Mokslinė fantastika/ siaubas/ drama; išleistas 1993-iais. Sako, kad paremta tikrais įvykiais, bet žinot kaip ten su tais tikrais įvykiais būna. Anyway, ieškojau baisaus filmo su ateiviais ir internetiniuose forumuose radau daug ką sakant jog šitas jiems "tikrai baisus", "baisiausias" ir panašiai. Na gal ir ne baisiausias, bet tikrai labai įdomus ir įtraukiantis, vienas iš tų filmų kai negali atsiplėšti įsigyvenęs į veikėjų būsenas ir įsijautęs į vykstančias scenas. Tai aišku lemia gera vaidyba, režisūra ir visi kiti gerai atlikti kino gaminimo reikaliukai. Buvo aišku ir tų kraupių, kraują stingdančių vietelių. Tiesą sakant keletas net baisiai šlykščios ir žostkos, kai tenka apsilankyti pačiame ateivių laive ["vaje, kad tik man taip nenutiktų"], bet daugiau veiksmas koncentruotas į vargą žmonių, kurių liūdijimais nieks netiki ir į visuomenės nesupratimą, nenorėjimą patikėti. Vaidina dar jauno veido mano simpatija Robertas Patrickas. Na, o kas daugiau vyksta tuose "alien abduction" filmuose, manau galite įsivaizduoti, nelabai verta ir vargti pasakojant. Iš filmų eksplotuojančių šitą temą Fire in the sky - tikrai vienas stipresnių ir būtinai verta pasižiūrėti jei jus nors kiek traukia ar baugina nedraugiškai nusiteikusių padarų iš kosmoso ir nežemiškų skraidančių objektų temos. Dar po 10 tokių, rimtai galima imti jų baimintis ar net susapnuoti košmarą ;)
1999-ųjų šokiruojantis kinas iš Rusijos. Režisierė - Svetlana Baskova. Atrodo ganėtinai keista, kad tokį sunku ir goravą stuff'ą režisuoja moteris, ar ne? Filmas nukelia mus į murzinus kariuomenės rūsius kur tūno ir iš proto kraustosi keletas kareivių. Man pradžioje buvo truputi neaišku, ką jie ten veikia, bet prie filmo aprašymų perskaičiau jog tai Rusijos armijos ex-kareiviai, laukiantys savo egzekucijos. Pradžioje jų dialogai atrodo visai samojingi ir žmogiški, bet izoliacijos jausmas daro savo. Dvi žmogystos purvinam, varvančiam rūsy ima nesugyventi kai vienas iš jų, aiškiai protiškai nesveikas niekaip negali nutilti, o po to pasirodo, kad jis turi ir kitų, nelabai "sveikų" polinkių. Kaip galima nutuokti, pamažėle viskas darosi vis blogiau, daugėja smurto ir prievartos kol ta karusėlė pagaliau įsuka mus iki visiškos beprotybės: lytynė prievarta, brutali žmogžudystė, dulkinami sumaitoti kūnai, su jais žaidžiama ir taip toliau. Akivaizdu, kad veikėjam visiškai nučiuožęs stogas, nestinga isteriškų riksmų ir nežmogiškų vaitojimų dar labiau pagilinančių juodos beprasmybės dugną. Daug grubumo šitam filmui priduoda ir mėgėjiška kamera filmuoti vaizdai suteikiantys tam tikro realumo įspūdį ir žinoma mum gerai pažįstama rusų kalba, su riebiais keiksmažodžiais. Žiūrėti šitą filmą nesuprantant kalbos - nelabai verta, geriau tuomet atsisukti nuo vidurio. Subtitrų kaip suprantu išvis nėra. Šiaip nuobodžių vietų man tikrai nebuvo, siekis šokiruoti įgyvendintas. Kaip šaltas dušas šitoks brutalus kinas, eilinį kartą tik patvirtina, kad žmogus yra beviltiškas padaras, negana to - pats baisiausias iš visų žemės gyvulių. Verčia susimastyti ir verta pažiūrėti jei norite, kad kas gerai "papurtytu", bet nuotaiką tikrai galima susigadint. Labai geras filmas, jei taip galima išsireikšt apie tokį "piktą" kiną. Ištrauka:
1990-ųjų mokslinė fantastika/cyberpunkas iš Britanijos. Labai originalus ir savotiškas, "raudona" spalva nudažytas filmas, šiek tiek sukėlęs man "uždarumo" jausmą dėl to, kad visas veiksmas praktiškai vyksta viename futuristiniame bute, kur nelabai gražią, tačiau veikėjų geidžiamą moteriškę užmušti bando į pirmąjį "terminatorių" nudegusia oda, panašus robotas :) viskas prasideda labai įkvėpiančiuose post-apokaliptiniuose tyruose radus kažkokias įdomias ar praktiškai panaudojamas technines atliekas, kurios ne už ilgo tampa kalėdine dovanėle ["Pasidaryk peleninę ar ką panašaus"]. Vėliau tas laužas tampa self-aware žudančia mašina. Būta net erotikos elementų, tuomet veiksmas ir futurizmas ima virsti net Romeo ir Džuljetą primenančiu siurrealizmu su keistais religiniais blyksniais ir dar keistesne nuotaika. išties yra vietos intrepretacijai. Truputi ištęsta kulminacija ir pagaliau moralas. Iš bendro vaizdo ir nuotaikos filmas priminė man 1997-ųjų filmą NIRVANA, su Lambertu. Jei matėt vieną iš šitų ir patiko, o kito - ne, tai siūlau suteikti šansą. Dar labai paminėtinas čia puikiai tikęs soundtrekas, kuriame yra net MINISTRY singlas STIGMATA, kurio maikutę nešioju jau pora metų B-) Kartais norisi užragauti daugiau ir daugiau tokio gero sci-fi, nes jaučiuosi mažai žinąs šitoje sferoje, tačiau suprantu, kad nieks man neims ir neišvardins tik gerų sci-fi filmų (pagaliau, ką reiškia "geras"?). Ir norėdamas kažką atrasti turi nuolat užvalgyti mėšlo. Tas pats galioja ir siaubui ir visiem kitiem žanram. Tad labai gera imti ir užtaikyti ant kažko gražaus daug nesikankinus, kaip man pavyko su HARDWARE.
Trumpametražis 1978-ųjų filmas kurtas legendinio filmo Evil Dead režisieriaus Sam'o Raimi. Aš gavau progą jį parsisiūsti, tiesa gan tragiška kokybe, tačiau jį galima pasisžiūrėti ir youtube :) Trumpa, paprasta ir efektinga slasher scena, įkvėpianti susimastyti "o gal ir aš galiu sukurti trumpą siaubo filmą?..." ;) Dabar mano internetas streikuoja tai negaliu patikrinti ar čia tikrai šitas, bet jei ką, tai jūs ir patys gi mokat youtube naudotis ;)
Pilnas pavadinimas - Tales of Terror from Tokyo and All Over Japan: The Movie. TV serialo kūdikis virtęs pilnametražiu filmu, sulipdytu iš trumpų siaubo istorijų. Labai geras dalykas. Kiekviena istorija savotiškai žavinga ir savotiškai kraupi, nė viena nespėja nusibosti, nes visos trumputės - jų trukmė svyruoja nuo 20 minučių iki 5 minučių. Kiekviena profesionaliai padaryta ir visos kartu jos labai maloniai žiūrisi, po truputi iš gabaliukų dėdamos bendrą teigiamą įspūdį apie visą filmą. Viso jų - aštuonios: 1) NIGHT WATCHMAN. Apie apleistą pastatą, kur visai nesmagu dirbti sargu naktimis (pats dirbau naktiniu sargu, žinau, kaip kartais būna nejauku ;)) 2) WHISPS OF SMOKE. Apie tris drauges, kurias pražudo rūkymas [hehe]. 3) GLOVES apie nakties košmarus ir pavydą. Makabriškos miniatiūros/pasakėlės 4) WEIGHT ir 5) FULL LENGTH MIRROR. 6) LINE OF SIGHT. Apie paranormalų reiškinį užfiksuotą video formate ir tai, kad su jais nereikia žaisti. 7) THE PROMISE. Apie pažadą "atsiliepti kai tave kvies" [šita ypač patiko, nes tikrai originali, nestandartinė]. Ir net liūdna ir tragiška 8) HISAO. Kaip galima numanyti žinant j-horror'ą - visos daugiau mažiau susijusios su vaiduokliais, tačiau kiekviena tikrai unikali, nė kiek ne banali ir verta dėmesio. Labai gera kompiliacija, kurią smarkiai rekomenduoju visiem j-horror mėgėjam. Tiek pat smagi kiek ir šiurpi. beje, turiu pastebėti, kad 5ių minučių mažoka išvystiti gerai siaubo istorijai... bet 10 tai jau puikiausiai įmanoma ;)
Trumpametražis (~45min.) Japonų filmas iš kažkokios "Horror theater" serijos, pastatytas pagal komiksą. Sakyčiau gan meniškas ir poetiškas, netgi metaforiškas. ši trumpa istorija apie mergaitę, kuri staiga miršta be priežasties... tačiau ir toliau gyvena. Jai krenta rankytės ir kojytės, jai labai liūdna, o žmonės nori tik ją įskaudinti arba ja pasinaudoti. Truputis nespalvoto gore ir viskas. Niekuo įpatingu kaip ir nenustebino. Gavau būtent tai, ko ir tikėjausi.
Opa! Pagaliau malonus netikėtumas - retas reiškinys tarp šiandieninių Amerikietiškų siaubo filmų (imdb rašo usa/uk, bet suprantat, visvien ne tokia egzotika kaip tarkim Azijos kinas). Tam pačiam imdb duota tik 5,9 balai iš 10. Na aš jei ne 9 tai 8 tikrai parašyčiau, nes nesitikėjau iš šito filmo kažko tokio šviežio ir nuotaikingo. O jis tikrai fainas, gerai padarytas, nors turi žinoma trūkumų, bet prisiminus kai kuriuos Amerikiečių "šedevrus" tai nė lygint nėra ką. Šitame filme tų trūkumų ne daugiau negu kokiame kitame (kaip plačioji visuomenė supranta) "klišiniame" siaubo filme. Atsisėdus su penkiais draugais, maukiant alų ir komentuojant, bus ne tik nejuokinga, bet veikiausiai ir velniškai nuobodu, tad kažin ar sulauksit galo. O aš žiūrėjau vienas, tamsoje, su rudeniškai apniukusiu vakarėjančiu dangumi už lango tai patikėkit, įspūdžiai patys smagiausi. Poroje vietelių net nuoširdžiai bijojau, o šitą jausmą pastaruoju metu man sukeldavo tik j-horror'as ;) Yra ir staigių išgasdinimų, kad merginos galėtų suklykti, o vaikinai išlaistyti arbatą ir tikrai gerai padarytas izoliacijos jausmas, kuris turi įvaryti paniką, paranoją, kai baikščiai dairaisi į kiekvieną šešėlį ir oda pašiurpsta nuo kiekvieno medelio sušnarėjimo... Taigi kas čia nutiko? Vyrukas imasi pavežėti bendramokslę gan tolimą kelią ir nusprendžia kirsti kampą apsnigtu keliuku... Na taip, skamba labai klišiškai, tačiau kažkodėl taip neatrodo: vaizdai kelyje gražūs, pamažėlę temsta, pokalbiai gan žmogiški ir supranti, kad pats jau kartu su jais įlindai gilyn į tamsėjantį apsnigtą mišką (o kažin ar dažnas ten jaučiasi jaukiai). Kažkoks asilas pasipainioja po ratais ir porelė įkalinta miške, minus 30-ies laipsnių šaltyje, o prieš akis košmariškiausia jų gyvenimo naktis. Daug kam nepatiks, kad visas veiksmas praktiškai vyksta vienoje vietoje, nėra įpatingų twistų kas 5ias minutes, dialogai gan paprasti, todėl nekantresnis žiūrovas gali susinervines prasukti pusę filmo. Tačiau aš labai mėgavausi iš lėto krintančiomis snaigutėmis, tamsėjančiu dangum, augančiu nerimu, baime ir pagaliau visais keistais dalykais, kurie ima vykti aplink. Šiaip jau twistų vis dėl to yra, bet ne persūdyta kaip dabar madinga. Po filmo teorijų kas realiai čia įvyko gali būti net kelios, bet paliksiu tai jums, nes tiems kam patinka labiau psichologiniai siaubo filmai (o jie daugiau-mažiau patinka visiems siaubekų mėgėjams) - tikrai labai rekomenduoju šitą pasižiūrėti. Nors vietomis ir truputi vaikiškas ar nuspėjamas - jis tikrai vertas dėmesio (be abejo ne tų apsiperdusių skeptikų, kuriems kiekvienas siaubo filmas yra kvailas, net jo ir nežiūrėjus). Man jis įspūdėlį tikrai paliko ir nusės galvoje kaip paprastas, kažkuo mielas ir apsnigtas tamsus nuotykis. treileris gan durnas. Geriau nežiūrėti, o žiūrėt iškart filmą.
Stulbinantis devinto dešimtmečio exploitation kino pavyzdys. Esu labai laimingas, kad gavęs rekomendaciją daugiau niekuo apie šį filmą nesidomėjau ir nedvejojęs sėdau žiūrėt. Čia vienas tų aukso gabalų tarp dažnai ne itin kokybiško ir erotizuoto "išnaudojimo" kino. Parašysiu trumpai, nes daug kalbėti nėra ir ką, nebent kaip kietai ten buvo tas ar anas. Čia yra "must see" dalykas apie gatvės gaujų karą su neapsakomu kiekiu purvo: prievarta, kraujas, muštynės, narkotikai, žudynės, skausmas, neviltis, įniršis, neapykanta, beprotybė. Ideali trukmė, labai daug pašėlusio veiksmo, nemalonios emocijos virstančios absurdišku juoku ir kartais net nuslydimas į visišką "šyzą". Čia nėra ką kalbėti, reikia pamatyti. Ne kasdien rasi kažką tokio "kieto" ir stipraus, išdidaus ir nihilistinio vienu metu!!! Kraupoka, purvina ir nesustabdoma, fatališka gatvės kovos istorija.
Taipogi dvd laimikis iš "second hand'o". Gan senokas 1979-ųjų "Salem's Lot" - režisieriaus Tobe hooperio [Texas chain saw massacre, Eaten alive, Mortuary] ir paremtas kultinio siaubo rašytojo Styveno Kingo darbu. Šiandien pagaliau radau progą jį peržiūrėti ir gerai, kad tam skyriau daugiau laiko, nes jis toks velniškai ilgas ir ištemptas! Trys valandos gryno filmo, o kur dar nuėjimai į tualetą, pauzė Simpsonams pasižiūrėti, po to popiečio miegas... Pusę dienos užtrukau kol peržiūrėjau šitą filmą ;D Tad jei jau užsimanysit, geriau nusiteikit visą žiūrėti iškart. Ištęstumas dar labiau erzina, kadangi čia mažai veiksmo, o daugelis dialogų savaimę suprantami (C'mon, visiem aišku, kad toje dežėje vampyras!) ir norisi paprašyt veikėjų, stumtelti juos, kad jie greičiau eitu tais prakeiktais laiptais, greičiau smeigtų tą prakeiktą baslį ir panašiai. Šiaip jau filmas tikrai neblogas, o tiem kam patinka filmai apie vampyrus jis išvis turėtu būti labai vertingas. Buvo keletas tikrai kraupokų vietų , keletas staigių išgasdinimų, kur nuoširdžiai nubėgo šiurpuliukai ir net pora "smagių" [pvz.: žmonos neištikimybės demaskavimo scena] scenų, bet didelę dialogų dalį mintys nuklysdavo kitur ir reikdavo supurtyt galvą, kad prisimint ką čia žiūriu. "Pagrindinis" vampyras irgi visai neatrodo juokingai, kaip gali pasirodyti iš viršelio. Manau savo metu filmas buvo tikras žanro deimantas, tačiau dabar jis iki galo patenkins tik vampyrų filmų gerbėjus arba senesnio kino mėgėjus. Aš pilnai suprantu kas šitame filme gerai, tiesiog man labiau patinka kiek kitokie dalykėliai. Užtat kolekcijoje tokį turėti tikrai malonu.
Radau dvd pirkti dėvėtų drabužių/daiktų parduotuvėje. Nebrangiai + režisierius legendinis Wesas Cravenas pastates tokius žinomus filmus kaip "Košmaras guobų gatvėje" apie sapnų žudiką Fredį Kriugerį, bet "Ir kalnai turi akis", kuris nesenai buvo perstatytas. Tad iš "Chiller" tikėjausi, kad bus bent jau neblogai, užrašai ant dvd labai viliojantys: "A terrible tale of science going wrong" ar kažkas panašaus. Na ir kartus nusivylimas, nes Chiller - labai prastas, nuobodus ir nevykęs. Truputi laiko švaistymas žiūrėt tokį filmą, užtenka tik sužinoti istoriją, nes jos pateikimas labai skurdus. O istorija tokia, kad kai kurie žmonės užsišaldo norėdami pamatyti ateitį ar sulaukti kol bus išrasti kokie nors vaistai. Per klaidą vienas jų pabunda, tačiau klinikinės mirties metu jo siela jau buvo iškeliavusi ir jis grįžo be jos, tapęs sadistu/ maniaku. Deja, nelabai jis baisus [nors aktoriaus mordytė neblogai parinkta], nelabai įspūdingi tie jo blogi darbeliai ir išvis filmas priverčiantis tik žiovauti. Nieko gero.
Radau kažkokį 10ies minučių ištraukų rinkinuką, deja labai tingiu jį žiūrėt, bet kiek pramečiau tai atrodo iš šito filmo viskas :D
Po kraupaus Turkiško košmaro D@bbe labai laukiau antrojo to paties režisieriaus darbo - Semum, kuris turėjo būti dar baisesnis, originalesnis ir taip toliau. Gaila, nors pradžioje atrodė daug žadantis kūrinys, visgi teko labai nusivilti, nes lyginant su D@bbe, Semum - daug labiau klišinis, kvailokas, vaikiškas ir prastai atrodantis fantasy/siaubekas. Aišku turėjo baisių vietelių, nes režisierius visgi tas pats ir atmsofera tikrai įsimenanti dėl to "Turkiško" egzotiškumo - kitokia nei įprasta aplinka, kalba, žmonės... Tačiau nėr ką ir lygint su debutiniu jo filmu. Čia turime istoriją apie jauną porą atsikraustaničą gyvent į naują namą, kuriame žinoma vaidenasi. Vėliau ima lakstyt kažkoks juokingai baisus padaras atrodantis kaip nužengęs iš filmo "Mumija" (nors už Brendono Freiserio mordą baisiau aišku nieko negali būt), akivaizdu, kad nė nesistengta padaryti jį tikroviškiau atrodančiu. Gal reikalas siauram biudžete, tačiau nemanau, kad D@bbe turėjo didesnį, o atrodo žymiai geriau. Vėliau gauname visišką "Egzorcisto" rip-off'ą, tik labai prastai atrodantį, o finale viskas tampa panašu į filmą "Išpera", toks štai kokteliukas. Nepaisant to savotiškumo ir galbūt žaismingumo, negaliu nuslėpt nusivylimo ir keista, kad imdb toks neblogas įvertinimas. Mano galva daugiau 4/10 tikrai nevertas... Tačiau puikiai tiktu vaikams išgasdinti ;) Ir tikrai tikrai neatrodytu jis taip prastai jei nebūtu palygintinas su d@bbe. O šito filmo "lievumą" galit turputi pamatyt jau ir treilery čia apačioje. Drąsūs sprendimai aišku verti pagarbos, tačiau, kad būtu įvertinti - jie turi būti pavykę.
Japonija 2002. Taip pat vadinamas "Suicide circle" ir "Jisatsu saakuru".
Baigiau žiūrėti šitą keistą filmą vos prieš keletą minučių ir nuoširdžiai prisipažinsiu, galvoje pasiliko tokia košė, kad ne tik nežinau ką konkretaus apie jį pasakyt, bet ir iki galo nesuprantu kaip pačiam į jį reaguot. Vieną jaučiu tikrai: čia - gėris. Tik taip keistai surėdytas, kad turės dar padulėti galvoj kol surišiu kas ir kaip, o gal net susilauks antros peržiūros. Istorija pasakoja apie "iš lempos" pradėjusį masiškai žudytis Japonijos jaunimą. Pradinė scena pribloškianti ir tiesiog nepakartojama savo įžuliu išradingumu, o ir vėliau reikalai neprastėja, o paslaptingumo tik daugėja. Siužetui po truputi ritenantis į didėjantį gniutulą buvo ir linksma ir liūdna. Paragavau absurdo, gilių minčių, komedijos, tragedijos, kraujo ir goro, įtampos, siaubo, dramos, detektyvo ir net miuziklo elementų! Vietomis atrodo, kad visos ribos galutinai "išlankstytos" ir apeitos, tačiau bendrai vistiek kažkaip juntama tvarka ir tikslas. Sunkoka ir paaiškint kas čia iš tiesų vyksta (pradžioje reik ir pačiam suprast), bet juk taip ir turi būti su "menu", ar ne? ;) Nesusilaikysiu ir truputi išplepėsiu; vieną gražią dieną metro tunelyje už rankučių susikibę po atvažiuojančiu traukiniu puola virš 50 jaunų panelių (o šventas gore!). Vėliau savižudybių ima daugėti, o įvykio vietose randami balti sportiniai krepšiai su ne itin maloniu turiniu. Šiuos įvykius pradeda tirti sutrikusi detektyvų komanda, nė nenutuokianti ar tai žmogžudystės ar nelaimingi atsitikimai. Pamažu jie užčiuopia jog visa tai susiję su internetu... Ir dievuliau kokios keistenybės prasideda. Šitas filmas tikra paslaptinga, egzotiška ir žavinga šviežiena su kažkokia prasme pozityviu žiupsneliu beprotybės. Kažkas tokio ko man dar niekad nėra tekę matyti, o tai labai gerai kai esi išsiilgęs kažko "kitokio" tačiau kokybiško. Beje, kaip suprantu ir biudžetas nebuvo pats didžiausias todėl rezultatas tiesiog stulbinantis. Unikalu. Sunku man kolkas suprasti kaip ten buvo su tais "ryšiais su avo artimaisiais ir ryšiais su savimi", bet tikrai galima net pamanyti, kad nusižudyti šiaip sau gali būt visai smagu ;)
Kaip galite spėti iš pavadinimo tai - Kinų filmas. Pagimdytas ne vakar, o tais pačiais metukais kaip ir aš - 1987 ;) Nors kino pasaulyje jis jau laikytinas senstelėjusiu, bet atrodo tikrai šviežiai ir originaliai. Tiek ir ta prasme, kad sunku sugalvot su kuo jį palygint, tiek ir vizualine: kruopščiai ir savotiškai padaryti spalvingi specialieji efektai palieka labai ryškų ir fainą įspūdį. Iš pavadinimo taip pat galite pamanyti, kad tai vienas iš tų (neva) klišinių j-horror filmų apie vaiduoklius su tįstančiais juodais plaukais ir išbalusiais veidais, bet "Chinese ghost story" - nieko panašaus. Čia daugiau tokia fantastinė veiksmo komedija, turinti tik Azijai būdingus Martial Arts fintus ir netoli iš anime nužengusius herojus. Jie čia skraido, sukiojasi ore, užsiėma įvairiausiais atsitiktiniais magijos pokštais pvz. šaudymas ugnimi iš rankų, be galo tįstantys liežuviai, begiojimai per dimensijas ir panašiai. Šitos linksmybės smagiai padarytos, padirbėta su montažu ir atrodo labai įpatingai nepaisant ir to, kad filmas 21erių metų senumo. Be fantastinio veiksmo čia randame ir mielą meilės istoriją, labai daug komedijos elementų, o be old-schoolinio kompiuterinio žaidimo stiliuje skraidančių vaiduoklių ir gyvūjų yra net pora nukapotų galvų ir keletas čiurkšlių kraujo. Smagus, egzotiškas ir mielas filmas priminsiantis senovinius mirgančius žaidimų automatus ir leisiantis pasidžiaugti trumpu išsivadavimu nuo gravitacijos bei "logiškų" minčių apsėsto proto. Keletoj vietų, net pagalvojau, kad galima būtu palyginti su S. Raimio "Army of darkness" ;)
Kai Amerikonai perstatynėja SAVO filmus, pasitaiko, kad pavyksta ne taip ir blogai, o kartais net ir labai gerai (skirtingai nei tais atvejais, kai jie imasi perkurti Azijos šedevrus). Legendinės G. A. Romero "Mirusiųjų aušros" perstatymas vienas iš tų atvejų. Galima net drįsti teigti jog 2004-ųjų versija ne tik stovi taip pat aukštai užrietus nosytę kaip 78-ųjų klasika, bet kai kuriomis prasmėmis net ją ir perspjauna. Šitą filmą aš mačiau tais metais kai jis ir išėjo, bet dabar nutariau vėl jį prisiminti ir pasižiūrėjęs pagalvojau, kad verta jį paminėti. Žinoma, geriau pirma žiūrėti originalą, o paskui šitą tęsinį, bet iš tiesų, nieko nenutiks jei pradėsite ir nuo šito. Jis gan nepriklausomas nuo kitų panašių filmų, o nuo originalo irgi neblogai atsiplėšęs tiek ir savo siužeto įpatybėm tiek ir išvaizda, bei atmosfera. Zombiai čia greitesni (todėl pavojingesni), efektai pagal metus be abejo geresni, kas irgi šiais laikais daug reiškia susidarant įspūdį. Apskritai - daugiau veiksmo ir pramogos, plius begėdiškai smagus, nerūpestingai pašvaistomas goras. Jei ieškot smagaus ir įdomaus, per daug smegenų neįtempiančio "siaubeko" šiam vakarui - that's your choice. Tikrai vertas dėmesio ir vietomis gal net kruptelti priversiantis apokaliptinis cukriukas.
1992-ųjų "Įsibrovėliai" dar mažas mačiau per tv, kai jis buvo rodomas dviem serijom, mat yra ilgas - beveik trys valandos. Tuomet jis buvo man velniškai baisus, ilgam įstrigo ir įsiskverbė, net į košmarus. Be to, dažniau ėmiau dairytis į dangų baikščiai stebėdamas ar neskraido ten kokia švieselė :) Nutariau prisiminti vaikystės įspūdį ir dar kartą pažiūrėjau "Intruders". Efektas aišku ne toks kaip buvo mažam, bet kaip televizijos filmas, jis vistiek labai geras. Net keista kaip tie tv filmai kartais perspjauna ir didžiabiudžetinius kino monstrus. Prisiminkime Threads. "Intruders" pasakoja apie ateivių pagrobiamus žmones, ramiu televiziniu stiliumi. Čia nebus daug veiksmo, "lazerių ir sporgimų". Didžiausią filmo dalį užima dialogai, bet iš ties stebina kaip gera idėja ir geras atlikimas gali net ir su kuklesnėmis lėšomis, padaryti šedevrą. Intruders ne tik įdomus ir nepaleidžiantis visas tas 2 su puse valandos, bet net ir iš tiesų baisus! Nors vaizdine/garsine prasme jis tikrai primityvus [ateiviai atrodo kilšiškai, taip kaip dažniausiai vaizduojami, o dažniausiai pasikartojanti muzikinė tema vos iš trijų natų, bet iš ateivių visai juokas neima, o ta muzikytė tikrai kraupi, kai naktį už lango sužimba nežemiškos šviesos], bei gan nuspėjamas, bet kaip chebra sako, tą primityvą irgi reikia mokėti gerai padaryti. "Įsibrovėliai" - labai geras filmas, kurį žiūrint, nesinori, kad jis baigtūsi. Jis turėtu ir šiaip dažnam patikt, bet tiem kas nors kiek domisi tokiom temom kaip N.S.O. - čia yra privaloma. Pridedu ištrauką, bet įspėju, kad kaip dažnai būna - nemenkas spoileriukas
1997-ųjų fantastinis kovinis filmas Starship Troopers apie ateities fašistiniame režime gyvenančių žmonių karą su ateiviais vabalais man buvo visiškas kultas. Tiek savo berniukiška "boevykiška" puse, tiek gan šmaikščia satyra. Kiek pamenu ,Starship Troopers 2: Hero of the federation buvo toks neišžiūrimas šūdo gabalas, kad regis nė iki vidurio neištvėriau. Visiška priešingybė pirmosios dalies blizgesiui. Dabar štai pasirodė jau trečioji dalis ir ant plakato matau senstelėjusį Casperą Van Dieną, kuris žada Džonio Rico sugrįžima į istoriją ir gal ne tokį ir prastą filmą, tad suteikiu šansą "Maradeur". Tikėjausi baisiai nusivilti, bet mano nuostabai šita nesamonių krūva suveikė kažkaip teigiamai ir ne tik iškenčiau iki galo, bet dar ir turėjau savotiška pramogą. Aišku, čia irgi nieko panašaus į pirmąją dalį, tačiau kažkaip smagiai laikas prabėgo. Viskas daugiau tokiame fantastinio-tv-serialo lygyje, nei sci-fi filmo. Efektai prastesni nei pirmoje dalyje, sukurtoje prieš 11 metų, vabalai vietomis atrodo kaip su ms paint'u nupaišyti :) viskas žinoma seka iš paskos: kvailas scenarijus, kvaila vaidyba ir t.t. ką jau sakyt apie pokštus, kurie tokie kvaili, kad net juokinga, kad net graudu, kad net juokinga XD Tačiau vėl gi, keista tas, kad bendrai visai neblogai žiūrisi. Gal su nuotaika pataikiau ar ką, bet mano galva už tą mėšliną antrą dalį daug geriau, nors ir neišvengiama pirmosios dalies savi-parodija. Galit drasiai žiūrėti įgarsintą kaipnors [ru], išsidrėbę gerti alų, ar paplepėti su draugu. Gal nueiti į virtuvę užkaisti puodą su dešrelėm. Nieko svarbaus nepraleisit, net pause spaust nereik, bet bendrai šitas tūpas filmas sulenda kažkaip maloniai ir visai juokingai, jei randi sau tinkamą lubrikantą [mano atveju - bobelinė] ;)
Mokslinė fantastika/ siaubas/ drama; išleistas 1993-iais. Sako, kad paremta tikrais įvykiais, bet žinot kaip ten su tais tikrais įvykiais būna.
