LET THE BLOOD RUN FREE

Tai, kad nepasirodytų, kad visai jau  nieko nežiūriu, - ką tik ištvėriau visą Australų Tegul Kraujas liejasi laisvai. Sakau ištvėriau, dėl to, kad į pabaigą šiek tiek užknist jau pradėjo tas pats per tą patį, gal iš tikro ir gerai, kad taip baigėsi po tik dviejų sezonų. Šis serialas tai absurdo teatras ir teatras tiesiogine prasme, mat didžioji dalis veiksmo suvaidinta gyvai ir tiesiog nufilmuota. Dekoracijos, tikra publika ir labai pagirtynas visų iki vieno veikėjų hiperaktyvumas.

Serialo pažiba žinoma nepamirštamoji Doroti, Ukvedė kalė intrigantė, bet šiaip visi veikėjai viens kito verti, malačiai ta the blood group humoro chebra. Puikiausiai absurdiškas visko dramatizavimas virš ribų, nuolatiniai, neįtikėtini siužeto posūkiai. Niekad negali žinot kas nutiks, nutikti gali bet kas, tačiau į pabaigą jau pastebėjau, kad viskas vistiek sukasi apie pačių veikėjų santykius, nesvarbu kas figuruotų kontekste, ar kalėjimas ar vampyras ar kraujomaišos sūnaus gimimas.

Serialo bėgyje bene visi veikėjai tarpusavy įsimyli, veda, mylisi, skirtiasi, žudosi. Kiekvienoje serijoje nutinka daugybė esminių pokyčių, kas vėliau jau tiesiog nestebina. Minėtasis absurdas teatrinis, tačiau televizinių ribų neperžengia. Yra juokingų goro scenų, bet kokių nuogų bybių ar šokiruojančio šūdo valgymo čia nepamatysite. Gal ir norėtų Australai prisivyti Tromą, šitie jaučiu ir galėtų, tačiau matyt televizijos ribos buvo nustatytos. Taigi nesamonės čia vyksta kitokios, efektai tai daugiausia žaislai prikabinti ant virvučių, arba tampomi pačių aktorių, personažai nesidrovi ir čia pat apsipilti dažais, jei scena reikalauja kraujo, na o karts nuo karto nugriūna ir kokia dekoracija, kuomet galime pamatyti filmavimo komandą ar žiūrovus. Smagu, gyva, žaisminga. Veikia.

Bet jau kaip sakiau galop tas bardakas ima save kartoti, pradedi sunkiai atskirt kas dabar ligoninės menedžeris ir kas su kuo miega. Žavu, kad gali nutikti bet kas, tačiau į pabaigą kiek pavargau jau nuo to.
Kaip ten bebūtų, Tegu Kraujas Liejasi Laisvai yra klasika. Šiam serialui turiu būti dėkingas, kad turbūt pirmą kart per TV, dar būdamas vaikas, pamačiau kažką tokio nerūpestingo, šelmiško ir tuo pat metu gražaus. Tai turbūt buvo viena pirminių trinkelių, grindusių man kelią link domėjimosi kitokiu vaizdu ekrane ir už tai visumoje viską pamatyti naujomis akimis buvo labai gera. Daugiau animacinis humoras, brutalybės pridangstytos, bet absurdas pavyzdinis ir rekomenduotinas. Tegul liejasi laisvai! Čia pat ir pirmas epizodas