, paprtastas old skūlinis slasheris. Žiūrėjau iš esmės vien dėl to, kad nagus prikišę broliai Raimiai, dar trumpai pasirodo Bruce Campbell, bet labai jau nuviliančiai trumpai, vos porai akimirkų. O šiaip tai nieko ypatingo, kvailutėlis filmukas su gerai pažįstamom klišėm, kur veikėjai kalbasi su savimi galvodami, kad žudikas tai jų išdykaujantis draugelis ir panašiai.

Smagu tokių šūdelių pažiūrėti kartais, labai noriu pagirti išradingą kameros darbą. Tai stebime veiksmą būdami telefonu, tai sukamės kartu su durų rankena, tai mus nušluoja su šiukšlėmis ant žemės, tai mes kibiro dugne matome veikėją per vandenį. Labai išradingai prigalvota, taiso reikalus. Žudynės irgi geros, kruvinos, efektukai faini. Bet šiaip jau liūdnoka žiūrėt, ne kartą norisi griebtis fast forwardinimo. Twistas nuo pat pradžių aiškus ir bendrai vidutiniškas filmukas. Mielas, bet nieko gero. Ne itin verta gaišti laiką.

4/10

PIGGY

Visiškai šviežias anglų trileris / siaubo drama, įtraukiantis, bet šiaip jau labai sunkus filmas. Vėlgi lėto veiksmo, tamsių nuotaikų užtaisas, su draugais prie alaus nelabai tinkamas.
Tai niūri keršto istorija, po apsistumdymo bare pacanai subado pagrindinio veikėjo brolį. Po tragedijos šio gyvenime pasirodo naujas personažas, Piggy, kuris jam padeda vieną po kito sumedžioti skriaudikus. Smurtas gimdo smurta, daug malonių emocijų tos žudynės neatneša.

Žmogžudystės baisios ir visai nesmagios stebėti, priminė neseniai matytus Snowtown ar Kill List, žodžiu tamsią temą filmas gvildena. Tamsi tema kokybiškai narpliojama, kinas su biudžetu, viską, bet po peržiūros klausiu savęs: kam šito reikėjo? Ką čia man norėjo pasakyti? Istorija tikrai nėra kažkuo ypatinga, matytas jau tas kerštas, nežinau ar čia turėjo man patikti jų nuožmumas ar pasibaisėjimą sukelti. Filmas neblogas, bet kažkaip nepaliko jokios žinutės man, tad daugiau nieko apie jį ir negaliu pasakyt. Nebent žinutė - ta beprasmybė ir tuštuma, kurią jaučiu. Reiškiu deramą pagarbą perteiktam Henriškam niūrumui, bet šiaip jau vargu ar labai rekomenduočiau.

6/10

THEY CAME BACK

Ramus, lėtas ir baugus 2004-ų šedevras iš Prancūzijos, Jie Sugrįžo. Be smulkinimosi su pat pirmu kadru mums metama kraupi idėja, -mirusieji staiga atsikelia ir sugrįžta į namus, tačiau šį kart ne taip kaip visuose kituose zombių filmuose. Šie sugrįžėliai nesmirda, nebyra į gabalus ir netrokšta užkasti žmogienos. Jie atrodo kaip mes, šneka, šypsosi, vaikšinėja, skirtumas toks, kad jų kūno temperatūra kiek žemesnė ir jie rodos skesta nuolatinėje apatijoje.

Nuo pirmų akimirkų ši idėja man įvaro tikrą kapų siaubą. Kaip turi būti žostka kai prarandi brangų, mylimą žmogų, ilgus metus gyveni su tuo sielvartu kol pagaliau randi jėgų susitaikyti ir gyventi toliau ir štai vieną dieną jis vėl ateina išsišiepęs, visiškai iškreipia ir sudaužo ir taip iš šipulių surinktą tavo tvirtumą. Nebežinai kas tikra, o kas ne, kur galas, kur pabaiga. Ir žinoma - ar tai tas pats žmogus? Ar šitą sugrįžimą reiktų švesti ar dėl jo žegnotis? Iškyla ne tik emociniai, bet ir socialiniai klausimai: kur dėti šiuos mirusiuosius? Ar jie turi grįžti į visuomenę? Ar jie vis dar žmonės, kaip ir mes? Ar galima nurašyti artimąjį, vien tik dėl to, kad kartą jis... mirė?

Žodžiu tokie neįprasti klausimai kyla ir vien jau dėl to labai sveikintinas šitas kurinys, nes paliečia jis kažkokį naują akordą, regis dar niekur negirdėtą. Gal nebent kokiam nuostabiam filosofiniam šedevre Dellamorte Dellamore :) tik biški kitokia atmosfera. Tamsi, nuolatinė baimė, nors ir be jokių staigių pokštelėjimų. Nuolatinis, nemalonus ir visiškai nenuspėjamas, pamatinį nerimą keliantis vykstmas. Vystomas labai lėtai, su užburiančiu ir bauginančiu ambientiniu soundtreku, tad veiksmo ištroškusiems gali ir snūdą sukelti, tačiau man kaip tokiam K.Kurosawos fanui tai čia tikras saldainis, labai norėčiau net palyginti su Kairo išties. Tokia panaši idėja ir jausmas, amžina vienatvė, begalinis ilgesys, lemties neišvengiamumo tragedija ir jos žavesys.

Dar gal panašu kažkiek į Plague, bet tas greitai atpuola atgal į paprasto horroro primityvus, o šitas gi nepasiduoda jokiem stereotipam ir iki pat galo, smarkiai rizikuodamas susimauti su pop publika, lenda į vis gilesnius ir sunkiau suprantamos, drumstos filosofijos vandenis. Ne kiekvienam karoče šitas europietiškas Kairo, bet kas rimčiau į siaubo žanrą žiūri, visa širdim rekomenduoju, man tai pritrenkiantis, nuostabus meno kūrinys čia yra. Liūdnas, baisus, sukaustantis, literatūriškas, Prancūzų auksas.

10/10