GLASS

Ir vajė vajė kaip silpnai Šiamalanas užbaigė savo trilogiją, o Split tiek vilčių teikė jo nusmurgusiai reputacijai išgelbėt, bet deja viskas šuniui ant odygos. Jis vėl grįžo prie savo nupezusio, vaikiško, nelogiško sąmonės srauto, kurio negelbsti nei Willisas, nei pusę filmo tylintis Samuelis, nei visai pusė-bybio įžanga, kuri atrodė įprastame filme, būtų kulminacijos vietoje.

Kartais kyla jausmas, kad žiūrime komediją, tačiau bijau, kad taip būti neturėjo. Personažų arkos užbaigtos be jokios pagarbos, galas tragiškai antiklimaktiškas. Rodos, kad visą filmą kažko laukiame, tačiau tai niekad neįvyksta, o kai pagaliau suvoki, kad čia jau viskas, belieka tik nusiprunkšti. Vienintelis kas gelbėja seansą, tai žiauriai besimaivantis James McAvoy, į kurį tikrai smagu žiūrėti, bet šiaip tai tragiškas, nesąmonių pilnas nesusipratimas, kurį norisi greičiau pamiršti.

3/10