Japonija tėkšteli kraujo ir beprotystės: 2010-ųjų Šalta žuvis. Tai beprotiška, adrenalinu ir testosteronu trykštanti siaubo drama apie verslininką, kurį netikėtai įsuka mafijos gyveniman. Mafijozai čia - tikri psychai, jie rėkauja, žudo, dulkinasi ir panašiai, tikras gyvuliškas šėlsmas. Pagrindinis personažas toks užguitas žmogeliukas, visai ne pagal džiunglių įstatymus jis gyvena, visko bijo, kas jam pasakoma - daro. Prigrasinę jie paverčia jį savo bendru, visą šeimą tučtuojau apraizgo tom mafijos pinklėm ir diena iš dienos, labai greitai jis tampa viso to gyvenimo dalimi... ar net daugiau.
Jokių pabaisų čia nepamatysite, pagrindinis monstras čia - nežmoniškai besielgiantis žmogus. Pradžioje tos pinklės dar rodos valdomos kažkaip, nors ir dega kėslai, peripetijos verda, tačiau galop viskas garma po velnių, kaip mums labai patinka. Atsiveria kruvinas, isteriškas, nihilistinis pragaras. Žvėriška beprotystė triumfuoja ir galu gale net priverčia juoktis. Kiek tavimi galima joti kol tau plyš kantrybė?
Daug bullinimo visokio pamatysite, smurtas čia - esminė detalė. Siužetas įtraukia, bet gal kiek per ilgas filmukas, dvi su pusė valandos. Gerai, kad jas praskaidrina keli gražūs papai, bet šiaip tai yra nelengvas filmas. Sveikam žmogui neturėtų būt labai malonu kai taip bandomas jo beprotystės durų tvirtumas. Man tai patinka. Ir kas gi geriau tokiom nesveikatom geriau užsiema nei Japonai? Žuvų verslas slepia supjaustytas mėsas, sudegintus kaulus ir isterišką seksą! Tikras kino perlas purvuose
9/10
No comments:
Post a Comment