ZODIAC

Pirmoji ir kokybiška mano pažintis su The Zodiac Killer'iu, 2007-ųjų David'o Fincher'io filme ZODIAC. Kad Fincheris kokybiškas holivudo režisierius jau galėjau įsitikinti iš tokių jo filmų kaip Fight Club, Panic Room, Se7en ar Alien3. Zodiac irgi kokybiškai suręstas filmas, pateikiamas tiksliom datom surinktom pagal (neva) tikras bylas. Kaip supratau, Zodiakas - iš tiesų egzistavęs žudikas ir šis ilgas filmas (2 su puse valandos, kurios su pauzelėmis virto trimis), tai detektyvinė istorija apie tai, kaip policija ir keistai pasišventęs karikatūristas seka jo pėdomis, mina jam ant kulnų. Šitas filmas - detektyvas, tikėjausi daugiau siaubo iš jo, pačių žmogžudysčių scenų yra tikrai nedaug ir jos neįpatingos, na bet matyt mėginta kuo tiksliau atvaizduoti tikrus įvykius todėl kažkiek "paskaninimų" buvo išvengta. Kam patinka narpliot bylas ir žavėtis serial killerių nepagaunumu - tai tikrai geras filmas, su juo viskas tvarkoje. Tiesiog mūsų skoniai kiek prasilenkia ir man būtų visai patikę jei jis būtų valandėle trumpesnis. Geras detektyvinis filmas, bet ne toks kokį norėčiau žiūrėti dar kartą. Man jis labiau priminė tokius daugelio mėgstamus filmus kaip Lucky Number Slevin ar The departed, kurie smulkiai pasakoja kokią nors iš tam tikrų etapų sudėliotą istoriją, besisukančią apie vieną ašį. Tokie filmai labai gerbiami, iš daugelio susilaukia aukštų įvertinimų, na ir jie iš esmės tikrai yra geri, tačiau man asmeniškai iš jų pramogos mažoka. Niekad perdaug nesižavėjau detektyvais, tad nesispjaudau, bet ir džiaugsmu netrykštu.

RE-CYCLE a.k.a. GWAI WIK

Garsiųjų Honk Kongo režisierių Brolių Pangų darbas, pasirodęs 2006-aisiais. Broliai Pangai turi galimybių į savo filmą sukišti holivudinį biudžetą ir užtektinai drąsos vystyti gan netradicinį siužetą. Sakau netradicinį, nes filmas keistas, išskirtinis, turi daug sumaišytų elementų, kurių kai kurie atrodo dar niekada nematyti. Nežinau ar holivude kas išdrįstu imtis tokių rizikingų vaizdinių įpakavimo į siaubo-istoriją ir ar jiems gaėtų pavykti taip, kaip pavyko Azijos kino kūrėjams. Paprasčiau - Pangai imasi įgyvendinti drąsias idėjas ir manau jiems pavyksta. Tai mano asmeninė nuomonė. Kitas žiūrovas gal sakys, kad nereikalingai daug čia visko prikimšta ir iš dalies taip pat bus teisus. "Prikimšta" galima sakyti todėl, kad filmas tarsi persirita tris etapus: 1) Gan standartinis J-horror vaiduoklių siaubas 2) Kompiuterinių žaidimų serijos Silent Hill interpretacija 3) Nuotikiai ir kulminacija magiškame fantasy pasaulyje. Mišinys tikrai idomus ir keistas jausmas apima stebint kaip filmas slenka šiomis pakopomis. Man pačiam idomiausia ir vertingiausia čia - Silent Hill interpretacija. Sakau interpretacija, todėl, kad tiesioginė žaidimo įtaka čia lyg net ir nemėginta slėpti. Kai kurios scenos akivaizdžiai paimtos iš 3, 4 Silent hill. Net muzikiniai sprendimai, vaizdinė kompozicija, nuotaika ir visos detalės atitinka. Drįstu teigti, kad šitame filme kai kurios Silent Hill žaidimų detalės atkurtos daug tiksliau, nei pačiame Silent Hill filme. Pasakojimas irgi pateiktas Silent Hill estetika, jei norit vadinkit Urban Decay, arba suvisuotinta asmenine tragedija; rašytoja išgyvena asmeninę krizę patekdama į paslaptingą, realiai matyt neegzistuojantį, demonišką fantasy pasaulį, kur turi įveikti jos laukiančius pavojus ir taip susitvarkyti savo asmenines problemas, suprasti kodėl ji čia (ir suprasti save). Man kaip Silent Hill žaidimo fanui, būtent šiuo aspektu tai auksinis filmas ir būtent už šį SH'iškumą jį labiausiai ir vertinu. Manau, kad žaidimo fanai privalo jį pamatyti. Viena vieta net kiek juokingai siejasi su kompiuteriniais žaidimais apskritai: veikėja turi perbėgti ore kabančių akmeninių luitų eilutę, tarsi koks Mario :)
Na ghost terror etapas nelabai revoliucingas, išskyrus tuos iš SH4: The Room paimtus vaiduoklius, kurie čia atrodo taip, lyg niekur kine dar nemačiau. Masiškai krenta nuo stogų, vėliau tiesiog kybo šalia tavęs, artėja, bet tau nuo to jau darosi blogai. Na, o fantasy dalį man sunkoka vertinti, nes nesu stiprus šitame žanre ir nelabai jį mėgstu. Tiesą sakant man ta kulminacija Fantasy-pasaulyje pasirodė naivoka ir perspausta, visgi labai idomiai išrutuliota. Rezultatas - gan intensyvi, brangiai kainuojanti mišrainė, kuri sukels šiurpią haliucinacinę kelionę po tragišką vienos moteriškės (kurią beje vaidina pagrindinė Pangų filmo The Eye aktorė) Silent Hill'inį pasaulį. 9/10 už vykusią duoklę, geriausiam visų laikų survival horror žanro kompiuteriniui žaidimui.

THE RUINS

Šįryt ankščiau pabudęs nutariau praleisti laisvą laiką su filmu. Pasiėmiau iškeptą dvd su 2008-ųjų The Ruins "Griūvėsiai". Apie filmą nieko nežinojau tad sėdau žiūrėt gan apatiškas. Ruins (pasirodo knygos ekranizacija) prasidėjo kaip gan įprastas amerikanskas siaubo filmas: grupelė jaunų, žavingų amerikiečių, atostogauja egzotiškam žemyne, linksminasi. Kadangi iškart žinome, kad įvyks kažkas negero - prisistato dar vienas turistas svetimšalis ir pasiūlo jiems drauge keliaut apžiūrėt senų griūvėsių. Taip, žinau, kad skamba banaliai, bet čia toks atvejis, kur šita klasikinė siaubo filmų klišė primena mums, kodėl siaubas - pats geriausias žanras! Jie aišku nukeliauja tan, įsivelia į nemalonumus, bet tie nemalonumai, kurie pradžioje pasirodo grėsmingi išties yra tik cukraus pudra palyginus su tuo living nightmare, kuris jų laukia! Mes žinoma kažką numanome, bet veikėjai - nelabai ir pamažu beprotybė įsisupa, nunešdama personažus į fate worse than death :) Ir kai ties viduriu jau atrodo, kad nieko gero nebepamatysime, staiga nutinka dar kažkas ir dar kažkas ir taip filmas kuo toliau - tuo darosi idomesnis. Išbuvau prirakintas prie ekrano ir pritrėkštas prie fotelio visą filmo laiką, stebėdamas šitą puikų tikro horroro parako prikimštą naują produktą. Manau vienas prie geresnių praeitų metų gamybos horror. Po tokių filmų atsidusus visada norisi garsiai pasiklausyti gero death metal!!! Tegyvuoja Horroras!!!
P.s.: yra viena nereali vieta kur įvikiams jau labai subjurus vienas veikėjas tokiu rimtu veidu sušunka "To negali būti, juk keturi amerikiečiai negali tiesiog taip dingti be žinios!" Pradėjau juoktis piktu juoku, kaip smagiai savi-ironiška:) Vienu žodžiu - jėga 9/10

THE VANGUARD

Savotiškas, išskirtinis ir labai mielas vaizdiškai, Britų, 2008-ųjų "Vanguard" man pasirodė tikrai kietas ir patrauklus, nors imdb žiūriu vertinamas labai prieštaringai ir regis daugiau neigiamai. Na čia vienas tų atvejų, kuomet mano skonis bus išskirtinis, nes man tai čia tikrai jėga. Kai baigsiu rašyt šitą postą, butinai smulkiau paskaitysiu kas gi ten kitiem taip jau nepatiko. Gal žmonės labai rimtai žiūri į šitą filmą, man tai čia tiesiog -jėga-, toks daug proto pastangų nereikalaujantis veiksmas, su visai rimtom pretenzijom. Nėra labai didelio biudžeto ir atrodo išties gerai, be to ir sprendimai gan originalūs ir sakyčiau vykę (ypač vizualine prasme). Istorija post-apokaliptinė: žmonės pripompuoti kažkokių chemikalų pavirto super-energingais zombiais. Veiksmas daugiausiai vyksta miškuose, kuriuose susitinka juose gyvenantis kietas laukinis barzdočius, kareivis, pasiūstas jį nužudyti ir dar keletas įdomių veikėjų. Gal kartais ir nelabai aišku ar šitą filmą rimtai reikia žiūrėti ar su šypsena, bet pagaliau susidaro toks labai skanus ir savitas įspūdis, dėl kurio šis filmas įstrigs atminty ilgesniam laikui. Gal kas pamišę dėl gerai apgalvotos mokslinės-fantastikos ar panašių dalykų ir turi dėl ko jį maišyt su purvais, bet aš Vanguard matau kaip puikų, gražiai atrodantį šių dienų exploitationą iš perspektyvių kūrėjų. Nėra jis tobulas, bet aš tikrai smagiai, berniokiškai palaksčiau ryškiaspalviais miškais tarp zombių, su kirvukais rankose. 8/10

JU-REI

2004-ųjų Kerštingas-vaiduoklis iš Japonijos Ju-rei, taip pat žinomas kaip the Uncanny, mažo biudžeto, bet visai kietas filmas sukurtas to paties režisieriaus, kuris pastatė Noroi. Daug išskirtinai įpatingo, palyginus su kitu tokiu j-horroru nėra, tiesą sakant filmas labai panašus į Ju-on. Estetika panaši, vaizdai panašūs, garseliai panašūs, net pateikimas - filmas suskirstytas chapteriais. Nesakau, kad tai visiškas rip-offas, galingai tie vaiduokliai įsirėžę į jų folklorą, tad gal ir detalės dėl to sutampa, na bet vietomis labai jau panašu, todėl kam Ju-on prie širdies - šitas irgi turi praeiti. Kaip su mažu biudžetu tai gerai padirbėta, ištęstos scenos savotiškai veikia, minimaliomis salygomis išpildyta viskas tikrai kietai, reik žinot ką darai ir būt drasiam, kad taip pavaryt. Fintai paprasti, daug kur jau matyti, bet vistiek paveikūs. Nešvaistomas laikas beprasmėm introdukcijom, einama iškart prie reikalo - paprastų paprasčiausio horroro, susidūrimas su vaiduokliais nemalonus ir net nelabai aišku dėl ko viskas vyksta. Tiesiog norėta tamsiai pavaryti ir pabauginti publiką. didžiąja dalimi manau, kad tai vykęs filmas ir kokiam vaikui būtų nepakeliamai baisu. Nors nelabai originalus, bet kaip vaiduoklinis j-horroras, geriau už tuos, kuriuos vadiname vidutiniškais. 7/10

PHANTOM OF THE MALL: Eric's Revenge

Miestelyje atidaromas naujas prekybos centras, bet jame (kažkur pasislėpęs) gyvena piktasis Erikas - per gaisrą sužalotas ir savo tėvų bei namų netekęs jaunuolis, kuriam dabar pavažiavo stogas. Jis įsimylėjęs vieną merginą ir saugo ją nuo visokių negandų, tuo tarpu kol ši rezga romaną su kitu, o aplink vyksta visokios intrigėlės. Vidutiniškas, smarkiai kvailokas, bet visai maloniai susižiūrėjęs '89-ų trešiukas. Turiu paminėti porą labai gerai atrodžiusių kaskadinių fintų, bet šiaip toks neįpareigojantis filmukas, per kurį galite valgyti, pusę jo laiko žiūrėdami į lėkštę ir jei nueisite į tualetą paspaudę pause - daug neprarasit. Paprastai, sūriškai ir bukokai; ko iš tiesų ir tikėjausi!

DEAD SNOW

Dar karštas, šių metų, norvegų "Død snø" baisia egzotika nekvepia (Na tik žinoma nuostabūs skandinaviški sniegynai!). Greičiau sakyčiau kaip tik klasikinio, smagaus, oldskūlinio horroro tradicijomis sukaltas filmas ir labai, labai vykusiai. Viskas itin paprasta ir dėl to - genialu. Būrelis paauglių atvyksta velykų atostogų praleisti atokioje budelėje kalnuose, kur nėra telefono ryšio ;) ir susiduria su armija nacių zombių!!! Na kas gi gali likti abejingas tokiem personažam? Iki vidurio vyksta toks klasikinis pašokinėjimas-nuo-kėdės su "aš tikrai kažką mačiau" ir "o kur gi dingo mano mergina?" dialogais, o antroji pusė filmo durnai smagios skerdynės be jokių nereikalingų plepalų. Naciai zombiai graužia nusiminusius paaglius ir drasko juos į gabalus, o šie neatsilikdami čiumpa grandininį pjūklą, kirvukus ir t.t. :)
Man šis filmas priminė tai kas geriausia ir smagiausia 8-o, 9-o dešimtmečio horrore. Tik "Død snø" turi malonią šių laikų kokybišką išvaizdą. Puikus ir smagus darbas. 9/10

IMPRINT

Jubiliejinis 400-asis mano postas; superproduktyvaus, mūsų mylimo ir šokiruoti mėgstančio Japonų režisieriaus Takashi Miike's valandos trukmės filmas "Imprint" iš Masters of horror serijos. Idomiai čia sugalvojau žiūrėti tokį filmą saulėtą šeštadienio popietę, jaučiuos dabar kaip nurijęs negyvą embrioną iš ekrano. Manau užtenka vos keletą žymesnių šito režisieriaus filmų pažiūrėti, kad suprasti kaip jis mėgsta kurti ir ko reikėtų tikėtis iš jo filmo. Kas matė Audition ar Ichi the Killer, žino ką turiu omeny. Labai žostkai jis varo ir Imprint toks pats - tamsus, žiaurus, iškrypėliškai skausmingas ir pasišlykštėtinas. Kad būtų spalvingiau, prie bjaurybių į paletę dar įmaišyta keletas šiurpuliukų ir pora juokingų vietelių.
Vizualiai tai filmas nuostabus, na bet tos kankinimų scenos tikrai ne kiekvieno nosiai.
Pagyvenęs vyras atvyksta į kažkokią, nelabai gerą reputaciją, turinčią salą. Jis ieško savo pamestos mylimosios, kad galėtų kurt su ja laimingą gyvenimą iš naujo. Šioje saloje jis turi praleisti naktį, su kita, įpatinga mergina už pinigus. Ši jam papasakos dalykėlių, kurių seniokas tikrai nesitikėjo ir šie dalykėliai jį, o kartu ir mus, gerai papurtys. Miike yra genialus režisierius, turi labai savitą stilių ir vaikšto skustuvo ašmenimis. Žostkai geras, žostkas filmas, po kurio palieka jausmas kaip pavaikščiojus po kokį išsigimėlių muziejų.

PINK FLAMINGOS

Hm, na čia toks atvejis, kai tenka nusistebėt - ir kodėl gi aš ankščiau apie šitą filmą nieko negirdėjau :) Aišku geriau vėliau negu niekada - 1972-ųjų murzina ir debiliška kino-purvo klasika Pink Flamingos šiandien man padovanojo nuostabų vakarą, kurio metu, beveik dvi valandas praleidau su šypsena. Šis filmas absurdiškas, ižeidžiantis, idiotiškas ir atstumiantis, bet iš tikro nerealiai smagus. Jame rodomos dvi visiškai trenktos šeimynėlės, kurios varžosi tarpusavyje dėl "purviniausių (šlykščiausių) žmonių" titulo ir, dėl jo išdarinėja visokiausius nesveikus, durnus ir iškrypėliškus dalykus, kurie jautresnį žiūrovą turi papiktinti, na o kas mėgsta juodą humorą - prajuokinti. Nuostabi, pražvygdanti nihilizmo ir absurdo fiesta, pirstelėjimas į veidą surūgusiem konservatoriam ir aštroka saviironija. 10/10 kino-šlamšto kriterijais.

DARK REEL

2008-ųjų "Tamsusis kadras" idomus, labai savotiškas filmas, kuriame tikrai neįprastai persipina slasher, vaiduoklinis, detektyvinis (ir tarkim dar kažkoks) žanrai. Apie režisierių nieko nežinau, bet aktorių būrelis idomus: "Svetimų" biorobotas Lance Henriksenas, "Terminatoriaus 2" berniokas Edward Furlong, Tiffany Shepis, kurią pamenu iš "Home sick", piktasis juodaodis "bitininkas" Tony Toddas ir kiti. Visi idomiai čia dera su savo keista vaidyba jau vien dėl to koks filmas keistas; Gerąja prasme. Bežiūrint vietomis apima toks jausmas, tarsi būtum lengvai apsirūkes. Šiek tiek juokinga, šiek tiek absurdiška, ir žavinga ir biški gliūčina, be to buvo net momentų kai apimė toks Lynčiškas, siurrealistinis kraupumas. Dialogai idomiai padaryti, tokie gyvenimiškai keistoki taipogi su įmieštu absurdėliu truputi. Soundtrekas geras, mielas ausiai sudaro labai gerą atmosferą. Krč keistas, sunkiai su kažkuo palyginamas, zajabys filmas, su savo unikalia nuotaika. Ne visiems patiks manau, bet kažkam gerai pataikys.
Man kažkodėl siejasi su tuo jausmu, kai koks nors išskirtinis priešingos lyties asmuo tave žavi tuo, kad turi kažkokių keistų trūkumų, kurie kitus atstumia :)

BLACK SUN: THE NANKING MASSACRE

Šitas filmas gal jau tolėliau nuo horroro ir daugiau yra karinis/istorinis/net truputuką dokumentinis, bet tai ketvirtoji Men behind the sun dalis, kurią režisavo tas pats režisierius, todėl noriu šiek tiek aptarti. Antra ir trečia dalys buvo statytos kitų kūrėjų ir pirmojo "žmonių iš už saulės" režisierius sakė neturįs nieko bendro su tais tęsiniais, todėl The nanking massacre savotiškai galima laikyti tiesioginiu pirmojo filmo pasekėju. Juolab, kad antroji dalis nebuvo tokia įspūdinga, kaip pirma. Trečios nemačiau, bet teko gridėti ir skaityti, kad ji dar prastesnė. Todėl kai perskaičiau, kad ketvirtąją dalį vėl statė pats T.F. Mou, nutariau praleisti trečią ir iškart eiti prie šios. Na, originalui neprilygsta, bet čia ir nesistengta to pakartoti. Šitas filmas pasakoja apie tai, kaip Japonai pasitraukdami iš Kinijos smurtavo prieš civilius. T.F. Mou yra didelis Kinijos patriotas, todėl nenuostabu, kad filme Japonai vaizduojami kaip baisūs niekdariai. Mums ta istorinė pusė yra gan tolima, tad apie tai kalbėti nesiruošiu. Žiūrint iš horroro ir exploitationo pusės - už pirmą dalį kaip jau sakiau silpniau, bet smarkiau už antrąją. Iš tikro tai čia jau daugiau istorinis filmas, tad ir tų siaubų mažiau, nors norint parodyt tų karo nusikaltimų bjaurumą, buvo pora tikrai agresyvių ir nemalonių vietų. Su stovykla 731 čia kaip ir nieko bendro, bet kam pirma dalis patiko tai šitas manau irgi patiks. Dar yra viena labai įspūdinga masinio lavonų deginimo scena, kurią verta paminėti atskirai. Beje šitą filmą uždraudė cinemageddon'e su priežastimi - "tikras smurtas prieš gyvūnus". Nežinau, versijoje, kurią aš žiūrėjau nebuvo nuskriaustas nė vienas gyvuliukas.

HIGH TENSION a.k.a. HAUTE TENSION

2003-ųjų Prancūzų filmas apie žudiką. Eina iškart prie reikalo, daug su siužetu nesivarginta: dvi mergyčkos atvažiuoja pas vienos iš jų tėvus į sodybą. Nepraeina nė 10 minučių ir iš lempos atsiradęs kažkoks maniakas ima visus slashinti. Tuomet išsigandau, kad dabar pusantros valandos ir vėl teks stebėt slėpynes - gaudynes vienam sodo namely, bet mano laimei veiksmas pajudėjo iš vienos vietos į kitą, kas labai pagyvino filmą ir nors buvo tokių tuštokų vietų, kur mintys nukrypsta, susižiūrėjo normaliai visai. Ypač geros paskutinės 10 minučių, kur be twisto dar ir neblogas bloodbathas pasipila. Šiaip neblogas siaubiakas, nusivilti neteko, bet vistiek ilgaainiui nugrims užmarštin tarp kitų panašių filmų. Na bet prancūzai gerai varo, nieko neprikiši. Gal įspūdžiai būtų geresni dar, jeigu pastaruoju metu nebūčiau daug gerų panašių filmų matęs.
+ Labai nustebau kai užgrojo MUSE. Bet gerąja prasme- tiko čia kažkaip.

TWIN PEAKS: FIRE WALK WITH ME

Keistą Twin Peaks serialą atsimenu tik per miglą, kai buvau visai mažas, tėvai žiūrėdavo per televizorių. Atsimenu kai kurių veikėjų veidus, intro filmuką tą na ir kas be ko - muziką. Nuostabią, su niekuo nepalyginamą muziką, kuri vienu metu ir labai graži ir liūdna ir baisi kaip velnias. Kas matė nors kelis Lyncho filmus, jau žino koks jo stilius. Twin Peaksas - siurrealistinis, beprotiškas, tamsus, nerišlus, sunkus, bet ir žavingas, užburiantis. Net ir nesuprasdamas kas iš tiesų vyksta išsižiojęs prasėdėjau iki pat pabaigos, na o dabar siunčiuosi ir ost. Kadangi nesu peržiūrėjęs serialo (o gal reiks) tai nelabai galiu pakomentuoti ir kas vyksta, bet kaip kužda a.k.a. pavadinimas, čia parodomos paskutinės septynios Lauros Palmer dienos. Laura - graži moteriškė, aktorė Sheryl Lee, kurią pamenu iš Carpenterio "Vampyrų", geidžiama, turinti problemų su narkotikais, vis dažniau įpuolanti į kažkokią siurrealizmo plotmę. Taigi dar vienas Lynchiškas pasivaikščiojimas po smegenis, kurios atspindi kitas smegenis, per sudaužytą veidrodį. Man tai prie geresnių Lynčo filmų šitas gula, kai turėsiu progą, (ir jėgų, nes ne "lengviausiai" valgomas produktas) pažiūrėsiu ir serialą.
Svarbiausia tai titruose parašyt David Bowie, px, kad jis vaidino ten gal minutę :)