4BIA

2008-ų, keturių siaubo pasakaičių rinkinukas-sumuštinis iš Tailando. Kitaip toks dalykas dar vadinamas "Siaubo-antologija". Malonu gėrėtis kaip Azijos siaubo filmų meistrai pagavę savo vaiduoklinio-kino bangą vis ant jos turbinasi ir ne tik, kad jiems neatsibosta, tačiau jie vis dar pavaro viens už kitą geriau. Atrodo neatsibosta ir publikai, nes laiks nuo laiko vis norisi ir norisi grįžti prie jų ghost filmų estetikos. Šį kart keturi Tailando režisieriai, tarp jų ir (bent jau man - kultinio) Shutter kūrėjas. Kiekvienam duota daugmaž po pusvalandį, todėl nedaug laiko sugaišdami suktoms istorijoms visi imasi gasdinti ir žavėti, kaip tik išmano. Žinoma trumpam pasirodymui itin rimtą atmosferą sukurt sunku, todėl džiugu, kad autoriai ryškiai tą jautė ir skoningai pagalbon pasitelkė juodą humorą. Šitaip gavosi tikras trumpų siaubo istorijų vakarėlis, kurį patirdamas ir šypsosies ir pašiurpsi ir šiaip turėsi gerą laiką, tarsi klausydamas baisių pasakojimų nakti, miške, prie laužo. Visos istorijos kokybiškai patiektos, savaip idomios ir originalios, tačiau tuo pat metu ir paprastos iki vaikiškumo, kas ir suteikia joms tą nuostabų pasakaičių skonį. Svarbiausia - nė viena istorija neigrįso, visos labai patiko ir visos kuo puikiausiai limpa drauge. Jei kiekvieną ištempti iki pilnametražio filmo - būtų ne kas, o dabar - pats tas! Keturi geri Asian ghost terror filmukai per dvi valandas. Be didelių galvosukių, puikiai praleistas laikas, su tikru, šiurpinančiu ir smagiu horroru, užkietėjusioj Azijos tradicijoj. 8/10
Beje, tinklapyje siaubas.lt jau yra labai puiki recenzija Lietuvių kalba ir daugiau apie siužetą tenai.

SHUTTER ISLAND

Naujas, populiariojo Scorsesės filmas, su populiariuoju DiCaprio. Manau, kad daugelis apie jį jau žino, todėl daug neanalizuosim. Nors jau skersai gerklės man tie nauji, madingi filmai, kur visi liekame kaip nors apgauti, bet turiu pripažint - tikrai baugiai, su gera įtampa praleistos dvi su viršum valandos. Labiausiai patiko tamsios sapnų scenos, silent hill'iškas vaikščiojimas beprotybės ašmenimis, košmariški flashbackai iš karo. Geras, įsiurbiantis, paslaptingas ir hipnotizuojantis trileris, visą laiką prasėdėjau išsižiojęs. Tik vat jam pasibaigus kažkur dingo ir pusė efekto... Vienkartinis? Gal. Bet tikrai vertas dėmesio ir laiko. Nepulčiau vadinti šito filmo labai giliu ar prasmingu, tačiau pamastyt yra apie ką, o profesionaliai sukaltu ir tvirtai prikaustančiu įvardinti - galima be abejonių. 7/10

GOREGASM

"Bybiaveidžio žudiko atakos" tęsinys. Mažai turiu ką pasakyti: dar daugiau nesamonių, dar daugiau purvo, sekso, kraujo ir absurdo. Šį kart gal jau techniškai tvarkingiau, vizualiai profesionaliau, tačiau truputi tos bjaurybės mažiau šarmo turi, nei pirmąjame filme. Aš suprantu bjaurybes, dėl bjaurybių, bet vis dėl to - Attack of the cockface killer man kažkoks dvasiškai pilnesnis pasirodė ;) Anyway gera pornūcha/pankūcha ir čia. Jau kai varo chebra, tai užtikrintai. 7/10
Subtilesnė ištraukėlė:

HOUSE OF THE DEVIL

Sakyčiau viena ryškesnių horror švieselių iš 2009-ųjų meniu. "Velnio namas" - tikras old skūlinis horroras, sugrįžtantis mūsų laikais. Nei daugiau, nei mažiau - tiesiog geras, paprastas siaubo filmas, sukurtas minimaliais resursais ir geru, protingu techniniu darbu. Jau filmo pavadinimui ekrane pasirodžius, šmėsteli mintis, kad kūrėjai žino kaip padaryt gerą, klasikos paisantį dalyką ir tai kas seka paskum - tik leidžia žiūrovui tuo įsitikinti. Siužetas tikrai labai paprastas, tačiau dėl to ir genialus, atmosfera sudaryta būtent taip, kaip reikia. Drauge su heroje, mums baugu ir nejauku slankioti po "velnio namą" ir tam visai nereikia -daug kainuojančių- blyksnių ar kas dvi minutes iššokančio netikro išgasčio. Įtampa nuolat išlaikoma, besitrainiojant po baisią prieblandą, kol viskas sprogsta galinga, nors ir iš-anksto-numanyta kulminacija. Paprastas, tamsus, kruvinas ir geras, tyras horroras. Tegyvuoja šėtonas. Privertė mane prisiminti helouvino žavesį. 8/10

RABID

Dar vienas Cronenbergo filmas į jo filmografijos patirtį - 1977-ųjų Rabid, apie nesuvaldomą pavojingos ligos protrukį, kurį paskleidžia avariją išgyvenusi moteriškė su kažkokiu nelabai maloniu geluonimi. Infekcija gimininga pasiutligei, tačiau vakcina negelbsti, visi atvejai baigiasi mirtimi ir aukų skaičius didėja. Iš esmės būtų galima galvoti apie zombinio filmo formą, tačiau viskas čia kiek keisčiau, infekuotieji kalba, gudrauja, tik vėliau juos apima visiškas maniakinis tranzas. Paliko toks jausmas, kad filmas nevientisas, lyg iš daugelio skirtingų dalelių suklijuotas į vieną ilgą sumuštinį. Pabaiga keistoka ir lyg kažko "neišpildanti". Yra brutalokų vaizdelių kaip tiems metams, tikrai šaunių, apžavinčių scenų ir gerų įdėjų, bet kažko lyg trūko ar kažkas man paprasčiausiai ne itin patiko. Visai neprastas dalykėlis, bet po seanso įspūdžiai vidutiniški. Pastarasis žiūrėtas Shivers patiko daug labiau. 6/10

SHIVERS a.k.a. THEY CAME FROM WITHIN

Jau tikrai nemažai Davido Cronenbergo filmų teko matyti, [The brood, Scanners, Videodrome, Dead Zone, The fly, Naked Lunch, Crash, Existenz, Spider] buvo geresnių ir prastesnių, keistesnių ir paprastesnių, pastebėjau, kad ankstesni ir horroravi jo darbai kažkaip labiau man prie širdies nei eksperimentai ir keistenybės, nors tas žinoma irgi nėra blogai. Labai džiaugiuos tęsdamas pažintį su filmografija, nes 75-ųjų Shivers man - vienas geriausių, jo kurtų filmų. Iš pažiūros gal ir paprastas, šiandien truputi cheesiškai atrodantis sci-fi/horroras, bet iš tikro labai vertinu tokius filmus, jie man neša kažkokią tikro horroro vėliavą ir tokių nuolat reikia pasižiūrėti, kaip kokio vitamino. Shivers tai pasakojimas apie jaukų, prabangų viešbutį, kurio apartamentuose veisiasi ne patys maloniausi šliužai - parazitai. Gal net tiksliau ne apartamentuose, o jų gyventojuose. Itin įdomus man pasirodė ne tik tas body snatcheriškas parazito apsėdančio kūną momentas, bet viso to zombinio chaoso erotizavimas. Ne tik dėl to, kad pasiutę žmogystos puola į kruvinas orgijas, bet ir šiaip smagu ir visai kesitai gražu kai šliaužiojančios šlikštynės apsėda keistokai-seksualias, pusnuoges, aštunto dešimtmečio moteriškes ;) Awesome stuff, jėgovas ir kraupokas, pavyzdinis old-schoolas. Priešaky - Cronenbergo Rabid.
8/10

CASE 39

Naujas, praeitų metų siaubekas, to paties režisieriaus, kuris sukurpė Pandorum. Filmas dar prieš jį žiūrint jau buvo ganėtinai sugadintas, dėl to, kad kino teatre teko matyt jo treilerį, o treileryje praktiškai parodytas visas filmas, todėl viską jau žinojau dar jo nežiūrėjęs ir filmo eigoje tik tuo įsitikinau. Kitas dalykas - kad ir nebūčiau žinojęs, filmo siužetas atrodo visiškai ištrauktas iš "holivudinių siaubekų generatoriaus"; žinote tą žaidimą "kas, kur, su kuo, kaip, ką veikė?", tai va, jei būtų toks siaubekų generatorius kur greit bėga penki žodžiai ir juos po vieną sustabdžius gaunasi sakinys-siužetas, tai čia būtų pasinaudota būtent juo. Visa istorija telpa idėjoje, ta prasme, kad vienu sakiniu galima papasakot viską, ką matysi filme: Socialinė darbuotoja priglaudžia tėvų nuskriaustą mergaitę, kuri pasirodo yra demonas ir tikroji visų skriaudėja. That's it. Istoriją jau žinote. Visa kita - technologija. Ir kad ir kaip man norėtųsi numot į šį filmą ranka, nors tai ir visiškai nuspėjamas, holivudinis, klišinis trileris, jis tikrai gerai padarytas. Ir kiek tokie holivudiniai nuotykiai gali būti gerai realizuoti, čia jis realizuotas pilnavertiškai ir kuo puikiausiai! Tad iš tiesų filmas paliko gan prieštaringus jausmus, o tai jau nėra blogai. Suspensas tikrai geras, įtampa nuolat išlaikoma aukštam laipsnyje ir filmas sugeba išgasdinti, net ir žinant, kad jis tuoj tą darys! Išties neblogas pavyzdys paprasto ir gero klišinio holivudinio šūdo, kuris veikia. Taigi išvada vėlgi paprasta: linksma, protinių pastangų nereikalaujanti holivudinė pramoga, kuri smagiai panervins, o jai pasibaigus, iškart paskęs jūroje su tūkstančiais tokių pat. Jei šįvakar norisi tik atsipalaiduoti su alumi ir idomiu filmu - pirmyn, nėra ko gėdytis, tačiau niekuo "žemę skaldančiu" čia nekvepia nė iš tolo. Fair enough! 6/10
O štai ir tas ilgaliežuvis treileris. Gal jis sutaupys jum pusantros gyvenimo valandos? ;)

Daniele Misischia: REDEMPTION, PENANCE, SINNER

Trys idomūs trumpametražiai namudiniai filmukai dedikuoti Silent Hill'ui. Paprasta, miela, bet aš visai norėčiau taip pavaryti, todėl ir su jumis nutariau pasidalinti. Enjoy :)

HAZE

Trumpas, kiek mažiau nei 50min trunkantis, S. Tsukamoto, pastačiusio legendinį "Tetsuo", 2005-ųjų filmas be jokio perspėjimo įmeta mus į neaiškų, tamsų ir baugų klaustrofobinį košmarą. Drauge su pagrindiniu veikėju atsimerkiame visiškai neaiškioje, siauroje patalpoje, kur tamsu nors į akį durk, o aplink gaudžia kraupūs garsai. Aplinka tiesiog dusina, nieko nematyti, todėl tenka tai, kas slypi tamsoje, interpretuoti savaip. Herojus sužeistas ir šliaužioja pirmyn atgal svarstydamas kur jis yra ir ką čia veikia. Ne pati maloniausia patirtis, užtat intriguojanti ir įspūdinga. Ganėtinai kukliai, bet maksimaliai smarkiai trenkia per pakaušį šis neilgas, bet baisus filosofinis sapnas, taip ir nesuteikdamas jokio ryškesnio paaiškinimo. Metaforiškas, siekiantis išprovokuoti klausymus ir priverčiantis tai, kas liko už rėmelių susikurti pačiam. Nelengvas, užtat daugiau intelektualine/dvasine prasme gilus seansas, kaip vizitas į košmarišką kažkieno sapną.

ATTACK OF THE COCKFACE KILLER

Ilgokai gulėjęs tarp kompaktų, vieną girtą šeštadienio popietę šitas auksinis šūdo gabalas pagaliau sušvito mano ekrane. Galima kuo drąsiausiai teigti, kad filmas suteikia viską, ko tik galima tikėtis iš filmo tokiu pavadinimu, ir dar daug daugiau. Tokios koncentracijos nesamonių nemačiau nuo tada kai teko laimė džiaugtis galingiausiais Tromos "šedevrais" ir išties retas filmas geba ne tik peržengti visas įmanomas padorumo ribas, bet dar ir būti smagus, bei idomus. Ne paslaptis, kad daugelis tų filmų su juokingais pavadinimais, tik gerus pavadinimus ir teturi. Šičia, viskas ekstremaliai smagu, visko tiek, kiek nereikia ir viskas taip, kaip negalima. Nežinau ar galima žiūrėti blaiviu protu, tačiau jei norit normalaus reginio - ne čia pataikėt. Papai, pimpalai, keiksmai, vakarėliai, svaigalai, kraujas, žarnos, tatuiruoti pankai ir garsiai vanojantis pankrokas garso takelyje. Maždaug taip, trumpai. Absurdiška idėja išpildyta iki pat absurdiško rezultato ir iki kol ekrane pasirodo užrašai, kas yra "atsakingi" už šitą reginį, sunku patikėt, jog tikrai žiūri tai, ką žiūri. 10/10

THE DESCENT: PART 2

Superinio klaustrofobinio britų siaubeko THE DESCENT tęsinys. Išties gerai sukaltas, sakyčiau panašiam lygyje kaip ir pirmasis. Vėlgi antra dalis daro savo, nebėra siurprizo faktoriaus, savaime kyla "reikalavimų" kertelė, tačiau šį kart - visi lūkesčiai pateisinti ir turim jei ir ne tokį pat kietą, kaip pirmasis, tai bent jau bendrąja prasme afigėną siaubo filmą. Nuostabiausia, kad vėl sugebėtas perteikti tas dusinantis landžiojimo po urvus jausmas, susidūrimai su "draugeliais" irgi ne ką jaukesni, filmas labai greit prabėga, spėja keletą kart pašokdinti staigiais garsais ir dar kart pasitaško žemėtais kraujo purslais. Siužetas toks savaime suprantamas, naujos mėsos paduodama beieškant paklydusių merginų, daug naujovių neprigalvota, tačiau pastatymas pats kokybiškiausias, kas leidžia pilnai mėgautis plėšriu horror seansu. Taigi tėčio neperspjauna, bet kaip tęsinys - puikus. Kam patiko pirmasis, garantuotai užvilks ir šis. 8/10

THE CRAZIES

Netyčiukais užmačiau, kad netrukus turi išeiti šito filmo remeikas, todėl nutariau pirma pasižiūrėti 73'iųjų originalą, statytą paties George A. Romero, living dead filmų tėčio, praktiškai parašiusio zombių apokalipsės taisykles. Originalai paprastai būna geresni, o jei prašosi remeikinimo tai kartais ir itin geri, kultiniai filmai. Crazies gal ir yra kažkuo kietas, bet bendrai - ganėtinai nuvylė, iš atsiliepimų internete tikėjausi geresnio reginio. Konceptas kietas, vaizdai gražūs, tačiau pats išpildymas kažkoks nevykes ir net erzinantis. Keistas montažas: atrodo, kad veiksmas, scenos ir dialogai tiesiog lipa vienas ant kito, vienas aktorius dar nebaigė sakinio, o kitas jau pradeda rėkti ant viršaus taip, tarsi žinotų ką anas pasakys ir tokia nenutrūkstama eiga viskas lekia pastoviai kas greit išvargina, turint omeny dar ir gan tragišką garso suvedimą (ar sakykim tokį ripą). Atrodo kad filmas stumia, stumia tave kažkur, o pats nė nesiruošia judintis. Ganėtinai originalus, tačiau tikrai sunkokai išžiūrimas ir prasukimų besiprašantis dalykas. O jaučiasi, kad ketinimai buvo patys geriausi, tikrai nieko blogo kažkaip nesinori burbėt, bet treileris atrodo geriau. Bus labai idomu pažiūrėti naująjį variantą. 4/10

DEAD END

Pasinaudojau komentaruose palikta rekomendacija ir labai džiaugiuos, ačiū! Nuostabus ir paprastas 2003-ių filmas, padarytas praktiškai iš nieko, o savyje talpinantis išties daug. Ir šiurpų siaubiaką ir smagią absurdo komediją ir net suktą mintį. Siužetas iš vienos pusės labai paprastas, tačiau sumaišius su absurdišku juodu humoru gautas labai įdomus rezultatas. Šeima važiuoja švęst kalėdų pas mamos tėvus ir žinoma pasirenka shortcut'ą... Be abejo jie pasiklysta ir ten ima dėtis keisčiausi dalykai, gan greit viskas nugarma po velnių, o mums labai smagu. Gal ir būtų girdėta bei matyta, bet filmas kupinas debiliškų situacijų, itin kandžių komentarų/dialogų ir šiaip nesamonių, kad visą laiką žiūrėtum įsitempęs ir galvotum "nu kas dar?". Nuoširdžiai sakau, kokteiliukas genialus, beveik visą filmą prasijuokiau, tačiau buvau ir įbaugintas bei jaučiaus nejaukiai, kaip per kokį Evil dead. Nors gal ir nelabai čia vykęs palyginimas. Vistiek nuostabu kaip praktiškai iš nieko sukurptas toks geras, trenktas ir įspūdį paliekantis filmas. Prie viso absurdo šauniai tinka ir tėtį vaidinantis aktorius, Leilandas iš Twin Peakso. Ne pačių maloniausių sapnų pasaulis iškeltas į ekraną. 9/10

[REC] 2

Nekantriai lauktas ir maloniai sulauktas ispanų horror šedevro [REC] tęsinys tęsia istoriją tiesiogine prasme, lygiai nuo tos vietos kur ji baigėsi. Išlikęs ir pateikimo stilius - pseudodokumentika. Plačiau atskleidžiama istorija, kas gal truputi aplamdė pirmojo filmo žavesį ir plėšrumą, bet velniai nematė, vistiek kitas filmas. amerikoniškų versijų nemačiau ir nežiūrėsiu, bet pirmasis ispanų originalas buvo kažkas tokio, todėl tęsiniui taip pat automatiškai kėliau didelius reikalavimus. Ne staigmena, kad tęsiniai dažnai būna silpnesni, sakyčiau taip nutiko ir šį kart. Nelabai man patiko tas platus visa ko -paaiškinimas-, vien pratryškusios zombių infekcijos atmosfera buvo pilnai patenkinanti ir užpildanti, fantazija galingas ginklas ir padeda sukurti baisiausius scenarijus. Mano galva šį kart veltui tolėliau nueita fantastikos ir aplinkybių aiškinimo prasme. Na bet žinoma, buvo stengtasi parodyt bigger picture. Išlikusi ta erzinanti, nuolat neblėstanti įtampa, išlaikytas ir plėšrumas, nemažai veiksmo. Deja siaubas jau kažkur pasimetė. Vis dėlto, nepaisant viso to supernatural marmalo, kaip tęsinys tai tikrai fair enough, visai kietai ir trečią dalį maloniai sužiūrėčiau. Būtų smagu pamatyt "filmuotų kadrų" iš to kaip zombiai išsiveržia gatvėsna :) 8/10

SAMURAI PRINCESS

Taigi Japonai toliau sėkmingai plėtoja savo absurdišką, jokių ribų nepaisantį gore kiną. Šį kart nenueita taip toli, kaip Tokyo gore police, tačiau tikrai pakankamai kvaila ir nesveika, kad būtų smagu. Sugalvota naujų linksmų nesamonių, kažkas jau lyg ir matyta vietomis, su kraujo fontanais trykšta ir unikali kine atgimusi hiper-siurrealistinio anime kultūra. Tokio dalyko ir reikia tikėtis. Kyborgai kovojantys viens prieš kitą išradingiausiais instrumentais, kurių arsenale yra net sumontuojami skraidantys papai! Kartu su filmo eiga besirandantis scenarijus nuspalvinamas unikaliais tyčia-netikroviškais gore efektais, kurie išgauti ne tik naudojant tikrus daikčiukus, bet ir labai cheesy kompiuteriniais efektais, kas taipogi yra labai žavu ir bendrai suteikia šitam plastikiniam, krauju apšlakstytam, absurdo seansui išties savotišką prieskonį. Žemės su dangum nesumaišė, bet tikrai, dar vienas geras kreizi filmas iš išprotėjusių Japonų. Noriu dar. 7/10

THE KNOWING

Režisierius pastatęs tikrai neblogus sci-fi filmus I, ROBOT ir DARK CITY šį kart griebiasi apokaliptinės tematikos ir tiesą sakant ganėtinai nuvilia. Nicolo Cage'o herojus, nors man atrodo, kad jis visur vaidina tik save patį, nepataisomas liūdno veido riteris, atranda skaičių sąrašiuką, kurie kaip paaiškėja žymi visas žymesnes nelaimes, kuriose žūsta dešimtys žmonių. Įkvėptas šito rytdienos laikraščio jis puola vaikytis būsimų katastrofų, kur mes ir pamatome tai kas geriausia šitam filme, griovimą, spec. efektus, žūstančius žmones. Deja to gero tiek ir tėra, visa kita - banalus, nučiulptas ir šimtu procentu nuspėjamas holivudinis marmalas. Gerai girtam pavėpsoti, nieko įžeidžiančio sakyt nesinori, bet deja tai vienas iš tų naujų brangių šūdukų, kaip kad NEXT, DEJA VU ar THE DAY THE EARTH STOOD STILL remeikas, kurie pasimiršta vos pasibaigę. Ir šiaip pastebėjau, kad holivudiniai skaičių vaikymaisi dažnokai pasibaigia gan apverktinai.
5/10

AMERICAN WEREWOLF IN LONDON

Susivokiau, kad mačiau tik tęsinį "Amerikietiškas vilkolakis paryžiuje". Praleista vilkolakinė klasika atkeliavo atgal į ateitį iš 81-ųjų, kad įkrėst man pipirų ir pataikė tiksliai kaip pirštu į vieną vietą (dangų, žinoma). Dabar beveik neabejoju, kad jei tai ne pats geriausias filmas apie vilkolakius kokį mačiau, tai bent jau vienas geriausių. Pusantros valandos bežiūrint prabėgo kaip 15 minučių, originaliai, kietai ir išties juokingai, viskas iki menkiausių smulkmenų man čia pasirodė tobula, tiek pradžia, tiek pabaiga, tiek... viduriai. Neturiu ką ir pridurti, geri dalykai yra geri ir nepakartojamas jausmas atrast šimtinę seno rūbo kišenėj. 10/10