WAKE WOOD

Visiškai šviežias, galima sakyti, dar karštas, Airių/Jungtinės Karalystės siaubo filmas, išėjęs vos prieš keletą dienų. Hammer horror filmuose nelabai nusimanau, tai ir fanas lyg nesu, o gal reiktų pasidomėti stipriau jų produkcija, nes šita naujiena labai gerai žiūrėjosi, galingai ir įtraukiančiai.
Kvapą gniaužianti, nejauki ir tamsi siaubo pasaka, smarkiai primenanti kultinį Styveno Kingo kūrinį Naminių gyvūnėlių kapinės (Pet Sematary). Istorija panaši, galima būtų pasakoti miške prie laužo, nukreipus sau į smakrą žibintuvėlį. Tik čia savo priduoda dar miškingos gamtos apsupto Airiško miestuko nejaukumas.
Kaip, kad blogas sapnas ataidintis iš vaikystėje sapnuotų košmarų, Wake wood yra beveik tobulas siaubiakas. Jaučiu baugiai praleistas vakaras tamsoje, prie mirgančio ekrano gali ir šiandienos sapnus įtakoti... 9/10

THE ARRIVAL

Gana naivokas b-klasės 1996-ųjų sci-fi su Charliu Sheenu. Man jis visad liks Hot Shots veidas, tad pradžioje buvo kiek juokinga, tačiau vėliau susiturėjau. :)
Užsimaskavę ateiviai, sąmokslo teorija, raityti valdininkai ir mokslininkas, rizikuojantis savo gyvybe, vardan to, kad išsiaiškintų ir atskleistų tiesą, slypinčią kažkur anapus (?)
Yra smagių vietelių, yra nuobodžių, yra gerų bajeriukų, yra ir keletas lėvų. Šiaip įspūdžiai gana vidutiniški, mielas b-movie, bet visai džiaugiaus, kai pagaliau baigėsi. Daugiau televizinis variantas gal vakaro seansui. 6/10

RIKI-OH

1991-ųjų Honk Kongo kovinis filmas, taip pat sutinkamas, kaip King of strength ir The story of Ricky.
Martial arts tikrai nėra mano sritis, nelabai tuose vandenyse plaukiojęs, ne smarkiai ir nusimanau, tačiau savo laiku prasukdavau vidiake berniukiškų kasečių ir ši peržiūra, šiandien, buvo tikras šviežio oro gurkšnis. Sėdau žiūrėti šio filmo, nes daug kur jis minimas, kaip vienas visų laikų kruviniausių. Na paties goriškiausio titulo šiandienos kontekste gal ir nelaimėtų, bet kotletų yra tikrai gerų, mėsos taškosi gana nevaržomai ir svarbiausia - labai linksmai. Nebepamenu jau kada bežiūrėjau gerą Martial arts, su visu nuoširdžiu, tokiems filmams būdingu, idiotiškumu ir absurdiškumu, man, Rikio Istorija, - tikras savo terpės šedevras. Nežinau ar paantrintu žanro fanai, bet aš pavadinčiau jį "sūrinio" veiksmo-kino aukso gabalu. Taip, jis kvailas, taip jis nerealistiškas, bet jis toks būti ir neturi. Stebuklingas kino pasaulis leidžia mums išgyventi tai, ko realybėj niekad nebūtų, o tokia pramoga, kiekvienam vaikėzui labai vertinga. Kadangi ne mano daržas, tai į smulkmenas per daug ir nesileisiu. Turim herojų, uždaryta privatizuotam kalėjime, kuriame jis naudoja savo super-jėgą, kovai su niekšinga, korumpuota sistema. Veiksmo per akis, kraujo per akis, idiotiškumo per akis: absoliutus gėris.
Štai jum ištrauka, bendram vaizdui susidaryti. Dubliuota Anglų kalba, tačiau mano kopija, buvo tik subtitruota, kas manau yra daug geriau.

SLITHER

Nuo pat tada kai buvo išleistas šis filmas, reiškias jau penkti metai, kažkodėl delsiau jį pažiūrėti, tačiau atėjo laikas ir gi geriau vėliau nei niekada. Kartais sakome, jog pavydim kitiem, kurie dar nematė labai gero filmo, nes tas malonumas pamatyti pirmą kartą, dar laukia priešaky. Tad šiandien šis malonumas ištiko mane, 2006-ųjų Šliužas.
Iš kosmoso nukrinta kažkoks tai šūdas iš kurio pasipila nelabai malonūs dalykėliai. Įlindę į žmogaus kūną jie paverčia jį suzombėjusia marionete. Siužetas jau savotiška klasika, matytas tikrai ne kartą kultiniuose sci-fi horroruose, pavyzdžiui Night of the Creeps, The Thing (turiu omeny Carpenterio versiją, kuri dabar beje yra perstatynėjama), Rodriguezo The Faculty, Cronenbergo Shivers ar kad ir visose Body Snatchers versijose (1956, 1978, 2007).
Bet vėl gi: paprastumas visad genialus, kai yra gerai padarytas. Slither yra nepriekaištingas, įtemptas ir smagus amerikanskas b-movie ir tikrai nėra priežasties neįvertinti jo dešimtuku. Dalykas gal tik tas, kad tobulais mėgstu vadinti filmus, kuriuos smagu žiūrėti daug kartų, o šis gi labiau vienkartinis. Tačiau tas pirmasis kartas yra afigėnas ir visiems dar nemačiusiems dabar jo jau pavydžiu. 9/10

Treileris man nepatinka, nerekomenduoju jo žiūrėti nemačius filmo, bet tvarka yra tvarka.

POULTRYGEIST: Night of the Chicken Dead

Troma, troma, troma, mano gyvenimo šviesa, kaip aš be tavęs tiek laiko galėjau gyventi ir ką aš be tavęs daryčiau apskritai. Pats geriausias kino vaistas mano prakaituotam ligos patale, šimtadvidešimtprocentinis iškart-kultas, 2006-ųjų Tromos gamybos Night of the chicken dead. Nebepamenu jau kada taip krykštavau iš džiaugsmo. Pankovo goro marios, boluojantys papai, išskyromis ir absurdu nė kiek nenusileidžia Terror firmer ar Citizen Toxie, gerai pažįstami Tromos chebros veidai, unikalus nepakartojamas jų stiliukas ir aukščiausia kokybė mėšlo, tokio, kokį tik jie padaryti ir moka. Šūdai, invalidai, žarnos ir chickenai zombiai.
Trūksta žodžių, absoliutus gėris. Privaloma pamatyti. O jei nemėgsti Tromos - esi debilas! 10/10

NUDE NUNS WITH BIG GUNS

Paskaitantiems, dar kart dėkui už naudingas rekomendacijas. Po šaunaus šiuolaikinio exploitationo Bitch Slap, naujas, daug purvinesnis ir beširdiškesnis Run, Bitch, Run kūrėjų darbas - Nude Nuns With Big Guns (Nuogos vienuolės su dideliais ginklais). Ir vėl pavadinimas kalba už save, tad nematau laiko aušinti burnos. Šlikštybės ekrane - per akis. Prievarta, seksas, žudynės... Turbūt daugiau laiko aktorės ekrane praleidžia nuogos, nei apsirengusios. Per blogiečius, nuogybes ir šūvius siužetinę liniją vos galima įžžiūrėti, to juk ir norime įsijungdami tokį filmą ar ne? Aišku kaip diena, visvien nieks nebepadarys to exploitationo, tokio, koks jis buvo savo laiku. Šiuolaikiniais exploitationais gal labiau tiktų vadinti tokius filmus kaip Crank, na bet čia duoklė tikrai šauni ir ateityje lauksim daugiau šios chebros produktų.
Ir dar gi be galo laukiame Hobo With A Shotgun!

CALVAIRE

ORDEAL

2004-ų metų, jei neklystu, - Belgų filmas. Siaubo filmas su gana ryškiu juodo humoro kaspinu. Nesveikata ir beprotystė, kelianti liguistą šypseną. Šiek tiek priminė Sheitan, šiek tiek ir The Loved Ones viena scena nužengusi tiesiai iš klasikinio Texas Chain Saw Massacre, ryškiai - duoklė, ir šiaip iš esmės galima labai labai daug panašių filmų surasti, bet tai dar visai nereiškia, kad kažkas čia negerai. Viskas čia puiku, požanrio kokybė pagirtina.
Plot outline: muzikantas grojantis gana šūdiną muzikėlę pagyvenusioms, jo trokštančioms ponioms, papuola į rankas kaimiečiams bepročiams. Kaimiečiai bepročiai - ar gi jų gali būt gana? :)
Man asmeniškai šitas filmas liks reikšmingas tuo, kad dabar susirgau roto/noro virusu ir jį bežiūrint išlindo pirmieji simptomai. Bežvygaujant kiaulėms iš ekrano, ne kartą teko spausti -pause- ir bėgti pavemti, kas manau čia yra gana adekvatu. Toks vat linksmas faktas ir prieš akis turbūt skausminga tuštinimosi naktis.
Na, o Calvaire, tikrai vertas jūsų dėmesio. Nors ir nėra perdėm išskirtinis, bet gerai padarytas, piktdžiugiškas puspročių siautulys, o tai visad gerai žiūrisi. Ir kai kitą kart jums siūlysis pagyvenusi ponia, pagalvokite geriau, gal visgi verta pasilikti su ja. 8/10

DOPPELGANGER

Susimasčiau šiandien, ar tik nebūsiu aš vienintelis ir didžiausias Kiyoshi Kurosawos kurybos fanas Lietuvoje? :)
Kiekvienas jo filmas man kažkuria prasme tobulas, kas kart kai žiūriu nematytą jo filmą, man tai - įvykis. Visi jie savaip unikalūs, nors visi šitokie panašūs. Kurosawos stiliaus regis jau su niekuo nesupainiočiau. Daug jau apie jį pliurpiau ir rašiau, tad iš naujo visko nepradėsiu.
(Tik vardan, labiau svarbios pačiam, sisteminės vertės, kol kas teko laimė matyti: The Cure, Serpent's Path, Charisma, Seance, Pulse/Kairo, Bug's House, Loft/Rofuto, Sakebi/Retribution, Tokyo Sonata)
Doppelganger'is tai tavo atmaina, antrininkas, dvynys. Nelabai dar suprantu šią paranormalią figūrą, teko su ja susidurti Twin Peaks'e ir dar kažkur... Šis filmas prasideda gana baugokai, lyg kaip ir siaubiakas, tačiau vėliau perauga į gan šmaikščią ir keistą... dramą? Nežinia, manau pagal skonį galima spresti - skirti šį filmą prie fantastinių ar ne. Mat man kyla įtarimas, kad herojaus antrininkas gal realiai niekad ir neegzistavo. Nežinau, filmas niekaip to atvirai nesuponuoja ir beje, čia joks spoileris. Žodžiu išradėjas užsiknisęs dirba ties savo nauju kūriniu, jam nelabai sekasi. Tuomet į pagalbą ateina jo antrasis aš, kuris pasirengęs daryti viską, ką herojus norėtų, tačiau nedrįsta, laiko užgniaužęs.
Prakeiksmas tai ar nelaimė, klaustumėt savęs, klausia to ir filmo herojus. Tačiau man labai patiko, kaip viskas pakrypsta ko ne absurdo komedijos linkme. Atsipalaidavęs, drasus filmas ir man tikrai šaunus ir įsiminsiantis, nors vargu ar galėčiau kažkam rekomenduoti. Ypač jei nematėte labiau žinomų Kurosawos filmų, ar laikote juos nuobodžiais. Besalygiška fano meilė? Tebūnie, galima vadinti taip. O dar kiek nematytų jo filmų priešaky!
8/10

I, ZOMBIE: The Chronicles of pain

Liūdnoka, rami ir gal truputi migdanti 99-ųjų, Anglų siaubo pasaka, kurios dalis filmuota Londone. Filmas gana buitinės išvaizdos, nors ir stengiasi būti rimtas ar net meniškas, mažas biudžetas šviečia iš tolo, tačiau mums tas juk tinka ir patinka. Savitas Europinis buitiškumas man be galo primena Nekromantiką ir kitus Buttgereito filmus, o ką jau kalbėt apie panašaus plauko, nepakartojamą ir nuostabų garso takelį? Vien už originalią, filmui parašytą, muziką galima duot dešimtuką. Drasiai sakau, kad ji - viena stipriausių filmo savybių. Po tuo jausmu slepiasi gana paprasta, tačiau gerai nupiešta siaubo istorija. Atlikinėdamas tyrimus užmieščio miškuose, jaunas vaikinas randa ligotą moterį, kuri jam įkanda. Išsigandęs šis pabėga ir grįžta miestan su nenumaldomu alkiu žmogienai. Jis - geras bičas, todėl eiti į gatves ir ieškoti maisto jam - didelė emocinė kančia, tačiau alkio keliamas skausmas nepernešamas. Iš savo parkių, bendram horroro kontekste, jis, sakyčiau, panašesnis į vampyrą. Jis kalba, masto, laiks nuo laiko turi kažką nudobti ir numalšinti savo alkį, tačiau jo kūnas pūna kaip zombio. Su grauduliu ir ilgesiu jis stebi save ir savo buvusio gyvenimo šipulius. Žmogėdra pabaisa labai ilgisi socializacijos, jo gyvenimas tampa paprasčiausiu egzistavimu, o pastarasis - tikra kančia. Ryškėja liūdnas klausimas: ar toks egzistavimas - dar vis gyvenimas?
Gražus, kuklus, tačiau gudrus, išskirtinai europietiškas ir truputi Buttgereitiškas siaubo filmukas. Bendrai: 8/10

Ištrauka įgarsinta Itališkai, tačiau nekreipkit į tai dėmesio. Filmas yra Anglų kalba

BITCH SLAP

Dar vienas šiuolaikinis exploitation sprogimas ekrane, arba vadinkite jei norite tai duokle seniesiems exploitationams, nežinau, vistiek nepagadinsit. Tai yra be galo smagu ir galu gale koks skirtumas.
Trys mergiotės atsiduria dykumoje su tikslu rasti čia paslėptą lobį. Kamera pirmiau mus supažindina su merginų krutinėmis, o tik po to su veideliais (ar gražučiais ar nelabai, spreskite patys). Jų mašinos bagažinėje - sumuštas anglas, kurį iš ten išsitraukę, šios pradeda kankinti ir kamantinėti. Tokia tad įžanga į pusantros valandos idiotišką veiksmo fiestą, tykštančią moterišku prakaitu, krauju ir idiotiškais one-laineriais. Pagrindinis veiksmas ir vyksta tą karštą dieną dykumoje, tačiau pilnai istorija atskleidžiama per šuolius į praeitį. Didžiakrūtės merginos tampa galingais ir nepamirštamais personažais, kurių santykiai, meilė ir peštynės smėlyje tampa šimtaprocentine pramoga. Į veiksmą įsijungia ir daugiau dalyvių, kurie taip pat ne ką mažiau įspūdingi. Bitch Slap tai tyčia-kvailas, smurto ir pusnuogių pupyčių prikimštas veiksmo absurdas. Tinkamai panaudoti pigūs kompiuteriniai efektai, daug kraujo ir sprogimų, o itin svarbus prieskonis - serialų Xena ir Heraklis aktoriai! Dievaži kaip malonu tokiam b-klasės mėšle matyti Jolajų, Heraklį ir Gabrielę! Nesamonė prabėganti tarsi dvidešimt minučių, besidraskančios mergos, geras humoro jausmas, kraujas, šūviai, šlapi marškinėliai, lezbiečių actionas ir Kevinas Sorbo! Man tokiam tai nieko daugiau ir nereikia. 10/10

KOMA

Įtemptas 2004-ųjų trileris iš Honk Kongo. Nesunkiai žiūrisi, sudomina, nors žemės ir nekrato - puikiai tiktų kabinančiam vakaro filmui per TV. Trilerio ašis  - meilės trikampis ir organų grobimas. Viskas klampu ir persipinę, detektyvas vedžioja mus už nosies iki pat galo spėliojant kas ir kaip, kas šioje istorijoje gerietis, o kas blogietis. O gal visi iki vieno čia ne nuo debesies nužengę?
Į akis krenta jau pažįstami panelių veidai, Kar Yan Lam matyta Silk ir kultiniame Inner Senses, o Angelica Lee pažįstu iš Re-cycle ir taip pat kultinio Gin Gwai (Matyti vaiduoklius), geriau žinomo kaip tiesiog The Eye.
Pramoga išties nebloga, teko užgniaužt kvapo ir palaikyti pirštus sukryžiavus. Trileris orientuotas gana vakarietiškai, gal dėl to visai neblogai mums, labiau pratusiems prie holivudo produkcijos, žiūrisi. Nors dar kart sakau, iš esmės nieko labai ypatingo.
Mane asmeniškai labiau net kabino erotinis, meilės trikampis ir konfliktas, nei organų grobikų siaubas. Gal laikas man pasižiūrėti romantinių dramų? 7/10

LOST PARADISE

Prarastas rojus piktas Japoniškas eksperimentalizmo gabalas, kurtas paties noizo dievo Merzbow, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Masami Akita. Trunka seansas pusę valandos, viskas ką čia pamatysite, tai mergina iš lėto pasidaranti sau Harakiri t.y.: peiliu prasirėžianti pilvą ir išsiverčianti žarnas. Čia vienas tų filmų, apie kuriuos matyt yra daugiau prasmės diskutuoti, nei juos iš tiesų žiūrėti. Vienus tai papiktins, kitus sužavės gore estetika ir eksperimentavimo drąsa, tretiems tai pasirodys paprasčiausias laiko švaistymas. Man nors ir patiko, bet labiausiai būčiau linkęs prie pastarųjų. Konkretaus vertinimo atsisakau, čia ne kažkas, ką galima įrėminti į paprasto filmo sąvoką, tad norint sudalyvauti šiame eksperimente, teks žiūrėti patiems. Tačiau per daug nesitikėkit. Jeigu jūsu nežavi pati idėja ir tokie dalykai apskritai - čia daugiau nieko nėra ir nerasite. Pakanka žinoti bent, kad toks dalykas egzistuoja.

CONFESSIONS

Pastaruoju metu kažkaip užtūsinau, apsileidau, vien darbas ir išgertuvės užėmė mano laiką, bet gerai retkarčiais padaryti tokią pertraukėlę nuo filmų. Tik primena kaip nuostabu atgrįžt į mėgstamą hobį, o dar taip kokybiškai kaip šįvakar - jėgų jėga. Labai norisi kažką nuoširdaus ta proga parašyti.
Visų pirma tai žiūrėjau naują sportinę dramą The Fighter su Beilu ir Wahlbergu, labai įtraukianti ir gerai padaryta, net ašarėlę nubraukiau. Pirmojo Rocky dramos fanams labai rekomenduoju, tačiau su horroru ten nieko bendro, tad prie esmės: 2010-ųjų Confessions (Išpažintys) iš Japonijos. Tikrai neužmirštama patirtis. Nuostabus, suktas ir paslaptingas trileris, kuris verčia ir grožėtis ir baisėtis, ir nekesti ir mylėti. Labai stilingas filmas, kuriame daug lėtų ir gražių kadrų, tobulai suderintas su afigėnu garso takeliu (didelė dainų dalis amerikoniška, keistoka ir norisi paklaust kodėl... Radiohead? Na tinka tikrai, nesiginčyju), sudaro kone brangaus pilnametražio video klipo įspūdį. Tačiau stilius tik pradžia. Confessions tikrai intelektualus seansas, daugiau ar mažiau susuksiantis protelį kiekvienam žiūrovui. Būdamas gana apgaulingas/klastingas, jis taip pat yra ir metaforiškas. Gražiai patiekta tamsi istorija pasakoja apie kerštą, klastą, žmonių suktumą ir patiklumą, skausmą ir tai, kas išties turėtų būti svarbu. Įžvalgų daryti galima gana daug, bet mane labiau žavi bendras paveikslas, bendras istorijos ir pateikimo stiliaus pojūtis. Išties unikalus ir ne veltui iš Japonijos, iš kurios mus jau pasiekę neišmatuojami klodai kokybiškiausio ir intelektualiauso kino. Japonai, tvirta ir labai išmintinga tauta. Nuoširdžiai skaudu matyti juos krečiančias nelaimes, laikykime sukryžiavę pirštus, kad jie atsigautų ir dar daug metų mus džiugintų savo kino perlais. 9/10

TRON: LEGACY

Šlapias Daft Punk fanų sapnas išsipildė, sukurtas kultinio Tron tęsinys. Išleistas jis praeitais metais, nuoširdžiai džiaugiuosi už didelius filmo fanus, kuriem buvo suteikta galimybė pamatyti savo stebuklų pasaulį didžiajame ekrane. Tiesa, nežinau ar jie liko patenkinti, mat aš nesu išprotėjęs dėl šito reikalo, na bet neabejoju, kad susirasti nuomonių internete nebus sunku. Man tai tiesą sakant mielas šitas naujas ir spalvingas Tron filmas, nors jų kibernetinis pasaulis šiek tiek ir baugina. Tobulai stilingas, prisodrintas nerealiu Daft Punk soundtreku Tron yra lengvas reginys, kurio metu nereikia smarkiai kamuoti smegenų, todėl su alaus buteliu tai paprasčiausiai nebloga, gražiai atrodanti, nors ir vaikiška pramoga. 7/10