Kai Amerikonai perstatynėja SAVO filmus, pasitaiko, kad pavyksta ne taip ir blogai, o kartais net ir labai gerai (skirtingai nei tais atvejais, kai jie imasi perkurti Azijos šedevrus). Legendinės G. A. Romero "Mirusiųjų aušros" perstatymas vienas iš tų atvejų. Galima net drįsti teigti jog 2004-ųjų versija ne tik stovi taip pat aukštai užrietus nosytę kaip 78-ųjų klasika, bet kai kuriomis prasmėmis net ją ir perspjauna. Šitą filmą aš mačiau tais metais kai jis ir išėjo, bet dabar nutariau vėl jį prisiminti ir pasižiūrėjęs pagalvojau, kad verta jį paminėti.Žinoma, geriau pirma žiūrėti originalą, o paskui šitą tęsinį, bet iš tiesų, nieko nenutiks jei pradėsite ir nuo šito. Jis gan nepriklausomas nuo kitų panašių filmų, o nuo originalo irgi neblogai atsiplėšęs tiek ir savo siužeto įpatybėm tiek ir išvaizda, bei atmosfera. Zombiai čia greitesni (todėl pavojingesni), efektai pagal metus be abejo geresni, kas irgi šiais laikais daug reiškia susidarant įspūdį. Apskritai - daugiau veiksmo ir pramogos, plius begėdiškai smagus, nerūpestingai pašvaistomas goras. Jei ieškot smagaus ir įdomaus, per daug smegenų neįtempiančio "siaubeko" šiam vakarui - that's your choice. Tikrai vertas dėmesio ir vietomis gal net kruptelti priversiantis apokaliptinis cukriukas.
No comments:
Post a Comment